- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-21
- Bylos Nr.
- 2-1491-241/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00493-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Pareiškėjas
- T. Ž.
Įžanginė dalis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-1340-459/2017, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos T. Ž. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartimi iškelta UAB „S. L. logistika“ bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta UAB „J ir LBR bankroto administravimo, teisinės ir buhalterijos paslaugos“; 2012 m. spalio 19 d. nutartimi įmonei taikytas supaprastintas bankroto procesas; 2012 m. gruodžio 3 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto; 2013 m. liepos 16 d. priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos.Pareiškėja T. Ž. 2017 m. gegužės 15 d. padavė teismui pareiškimą dėl tyčinio bankroto nustatymo UAB „S. L. logistika“ bankroto byloje Nr. B2-657-513/2013, kuriuo prašo:atnaujinti bankroto bylos Nr. B2-657-513/2013 nagrinėjimą;pripažinti BUAB „S. L. logistika“ bankrotą tyčiniu, o įmonės vadovą ir vienintelį akcininką S. L. kaltu dėl įmonės tyčinio bankroto;nukreipti pareiškėjai nesumokėtos darbo užmokesčio skolos išieškojimą į įmonės vadovo S. L. asmeninį turtą ir į BUAB „S. L. logistika“ bankroto administratorę UAB „J ir LBR bankroto administravimo, teisinės ir buhalterijos paslaugos“, tokiu būdu atlyginant pareiškėjai padarytą žalą;priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo pareiškimo pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos;priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1525-676/2009 tyčinio nevykdymo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;pranešti prokurorui apie tyčinius vadovo veiksmus, privedusius prie įmonės bankroto;išreikalauti iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-1525-676/2009;iškviesti ir apklausti teismo posėdyje kreditorius;įtraukti į bylą bankroto administratorės draudiką ADB „Gjensidige“ Lietuvos filialą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi pareiškėjos T. Ž. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. B2-657-513/2013 atsisakė priimti. Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatė, kad bankroto byloje, kurioje pareiškėja prašo atnaujinti procesą, 2013 m. liepos 16 d. priimtas teismo sprendimas dėl įmonės veiklos pabaigos ir pripažinta, kad UAB „S. L. logistika“ veikla pasibaigė, sprendimas įsiteisėjo 2013 m. rugpjūčio 19 d. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėja prašo atnaujinti procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje bankroto byloje.Teismas, įvertinęs CPK 366 straipsnio 3 dalies nuostatas, kad prašymas atnaujinti procesą yra negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų bankroto bylose, padarė išvadą, jog proceso atnaujinimas bankroto byloje Nr. B2-657-513/2013 yra negalimas. Todėl teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 370 straipsnio 1 dalimi, sprendė, kad pareiškėjos pareiškimas nenagrinėtinas teisme, todėl atsisakytina jį priimti.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėja T. Ž. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atnaujinti teisminį procesą UAB „S. L. logistika“ bankroto civilinėje byloje Nr. B2-657-513/2013 dėl BUAB „S. L. logistika“ tyčinio bankroto nustatymo, pripažinti, kad pareiškėjos pareiškimas dėl proceso atnaujinimo nagrinėtinas teisme, nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, išreikalauti bankroto bylą Nr. B2-657-513/2013. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, nepagrįstai rėmėsi CPK 366 straipsnio 3 dalimi, nes pareiškėja nebuvo sudariusi santuokos su S. L. Ši aplinkybė neturi jokio ryšio su bankroto byla.Teismas negalėjo objektyviai ir teisingai išnagrinėti pareiškėjos pareiškimo, nes bankroto byla Nr. B2-657-513/2013 yra Lietuvos apeliaciniame teisme. Bankroto byloje Nr. B2-657-513/2013 yra visi įrodymai, kad Klaipėdos apygardos teismas užkirto kelią pareiškėjai dalyvauti toje byloje, kurioje pareiškėja yra kreditorė.Nepaisant to, kad įmonė yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro, pagrindas atnaujinti procesą egzistuoja.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis).CPK 365 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje, proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, kurį galima taikyti tik konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-684/2015). Proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą. Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų, teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647/2005; 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; kt.).Pareiškėja prašo atnaujinti procesą bankroto byloje Nr. B2-657-513/2013, kurioje Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. liepos 16 d. priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos (sprendimas įsiteisėjo 2013 m. rugpjūčio 19 d.). Pagal CPK 366 straipsnio 3 dalį prašymas atnaujinti procesą yra negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų bankroto bylose.Pareiškėjos prašymas dėl proceso bankroto byloje atnaujinimo yra siejamas su reikalavimu pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu. Bankroto pripažinimas tyčiniu yra įmonės bankroto procedūros sudedamoji dalis, o, kaip minėta, proceso atnaujinimas pagal CPK 366 straipsnio 3 dalį bankroto bylose negalimas.Pirmosios instancijos teismo išvada dėl negalimumo atnaujinti procesą bankroto byloje yra pagrįsta ir teisinga, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, taip pat procesinių prašymų, susijusių su pareiškime atnaujinti procesą dėstomomis faktinėmis aplinkybėmis, nes šios aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą.Apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 336 straipsnio 1 dalis). Apeliantė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šiuo klausimu pažymėtina, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Vien tik deklaratyvus, nemotyvuotas pareiškėjos prašymas, nenurodant jokių prašymą pagrindžiančių argumentų, savaime nesuponuoja žodinio proceso poreikio, o apeliacinės instancijos teismas žodinio atskirojo skundo nagrinėjimo būtinumo taip pat nenustatė (CPK 321 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino prašymo atnaujinti procesą bankroto bylose priėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.