- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-03
- Bylos Nr.
- e2S-671-275/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30501-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- V. V.
- Atsakovas
- A. L.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovui A. L. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. V. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu atsakovui A. L. (toliau – ir atsakovas), prašydama nustatyti šalių sūnaus A. L., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir vaikas arba sūnus), gyvenamąją vietą kartu su ieškove (motina); nustatyti nepilnamečio vaiko ir atsakovo bendravimo tvarką; priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 617,5 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, taip pat 1 152,5 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškove bei nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią: 1) darbo dienomis: kiekvieną ketvirtadienį atsakovas pasiima sūnų iš ugdymo įstaigos (arba iš sūnaus gyvenamosios vietos, priklausomai nuo aplinkybių, kur tuo metu bus sūnus) nuo 16:30 val. ir kitą dieną 8.30 val. pristato sūnų į ugdymo įstaigą; 2) savaitgaliais: atsakovas kas antrą penktadienį 16:30 val. pasiima sūnų iš ugdymo įstaigos (arba iš sūnaus gyvenamosios vietos, priklausomai nuo aplinkybių, kur tuo metu bus sūnus) ir grąžina sūnų į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 valandos vakaro; 3) bendravimas per šventes: kiekvienais metais Motinos dieną, kiekvienais metais motinos gimtadienio dieną, vaiko gimimo dieną nelyginiais metais, katalikų Kūčias, Kalėdas, Velykas nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais, sūnus bendrauja su motina; kiekvienais metais Tėvo dieną, kiekvienais metais tėvo gimtadienio dieną, stačiatikių Kūčias, Kalėdas, Velykas nepriklausomai nuo šios nustatytos bendravimo tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais, sūnus bendrauja su tėvu, pasiimdamas sūnų 7.00 val. iš gyvenamosios vietos ir pasibaigus šventėms pristatant į gyvenamąją vietą iki 19.00 val. vakaro; 4) vaiko bendravimas su tėvu ligos metu: vaikui susirgus, tėvai turi nedelsiant informuoti apie tai kitą tėvą. Vaiką jo ligos metu prižiūri ir slaugo tėvai pakaitomis, t. y. vaikui susirgus vieną kartą jį prižiūri ieškovė, kitą kartą - atsakovas; 5) atsakovas įsipareigoja apie ketinimą nepasiimti sūnaus ir su juo nesusitikti informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš savaitę.
3. Nurodė, kad vaiko priežiūra gula ant vienos ieškovės, vaikas dažnai serga, dėl to, ieškovės galimybės susirasti darbą, vaikščioti į darbo pokalbius, ir dirbti pilnu etatu, yra ribotos, o nustatytas teismo laikinas išlaikymas (250 Eur) nepadengia nei vaiko darželio kaštų, todėl reikalinga nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką. Atsakovas su vaiku praktiškai nepraleidžia laiko, jo neprižiūri, neslaugo, nepasiima į savo gyvenamąją vietą, tad iš esmės ieškovė visą savo laiką leidžia su mažamečiu vaiku. Ieškovė visiškai negali planuoti savo laisvo laiko, kadangi atsakovas reikalauja pasimatymų su sūnumi paskutinę minutę, iš anksto neinformuodamas apie savo planus, arba, atvirkščiai, šalims susitarus, kad sūnų paims, jis savo susitarimų nevykdo. Dėl to tikslinga nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją ir laikiną bendravimo su vaiku tvarką. Nurodė, kad laikinoji sūnaus gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta kartu su ieškove, nes atsakovas iš esmės vaiko priežiūroje ir auklėjime nedalyvauja, vaikas yra prisirišęs prie savo motinos ir dabartinės aplinkos.
Atsiliepimas
4. Atsakovas atsiliepimu sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, taip pat išdėstė savo siūlomą (prašomą) nustatyti laikiną bendravimo tvarką, pagal kurią: 1) atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 10 val. paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinti į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val.; 2) dėl objektyvių svarbių priežasčių ar sūnaus ligos atveju (liga šiuo atveju turi būti tokia, dėl kurios, remiantis sūnaus gydančio daktaro rekomendacijomis, ji negalėtų (neturėtų) išvykti iš namų į kitą gyvenamąją vietą) numatytas bendravimas neįvyksta. Atsakovui pareikalavus, ieškovė, pasibaigus vaiko ligos laikotarpiui, turi pateikti vaiko ligos pažymą, įrodančią, jog vaikas numatytu laiku negalėjo susitikti su tėvu; 3) apie kliūtis susitikti / bendrauti su sūnumi ieškovė ir atsakovas turi informuoti nedelsiant paaiškėjus kliūčiai; 4) esant bendram tėvų sutarimui SMS žinute ar elektroniniu paštu šalys turi teisę nukrypti nuo nustatytos tvarkos, jeigu tai nekenks sūnaus interesams.
5. Nurodė, kad jo darbinė veikla pasižymi tuo, kad savaitgaliais tenka dirbti, todėl su sūnumi gali susitikti darbo dienomis. Ieškovė neretai piktnaudžiauja savo teisėmis ir tik dėl jai vienai žinomų priežasčių sudaro dirbtinas kliūtis matytis su sūnumi, o vėliau melagingai teigia, kad jis nebendrauja su vaiku. Atsakovas savo vaiką myli ir visada rodo iniciatyvą su juo susitikti. Per pastaruosius trejus metus vaikui skyrė daug lėšų. Šiuo metu sutiktų su galimybe paimti vaiką pirmadieniais iš ryto ir grąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą vakare arba paimti pirmadienį iš darželio ir grąžinti antradienį ryte. Taip pat norėtų po keleto metų, vaikui paaugus, turėti galimybę vaiką matyti dažniau.
6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) byloje yra pateikusi išvadą, kitus dokumentus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus mieto apylinkės teismas 2022 m. sausio 7 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš dalies. Nustatė laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove (mama). Nustatė atsakovo (tėvo) laikiną bendravimo su nepilnamečiui sūnumi tvarką, pagal kurią:
7.1. Tėvas bendrauja su vaiku nuo kiekvieno trečiadienio ryto, pasiimdamas sūnų tarp 9:30 val. ir 10:00 val. iš jo gyvenamosios vietos, iki kitos dienos (ketvirtadienio) ryto, kuomet iki 8.30 val. pristato sūnų į jo ugdymo įstaigą, o jei vaikas tą dieną nelanko ugdymo įstaigos – iki 10:00 val. grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą.
7.2. Tėvas bendrauja su vaiku kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį (pirmu savaitgaliu laikomas toks savaitgalis, kurio abi dienos, t. y. šeštadienis ir sekmadienis, pakliūna į tą mėnesį), nuo sekmadienio ryto, pasiimdamas sūnų tarp 10:30 val. ir 11:00 val. iš jo gyvenamosios vietos, iki kitos dienos (pirmadienio) ryto, kuomet iki 8.30 val. pristato sūnų į jo ugdymo įstaigą, o jei vaikas tą dieną nelanko ugdymo įstaigos – iki 10:00 val. grąžindamas į jo gyvenamąją vietą.
7.3. Jei tėvas negali paimti vaiko trečiadienį-ketvirtadienį, apie tai jis turi pranešti vaiko mamai V. V. (toliau – vaiko mama) ne vėliau kaip iki einamosios savaitės pirmadienio 10 val. Jei tėvas negali paimti vaiko jam priskirtą sekmadienį-pirmadienį, apie tai jis turi pranešti vaiko mamai ne vėliau kaip iki einamosios savaitės trečiadienio 10 val.
7.4. Vaiko mama informuoja tėvą šios tvarkos 2.6 punkte nustatyta tvarka apie paaiškėjusias reikšmingas objektyvias aplinkybes, kurios kliudo tėvui bendrauti su vaiku (vaiko sunki liga, privalomas izoliavimasis, išvykimas su mama į artimųjų laidotuves ar pan.), iš karto, kai tokios aplinkybės jai tampa žinomos.
7.5. Dėl bendravimo su vaiku metų didžiųjų švenčių metu, taip pat dėl vaiko priežiūros ypatumų ir bendravimo su vaiku vaikui susirgus, taip pat dėl tėvo praleistų bendravimo dienų kompensavimo, tėvas ir vaiko mama tariasi kiekvieną kartą tarpusavyje individualiai šios tvarkos 2.6 punkte nustatyta tvarka.
7.6. Tėvas ir vaiko mama gali susitarti ir dėl kitokios tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos arba pakeisti šia nutartimi patvirtintą laikinąją bendravimo tvarką ar tvarkos atskirus aspektus. Toks susitarimas šalių suderinamas raštu, el. paštu, SMS žinutėmis ar kitomis šalims priimtinomis ryšio priemonėmis rašytine tvarka.
8. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko A. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.
9. Teismas pažymėjo, kad ieškovės prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka yra identiška ieškiniu prašomai nustatyti bendravimo tvarkai, todėl jau vien dėl šios priežasties negali būti besąlygiškai patvirtinta, nes nenustačius visų bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių ir neištyrus įrodymų būtų patenkintas ieškinio reikalavimas. Tik bylą išnagrinėjus iš esmės gali būti sprendžiama dėl ieškinio pagrįstumo.
10. Teismas pastebėjo, kad ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad vaikas sunkiai pratinasi prie svetimos aplinkos, verkia paliekamas darželyje. Ieškovė Tarnybos atstovei nurodė, kad atsakovas nuo vaiko gimimo jį buvo pasiėmęs su nakvyne tik kelis kartus. Įvertinus nedidelį vaiko amžių ir jo tikėtiną prisirišimą prie jį auginančios mamos, teismas kėlė abejonė, ar vaiko interesus jau šiuo metu atitiktų ypač ženklus pasikeitimas vaiko bendravime su tėvu, kurio prašo ieškovė, kuomet vaikas kas antrą savaitgalį nematytų mamos nuo ketvirtadienio ryto, kuomet mamos būtų nuvedamas į ugdymo įstaigą, iki sekmadienio vakaro, kuomet tėvo būtų gražinamas mamai. Nors Tarnybos išvadoje pažymėta, kad ieškiniu prašoma nustatyti tokia bendravimo tvarka galimai atitiktų nepilnamečio interesus, teismas manė, kad prie ilgesnių bendravimo su tėvu laikotarpių vaikas turėtų pratintis palaipsniui, pradedant nuo vienos nakvynės, ir tik vėliau pereinant prie 2-3 nakvynių iš eilės.
11. Teismas konstatavo, kad abu tėvai laikosi kraštutinių pozicijų: ieškovė pageidauja, kad atsakovas bendrautų su vaiku tik vakarais ir savaitgaliais, o atsakovas siekia bendrauti su vaiku tik darbo dienomis, dienos metu. Abu vaiko tėvai yra nelankstūs, abu iškelia savo interesus aukščiau bendro intereso, t. y. sklandaus vaiko bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu užtikrinimo. Ieškovė siekia kuo greičiau pripratinti mažametį sūnų prie ugdymo įstaigos, šios įstaigos svarbą iškeldama aukščiau vaiko bendravimo su tėvu svarbos ir reikšmės, o atsakovas, dirbdamas individualiai reguliuojamu grafiku, nors ir teigia, kad savo vaiką ypač myli, neketina dėti pastangų rasti galimybių nors vieną kitą savaitgalį skirti ne darbinėms veikloms, o savo sūnui. Taip pat ieškovė, šiuo metu nedirbdama, iš anksto teigia, kad negalėsianti perduoti vaiko tėvui 10 val. ryte, nors visuotinai žinoma, kad dauguma darbdavių sudaro darbuotojams galimybes dirbti lanksčiu darbo grafiku, derinant darbinę veiklą su įsipareigojimais šeimai.
12. Sprendė, kad nėra ypač racionalu nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri skyrium gyvenančiam tėvui būtų ypač neparanki ir praktiškai neįgyvendinama. Atsižvelgė į tai, kad atsakovo veikla susijusi su renginiais (iš Tarnybos dokumentų nustatyta, kad atsakovas verčiasi atlikėjo-iliuzionisto veikla), kurie kaip taisyklė dažniausiai vyksta savaitgaliais, teismas sprendė, kad numačius tėvo ir vaiko bendravimą tik savaitgalių metu, kaip pageidauja ieškovė, tvarkos galimai nebūtų tinkamai laikomasi, taigi nebūtų pasiektas tikslas užtikrinti maksimalų vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimą. Teismas laikiną bendravimo tvarką išdėstė, numatant bendravimą tiek viduryje savaitės (su viena nakvyne), tiek du kartus per mėnesį savaitgaliais (su nakvyne iš sekmadienio į pirmadienį). Sprendė, kad vaikui praleisti dvi ugdymo dienas (neiti dvi darbo dienas per savaitę į ugdymo įstaigą), kaip pageidauja atsakovas, neatitiktų vaiko interesų, sutrikdytų vaiko rutiną, ką pažymi ir ieškovė, tačiau vienos dienos viduryje savaitės (trečiadienio) praleidimas su tėvu, teismo vertinimu, vaikui būtų naudingas, ypač atsižvelgiant į tai, kad 2-3 metų vaikai dar nėra ugdomi pagal mokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programą, taigi negalima teigti, kad atsirastų spragos ugdymo procese. Nurodė, kad tėvo ir vaiko turiningas laiko leidimas dienos metu praturtintų vaiką įspūdžiais, vaikas nebūtų pavargęs po dienos ugdymo įstaigoje. Vaiko lavinimo ir ugdymo procesas būtų ne tiek sutrikdytas, kiek praturtintas. Siekiant sklandaus vaiko integravimosi į ugdymo įstaigą, nustatytina, kad atsakovas, praleidęs su vaiku jo pageidaujamą trečiadienį, pasilieka vaiką tą vakarą nakvynei, o kitą dieną nuveda į ugdymo įstaigą. Vaikas, žinodamas, kad dienos (ketvirtadienio) pabaigoje pamatys mamą, tikėtina, noriai pasiliks ugdymo įstaigoje ir dėl to, kad lauks ateinant jo pasiimsiančios mamos. Tuo pačiu nakvojimas tėvo namuose palaipsniui ugdys vaiko savarankiškumą, gebėjimą atsiskirti nuo mamos, o tėvui suteiks galimybę būti ne tik „pramoginiu tėčiu“, tačiau ir betarpiškai pasirūpinti vaiko kasdieniais poreikiais, migdymo, kėlimo ritualais ir pan. Pasisakant dėl savaitgalių, pažymėjo, kad teismui nustačius konkrečius bendravimo savaitgalius ir atsakovui juos žinant iš anksto, jis turės galimybę derinti savo darbines veiklas sutinkamai su nustatyta laikina bendravimo tvarka. Nakvojimas savaitgaliais numatomas sekmadienio vakarą, įvertinus tai, kad sekmadienių vakarais renginiai kaip taisyklė organizuojami rečiau.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Atskiruoju skundu ieškovė prašė iš dalies panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. nutartį ir nustatyti tėvo laikiną bendravimo tvarką su vaiku:
13.1. Kiekvieną savaitės ketvirtadienį atsakovas pasiima sūnų iš ugdymo įstaigos (arba iš sūnaus gyvenamosios vietos, priklausomai nuo aplinkybių, kur tuo metu bus sūnus) nuo 16:30 val. ir kitą dieną 8.30 val. pristato sūnų į ugdymo įstaigą;
13.2. Atsakovas kas antrą penktadienį 16:30 val. pasiima sūnų iš ugdymo įstaigos (arba iš sūnaus gyvenamosios vietos, priklausomai nuo aplinkybių, kur tuo metu bus sūnus) ir grąžina sūnų į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 valandos vakaro;
13.3. Pakeisti 2022 m. sausio 7 d. nutarties rezoliucinės dalies 2.3. ir 2.4. punktus ir nustatyti, kad: jei vienas iš tėvų negali paimti/perduoti vaiko nustatytu laiku ir nustatytą datą dėl objektyvių priežasčių, apie tai tas tėvas turi pranešti kitam tėvui, nurodant objektyvias priežastis raštu (SMS žinute, el. paštu ar kitomis šalims priimtinomis ryšio priemonėmis), ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas; kitoje dalyje 2022 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
13.4. Jeigu teismas laikytų, kad 2022 m. sausio 7 d. nutartimi nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka atitinka vaiko interesus, prašė pakeisti 2022 m. sausio 7 d. nutarties rezoliucinės dalies 2.1. punktą ir nustatyti, kad: Tėvas bendrauja su vaiku nuo kiekvieno trečiadienio ryto, pasiimdamas sūnų iki 7:30 val. iš jo gyvenamosios vietos arba nuo 9.30 val. iš sūnaus ugdymo įstaigos, iki kitos dienos (ketvirtadienio) ryto, kuomet iki 8.30 val. pristato sūnų į jo ugdymo įstaigą, o jei vaikas tą dieną nelanko ugdymo įstaigos – iki 10.00 val. grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą.
14. Nurodė, kad siekė nustatyti tėvo laikiną bendravimo tvarką su sūnumi, nes atsakovas iš viso vengia prisiimti pareigą bendrauti, auklėti, prižiūrėti mažametį vaiką. Teigė, kad atsakovas nesilaiko susitarimų su ieškove dėl bendravimo su vaiku. Pažymėjo, kad laikiną bendravimo tvarką ieškovė siekė nustatyti ne dėl to, kad ji pati neleidžia atsakovui su vaiku matytis, o dėl to, kad atsakovas šios pareigos – vaiko priežiūros, nesilaiko.
15. Ieškovė nesutiko su teismo daroma išvada, kad vaiko atitraukimas nuo vaiko kasdieninės dienotvarkės, jo ugdymo proceso, nekenkia vaiko interesams. Pabrėžė, kad toks dienotvarkės keitimas, ypač jautriam vaikui, kelia stresą, išmuša iš vėžių, ir neigiamai atsilieps vaiko raidai, vystymuisi. Paminėjo, kad ieškovė jau yra bandžiusi, tenkinant atsakovo įgeidžius, vaiko nenuvesti į darželį, tačiau tai stipriai paveikė sūnų, jis vėl atvestas į darželį verkdavo, nenorėjo jame būti, negalėjo susikaupti. Teismo argumentas, kad vaiko bendravimas su tėvu viduryje dienos, darželio metu, vietoje įprastinės dienotvarkės (ugdymo žaidimų, pietų miego ir pan.), vaikui būtų naudingas, prieštarauja vaiko interesams, vaikų psichologų rekomendacijoms. Teigė, kad teismas nustatė tokią laikiną bendravimo tvarką, kuri yra priešinga vaiko interesams ir yra patogi tik atsakovui.
16. Nurodė, kad nesutinka su teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovas bendrauja su sūnumi nuo kiekvieno trečiadienio ryto, pasiimdamas sūnų tarp 9.30 val. ir 10 val. iš jo gyvenamosios vietos. Paaiškino, kad šiuo metu studijuoja dieninėse doktorantūros studijose, paskaitos ir kita veikla universitete prasideda nuo 8.00 val., todėl negalės užtikrinti vaiko perdavimo 10 val. iš vaiko gyvenamosios vietos. Pažymėjo, kad atsakovas darbo dienomis nedirba, neturi užimtumo, todėl jam nėra jokių kliūčių vaiką pasiimti iš jo gyvenamosios vietos iki 8.00 val. Toks laikas būtų įprastas darbo dienos pradžios laikas. Pažymėjo, kad teismas visiškai neatsižvelgė į ieškovės išreikštas pastabas dėl vaiko paėmimo laiko darbo dienomis.
17. Nurodė, kad negali sutikti ir su nutartyje nustatyta tokia laikina bendravimo tvarka, kad Atsakovas su savo sūnumi bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, tik sekmadieniais. Pabrėžė, kad pats teismas nurodė ir pastebėjo, kad atsakovas dirba pagal individualią veiklą, laisvai planuodamas savo grafiką, t. y. atsakovas gali susiplanuoti, kad bent vieną savaitgalį per mėnesį jis nedirbtų, neplanuotų renginių, ir pabūtų su sūnumi nepertraukiamai visą savaitgalį. Paminėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų, o tik atsakovo teiginiai, kad atsakovas kiekvieną savaitgalį be išimties turi renginius ir (ar), kad jie trunka visą dieną. Pabrėžė, kad abu tėvai turi pareigą prižiūrėti ir rūpintis vaiku, tačiau pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką iš esmės ši pareiga liks tik vienai ieškovei, o atsakovui tokios pareigos nei darbo dienomis, nei savaitgaliais neliks.
18. Pastebėjo, kad nutartyje teismas nustatė, kad jei tėvas negali paimti vaiko trečiadienį–ketvirtadienį, apie tai jis turi pranešti vaiko mamai ne vėliau kaip iki einamosios savaitės pirmadienio 10 val. Jei tėvas negali paimti vaiko jam priskirtą sekmadienį-pirmadienį, apie tai jis turi pranešti vaiko mamai ne vėliau kaip iki einamosios savaitės trečiadienio 10 val. Tačiau analogiškai ieškovei nėra nustatyta tokia pat teisė pranešti atsakovui, kad ji dėl objektyvių priežasčių vaiko perduoti atsakovui negalės. Nutartyje tik nurodoma, kad ieškovė informuoja vaiko tėvą dėl ypač svarbių priežasčių kaip vaiko sunki liga, išvykimas į artimųjų laidotuves. Tad iš esmės pagal tokią tvarką, vaiko tėvas turi teisę bet kada atsisakyti paimti vaiką, svarbu tik pranešti ieškovei nutartyje nustatyta tvarka, o ieškovei tokia teisė nėra numatyta.
19. Nurodė, kad nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka pažeidžia mažamečio vaiko interesus, sutrikdanti įprastą vaiko rutiną, priimta atsižvelgus tik į atsakovo pageidavimus. Tvarka yra patogi tik atsakovui, į ieškovės prašymus ir objektyvias priežastis, kodėl ji negali vaiko perduoti tėvui viduryje darbo dienos, neatsižvelgta. Be to, teismas nukrypo nuo tėvo ir motinos lygių pareigų vaikui principo ir iš esmės tokia bendravimo tvarka visą vaiko priežiūrą perkėlė ant ieškovės pečių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
21. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, teisėtumo ir pagrįstumo.
22. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalį, teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su tėvais.
23. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.
24. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
25. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
26. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nustatė tokią tėvo ir vaiko laikiną bendravimo tvarką, pagal kurią, tėvas bendrauja su vaiku nuo kiekvieno trečiadienio ryto, pasiimdamas sūnų tarp 9.30 val. ir 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos, iki kitos dienos (ketvirtadienio) ryto, kuomet iki 8.30 val. pristato sūnų į jo ugdymo įstaigą, o jei vaikas tą dieną nelanko ugdymo įstaigos – iki 10.00 val. grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą.
27. Ieškovė atskiruoju skundu iš esmės siekia, kad vaikas nebūtų atitraukiamas nuo kasdieninės dienotvarkės, ugdymo proceso, t. y. kiekvieną dieną lankytų darželį.
28. Teismas pažymi, kad Lietuvoje ikimokyklinis ugdymas (vaikams iki 6 metų) nėra privalomas, valstybės lygiu yra pateiktos rekomendacijos, kokia turėtų būti ikimokyklinio ugdymo programa, tačiau ikimokyklinio ugdymo teikėjas laisvai rengia savo ugdymo programą. Taigi nepagrįsti ieškovės argumentai, jog nelankant darželio, vaikas bus atitrauktas nuo ugdymo proceso, tai kenks vaiko interesams. Pažymėtina, kad vaikai darželį įprastai lanko tik darbo dienomis, o savaitgaliais būna su tėvais. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad vaikas nelankys darželio papildomai vieną dieną per savaitę, o nurodytą dieną praleis su tėvu, neturėtų pakenkti vaiko interesams. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad vienos dienos viduryje savaitės (trečiadienio) praleidimas su tėvu, vaikui būtų naudingas, ypač atsižvelgiant į tai, kad 2-3 metų vaikai dar nėra ugdomi pagal mokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programą, taigi negalima teigti, kad atsirastų spragos ugdymo procese. Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė jokių argumentų, kodėl nori pakeisti tėvo ir vaiko matymosi dieną iš trečiadienio į penktadienį. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovės prašymas pakeisti tesimo nustatytą laikiną tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką darbo dienomis, netenkinamas.
29. Atskiruoju skundu ieškovė siekia pakeisti vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos valandą iš „tarp 9.30 val. ir 10.00 val.“ į „iki 7.30 val.“. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovės argumentams, kad vaiko paėmimas darbo dieną tarp 9.30 val. ir 10.00 val. iš ieškovės gyvenamosios vietos, gali ieškovei kelti papildomų sunkumų, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškovė šiuo metu siekia susirasti darbą. Pažymėtina, kad atsakovas teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose paaiškino, jog atsižvelgiant į atsakovo darbo specifiką, su sūnumi gali susitikti darbo dienomis. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas tenkina ieškovės prašymą ir pakeičia pirmosios instancijos teismo nustatytą laikinąją tėvo bendravimo su vaiku darbo dienomis laiką, nustatant, kad tėvas bendrauja su vaiku nuo kiekvieno trečiadienio ryto, pasiimdamas sūnų iki 7.30 val. iš jo gyvenamosios vietos, iki kitos dienos (ketvirtadienio) ryto, kuomet iki 8.30 val. pristato sūnų į jo ugdymo įstaigą, o jei vaikas tą dieną nelanko ugdymo įstaigos – iki 10.00 val. grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą.
30. Atskiruoju skundu ieškovė siekia, kad tėvas su sūnumi bendrautu kas antrą pilną savaitgalį, t. y. pasiimdamas vaiką penktadienį vakare iš ugdymo įstaigos (gyvenamosios vietos) ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį vakare.
31. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės argumentams, kad ilgesnis vaiko ir atsakovo laiko praleidimas savaitgalį formuos glaudesnį tėvo ir sūnaus ryšį. Tačiau pažymi, kad atsakovas nurodė, jog negali prižiūrėti vaiko savaitgaliais. Remiantis Tarnybos duomenimis, nustatyta, kad atsakovo veikla susijusi su renginiais (atsakovas verčiasi atlikėjo-iliuzionisto veikla), todėl tikėtina, jog negalės kas antrą savaitgalį prižiūrėti vaiko, dėl ko, kaip nurodė pati ieškovė, vaikas būtų paliekamas artimiems giminaičiams arba auklei, kas neformuotų glaudesnio tėvo ir sūnaus ryšio, nebūtų pasiektas tikslas užtikrinti maksimalų vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimą. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai įvertino aplinkybę, kad atsakovas nuo vaiko gimimo jį buvo pasiėmęs su nakvyne tik kelis kartus, vaiko amžių, tikėtiną vaiko prisirišimą prie mamos. Atsižvelgiant į nurodytą, nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovo ir vaiko bendravimas kas antrą pilną savaitgalį nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro, šiuo metu užtikrintų geriausius vaiko interesus. Nurodytų aplinkybių kontekste, netenkinamas ieškovės prašymas pakeisti tesimo nustatytą laikiną tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką savaitgaliais.
32. Atskirajame skunde ieškovė nurodė, kad pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką, vaiko tėvas turi teisę bet kada atsisakyti paimti vaiką, svarbu tik pranešti ieškovei nutartyje nustatyta tvarka, o ieškovei tokia teisė nėra numatyta. Teigė, kad ieškovei nėra nustatyta tokia pat teisė pranešti atsakovui, kad ji dėl objektyvių priežasčių vaiko perduoti atsakovui negalės.
33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal pirmosios instancijos teismo nustatytą laikiną tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką, vaiko mama informuoja tėvą šios tvarkos 2.6 punkte nustatyta tvarka apie paaiškėjusias reikšmingas objektyvias aplinkybes, kurios kliudo tėvui bendrauti su vaiku (vaiko sunki liga, privalomas izoliavimasis, išvykimas su mama į artimųjų laidotuves ar pan.), iš karto, kai tokios aplinkybės jai tampa žinomos (2022 m. sausio 7 d. nutarties rezoliucinės dalies 2.4 punktas). Taigi ieškovei nustatyta teisė pranešti atsakovui apie objektyvias priežastis, kurios kliudo tėvui bendrauti su vaiku. Atsižvelgiant į nurodytą, negalima sutikti su ieškovės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikiną tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką, nukrypo nuo pusiausvyros principo.
34. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų teismas nepasisako, nes jie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamai bylai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. nutartį, nustatant, kad
atsakovas A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamečiui sūnumi A. L., gim. (duomenys neskelbtini), nuo kiekvieno trečiadienio ryto, pasiimdamas sūnų iki 7.30 val. iš jo gyvenamosios vietos, iki kitos dienos (ketvirtadienio) ryto, kuomet iki 8.30 val. pristato sūnų į jo ugdymo įstaigą, o jei vaikas tą dieną nelanko ugdymo įstaigos – iki 10.00 val. grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą.
Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.