Kauno apygardos teismo nuosprendis

2020-09-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-151-317/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-09-14
Bylos Nr.
1-151-317/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas
Kaltinamasis
R. M.
Advokatai
Rita Petručionytė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-151-317/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34113-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.8.1.; 1.2.18.11.;2.3.6.4.5.; 2.3.6.4.2.; 1.2.20.16.2. ; 1.2.14.6.2.1. ; 2.3.6.4.4. (S)
Kauno apygardos teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 14d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas sekretoriaujant Daivai Aliulienei, Indrei Vitkutei,

dalyvaujant prokurorei Ritai Čivinskaitei,kaltinamajam R. M.,kaltinamojo gynėjai advokatei Ritai Petručionytei,civilinio ieškovo atstovui R. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, bedarbis, neteistas,

kaltinamas nusikalstamomis veikomis numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 1 dalį , 183 straipsnio 2 dalį., 223 straipsnio 1 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. M. aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, o būtent: būdamas IĮ „A“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir savininku laikotarpyje nuo 2008-03-21 iki 2017-02-10, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeidė to paties įstatymo 4 str., kuris nustato, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, 6 str. 2 d., kuri nustato, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 3 str., kuris nustato, kad ūkio subjektai, tvarkydami apskaitą, daro dvejybinį įrašą, 12 str. 1 d., kuri nustato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, to paties straipsnio 4 d., kuri nustato, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001-12-20Nr. IX675) 57 str., 1 d., kuri nustato, kad „mokesčių mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti”, o būtent: laikotarpyje nuo 2008-03-21 iki 2017-02-10 nesurašė IĮ „A“ turto (ilgalaikio turto trumpalaikio turto), nuosavo kapitalo (savininko nuosavybės), tiekėjų ir pirkėjų skolų apskaitos, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrų, 2015-12-01 IĮ „A“ surašė PVM sąskaitą-faktūrą AUM Nr. 00175, pagal kurią buvo įformintas krautuvo „Giant 4548 Tendo HD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimas UAB „E“ už 41 503 Eur, tačiau PVM sąskaita-faktūra IĮ „A“ buhalterinėje apskaitoje neišsaugota, nėra 2015 m. gruodžio mėn. pardavimo PVM sąskaitų-faktūrų registravimo žurnalo, taip pat 2015 metų metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204A) IĮ „A“ nedeklaravo 87 841 Eur pardavimo pajamų, o buhalterinė apskaita neteikia pakankamos informacijos pelno mokesčiui apskaičiuoti, dėl ko laikotarpiu nuo 2008-03-21 iki 2017-02-10 iš dalies nėra galimybės nustatyti IĮ „A“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t. y. jis padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d.

Be to, R. M., siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, o būtent: laikotarpyje nuo 2008-03-21 iki 2017-02-10, būdamas IĮ „A“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir savininku, atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą bei už savalaikį, tinkamą ir teisingą duomenų pateikimą valstybės įgaliotoms institucijoms, siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL valstybei mokėjimo, pažeisdamas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr. IX-571) 3 str. 1 d., 14 str., 89 str., 90 str. nuostatas, nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių, t. y. 2015-12-01 IĮ „A“ surašė PVM sąskaitą-faktūrą AUM00175, pagal kurią buvo įformintas krautuvo „Giant 4548 Tendo HD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimas UAB „E“ už 41 503 Eur (PVM 7 203 Eur), tačiau 2015 m. gruodžio mėn. pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje (forma FR0600) įrašė neteisingus duomenis eilutėje: „PVM apmokestinami sandoriai“, nedeklaravo 34 300 Eur pardavimo pajamų, eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžinamas iš biudžeto (-) PVM“, nedeklaravo 7 203 Eur mokėtino PVM bei šią deklaraciją pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu PVM deklaracijoje neįrašė duomenų apie 34 300 Eur PVM apmokestinamą sandorį, nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 7 203 mokėtino į biudžetą PVM už 2015 m. gruodžio mėnesį, t. y. jis padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 str. 1 d.

Kaltinamasis R. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinamas ir tuo, kad pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą, o būtent: būdamas IĮ „A“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir savininku, pasisavino už IĮ „A“ parduotą turtą gautas pinigines lėšas, t. y. 2015-12-01 (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pagal 2015-12-01 PVM sąskaitą-faktūrą serija AUM Nr. 00175, UAB „E“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), už 41 503 Eur pardavė IĮ „A“ priklausantį areštuotą krautuvą „Giant 4548 Tendo HD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po to, tą pačią dieną (2015-12-01), (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, atstovaudamas IĮ „A“ sudarė trišalę tarpusavio atsiskaitymų sutartį Nr. 2015/12/01/01 su UAB „E“, atstovaujamos direktoriaus G. K. ir R. M., kurios pagrindu susitarė dėl skolų užskaitymo ir 20 844,42 Eur skirtumo pervedimo į R. M. priklausančią banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), t. y. UAB „E“ į R. M. banko sąskaitą 2015-12-14 pervedė 10000 eurų, 2015-12-22 - 5000 eurų, 2015-12-31 - 5844,42 eurų, viso 20 844,42 Eur sumą. Iš šios sumos 6 299,35 Eur 2015-12-14 R. M. nurodymu buvo pervesti G. P. IĮ „B“ (asmeniniam R. M. įsiskolinimui dengti pagal vykdomąją bylą Nr. 1, (išlaidos nesusijusios su IĮ „A“ veikla)), o likusi 14 545,07 Eur suma laikotarpyje nuo 2015-12-14 iki 2016-01-07 buvo išgryninta, tačiau gryniesiems pinigams nesurašyti kasos pajamų orderiai, pinigai neužpajamuoti IĮ „A“ kasoje ir nėra jokių kitų dokumentų, pagrindžiančių piniginių lėšų panaudojimą IĮ „A“ reikmėms, išskyrus 200 Eur, kurie buvo panaudoti IĮ „A“ įsiskolinimui padengti, t.y. 2016-02-10 - 100 Eur ir 2016-03-20 - 100 Eur buvo pervesti į UAB „K“ sąskaitą. Iš viso panaudojo IĮ „A“ pinigines lėšas 20 644,42 Eur sumoje, kuri 2015-12-01 sutarties pagrindu buvo pervesta į R. M. sąskaitą, tačiau nėra dokumentų, pagrindžiančių šių piniginių lėšų panaudojimą IĮ „A“ reikmėms. Tokiu būdu jis kaltintas pasisavinęs didelės vertės svetimą turtą - IĮ „A“ priklausančias pinigines lėšas 20 644,42 Eur., t. y. padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 2 d.

Kaltinamasis R. M. kaltintas ir tuo, kad neteisėtai perleido didelės vertės areštuotą ir jam patikėtą turtą, o būtent: būdamas IĮ „A“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir savininku, 2015-12-01 (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, žinodamas apie tai, kad IĮ „A“ priklausantis krautuvas „Giant 4548 Tendo HD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra areštuotas nuo 2015-09-22 (turto arešto aktas Nr. 2015042115), areštuotą krautuvą „Giant 4548 Tendo HD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-12-01 PVM sąskaitos-faktūros serija AUM Nr. 00175 pagrindu, pardavė UAB „E“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) už 41 503 Eur (PVM 7 203 Eur), tokiu būdu UAB „E“ neteisėtai perleido didelės vertės areštuotą krautuvą „Giant 4548 Tendo HD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 str. 2 d.

Kadangi teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog kaltinamasis nepadarė veikų numatytų Lietuvos Respblikos BK 183 straipsnio 2 dalyje, 246 straipsnio 2 dalyje, dėl šių veikų jis išteisintinas(BPK 303 striapsnio 5 dalies 1 punktas).

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaujantis, teismas atmetė kitus įrodymus:

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. M. prisipažino kaltu dėl nusikalstamų veikų. Teikdamas paaiškinimus dėl jam inkriminuoto kaltinimo dėl areštuoto turto perleidimo, kaltinamasis parodė, kad krautuvą įsigijo 2015 m. pradžioje iš UAB „E“, sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį, nors realiai šis turtas buvo įgytas išsimokėtinai, su buvusiu savininku sutarus, jog krautuvas jam (R. M.) nepriklauso, kol už jį nebus pilnai atsiskaityta. Krautuvas buvo įregistruotas (duomenys neskelbtini) savivaldybės Žemės ūkio skyriuje. Įregistravus krautuvą, buvo gauta pažyma, kurioje nurodoma, kad krautuvo savininkas yra IĮ „A“. Buvęs krautuvo savininkas leido užregistruoti krautuvą IĮ „A“ vardu. Jis (R. M.) įsigytą krautuvą norėjo parduoti, kad galėtų kuo greičiau panaikinti turimą skolą. Krautuvo pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu žinojo, kad jis yra areštuotas. Apie tai jį informavo skolą administruojantis asmuo - D. Z.. Apie tai, kad krautuvas yra areštuotas jis kalbėjo ir su antstoliu, tačiau ar antstolis jį informavo, kad krautuvas negali būti parduotas, nepamena. D. Z. jam skambindavo kasdien, spaudė parduoti krautuvą ir atsiskaityti su išieškotoju. Jis D. Z. nurodė, kad parduos krautuvą, kai bus panaikintas jam taikomas areštas, tačiau D. Z. sakė, jog areštas bus panaikintas tik pardavus turtą. Dabar jis (R. M.) supranta, kad parduoti krautuvo negalėjo. Krautuvas buvo parduotas 2015 m. gruodžio 1 d. UAB „E“. Jis (R. M.), pardavęs krautuvą, 7 203 eurų PVM nesumokėjo, nes neturėjo pinigų.

Kaltinamasis parodė pripažįstantis ir tai, kad aplaidžiai tvarkė buhalteriją. Pajamų bei PVM deklaruoti nespėjo. Buhalterinę įmonės apskaitą vedė aplaidžiai, nes pats neturėjo tam sugebėjimų, nėra įgijęs buhalterinio išsilavinimo, o buhalterės samdytis neturėjo už ką. Kažkada buhalterę samdė, tačiau vėliau ji išėjo iš darbo. Iš darbo išėjus buhalterei, buhalterinę apskaitą tvarkė pats, tiek kiek sugebėjo - teikė duomenis apie darbuotojus, PVM deklaracijas. Ilgalaikio ir trumpalaikio turto apskaitos, nuosavo kapitalo, skolų apskaitos nevedė. Mokėtinų sumų ir įsipareigojimų nefiksavo, pajamų ir sąnaudų registrų nevedė. Pripažįsta ir kaltinime nurodytą aplinkybę, kad surašė sąskaitą, pagal kurią krautuvas įformintas, tačiau buhalterinėje apskaitoje jos neišsaugojo. Buvo pajamų mokesčių deklaravimo žurnalas, bet jo nevedė. Kad metinėje pelno mokesčių deklaracijoje 2015 metais nedeklaravo pajamų, nežino, tačiau jei taip sakė specialistas, tai pripažįsta. Tai darė dėl aplaidumo ir nežinojimo.

Teikdamas paaiškinimus dėl nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, R. M. parodė, kad jam tyrėja išaiškino, kad pinigai buvo įmonės, nepaisant to, kur jis juos padėjo,kad jis tuos pinigus jis pasisavino, todėl kaltu prisipažino. Krautuvą jis tikrai pardavė UAB „E“ už 41 503 Eur. Tokia suma buvo nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje, nors realiai gavo 21 000 Eur. Likusi suma – apie 20 000 Eur, turėjo padengti jo turimą skolą UAB „E“. Sudaryti trišalę tarpusavio atsiskaitymo sutartį patarė D.. Pinigai, gauti pardavus krautuvą – 20 644 Eur, buvo pervesti į jo sutuoktinės sąskaitą. Taip patarė padaryti D. Z.. Jis sakė, kad tuo atveju, jei pinigai įkris į įmonės sąskaitą, dalį jų antstolis nuskaičiuos padengti vykdymo išlaidoms. Jis pats, pirkdamas krautuvą, pinigus skolinosi iš švogerio A. D., kuris jau miręs, ir iš to asmens, kuris vėliau reikalavo juos grąžinti. Skolinimosi faktas buvo užfiksuotas vekseliuose. Ar skolinosi jis pats, ar IĮ „A“, nepamena. Vekseliuose nurodyta, kad skolinosi M. iš P.. Skolinosi apie 100 000 Lt. Juos gavo į savo banko sąskaitą, vėliau pervedė į įmonės sąskaitą. Ar į įmonės sąskaitą buvo pervesta visa pasiskolintų pinigų suma, nepamena. Bet tikrai pervedė didžiąją dalį. Kai 20 644 Eur buvo pervesti į sutuoktinės M. sąskaitą, jis padengė skolas - sumokėjo antstoliui, atidavė skolas švogeriui ir P.. Taip pat sumokėjo einamus mokesčius už elektrą, telefonus, apie 4 000 Eur advokatui M. L. už konsultacijas. Telefonas buvo įmonės. Advokatui taip pat buvo mokėta dėl įmonės reikalų. P. sumokėjo 6 000 Eur pavedimu. Likusią sumą – apie 14 000 Eur išgrynino, nes buvo skolingas švogeriui grynais. Švogeriui atidavė ne visą skolą - buvo skolingas 10 000 Eur, o atidavė 5 000 Eur. Apie tai, kad grąžino dalį skolos A. D. anksčiau jis nieko nesakė, nes apie tai jo niekas neklausė. Iš švogerio viso pasiskolino 10 000 Eur, tačiau ne visą sumą iš karto. Iš švogerio skolinosi ir pragyvenimui. Kad pinigus iš švogerio skolinosi krautuvo pirkimui, pagrįsti negali. Kodėl išgrynino 14 000 eurų, nežino. Taip išeina, kad įmonės reikmėms šie pinigai panaudoti nebuvo (t. 5, b. l. 181-184).

Žemesnės instancijos teismas

Civilinio ieškovo - Kauno valstybinės mokesčių inspekcijos - atstovas R. K. apklausiamas teisme parodė, kad civiliniame ieškinyje nurodoma valstybei padaryta žala nustatyta remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga. Ruošiant civilinį ieškinį, su ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažinti galimybės nebuvo, nes Kauno valstybinė mokesčių inspekcija į procesą įtraukta nebuvo. Po ikiteisminio tyrimo su bylos medžiaga susipažino jo (R. K.) kolegė. Apie priimtą Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį, kuria buvo nustatyta, kad R. M. priklauso ½ dalis krautuvo, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio R. M. ir R. M., jam nežinoma. Ar ši nutartis buvo vertinta, ruošiant civilinį ieškinį, jam taip pat nežinoma, tačiau, jo supratimu, šia nutartimi tik buvo konstatuotas turto pasidalijimo faktas, tuo tarpu žalą sudaro nesumokėti mokesčiai. Mokesčių mokėtojas buvo ne M. sutuoktinė, o jo įmonė. Įmonė buvo įsigijusi krautuvą. Jei įmonė naudojosi visomis lengvatomis, tai turtas priklausė įmonei. Pardavus krautuvą, buvo privaloma deklaruoti sandorį ir sumokėti mokesčius. Įmonė pardavė krautuvą, išrašė PVM sąskaitą faktūrą, todėl ji privalėjo mokėti PVM. PVM mokėtojas yra įmonė, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtose nutartyse yra ne kartą pasisakyta, kad tuo atveju jei įmonė tampa nemoki, nėra galimybės iš jos išieškoti žalos, civilinis ieškinys yra reiškiamas įmonės vadovui. Specialisto išvadoje parašyta, kad buvo įvertinti įmonės apskaitos dokumentai. Jais nustatyta, kad krautuvas priklausė įmonei, ji jį pardavė, todėl turėjo mokėti PVM. Šiuo atveju mokesčiai valstybei nuo įvykusios ūkinės operacijos sumokėti nebuvo (t. 5, b. l. 189).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 5 dalimi, be kita ko numatančia, jog kai byla nagrinėjama teisme iš naujo (po to, kai Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi byla buvo grąžinta prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, ši baudžiamoji byla teisme buvo nagrinėta iš naujo), liudytojai ir nukentėjusieji, apklausti anksčiau šią bylą nagrinėjant teismo posėdyje, pakartotinės apklausos nekviečiami, jeigu to nereikia teisingumo interesais, o jų parodymai, duoti pirmiau teismo posėdžio metu, paskelbiami ir ištiriami BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka, teisiamajame posėdyje buvo išvardinti liudytojų G. P., R. M., D. Z., G. K., A. M., N. M. parodymai (t. 5, b. l. 190-191).

Pirmiau teisme apklausiamas liudytojas G. P. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, kadangi pats turėjo IĮ „B“, užsiimančią apdailos medžiagų gamyba, iš kurios R. M. pirko dėvėtus padėklus. Iš savo įmonės yra paskolinęs R. M. pinigų verslo vystymui, kurių dalies kaltinamasis laiku negrąžino. Ar skolino pinigus kaip fiziniam asmeniui, ar kaip įmonei, nepamena, tačiau žino, kad skolinant pinigus buvo pasirašytas vekselis. Kiek vekselių buvo pasirašyta, kokią pinigų sumą paskolino ir kokiam laikotarpiui, tiksliai nepamena, reikėtų žiūrėti IĮ „B“ buhalterinius dokumentus. Tačiau galėjo būti pasirašyti du vekseliai, iš kurių pagal vieną nebuvo grąžinta apie 30 000-35 000 Eur. Vėliau jis pasirašė sutartį su įmone, kurioje dirbo D. Z., kad ši išieškotų iš R. M. skolą. Sutarties turinio nepamena. Gali būti, kad su skolų išieškojimo įmone buvo pasirašyta ne sutartis, o tik įgaliojimas. Jis pats su R. M. dėl skolos grąžinimo nepamena ar kalbėjosi, viską tvarkė D. Z.. Suprato, kad kaltinamasis neplanuoja grąžinti pinigų, nes jis pardavė įmonei priklausiusius pastatus. Iki pinigų skolinimo neįtarė, kad kaltinamasis gali jų negrąžinti. Po paskolos suteikimo su R. M. bendravo, jų įmonė pirko iš R. M. briketus. Ar žinojo, kad krautuvas buvo areštuotas, nežino, kadangi viską tvarkė skolų išieškojimu užsiimanti įmonė. Jis pats su antstoliu nebendravo. Prieš pinigų skolinimą R. M. įmonės patikimumu nesidomėjo, tačiau pirko iš jos briketus, buvo pačioje įmonėje, todėl matė, kad įmonė veiklą vykdo. Ar D. Z. informavo jį apie skolos išieškojimo eigą, nepamena, bet mano, kad tokia informacija jam nebuvo teikiama. Ar išieškota skolos dalis buvo tiesiogiai pervesta į D. Z. sąskaitą, ar į IĮ „B“ sąskaitą, pasakyti negali. Šiuo metu IĮ „B“ yra perdavęs vaikams, todėl tiksliai nežino kiek šiuo metu R. M. yra skolingas IĮ „B“, tačiau mano, kad apie 10 000 Eur (t. 2, b. l. 138-139).

Pirmiau teisme apklausiama liudytoja R. M. parodė nežinanti ką gali paaiškinti, todėl buvo pagarsinti jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. kovo 2 d. R. M. parodė, kad yra BIĮ "A" savininko R. M. žmona. Jo valdomoje įmonėje ji dirbo nuo 2009 m., ar 2010 m. (tiksliai pasakyti negali, nes neprisimena) iki maždaug 2015 m. birželio (tiksliai neprisimena, tai galėjo būti +/- keli mėnesiai). 2015 m. vasaros pradžioje, kuomet A. M. įmonės bei R. M. banko sąskaitoms uždėjo areštą dėl negrąžintos skolos G. P., įmonės finansinė būklė kritiškai pablogėjo ir įmonė realiai nebevykdė jokios veiklos. Skola buvo išduota G. P. IĮ "B" jos vyrui R. M. kaip fiziniam asmeniui. Skola, kiek jai buvo žinoma, buvo apie 35 000 Lt. G. P. vardu visus su skola susijusius reikalus tvarkė skolų išieškotojas, kurio vardas D., pavardės nežino. Asmeniškai su juo ji nebuvo susitikus. Kiek jai telefonu tekę su D. bendrauti, t. y. atsiliepiant vyro telefonu šiam negalint, D. bendravo labai nemandagiai, iš jo pasisakymų buvo galima suprasti, kad jeigu su juo nebus susisiekta, jo žodžiais "tikš kraujai", "į mūsų namus ateis bomžai" ir pan. Po kurio laiko, galbūt kelių mėnesių laikotarpyje, tiksliai neprisimena, areštas buvo uždėtas ir visam IĮ "A" turtui, įskaitant krautuvą GIANTTendo HD. Po šio arešto uždėjimo skolų išieškotojas D. pradėjo tendencingai ir labai intensyviai skambinėti jos vyrui siūlydamas jam parduoti minėtą krautuvą ir taip padengti skolą. Jis netgi klausinėjo ar jie turi žemės ar kito nekilnojamo turto, kurį galėtų užstatyti, tokiu būdu jie pratęstų skolos grąžinimo terminą ir areštai būtų nuimti. Tokio turto jie neturėjo, o butas jiems netiko, kadangi tai buvo mažamečio deklaruota gyvenamoji vieta. D. liepė jos vyrui pačiam ieškotis pirkėjų, kiek suprato, pirkėjų bandė ieškoti net pats D., o jeigu vyras neras kam parduoti, krautuvas bus parduotas iš varžytinių "už centus" ir vyras vis tiek liks skoloje. Su D. daugiausiai bendravo ir viską derino jos vyras, ji tik kelis kartus kalbėjo su juo telefonu. Tačiau apie visą situaciją žinojo iš vyro pasakojimų bei girdėtų pokalbių tarp D. ir jos vyro. Kuomet jie rado krautuvo pirkėją, D. apie tai žinojo, kadangi jos vyras buvo su D. kalbėję, jog vos krautuvas bus parduotas, skola bus grąžinta ir areštas bus iš karto nuimtas, tam kad krautuvą eitų perregistruoti naujiems savininkams. Krautuvą nupirko UAB "E". Iš šios įmonės vyro įmonė krautuvą ir buvo pirkus. IĮ "A" taip pat buvo pasirašiusi paskolos sutartį su UAB "E". Tai galėjo būti tyrėjo paminėta 12 440 Eur suma. Kadangi IĮ „A" buvo skolinga UAB "E" šiuos pinigus, buvo pasirašyta skolos padengimo sutartis ir krautuvas parduotas atgal UAB "E", tuo pat padengiant ir minėtą skolą. Tokiu būdu UAB "E" turėjo sumokėti apie 21 000 Eur, tikslios sumos neprisimena. Sutartis buvo trišalė, pasirašyta UAB "E" atstovo, jos vyro, t. y. kaip IĮ "A" savininko, ir jos, t. y. ji sutiko, jog pinigai už krautuvą būtų pervesti į jos asmeninę banko sąskaitą. Pervesti pinigus į jos asmeninę banko sąskaitą liepė D., kadangi, pasak jo, jeigu pinigai būtų buvę vedami į areštuotą įmonės sąskaitą, jie būtų išieškoti antstolio ir tai būtų kainavę brangiau, negu grąžinti skolą patiems, tiesiogiai. Todėl pinigai ir buvo vedami į jos banko sąskaitą, o, gavus apmokėjimą, pervesti G. P. kaip galutinis skolos sumokėjimas. Pati sutartis buvo pasirašyta 2015 m. gruodžio 1 d., o pirmasis apmokėjimas iš UAB "E" į jos banko sąskaitą atėjo 2015 m. gruodžio 14 d. Tai buvo 10 000 Eur. Tą pačią dieną ji nuvyko į banką ir padarė bankinį pavedimą G. P. IĮ "B". Pavedimas buvo pavadintas "Pagal R. M. neprotestuotiną vekselį galutinis apmokėjimas". Tai buvo 6 299,35 Eur suma. Jai atlikus šį pavedimą, jos vyras nuvyko į (duomenys neskelbtini) savivaldybės Žemės ūkio skyrių perregistruoti krautuvą, tačiau areštas vis dar nebuvo nuimtas, nors buvo tartasi, jog grąžinus skolą jis bus nuimtas. Tuomet jos vyras nuvyko pas antstolį A. M.. Antstolis nurodė, jog jos vyras vis tiek turi sumokėti antstoliui tam tikrą sumą už skolos išieškojimą prieš nuimant areštą. Jos vyras sumokėjo antstoliui. Tuomet antstolis liepė pristatyti patvirtinimą iš G. P. IĮ "B", jog skola iš tiesų yra apmokėta. Jos turimo banko išrašo apie atliktą pavedimą nepakako. Jos vyras nuvyko į IĮ "B", kur jam buhalterė pasakė, jog G. P. serga ir negali pasirašyti patvirtinimo apie skolos grąžinimą, nors buhalterė pasakė, jog mato, kad pinigai jau yra įmonės sąskaitoje. Toks patvirtinimo neišdavimas užtruko apie mėnesį, kuomet suėjo skolos grąžinimo terminas pagal kitą vekselį, kuriuo jos vyras, taip pat kaip fizinis asmuo, buvo skolingas G. P. IĮ "B". Kokia tai buvo suma pasakyti negali, nes neprisimena. Tuomet areštas krautuvui buvo uždėtas pagal naują vekselį. Po to, kai buvo uždėtas naujas areštas, IĮ "B" išdavė patvirtinimą, jog ankščiau minėta skola grąžinta, tačiau tai jau nieko nereiškė arešto klausimu, kadangi buvo uždėtas naujas areštas pagal kitą vekselį ir krautuvas taip ir nebuvo perrašytas. Pagal antrąjį vekselį jos vyras skolos vis dar nėra grąžinęs. Likę pinigai, kurie buvo pervesti į jos banko sąskaitą, buvo naudojami IĮ "A" turimoms skoloms padengti. Kiek pamena, buvo grąžinta bendrovei "J". Kokia tai buvo suma neprisimena, bet tai galėjo būti keli tūkstančiai. Taip pat buvo grąžinta skola jos broliui, kadangi 2015 m. birželį iš jo skolinosi pinigų grąžinti dalį skolos pagal vekselį G. P.. Šie pinigai buvo pervesti iš jos vyro sąskaitos į IĮ "A" sąskaita. Ar juos vėliau nusiskaitė antstolis, ar jie buvo pervesti G. P., pasakyti negali. Apmokėjimą patvirtinančius dokumentus galbūt ir turi, negali tiksliai pasakyti, nes tai vyko senokai, bandys surasti įmonės skolų apmokėjimus patvirtinančius dokumentus ir juos pateikti tyrėjui. Visi už krautuvą gauti pinigai buvo skirti IĮ "A" skoloms padengti, tačiau padengimai vyko ne iš įmonės sąskaitos, kadangi įmonės sąskaita buvo areštuota (t. 1, b. l. 75-77).

Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. balandžio 3 d. R. M. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus ir papildomai parodė, jog visi pinigai, kurie buvo pervesti į jos asmeninę banko sąskaitą iš UAB "E" už parduotą krautuvą "Giant Tendo HD", jos manymu, buvo panaudoti susidariusioms įmonės skoloms apmokėti. Kaip ir minėjo, tą pačią dieną, kai pinigai buvo pervesti į jos banko sąskaitą, ji pervedė skolos likutį antstoliui A. M.. Tai buvo 6 299,35 Eur. Likusius pinigus jos vyras išgrynino ir, kiek jai žinoma, panaudojo esamoms įmonės skolos grąžinti. Skolos buvo grąžinamos grynais, nes tiek jos vyro, tiek įmonės sąskaitos buvo areštuotos. Skolas sudarė įsiskolinimai: tokie kaip įmonei "J" už medžio pjuvenas, iš kurių įmonė gamino briketus (bendra skola buvo maždaug 3 205 Eur, tačiau koks buvo likęs tikslus likutis, neprisimena), įmonei "O", kadangi įmonės vardu buvo užsakytas internetas, įmonei "I", už darbų saugos mokymus ir panašias paslaugas, įmonei "T" už telefonus bei telefono ryšį, užsakytus įmonės vardu. Taip pat jos vyras apmokėjo vekselį įmonei UAB "E", kitoms įmonėms. Visų išvardinti negali, nes neprisimena. Taip pat nežino, ar visoms buvo mokėta grynaisiais. Nemažos pinigų sumos buvo sumokėtos už įvairių skolų išieškojimus, taip pat buvo grąžinta skola jos broliui. Tai buvo apie 6 000 Eur (tikslios sumos neprisimena). Taip pat jos vyras 2014 m. rugsėjo bei lapkričio mėn. per 2 kartus viso įnešė į įmonės sąskaitą 37 000 Lt savo asmeninių lėšų, todėl ji neatmeta galimybės, jog likus kažkokiai daliai pinigų už parduotą krautuvą jos vyras R. M. dalį jų galėjo išsiimti iš įmonės sau, kaip savininko įnašą, tačiau to negali kategoriškai patvirtinti arba paneigti. Ji pati asmeniškai tiksliai nežino kam ir kiek skolų grąžino jos vyras. Prie liudytojo apklausos protokolo pateikia dalį mokėjimų patvirtinimų, kuriuos jai pavyko rasti. Jos manymu, mokėjimų grynaisiais patvirtinimai turėtų būti prie įmonės dokumentų. Pinigai už parduotą krautuvą buvo pervesti į jos sąskaitą, nes taip patarė skolų išieškotojas D., atstovavęs G. P., kadangi, pasak jo, taip bus greičiau ir nereikės nieko mokėti antstoliui ir jam, bet galų gale paaiškėjo, jog reikėjo mokėti antstoliui. O krautuvą, nors jam ir buvo skirtas areštas, spaudė parduoti tiek D., tiek antstolis A. M., pradėjo grasinti, jog krautuvas bus parduotas iš varžytinių ir tokiu atveju jis bus parduotas už labai mažus pinigus. Tiek su D., tiek su antstoliu buvo tartasi, jog, vos pardavus krautuvą, bus grąžinta likusi skolos dalis ir antstolis iš karto nuims areštą, tam, jog būtų galima perregistruoti krautuvą naujiems jo savininkams. Tačiau, kaip minėjo anksčiau, to antstolis nepadarė, kadangi G. P. neišdavė skolos apmokėjimo patvirtinimo (t. 1, b. l. 78-79).

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu jos duotus parodymus, liudytoja R. M. nurodė, jog jie yra iš dalies teisingi, kadangi mano, jog nevartojo tokių žodžių kaip „manau“, „nežinau“. Sutinka, kad pinigai buvo pervesti į jos banko sąskaitą ir kad jie buvo panaudoti įmonės skoloms. Skolos buvo padengtos grynaisiais pinigais. Dėl skolos išieškojimo buvo skambinama ne po vieną kartą, spaudžiama grąžinti skolą. Į savo banko sąskaitą gavo 21 000. D. į paštą atsiuntė sumą, kuri turi būti pervesta. Tai buvo 6 299. Tą pačią dieną ši suma buvo sumokėta. Po to, kai nebuvo nuimtas areštas krautuvui, paaiškėjo, kad yra dar vienas vekselis. Iš likusių pinigų buvo padengti likusieji įsiskolinimai už žaliavas briketams gaminti. Iš „J“, padengę skolą, gavo skolos suderinimo aktą. Jį pateikė tyrėjui. Visus dokumentus, patvirtinančius, kad padengė turimas skolas, kiek turėjo, pateikė J. K.. Paskutiniųjų metų dokumentai buvo perduoti bankroto administratoriui. Vyro įmonėje ji dirbo administratore. Tvarkydavo tabelius, laiko žiniaraščius. Sąskaitas tam tikru laikotarpiu tvarkė ji, tam tikru – buhalterė. Kai dirbo buhalterė – visus dokumentus gaudavo buhalterė. Buhalteriją taip pat tvarkė ir R. (M.). Jis važiuodavo į mokesčių inspekciją ir konsultuodavosi su specialistėmis. Po to, kai buvo apmokėtas pirmasis vekselis, D. nekėlė ragelio, todėl nebuvo susitarta dėl antrojo vekselio apmokėjimo. Žinojo, kad krautuvas yra areštuotas. Buvo sakoma, kad suradus pirkėją, areštas bus nuimtas. Taip kalbėjo jos sutuoktinis su antstoliu A. M. ir D.. Ji pati su krautuvo pirkėju nekontaktavo, susitarimo dėl krautuvo pirkimo su juo nesudarė. Kai buvo apmokėtas pirmasis vekselis, antrojo vekselio terminas nebuvo pasibaigęs, todėl ir areštas krautuvui dar nebuvo uždėtas. D. grasino, jog nesumokėjus skolos bus blogai, jau po to, kai krautuvui buvo uždėtas areštas. Teismo sprendimu jai buvo pripažinta ½ krautuvo. Pagal teismo sprendimą dalis už krautuvo pardavimą gautų pinigų – 10 500, yra jos asmeniniai pinigai. Šie pinigai buvo panaudoti skolų grąžinimui. Brolis jai skolino pinigus asmeniškai. Šį faktą patvirtinantys dokumentai nebuvo pasirašyti. Pinigai buvo paskolinti pavedimu. Pervesta buvo apie 5 400. Brolis pervedė kiek galėjo. Pinigus iš brolio skolinosi, kadangi kreditoriai pradėjo reikalauti grąžinti skolas, o tiek įmonės, tiek jų turtas buvo areštuotas, ji pati neturėjo darbo, todėl trūko pinigų. Pinigus broliui grąžino grynaisiais, nes tuo metu brolis buvo Lietuvoje. Grąžino tokią pačią sumą. Dokumentų, patvirtinančių, kad grąžino broliui skolą, neturi. Dalį pinigų, kuriuos gavo pardavus krautuvą – 6 299, ji pervedė P., o likusią pinigų sumą - išgrynino. Išgrynintus pinigus atidavė sutuoktiniui, kad jis padengtų skolas. Ji pati su specialisto išvada nėra susipažinusi (t. 2, b. l. 139-140).

Pirmiau teisme apklaustas liudytojas D. Z. parodė, jog įmonė „S“, kurios vienintelis akcininkas yra jis pats, skolų administravimo teisiniais klausimais aptarnavo G. P. IĮ „B“ nuo pat jos įkūrimo 2009 m. G. P. dažnai skolina pinigus už palūkanas. Kiek mato iš dokumentų, G. P. suteikė paskolą, pasirašant du paprastuosius vekselius, kurią kaltinamasis vėlavo grąžinti pusę metų. Dėl to G. P. perdavė skolos administravimą jo (D. Z.) įmonei. Buvo sudaryta sutartis bei surašytas įgaliojimas. Vekseliai buvo pasirašyti kaip garantas P. įmonei. Vienas vekselis buvo 65 000 Lt sumai, kitas – 35 000 Lt sumai. 65 000 Lt sumai vekselis pasirašytas 2014 m. gruodžio 23 d., apmokėjimas turėjo būti padarytas 2015 m. kovo 30 d. Administruoti šią skolą P. jo įmonei perdavė 2015 m. rugsėjo 8 d. Skolos išieškojimas buvo perduotas antstoliui M.. Tikėtina, jog tai buvo padaryta 2 dienų laikotarpyje nuo skolos administravimo perdavimo. 65 000 Lt sumai vykdomasis įrašas buvo išimtas 2015 m. rugsėjo 10 d. Mano, kad su antstolio pagalba 65 000 Lt vekselis buvo apmokėtas. Kitas vekselis nebuvo apmokėtas, gal iš dalies apmokėtas, neatsimena. Dėl šio vekselio vykdomasis įrašas buvo išimtas 2015 m. gruodžio 21 d. R. M. minėjo, kad skolą padengs pardavęs krautuvą. Buvo siūloma krautuvą perimti pačiam P., tačiau jis atsisakė, kadangi krautuvas buvo pirktas už paramą. Mano, kad areštas krautuvui buvo taikytas, kadangi jie, kreipdamiesi į antstolį dėl išieškojimo, visuomet prašo areštuoti visą įmanomą turtą. R. buvo minėjęs, kad jis yra skolingas ir dar kažkam. Jis pats su R. M. kontaktavo ilgą laiko tarpą. Susitikdavo prie „Megos“. Kontaktavo dėl pirmojo vekselio apmokėjimo. Nei kaltinamajam, nei jo sutuoktinei jis negrasino. M. negrasino „kad kraujai tikš“, „kad iki tos valandos nebus pinigų, bus blogai“. Ar kontaktavo su R. M. po to, kai krautuvui buvo taikytas areštas, pasakyti negali. Parduoti krautuvą jo neįtikinėjo, tiesiog buvo kalbama, kad, pardavus jį, būtų galima padengti skolas. Kodėl pardavus krautuvą pinigai buvo pervesti į M. sąskaitą, po to tiesiogiai į P. sąskaitą, jam nežinoma. Areštas krautuvui nebuvo nuimtas jį pardavus, kadangi su IĮ „B“ pilnai atsiskaityta buvo tik pagal pirmąjį vekselį (t. 2, b. l. 140-141).

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo D. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos liudytojas patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu D. Z. parodė, kad jis yra G. P. įgaliotas asmuo atsakingas už skolos išieškojimą iš R. M., kuris G. P. pagal 2 vekselius buvo skolingas atitinkamai 65 000 Lt ir 35 000 Lt. Pirmą vekselį su antstolio pagalba R. M., nors ir vėluodamas maždaug 6 mėnesiais, apmokėjo. Dalis šios skolos (tai buvo apie 6 000 Eur) buvo pervesta iš R. M. žmonos banko sąskaitos tiesiogiai į G. P. sąskaitą, ne antstoliui. R. M. vėluojant grąžinti skolą už antrą vekselį, 2015 m. gruodžio 21 d. vykdomuoju įrašu buvo kreiptasi į antstolį A. M. dėl skolos išieškojimo. Iš karto po to, 2015 m. gruodžio 21 d. A. M. uždėjo areštą IĮ "A" priklausančiam keltuvui GIANT Tendo HD. Pats R. M. jam patikino, jog grąžins skolą. Viena iš versijų buvo, jog jis parduos minėtą keltuvą ir taip grąžins skolą. Netgi siūlė padėti jam parduoti keltuvą, tačiau jam to padaryti nepavyko, nes visiems, kam jis siūlė minėtą keltuvą, netiko jo keliamoji galia. Kiek jam žinoma, vėliau dėl šio keltuvo antstolis turėjo organizuoti pardavimą iš varžytinių, tačiau ar jos įvyko, nežino. Kur šiuo metu gali būti keltuvas, nežino, bet nemano, jog jis galėjo būti parduotas, kadangi dėl nesumokėtos skolos keltuvui vis dar yra galiojantis areštas. Su pačiu R. M. susisiekė vakar, pasiteirauti ar jis žino kodėl jis yra kviečiamas į apklausą ir ar jis žada grąžinti skolą G. P., tačiau M. atsakė, jog neturi iš ko. Prieš tai buvo bendravęs seniai, tikrai daugiau nei prieš pusę metų. Keltuvo vertės nustatymo ekspertizė, reikalinga varžytinėms skelbti, buvo atlikta remiantis tik dokumentais, realiai nematant keltuvo, kadangi, A. M. teigimu, jau tada R. M. slėpė keltuvą ir jo buvimo vietos nustatyti nebuvo įmanoma. Ekspertizės turto vertei nustatyti aktas pateiktas 2016 m. kovo 15 d. (t. 1, b. l. 52-53).

Pirmiau teisme apklaustas liudytojas G. K. parodė, kad jis yra įmonės „E“ generalinis direktorius. Ši įmonė prekiauja žemės ūkio technika. Kaltinamasis - IĮ „A“ atstovas, nupirko iš jų įmonės krautuvą. Vėliau su M. teko bendrauti dėl nemokumo problemų. Paprastai pirkimo-pardavimo sutartį sudaro įmonės vadybininkai, jis deda tik parašą. Pirkėjui nevykdant prievolės atsiskaityti, su juo yra pradedama ieškoti racionalių sprendimų, nesikreipiant dėl išieškojimo į teismą. Kai susiduriama su probleminiu klientu, sudaroma paskolos sutartis, kadangi taip įmonei yra naudingiau. Praktikoje paprastai visos sumos už įsigyjamą prekę, pirkėjas negali sumokėti, todėl susitariama dėl dalinio mokėjimo. Pavedimai daromi tik bankiniai. Sutarties sąlygose yra numatyta, kad nuosavybės teisė yra jų (UAB „E“) iki pilno atsiskaitymo. IĮ „A“ pateikė planą, kad dalį pinigų už įrangą susimoka, kita dalis, kurios neturi, buvo išversta į paskolos formą. Krautuvo pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytų sąlygų dėl atsiskaitymo, nepamena. Turėjo būti sumokėtas avansas. M. atsiskaičius už prekę, nuosavybės teisė perėjo jam. Liko tik paskolos dalis, kuri pagal grafiką laiku nebuvo grąžinta. Turbūt po to, IĮ „A“ siūlė jiems naują planą – atsipirkti prekę, kadangi negalėjo išmokėti paskolos. Jiems toks planas tiko, todėl prekė buvo atpirkta. Trišalė sutartis buvo pasirašyta kliento prašymu. Taip pat jo prašymu pinigai pervesti į žmonos sąskaitą. Kodėl į žmonos sąskaitą pervesti pinigai, jiems klausimo nekilo. Keltuvas buvo perimtas fiziškai, tam panaudojant tralą. Praktikos tikrinti, ar turtas yra areštuotas, nėra. Juo labiau, kad toks turtas, kaip šis krautuvas, nėra registruojamas Žemės ūkio registre, kadangi jis naudojamas tik pastato erdvėse. Ar šis krautuvas buvo registruotas, nežino, apie areštą minėta nebuvo. Jei būtų priemonė, kurią privaloma registruoti, įmonė turėtų prievolę ją perregistruoti. Kaltinamasis neliko skolingas UAB „E“. Krautuvas buvo grąžintas pagal sąskaitą faktūrą, išrašytą IĮ „A“ 2015 m. gruodžio 1 d. (t. 2, b. l. 146-147).

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo G. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos liudytojas patvirtino. Tyrimo metu G. K. parodė, kad 2015 m. gruodžio 1 d. UAB "E" įsigijo krautuvą "Giant 4548 Tendo HD" iš IĮ "A" už 34 300 Eur (be PVM). Kadangi IĮ "A" nebuvo su UAB "E" pilnai atsiskaičiusi turimų finansinių įsipareigojimų, pasiūlė jiems atpirkti krautuvą, siekiant padengti esamą skolą. Perkant krautuvą nežinojo, jog jam taikomas areštas. Apie tai sužinojo tik apklausos metu, t. y. 2017 m. lapkričio 30 d. R. M. aiškino, jog neturi galimybės kitaip grąžinti esamą skolą, todėl pasiūlė jiems atpirkti minėtą krautuvą. Pinigai už krautuvą buvo pervesti į R. M. sąskaitą R. M. prašymu, tačiau kodėl R. M. norėjo, jog taip būtų padaryta, nežino (t. 1, b. l. 62).

Pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir atsakydamas į teisėjo klausimus, G. K. papildomai parodė, kad tiesiogiai su M. jis bendravo tik kai kilo problemos. Dėl to, kad pinigai už krautuvą buvo pervesti į IĮ „A.“ sąskaitą, jiems įtarimų nekilo. Kur buvo surašyta 2015 m. gruodžio 1 d. sąskaita faktūra, nežino, turbūt IĮ „A“ ją išrašė, tikrai ne jie. Ar krautuvas buvo paimtas tą pačią dieną, pasakyti negali. Šiuo metu krautuvas yra įmonės balanse, jis neparduotas.

Pirmiau teisme apklaustas liudytojas A. M. parodė, kad R. M. pažįsta, kadangi vykdė iš jo išieškojimus. Vykdomasis dokumentas buvo gautas iš ieškotojo - P. įmonės „B“, iš UAB „S“. P. kreipėsi į UAB „S“, kuri nukreipė išieškojimą jam (A. M.). Vykdomoji byla buvo iškelta po to, kai UAB “S” pateikė Kauno rajono 4-o notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą. Viso iškeltos buvo 2 bylos. Viena užbaigta iki bankroto, kita neužbaigta. Vykdomasis įrašas buvo pateiktas 35 000 Lt arba 10136,70 Eur sumai. Pradedant vykdymą yra atliekami šie veiksmai: pradedamas vykdyti išlaidų išskaičiavimas, pateikiamas raginimas vykdyti sprendimą, kadangi suma didelė, areštuojamas turtas. Lygiagrečiai, praėjus kiek laiko, kada žmogus nesusitvarko, siunčiamas vykdymo išlaidų apskaičiavimas, siunčiant užklausas, pradedama ieškoti nekilnojamojo, kilnojamojo turto. Šiuo atveju 2016 m. sausio 15 d. buvo areštuotas butas (duomenys neskelbtini). Savaeigė transporto priemonė – traktorius, buvo areštuota 2016 m. sausio 16 d., turto areštas Registrų centre įregistruotas 2016 m. sausio 18 d. 2016 m. sausio 19 d. paskirta ekspertizė vertinti traktorių-krautuvą. Krautuvas buvo areštuotas ir kitoje vykdomojoje byloje, kuri buvo užvesta 2015 m. rugsėjo 16 d. pagal vykdomąjį raštą, išduotą Kauno rajono 4-ojo notarų biuro, dėl 18 938,52 Eur skolos, skolininkas – M., kreditorius – P. IĮ „B“ (t. 3, b. l. 147-148).

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo A. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos liudytojas patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu A. M. parodė, kad su R. M. pirmą kartą kontaktavo 2015 m. rugsėjo 16 d., kuomet jam buvo iškelta byla dėl 18 938 Eur skolos G. P.. Ši byla buvo užbaigta 2016 m. kovo 21 d. G. P. pateikė skolos grąžinimą patvirtinantį dokumentą. 2015 m. gruodžio 21 d. R. M. buvo iškelta antra byla dėl 10 136 Eur skolos išieškojimo G. P.. Ši byla šiuo metu yra sustabdyta, nes IĮ „A“ iškelta bankroto byla. 2015 m. rugsėjo 22 d. R. M. turtui, t. y. automobiliui Ford Galaxy ir krautuvui GIANT, buvo paskirtas areštas. Ar šiam keltuvui buvo paskelbtos varžytinės, neprisimena. Prieš atliekant turto vertinimą, R. M. žmona apskundė areštą, kadangi turtas buvo bendras jos ir R. M.. Kiek jam žinoma, buvo kreiptasi į teismą dėl turto atidalijimo tarp sutuoktinių ir turtas buvo padalintas per pusę. Po turto padalijimo IĮ „A" buvo iškelta bankroto byla. Jis su G. P. tiesiogiai nebendravo, visus reikalus tvarkė su jo skolų išieškotoju D. (pavardės neprisimena). R. M. maždaug 2016 m. pradžioje jam nurodė, jog krautuvas yra išnuomotas ir šiuo metu dirba kažkur šiaurės Lietuvoje, todėl negali jo parsivežti. Jo manymu, krautuvas negalėjo būti legaliai išnuomotas, kadangi vykdymo eigoje į R. M. sąskaitą nebuvo pervesti jokie pinigai. Parduotas, jo manymu, taip pat būti negalėjo, kadangi krautuvui vis dar uždėtas areštas (t. 1, b. l. 33-34).

Pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir atsakydamas į gynėjos bei prokurorės klausimus, liudytojas A. M. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 22 d. turto arešto aktas buvo surašytas iš duomenų registro, į vietą nevykstant. Turtas patikėtas saugoti savininkui. Ant turto arešto akto savininko parašo nėra, kadangi savininko tuo metu nebuvo. Po turto arešto akto įteikimo M. buvo išaiškinta atsakomybė už areštuoto turto perleidimą. Tai patvirtinančių duomenų vykdomosiose bylose nėra, kadangi tai buvo pasakyta žodžiu. Kai areštavo krautuvą ir automobilį, turto priklausomumo jis nustatinėjo. Dokumente buvo nurodoma, kad šis turtas priklauso IĮ „A“. Pripažįsta, kad buvo areštavęs ir M. žmonai priklausiusio turto dalį. Vykdomojoje byloje yra pažyma, kad 2015 m. gruodžio 14 d. 6 299,35 Eur suma buvo sumokėta IĮ P. „B“, mokėtojas - R. M.. Tuo pagrindu buvo užbaigta vykdomoji byla. Tarpininkas – UAB „S“ atstovas dėl išieškojimo pagal vykdomąjį įrašą nesiūlė pirkėjų, jokio kontakto nebuvo. Jis skambindavo, klausdavo kaip einasi, kaip sekasi, sakydavo, kad mažai išieškota. Areštai buvo išregistruoti 2017 m. rugsėjo 21 d., viskas persiųsta bankroto administratoriui. Vykdomoji byla Nr. 1693 užbaigta 2016 m. kovo 21 d. Iki jos užbaigimo M. savanoriškai apmokėjo visas vykdymo išlaidas. Apie krautuvo pardavimą jam žinoma tik iš gandų. Girdėjo, kad krautuvas buvo parduotas gruodžio mėnesį.

Pirmiau teisme apklaustas liudytojas N. M. parodė, kad iki šiol dirba bendrovėje „P", yra šios įmonės direktorius. Pamena, kad buvo paskirtas IĮ „A“ bankroto administratoriumi. 2017 m. birželio 13 d. jis kreipėsi į Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybą dėl to, kad bankroto administratoriui nebuvo perduotas pagal pateiktus buhalterinius dokumentus IĮ „A“ priklausantis krautuvas. Įmonės „A“ buhalteriniai dokumentai buvo perduoti su vadovu susitikus prie „Megos“. Dokumentai buvo perduoti automobilyje, ranka surašius priėmimo-perdavimo aktą, prieš tai sunumeravus pateiktus dokumentų segtuvus. Dokumentų nebuvo daug. Dokumentai buvo paskutinių 3 metų, kaip priklauso pagal Bankroto įstatymą. Dėl dokumentų perdavimo iki susitikimo buvo susisiekta telefonu. Taip pat įsakymas dėl dokumentų pateikimo M. buvo išsiųstas raštu – arba elektroniniu paštu arba paštu. Tikriausiai, abiem šiais būdais. Mano, kad galėjo būti pateikti ne visi dokumentai. Visi dokumentai, kuriuos pateikė M., buvo perduoti policijai, surašant priėmimo-perdavimo aktą. Nutartyje dėl bankroto iškėlimo paminėta, kad įmonė turi turto - krautuvą, kuris buvo įvertintas 26 000 Eur. Daugiau IĮ „A“ turto nebuvo. Automobilis „Ford Galaxy“ jau buvo nurašytas. M. paaiškino, kad negrąžinti krautuvo jam patarė kažkoks advokatas. Toliau vyko tyrimas ir paaiškėjo, kad tas krautuvas yra ne M. dispozicijoje, o dar prieš bankroto iškėlimą buvo parduotas įmonei, iš kurios jis ir buvo įsigytas. Tyrimo metu ši įmonė pateikė visas sutartis, aktus. Jie (MB „P“) civilinio proceso tvarka pateikė ieškinį dėl restitucijos taikymo, tačiau pirmojoje krautuvo pirkimo-pardavimo sutartyje buvo įrašyta, kad kol neišmokama pilna suma už krautuvą, krautuvas pirkėjui nepereina. Taigi, faktiškai krautuvas į IĮ „A“ balansą buvo įtrauktas neteisėtai, nes jis priklausė tai įmonei, iš kurios buvo pirktas. Pateiktuose IĮ „A“ dokumentuose krautuvo pirkimo-pardavimo sutarties iš UAB „E“ nebuvo. Apie tai, kad krautuvas nepriklauso IĮ „A“ nenurodė ir jos vadovas. Nebuvo abejonių, kad čia gali būti net ne įmonės turtas. Pamačius, kad bylinėjimasis gali būti jų (MB „P“) nenaudai, su UAB „E“ buvo pasirašyta taikos sutartis. Pagal taikos sutartį UAB „E“ sumokėjo 2 000 Eur IĮ „A“, pervedant juos į šios įmonės sąskaitą. Tie pinigai buvo panaudoti taip, kaip nustatyta kreditorių susirinkime. Be to, UAB „E“ sumokėjo R. M., berods, 20 000 Eur. Šie pinigai jau yra prisiteisti iš R. M.. Šiuo metu vyksta jų išieškojimas. UAB „E“ pinigus perdavė M., kadangi buvo sudaryta trišalė sutartis tarp R., IĮ „A.“ ir UAB „E“. Su R. jie nekontaktuoja. Kodėl teismas krautuvą padalino kaip santuokinį turtą, nežino. Administravimo metu su antstoliu bendravo. Kiek pamena, antstolis krautuvo neperėmė, nes jis dingo. Skolų išieškotojas Z. jam nežinomas.

Teisėjui pagarsinus 2019 m. balandžio 4 d. „P‘ pateiktą prašymą, kuriame nurodoma, jog UAB „E“ sumokėjo IĮ „A“ 41 503 Eur pagal sąskaitą faktūrą, liudytojas N. M. parodė, kad pažymoje gali būti netikslumų, kadangi raštus rašė administratorė. Sąskaita faktūra išrašyta tokiai sumai, bet tokios sumos IĮ „A“ negavo. Dalis pinigų buvo pervesta į R. M. sąskaitą, o dalis pinigų sudengta, nes buvo likęs įsiskolinimas UAB „E“ (t. 3, b. l. 117-118).

Motyvuojamoji dalis

Be aptartų parodymų, kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti teisme ištirti įrodymai:

Iš 2017-09-18 rašto matyti, jog iš AB "E" 2015-02-20 IĮ "A" pirktą krautuvą GIANT (sąskaita-faktūra buvo prie pateiktų įmonės dokumentų) IĮ "A" pilnai atsiskaitė 2015-06-15 (pateiktas banko išrašas, 1 tomas, b.l. 152-153)

2017-10-19 AB "E" atstovo advokato A. D. raštas patvirtina, jog AB "E" 2015 m. gruodžio 1 d., trišalės tarpusavio atsiskaitymų sutarties pagrindu, prieš tai R. M. kreipusis į įmonę, atpirko iį IĮ "A" anksčiau jų pačių parduotą krautuvą "Giant 4548 Tendo HD". Apmokėjimus AB "E" atliko į R. M. banko sąskaitą (visi dokumentai pridedami). Taip pat rašte nurodoma, jog minimas krautuvas yra laikomas AB "E" (duomenys neskelbtini) padalinyje (1 tomas, b.l. 156, 170).

2017-09-01 Kauno apygardos teismo nutartis pripažinti IĮ "A" bankrutavusia ir ją likviduoti, kuria panaikinti visi areštai ir apribojimai ( 2 tomas, b.l.4-5).

2017-09-05 gautas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus raštas, kuriame nurodoma, jog krautuvo "Giant 4548 Tendo HD" savininkas, LR traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro duomenimis, yra IĮ "A" (1 tomas, b.l. 146-148).

2017-10-27 Marijampolės rajono apylinkės teisme buvo priimta nutartis dėl krautuvo "Giant 4548 Tendo HD" poėmio atlikimo (1 tomas, b.l. 124-126). 2017-10-31 skirtas atskirasis pavedimas Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono PK pareigūnams atlikti minėto krautuvo poėmį. Krautuvas poėmio metu paimtas, apžiūrėtas ir pakvitavimu grąžintas saugoti AB "E" (duomenys neskelbtini) filialui iki atskiro nurodymo (1 tomas, b.l. 127-143).

2017-11-06 atsakymas iš AB 'D" su R. M. ir R. M. banko sąskaitų išrašais patvirtina, jog į R. M. banko sąskaitą buvo atlikti mokėjimai už parduotą krautuvą: 2015 m. gruodžio 14, 22 ir 31 dienomis - viso 20844,42 eur.), 2015 gruodžio 14 d. iš sąskaitos buvo atliktas pavedimas G. P. IĮ "B" ( pavadinimu "pagal R. M. neprotestuotiną vekselį galutinis apmokėjimas") 6299,35 eurų sumai. Likusi dalis pinigų, gautų už krautuvą, buvo išgryninta (1 tomas, b.l. 114-117).

2018-11-26 Kauno apygardos teismui antstolio A. M. pateiktoje R. M. vykdomosios bylos Nr. 1 kopijoje yra dokumentai, įrodantys, kad R. M. žinojo apie šios vykdomosios bylos užvedimą: 2019-10-02 R. M. prašymas antstoliui A. M. (3 tomas, b.l.39), 2015-09-22 antstolio reikalavimas pateikti informaciją apie turtą ( 3 tomas, b.l. 44), , 2015-09-22 turto arešto aktas S-14065 (3 tomas, b.l. 53-55), traktorius ir savaeigės mašinos registracijos liudijimas (3 tomas, b.l. 56-57), Lietuvos pašto pranešimų įteikimo kopijos (3 tomas, b.l. 50-51).

Iš 2017-11-06 VĮ "Registrų centras" duomenų dėl krautuvo "Giant 4548 Tendo HD" arešto, matyti, jog krautuvo pardavimo sandorio sudarymo laikotarpiu, t.y. 2015-12-01, krautuvui galiojo areštas (1 tomas, b.l. 172-177).

2019-11-19 Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad antstolis A. M. savanoriškai pateikė banko sąskaitos išrašus, iš kurių matyti R. M. atlikti pavedimai 1 497 Eur sumai. A. M. pateikė pažymą apie išieškotų pinigų paskirstymą, vykdant išieškojimą iš R. M. per laikotarpį nuo 2015 iki 2016 metų, taip pat pateikė 2015-09-25 dienos „Lietuvos pašto“ įteikimo pranešimą, kuris patvirtina, kad 2015-09-29 R. M. buvo įteiktas pranešimas apie tai, kad vykdomojoje byloje Nr. 1 yra areštuotas krautuvas GIANT 4548 Tendo (4 t., b.l. 7-18).

2019-11-13 UAB „R“ pateikė paskolos sutarčių Nr. 2013/06/14 ir Nr. 2014/09/16 kopijas, iš kurių matyti, kad paskolos sutartimi Nr. 2013/06/14, G. P. IĮ „B“, R. M. suteikė 14 481 Eur (50 000 Lt) paskolą, o paskolos sutartimi Nr. 2014/09/16 - 18 825,30 Eur (65 000 Lt) paskolą, kaip fiziniam asmeniui (4 t., b.l. 65-71).

2019-11-13 UAB „K“ pateikė 2015-01-01-2016-12-31 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, iš kurio matyti, kad IĮ „A“ UAB „K“ pervedė 200 Eur, t. y. 2016-02-10 - 100 Eur, 2016-03-30 - 100 Eur (4 t., b.l. 74-77). UAB „K“ patvirtino, kad R. M. 2016-02-10 pervedė UAB „K“ 100 Eur, 2016-03-30 - 100 Eur. Suma pervesta IĮ „A įsiskolinimui dengti pagal 2015-01-01-2016-12-31 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, pridedami banko išrašai (4 t., b.l. 83-86).

2019-11-28 M. L. patvirtino, kad jis gavo pinigų perlaidas per pašto skyrių, kadangi klientų banko sąskaitos buvo areštuotos, 2017-01-17 gavo 1 100 Eur, 2017-02-03 - 1 100 Eur. M. L. pateikė ruoštus teisinius dokumentus, tačiau nepateikė sutarčių, kurių pagrindu buvo ruošti minėti dokumentai, todėl nėra galimybės nustatyti ar 2 200 Eur buvo panaudoti IĮ „A“ reikmėms, susijusioms su įmonės veikla (4 t., b.l. 89-116).

2018-01-08 specialisto išvadoje teigiama, jog IĮ "A" buhalterinės apskaitos tvarkyme už laikotarpį nuo 2008-03-21 iki 2017-02-10 buvo nustatyti šie buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai:

-pažeista Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 99-3515) 4 str., kuris nustato, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams ir 6 str. 2 d., kuri nustato, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, nes neišsaugota finansinės atskaitomybės dokumentai 2008-12-31, 2009-12-31, 2012-12-31, 2013-12-31, 2014-12-31, 2015-12-31, 2016-12-31 dienai, t.y. neišsaugoti visų sąskaitų suvestiniai registrai už laikotarpį 2008-03-21–2017-02-10 - turto (ilgalaikio ir trumpalaikio), nuosavo kapitalo (savininko nuosavybės), tiekėjų ir pirkėjų skolų apskaitos, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų;

-pažeista Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 99-3515) 12 str.1 d., kuri nustato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais, surašant buhalterinę pažymą, kuri turi šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytus rekvizitus, nes neišsaugoti visi privalomi IĮ „A“ buhalterinės apskaitos dokumentai apie laikotarpyje nuo 2008-03-21 iki 2017-02-10 vykdytas ūkines operacijas, taip pat ir parduotą krautuvą GIANT 4548 Tendo HD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nors atlikus kryžminį tikrinimą rasta 2015-12-01 PVM sąskaitos-faktūros AUM Nr. 00175 patvirtinta kopija, kurioje nurodoma, kad IĮ A“ bendrovei „E“ perleidžia keltuvą GIANT už 34300 EUR sumą be PVM, plius 7203 EUR PVM, kas viso sudaro 41503 EUR sumą;

-pažeista Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 99-3515) 16 str. 1 d., kuri nustato, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius, apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka, apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu, apskaitos registrai gali būti sudaromi rankiniu būdu arba techninėmis priemonėmis, ir 12 str. 4 d., kuri nustato, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius, nes neišsaugoti IĮ „A“ visų sąskaitų t. y. turto (ilgalaikio ir trumpalaikio), nuosavo kapitalo (savininko nuosavybės), tiekėjų ir pirkėjų skolų apskaitos, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrai už 2008-03-21–2017-02-10 laikotarpį, t. y. dėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str., 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 12 str. 4 d., 16 str. pažeidimų - neišsaugotų sąskaitų, t.y. turto (ilgalaikio ir trumpalaikio), nuosavo kapitalo (savininko nuosavybės), tiekėjų ir pirkėjų skolų apskaitos, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrų už laikotarpį 2008-03-21–2017-02-10 bei dalies buhalterinės apskaitos dokumentų, susijusių su krautuvo pardavimu, iš dalies nėra galimybės nustatyti IĮ „A“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008-03-21 iki 2017-02-10 (2 tomas, b.l. 44-57).

Iš 2019-11-12 tarnybinio pranešimo matyti, kad specialisto išvadoje Nr. 04/11-2-9-10227 teigiama, kad R. M. papildomai pateikė dokumentus, t. y. R. M. apmokėjimus „Perlo“ terminaluose AB „L“ 2 394,93 Eur sumai už elektros energiją sunaudotą bute, adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2014-09-25 iki 2018-03-29. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad minėtas butas yra asmeninė R. M. ir R. M. nuosavybė, todėl nėra pagrindo 2 394,93 Eur patirtas išlaidas priskirti IĮ „A“ išlaidoms (4 t., b.l. 117-144).

2019-10-11 specialisto išvada patvirtina, jog tvarkant IĮ „A“ buhalterinę apskaitą laikotarpyje nuo 2008-03-21 iki 2017-02-10 nebuvo laikomasis sekančių LR įstatymų nuostatų:

-pažeistos Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr. IX-571) 3 str. 1 d., 14 str., 89 str., 90 str. nuostatos, kadangi 2015-12-01 IĮ „A“ surašė PVM sąskaitą-faktūrą AUM00175, pagal kurią buvo įformintas krautuvo „Giant 4548 Tendo HD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimas UAB „E“ už 41 503 Eur (PVM 7 203 Eur), tačiau 2015 m. gruodžio mėn. pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje (forma FR0600) įrašė neteisingus duomenis eilutėje: „PVM apmokestinami sandoriai“, nedeklaravo 34 300 Eur pardavimo pajamų, eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžinamas iš biudžeto (-) PVM“, nedeklaravo 7 203 Eur mokėtino PVM bei šią deklaraciją pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu PVM deklaracijoje neįrašė duomenų apie 34 300 Eur PVM apmokestinamą sandorį, nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 7 203 mokėtino į biudžetą PVM už 2015 m. gruodžio mėnesį (4 t., b.l. 180-181);

-pažeista Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalis, kadangi būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeidė to paties įstatymo 4 str., kuris nustato, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, 6 str. 2 d., kuri nustato, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 3 str., kuris nustato, kad ūkio subjektai, tvarkydami apskaitą, daro dvejybinį įrašą, 12 str. 1 d., kuri nustato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, to paties straipsnio 4 d., kuri nustato, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius, tokiu būdu aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001-12-20 Nr. IX675) 57 str., 1 d., kuri nustato, kad „mokesčių mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti”, laikotarpyje nuo 2008-03-21 iki 2017-02-10 nesurašė IĮ „A“ turto (ilgalaikio turto trumpalaikio turto), nuosavo kapitalo (savininko nuosavybės), tiekėjų ir pirkėjų skolų apskaitos, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrų, 2015-12-01 IĮ „A“ surašė PVM sąskaitą-faktūrą AUM Nr. 00175, pagal kurią buvo įformintas krautuvo „Giant 4548 Tendo HD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimas UAB „E“ už 41 503 Eur, tačiau PVM sąskaita-faktūra IĮ „A“ buhalterinėje apskaitoje neišsaugota, nėra 2015 m. gruodžio mėn. pardavimo PVM sąskaitų-faktūrų registravimo žurnalo, taip pat 2015 metų metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204A) IĮ „A“ nedeklaravo 87 841 Eur pardavimo pajamų, o buhalterinė apskaita neteikia pakankamos informacijos pelno mokesčiui apskaičiuoti, dėl ko laikotarpiu nuo 2008-03-21 iki 2017-02-10 iš dalies nėra galimybės nustatyti IĮ „A“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (4 t., b.l. 170-202).

Specialisto išvadoje taip pat nurodoma, kad UAB „E“ į R. M. sąskaitą pervesti pinigai sutarties Nr. 2015-12-01 pagrindu 20 844,42 Eur sumoje, buvo panaudoti sekančiai: 6 299,35 Eur sumokėti G. P. IĮ „B“, tačiau išlaidos nesusijusios su IĮ „A“ veikla, 14 545,07 Eur buvo nuimti grynais pinigais, kurie įmonės kasoje neužpajamuoti, registruose neapskaityti. Papildomai pateikti dokumentai nepagrindžia 20 844,42 Eur piniginių lėšų panaudojimo įmonės „A“ reikmėms susijusios su jos veikla (4 t., b.l. 194), išskyrus 200 Eur apmokėjimą UAB „K“.

Be kaltinamojo nuoširdaus prisipažinimo, aptarti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą t. y. būdamas IĮ „A“ direktoriumi ir savininku, laikotarpyje nuo 2008-03-21 iki 2017-02-10 pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeidė to paties įstatymo 3 str., 4 str., 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 4 d., taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001-12-20Nr. IX675) 57 str., 1 d., laikotarpyje nuo 2008-03-21 iki 2017-02-10 nesurašė IĮ „A“ turto (ilgalaikio turto trumpalaikio turto), nuosavo kapitalo (savininko nuosavybės), tiekėjų ir pirkėjų skolų apskaitos, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrų, 2015-12-01 IĮ „A“ surašė PVM sąskaitą-faktūrą AUM Nr. 00175, pagal kurią buvo įformintas krautuvo „Giant 4548 Tendo HD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimas UAB „E“ už 41 503 Eur, tačiau PVM sąskaita-faktūra IĮ „A“ buhalterinėje apskaitoje neišsaugota, nepildė 2015 m. gruodžio mėn. pardavimo PVM sąskaitų-faktūrų registravimo žurnalo, taip pat 2015 metų metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204A) IĮ „A“ nedeklaravo 87 841 Eur pardavimo pajamų, o buhalterinėje apskaitoje neteikė pakankamos informacijos pelno mokesčiui apskaičiuoti, dėl ko laikotarpiu nuo 2008-03-21 iki 2017-02-10 iš dalies nėra galimybės nustatyti IĮ „A“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Taigi, jis padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d.

BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už buhalterinės apskaitos netvarkymą arba aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

BK 223 straipsnyje numatytas aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (kai nesurašomi visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.). Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, būtina nustatyti konkrečius teisės aktus ir nurodyti jų nuostatas, kurias kaltininkas yra pažeidęs ar jų nesilaikęs aplaidžiai tvarkydamas apskaitą.

BK 223 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tuo atveju, kai jis sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius. Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė.

Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 223 straipsnio taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013).

Įmonės vadovas, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą. Taigi, nors pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau, byloje nustatyta, kad būtent dėl kaltinamojo aplaidžių veiksmų buhalteriniai dokumentai nebuvo tvarkomi tinkamai, buvo padaryti buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimai bei atsirado kaltinime inkriminuojamos veikos pasekmės.

Be to, visuma nuosprendyje aptartų įrodymų patvirtina ir tai, kad R. M. įrašė į deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą, pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai t. y. laikotarpyje nuo 2008-03-21 iki 2017-02-10 būdamas IĮ „A“ direktoriumi ir savininku, atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą bei už savalaikį, tinkamą ir teisingą duomenų pateikimą valstybės įgaliotoms institucijoms, siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL valstybei mokėjimo, pažeisdamas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr. IX-571) 3 str. 1 d., 14 str., 89 str., 90 str. nuostatas, nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių, t. y. 2015-12-01 IĮ „A“ surašė PVM sąskaitą-faktūrą AUM00175, pagal kurią buvo įformintas krautuvo „Giant 4548 Tendo HD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimas UAB „E“ už 41 503 Eur (PVM 7 203 Eur), tačiau 2015 m. gruodžio mėn. pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje (forma FR0600) įrašė neteisingus duomenis eilutėje „PVM apmokestinami sandoriai“, nedeklaravo 34 300 Eur pardavimo pajamų; eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžinamas iš biudžeto (-) PVM“, nedeklaravo 7 203 Eur mokėtino PVM. Jis deklaraciją pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu PVM deklaracijoje neįrašė duomenų apie 34 300 Eur PVM apmokestinamą sandorį, nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 7 203 mokėtino į biudžetą PVM už 2015 m. gruodžio mėnesį, taip padarydamas nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 str. 1 d.

Teismas pažymi, jog remiantis jau aptartais argumentais dėl R. M. įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo ypatumų, neįžvelgiama pagrindo abejoti ir tuo, kad kaltinamasis pateikė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas ir pelną, siekdamas išvengti mokesčių sumokėjimo (BK 220 straipsnio 1 dalis). R. M., kaip įmonės faktinis vadovas, suvokė, jog įmonėje aplaidžiai veda buhalterinę apskaitą, taip pat, jog privalo tinkamai pateikti realius duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą, tačiau jis to nepadarė - valstybės įgaliotai institucijai suformavo atitinkamas deklaracijas, kuriose, siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, valstybei mokėjimo, pateikė jas su žinomai neteisingais duomenimis apie jo įmonės finansinius rodiklius, kad turėtų daugiau lėšų, taip padarydamas veiką numatytą BK 220 striapsnio 1 dalyje.

2017 m. lapkričio 21 d. buvo priimtas įstatymas Nr. XIII-791 (įstatymas įsigaliojo 2017 m. lapkričio 28 d.), kuriuo BK 220 straipsnis buvo pakeistas. BK 220 straipsnio (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo redakcija) 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Už analogišką veiką siekiant išvengti mokesčių, kurių suma neviršija 100 MGL, atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio 3 dalyje (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo redakcija). Šiame kontekste pažymėtina, jog nuteistajam inkriminuotos veikos padarymo metu galiojusi BK 220 straipsnio 1 dalies redakcija numatė atsakomybę už siekį išvengti mokesčių, kurių suma viršija 10 MGL. BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. 2017 m. lapkričio 21 d. įstatymu buvo panaikintas veikos – įrašymo į deklaraciją žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas ir jų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai, siekiant išvengti mokesčių, kurių suma neviršija 100 MGL, – nusikalstamumas.“ (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-37-689/2018). Byloje nustatytas R. M. siektas išvengti (šiuo atveju net ir išvengtas) mokėtinas PVM viršija 3 766 eurų sumą, todėl šis teisinę atsakomybę lengvinantis baudžiamasis įstatymas jų padarytos veikos kvalifikavimui pagal BK 220 straipsnio 1 dalį įtakos neturi.

Taigi, aptartos veikos, dėl kurių teismas pripažįsta kaltinąmajį kaltu, yra pilnai įrodytos tiek paties kaltinamojo parodymais, tiek ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais ir šiame nuosprendyje aptartais įrodymais, todėl už šias nusikalstamas veikas kaltinamasis baustinas.

Kaip jau nurodyta aukščiau, R. M. ikiteisminio tyrimo metu kaltintas ir nusikalstama veika numatyta Lietuvos Respblikos BK 183 straipsnio 2 dalyje, t. y. tuo, kad būdamas IĮ „A“ direktoriumi ir savininku, pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą - už IĮ „A“ parduotą turtą gautas pinigines lėšas, o būtent: 2015-12-01 (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pagal 2015-12-01 PVM sąskaitą-faktūrą serija AUM Nr. 00175, jis pardavė UAB „E“ už 41 503 Eur IĮ „A“ priklausantį areštuotą krautuvą „Giant 4548 Tendo HD“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), po to tą pačią dieną - 2015-12-01 (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, atstovaudamas IĮ „A“, sudarė su UAB „E“ (atstovaujama direktoriaus G. K.) bei R. M. trišalę tarpusavio atsiskaitymų sutartį Nr. 2015/12/01/01, kurioje susitarė dėl skolų užskaitymo ir 20 844,42 Eur pervedimo į R. M. priklausančią banko sąskaitą (duomenys neskelbtini). Po to UAB „E“ į R. M. banko sąskaitą 2015-12-14 pervedė 10000 eurų, 2015-12-22 - 5000 eurų, 2015-12-31 - 5844,42 eurų, viso 20 844,42 Eur sumą. Iš šios 20 844,42 sumos, R. M. nurodymu, 6 299,35 Eur 2015-12-14 buvo pervesti G. P. IĮ „B“ R. M. įsiskolinimui dengti pagal vykdomąją bylą Nr. 1 (išlaidos nesusijusios su IĮ „A“ veikla), o likusi 14 545,07 Eur suma, laikotarpyje nuo 2015-12-14 iki 2016-01-07, buvo išgryninta, tačiau pinigai nebuvo užpajamuoti IĮ „A“ kasoje, gryniesiems pinigams nesurašyti kasos pajamų orderiai, nesurašyta jokių kitų dokumentų, pagrindžiančių piniginių lėšų panaudojimą IĮ „A“ reikmėms, išskyrus 200 Eur, kurie buvo panaudoti IĮ „A“ įsiskolinimui padengti, t.y. 100 Eur 2016-02-10 ir 100 Eur 2016-03-20 buvo pervesti į UAB „K“ sąskaitą. Tokiu būdu R. M. kaltintas tuo, jog panaudojo IĮ „A“ pinigines lėšas - 20 644,42 Eur, kurios, 2015-12-01 sutarties pagrindu, buvo pervestos į R. M. sąskaitą, tačiau nebuvo surašyta dokumentų, pagrindžiančių šių piniginių lėšų panaudojimą IĮ „A“ reikmėms, ir tokiu būdu pasisavino didelės vertės svetimą turtą - IĮ „A“ priklausančias 20 644,42 Eur pinigines lėšas.

Kaltinime nurodytos aplinkybės patvirtina tik tai, kad kaltinamasis ne pasisavino jame nurodytas pinigines lėšas, o jas perleido su IĮ „A“ nesusijusiam asmeniui – savo sutuoktinei R. M.. Tokie jo veiksmai neatitinka BK 183 straipsnyje aprašytos nusikaltimo sudėties. Teisme ištirti duomenys, kaip, beje, nurodyta ir kaltinime, patvirtina, jog atstovaudamas IĮ „A“, R. M. sudarė su UAB „E“ (atstovaujama direktoriaus G. K.) bei R. M. trišalę tarpusavio atsiskaitymų sutartį Nr. 2015/12/01/01, kurioje susitarė dėl skolų užskaitymo ir 20 844,42 Eur pervedimo į jo sutuoktinei R. M. priklausančią banko sąskaitą. Po to, kai UAB „E“ į R. M. banko sąskaitą pervedė 20 844,42 Eur sumą, pastaroji 2015-12-14 pervedė 6 299,35 Eur G. P. IĮ „B“, R. M. įsiskolinimui dengti pagal vykdomąją bylą, o likusią 14 545,07 Eur sumą, laikotarpyje nuo 2015-12-14 iki 2016-01-07, išgrynino. Šie pinigai nebuvo užpajamuoti IĮ „A“ kasoje, gryniesiems pinigams nesurašyti kasos pajamų orderiai, nesurašyti dokumentai, pagrindžiantys piniginių lėšų panaudojimą IĮ „A“ reikmėms. Tokiu būdu kaltinamasis ne pasisavino, o perleido individualios įmonės pinigines lėšas su savo įmone nesusijusiam fiziniam asmeniui – savo sutuoktinei. Nors dalis šių piniginių lėšų po tokio perleidimo ir buvo panaudotos R. M. interesais (6 299,35 Eur 2015-12-14 buvo pervesti G. P. IĮ „B“ jo įsiskolinimui dengti pagal vykdomąją bylą), kiti - 14 545,07 Eur buvo R. M. išgryninti. Akivaizdu, jog šios lėšos, perduotos R. M. ir atsiradusios jos sąskaitoje, buvo jos dispozicijoje, ji jomis galėjo naudotis kaip savo, jos buvo jos nuosavybė, tad kaltinamojo veiksmai, nagrinėjamu atveju, galėjo būti kvailifikuojami tik kaip turto iššvaistymas pagal LR BK 184 straipsnio 2 dalį, nes turto pasisavinimas, numatytas BK 183 straipsnyje, yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai paverčia savo turtu. Pagal teismų praktiką patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų ar sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus. Nors tokius įgalinimus kaltinamasis ir turėjo, tačiau pinigines lėšas jis nepavertė savomis, o jas perleido kitam asmeniui – savo sutuoktinei R. M., kuri jomis disponavo kaip savomis. Nors dalis jai perleistų piniginių lėšų ir buvo panaudota kaltinamojo įsiskolinimams padegti, tačiau šiomis lėšomis savo nuožiūra disponavo ne R. M., o R. M., todėl R. M. veiksmai negalėjo būti kvalifikuojami kaip R. M. padarytas svetimo turto pasisavinimas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

Individuali (personalinė) įmonė yra taip vadinama neinkorporuota įmonė, kai verslininku, komersantu pripažįstama ne įmonė, kaip tokia, o fizinis asmuo. Šiais atvejais įmonė neturi požymių, būdingų įmonei, kaip juridiniam asmeniui (juridiniam asmeniui būdinga, kad jo turtas yra atskirtas nuo jo dalyvių turto; savarankiška juridinio asmens civilinė atsakomybė už savo prievoles tik savo turtu; savarankiški juridinio asmens interesai ir tikslai, nesutampantys su jo dalyvių individualiais interesais ir tikslais; veiklos trukmės neapibrėžtumas ir egzistavimas nepriklausomai nuo jo dalyvių pasikeitimo ar pasibaigimo; galimybė įsigyti turtą bei sudaryti sandorius savo vardu ir pan.). Tai reiškia, kad neinkorporuotos įmonės atveju, apie įmonę, kaip savarankišką teisės subjektą, negali būti kalbama, nes žodis ,,įmonė” asocijuojasi ne su savarankišku subjektu, o su fizinio asmens – komersanto, verslininko individualia komercine-ūkine veikla. Komersantu, verslininku yra fizinis asmuo, o ne individuali (personalinė) įmonė. Pati įmonė šiuo atveju yra tik fizinio asmens verslo teisinė forma, tam tikra fizinio asmens komercinė ūkinė veikla. Ta aplinkybė, kad komersantas, užsiimantis verslu individualios (personalinės) įmonės forma, privalo laikytis tam tikrų reikalavimų, taikomų pelno siekiantiems juridiniams asmenims – įregistruoti individualią (personalinę) įmonę, vesti įmonės balansą, suteikti įmonei firmos vardą, nėra pagrindu teigti teisinių santykių subjektu esant individualią (personalinę) įmonę, o ne fizinį asmenį – verslininką. Tokiais atvejais žodis ,,įmonė” suprantamas ne kaip savarankišką teisinių santykių subjektą žyminti sąvoka, o tik kaip fizinio asmens verslo teisinė forma, neturinti savarankiško teisinio statuso ir nesanti savarankišku, atskiru asmeniu. Teisinių santykių subjektu būtent individualios (personalinės) įmonės savininkas, o ne pati įmonė, pripažįstama tiek privatinėje, tiek ir viešojoje teisėje.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 3K-3-445/2001).

Sprendžiant turto pasisavinimo klausimą atsižvelgtina į individualios įmonės turto ir individualios įmonės savininko turto atskyrimo ypatumus, t. y. kad individualios įmonės turtas yra suformuotas iš šios įmonės savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausiusio turto, taip pat turto, įgyto individualios įmonės vardu, kurį savininkas, surašęs ir pasirašęs atitinkamus dokumentus, turi teisę iš individualios įmonės paimti (Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo – toliau IIĮ 6 straipsnio 6 dalies 3 punktas, 8 straipsnis). Individualių įmonių įstatymas nustato ypatingą, lyginant su ribotos atsakomybės juridiniais asmenimis, individualios įmonės ir jos savininko turtinį teisinį santykį – nors individualios įmonės turtas yra individualios įmonės nuosavybėn perduotas individualios įmonės savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas, taip pat turtas, įgytas individualios įmonės vardu (IIĮ 8 straipsnio 2 dalis), tačiau individualios įmonės savininkui įstatymas suteikia teisę paimti įmonės kasoje esančius pinigus, kaip avansu išmokamą pelną, savo asmeniniams poreikiams (IIĮ 6 straipsnio 6 dalies 2 punktas), laisvai, savo nuožiūra, be jokių papildomų sąlygų paimti iš individualios įmonės turtą (IIĮ 6 straipsnio 6 dalies 3 punktas), netgi metinę finansinę atskaitomybę individuali įmonė kaip juridinis asmuo sudaro tik specialiais atvejais – jeigu tai numatyta jos nuostatuose (IIĮ 9 straipsnio 2 dalis).

Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnis, Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Mokestine prasme individualios įmonės ir jos savininko turtas (pajamos) taip pat yra susieti. Atsižvelgiant į šias nuostatas, galima daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas individualios įmonės turtą tiesiogiai sieja su jos savininko turtu, savo ruožtu nustatant teisinį reglamentavimą, kuriuo individualios įmonės prievolės pagal įstatymą (CK 2.50 straipsnio 4 dalis) yra užtikrinamos jos savininko asmeniškai. Esant tokiam teisės aktais nustatytam individualios įmonės ir jos savininko turto santykiui, individualios įmonės turtas nelaikytinas svetimu BK 183 straipsnio prasme. Kadangi R. M. jo individualios įmonės turtas nėra svetimas, todėl nėra ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnyje – turto pasisavinimo dalykas. Kaltinime nurodytais R. M., t. y. individualios įmonės savininko, turinčio jam įstatymų suteiktą teisę disponuoti įmonės turtu kaip nuosavu, veiksmais, jo individualiai įmonei negalėjo būti ir nebuvo padaryta jokia žala, nes pats turto savininkas negali pasisavinti ar kitokiu būdu pagrobti nuosavo turto. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir visos bylos nagrinėjimo teisme metu, nebuvo pareikšta jokių turtinių reikalavimų R. M. iš jo individualios įmonės, nėra pareikšta ir civilinių ieškinių dėl jo veiksmų. Dėl aukščiau paminėtų įrodymų visumos, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nepadarė jokios žalos savo individualiai įmonei, t. y. nenustatytas būtinas nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnyje, sudėties požymis, todėl R. M. pagal 183 straipsnio 2 d. - dėl didelės vertės turto pasisavinimo, išteisinamas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Kadangi teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog kaltinamasis nepadarė veikos numatytos Lietuvos Respblikos BK 183 straipsnio 2 dalyje, dėl šios veikos jis išteisintinas.

Dėl veikos numatytos Lietuvos Respublikos BK 246 str. 2 d. kaltinamasis taip pat išteisintinas, kadangi nepadarė nusikalstamos veikos numatytos šiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje.

Visuma aptartų duomenų patvirtina, jog R. M., būdamas IĮ „A direktoriumi ir savininku, neteisėtai perleido UAB „E“ didelės vertės areštuotą ir jam patikėtą turtą t. y. žinodamas apie tai, kad IĮ „A“ priklausantis krautuvas „Giant 4548 Tendo HD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra areštuotas nuo 2015-09-22 (turto arešto aktas Nr. 2015042115), jis krautuvą 2015-12-01 PVM sąskaitos-faktūros serija AUM Nr. 00175 pagrindu, pardavė UAB „E“ už 41 503 Eur (PVM 7 203 Eur).

Pagal BK 246 str. 2 d. atsako tas, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą didelės vertės turtą arba didelės vertės turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui. Šio nusikaltimo sudėties objektyvusis veikos požymis pasireiškia aktyviomis alternatyviomis veikomis. Viena iš jų - tai aprašyto, areštuoto ir kaltininkui patikėto didelės vertės turto arba tieslės vertės turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, neteisėtas perleidimas kitam asmeniui. Šios nusikalstamos veikos dalykas - didelės vertės turtas, kuris aprašytas, areštuotas ir kaltininkui patikėtas arba kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Šių veikų subjektas - asmuo, kuriam patikėtas aprašytas, areštuotas turtas arba turtas, į kurį nuosavybės teisė laikinai apribota. Pažymėtina ir tai, kad aprašyto ar areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, patikėjimas asmeniui yra specialus procesinis veiksmas, kuris įforminamas Baudžiamojo proceso ir Civilinio proceso kodeksuose nustatyta tvarka, ir kurio metu asmuo įgyja specialaus subjekto statusą, tai yra tampa aprašyto, areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, saugotoju. Toks turtas gali būti perduotas saugoti savivaldybės institucijai, įstaigai ar konkrečiam asmeniui. Asmenims, kuriems perduotas saugoti turtas, išaiškinama atsakomybė pagal nagrinėjamą straipsnį ir tam tikslu iš tokių asmenų paimamas rašytinis pasižadėjimas. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, nes kaltininkas turi suvokti savo pareigas ir teises dėl jam patikėto turto bei žinoti, kad už šio turto perleidimą, paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 246 str., nes dėl to yra įspėtas (LR Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-96/2015), tačiau, visa tai suvokdamas, turi siekti atlikti veiksmus, numatytus BK 246 str. Kadangi nusikaltimas yra formalus, kaltininko veiksmų kvalifikavimui pagal BK 246 str. neturi įtakos, ar saugomas turtas buvo prarastas ar ne, ir ar kam nors šiame įstatyme numatytais veiksmais buvo padaryta žala.

R. M. veiksmuose nėra būtino nusikaltimo numatyto BK 246 str. 2 d., subjektyviosios pusės požymio - tiesioginės tyčios. Priešingai nei teigta kaltinamajame akte, byloje esantys ir nuosprendyje aptarti duomenys patvirtina, kad antstolis bei turto administratorius turėjo pareigą R. M. suprantamai išaiškinti, kokią atsakomybę jis neša dėl patikėto jam turto ir kokios galimos pasekmės kils atlikus vieną ar kitą veiksmą su krautuvu GIANT 4548 Tendo HD, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš surinktų duomenų, antstolis bei turto administratorius tinkamai savo pareigų neatliko, o R. M., siekdamas padengti turimus savo įmonės įsiskolinimus, buvo klaidinamas P. įmonės „B“ atstovo bei buvo jo suklaidintas, kadangi būtent šis asmuo pasiūlė kaltinamajam realizuoti areštuotą turtą, gautomis lėšomis atlyginti skolintojui skolas. Krautuvą jis pardavė ne dėl to, kad išvengti įsiskolinimų, dėl kurių buvo areštuotas minėtas krautuvas, bet dėl to, kad juos padengti iš gautų lėšų, ką vėliau ir padarė padengdamas įsiskolinimą, dėl kurio ir buvo areštuotas turtas. Tad akivaizdu, jog R. M., perleisdamas krautuvą UAB „E“, nesuprato savo veiksmų neteisėto pobūdžio. Žinodamas, jog krautuvas buvo areštuotas dėl skolų, siekdamas jas padengti, jis ir realizavo jį, o gautomis lėšomis padengė skolą. Tad R. M. pripažinti kaltu dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 246 str. 2 d., neužtenka vien tik formalių veiksmų atlikimo. Nagrinėjamu atveju buvo būtina įrodyti ir veikos pavojingumą. Veikos pavojingumas pasireiškia žala, kuri galėjo būti padaryta dėl krautuvo GIANT 4548 Tendo HD, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo, jei ši žala nebūtų atlyginta. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, pinigai, gauti už transporto priemonės GIANT 4548 Tendo HD, valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) pardavimą, nedelsiant buvo pervesti į P. įmonės „B“ sąskaitą skolos padengimui, dėl kurios ir buvo uždėtas turto areštas R. M. bei jo įmonės „A“ turtui. Tai patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai - bankinių pavedimų išrašai, liudytojų parodymai ir kiti dokumentai. Dėl auksčiau išdėstytų aplinkybių R. M. išteisintinas dėl BK 246 str. 2 d., nesant inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties.

BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Teismas privalo konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad R. M. nepadarė nusikalstamų veikų numatytų BK 183 straipsnyje, nepasisavino jo individualiai įmonei priklausančių lėšų, todėl BK 72 straipsnio 2 dalies, 5 dalies nuostatos dėl turto konfiskavimo, jam netaikytinos.

Skiriant kaltinamajam bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgtina į visus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 straipsnio 2 dalyje – tiek į padarytų veikų pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, veikų motyvus ir tikslus, tiek ir į kaltinamojo asmenybę, dalyvavimo nusikaltimuose formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad R. M. anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, savo kaltę pilnai pripažino ir gailisi, jo padartytos veikos nesukėlė sunkių ir negrįžtamų pasekmių, jam už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų parinktina švelnesnė nei laisvės atėmimas bausmės rūšis – įstatymų sankcijose numatytas laisvės aprobijimas. Teismo įsitikinimu, būtent ši bausmės rūšis yra tinkamiausia ir ja bus pasiekti bausmės tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietruvos Respublikos BPK 297 striapsniu, 301-307 straipsniu

nusprendė:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos BK 220 straipsnio 1 dalyje ir BK 223 straipsnio 1 dalyje, bei skirti jam bausmes:

-pagal Lietuvos Respublikos BK 220 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimą 5(penkiems) mėnesiams, nustatant įpareigojimus: pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; per bausmės laiką neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisis, nusenusiais, ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

-pagal Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimą 6(šešiems) mėnesiams, nustatant įpareigojimus: pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; per bausmės laiką neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisis, nusenusiais, ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmes subendrinus Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalyje, 4 dalyje nustatyta tvarka, nubausti R. M. galutine 7(septynerių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, nustatant įpareigojimus: pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; per bausmės laiką neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisis, nusenusiais, ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio bausmės atlikimo pradžios probacijos tarnybos nustatyta tvarka.

R. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 246 straipsnio 2 dalį išteisinti, nepadarius šių nusikaltimų požymių turinčių veikų (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Tenkinti Valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštą civilinį ieškinį ir priteisti iš R. M. valstybei 7203 Eur(septynis tūkstančius du šimtus tris eurus), padarytai turtinei žalai dėl nesumokėto PVM atlyginti.

Kaltinamajam R. M. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, šią kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 2017-08-01 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktus BIĮ „A" buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus pas Marijampolės AVPK KP ENTS vyresn. tyrėją R. S. Marijampolės AVPK tarnybinėse patalpose (1 t., b.l. 90-91), gražinti R. M., nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistųjų per tą patį laikotarpį nuo jo nuorašo gavimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas