Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 259 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 30 MGL (1500 Eur) dydžio bauda, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jam paskirta 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiais savo veiksmais E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2558/2024 (01) nurodyta, kad:

1. L. A. nustatyta pakaušio sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose su žaizda akiduobės apatinio krašto projekcijoje, krūtinės kairėje pusėje, dešiniame žaste, 21 danties vainiko lūžis. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais).

2. Morfologinių požymių, nurodančių skirtingą sužalojimų padarymo laiką, nėra, todėl neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2024 m. rugpjūčio 14 d., neilgai trukus vienas po kito.

3. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

4. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi griuvimui ar savęs žalojimui.

5. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais. (1 tomas, b. l. 85-86)

2025 m. kovo 12 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta sporto klubo „Gym+“ pateikta vaizdo medžiaga: vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ matomos sporto klubo „GymPlius“ patalpos, bekontakčio vandens aparato stotelė, treniruoklių salės. Vaizdo įrašas spalvotas, jame fiksuojami data ir laikas. Ties 2024 m. rugpjūčio 14 d., 22:08:35 val. prie vandens aparato ateina vaikinas (Vaikinas Nr. 1) raudonos spalvos šortais, šviesios spalvos maikute, šviesios spalvos sportiniais batais, užsidėjęs ausines, vaikinas pilasi vandenį. Prie vaikino ties 22:08:44 val. prieina kitas vaikinas (Vaikinas Nr. 2), liekno kūno sudėjimo, trumpų, tamsiai rudos spalvos plaukų, kuris dėvi juodos spalvos šortus, juodos spalvos marškinėlius, avi baltos spalvos sportbačius. Priėjęs Vaikinas Nr. 2 per pečius patapšnoja Vaikiną Nr. 1, kuris patraukia ausinę nuo ausies, tarp minėtų vaikinų vyksta pokalbis. Ties 22:14:32 val. Vaikinas Nr. 1 bando nueiti nuo Vaikino Nr. 2. Ties 22:14:34 val. Vaikinas Nr. 2 spjauna į veido pusę Vaikinui Nr. 1, po ko iškart Vaikinas Nr. 1 dešine koja spiria Vaikinui Nr. 2 į šio kojų pusę, ir ties 22:14:39 val. spjauna Vaikinui Nr. 2, šis iškart atsitraukia atgal ir vėl priartėja prie Vaikino Nr. 1, bei kaire ranka suduoda smūgį į veido sritį, dešine ranka irgi bando smūgiuoti, bet nepataiko. Ties 22:14:42 val. Vaikinas Nr. 1 pastato vandens gertuvę ant grindų ir Vaikinas Nr. 2 dešine ranka suduoda smūgį Vaikinui Nr. 1 į veido sritį. Vaikinas Nr. 1 bando gintis, smūgiuoja atgal į Vaikino Nr. 2 pusę, pataiko į veido sritį. Ties 22:14:49 val. Vaikinas Nr. 1 dešine koja spiria Vaikinui Nr. 2 į kairės pusės šoną. Vaizdo įraše matomas kraujuojantis Vaikino Nr. 1 veidas. 22:15:09 val. Vaikinas Nr. 1 išsitraukia telefoną ir pradeda skambinti. 22:15:30 val. Vaikinas Nr. 2 pasišalina į vaizdo kameros filmuojamo perimetro kairę pusę link treniruoklių. (1 tomas, b. l. 40-42)

2025 m. kovo 12 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašas „BPC skambu io ra as (ID 92298572046, skambu io prad ia_ 2024-08-14 22_15_19)“, kuriame užfiksuota, kad paskambinęs pranešėjas, prisistatęs L. A., nurodo, kad „Gym+“ sporto klube, esančiame (duomenys neskelbtini) reikalingas policijos ekipažas ir greitoji medicininė pagalba, kadangi jam nepažįstamas asmuo, priėjęs prie jo, jį sumušė, bėga kraujas, nuskėlė dantį, iš pradžių spjovė jam į veidą. (1 tomas, b. l. 28-30)

2025 m. kovo 13 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu (2 tomas, b. l. 12-22).

2025 m. balandžio 7 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus aukštesniojo prokuroro nutarimu 2025 m. kovo 13 d. prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikintas (2 tomas, b. l. 34-38).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Svarbu ir tai, kad kasacinės instancijos teismas yra ne kartą nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017 ir kt.).

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad kaltinamasis, 2024 m. rugpjūčio 14 d., apie 22.15 val., sporto klube „GYM+“, žodinio konflikto metu spjovė L. A. į veido sritį, po ko L. A. dešine koja spyrus jam į kojų sritį ir spjovus atgal į jo pusę, jis tyčia abejomis rankomis sudavė ne mažiau kaip 5 (penkis) smūgius L. A. į veido sritį ir ne mažiau kaip 2 (du) smūgius į kitas kūno vietas. Specialisto išvada Nr. G 2558/2024 (01) taip pat patvirtina, kad tokiais veiksmais kaltinamasis L. A. padarė pakaušio sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose su žaizda akiduobės apatinio krašto projekcijoje, krūtinės kairėje pusėje, dešiniame žaste, 21 danties vainiko lūžį. Specialisto išvadoje konstatuota, kad šie sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šias aplinkybes patvirtina paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, nukentėjusiojo parodymai, apžiūros protokolai bei kita rašytinė bylos medžiaga.

Kaltinamasis teismo posėdžio metu savo kaltės iš esmės nepripažino. Kaltinamasis sutiko, kad atliko kaltinamajame akte nurodytus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau tai darė siekdamas apsiginti, veikdamas būtinosios ginties sąlygomis, būdamas afekto būsenoje, taigi, tikslo, sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą ar sutrikdyti jo sveikatą - neturėjo.

BK 28 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje išskirtos šios būtinosios ginties teisėtumo sąlygos: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos.

Sprendžiant, ar buvo pavojingas kėsinimasis, be kita ko, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybes, susijusias su konflikto pobūdžiu, nukentėjusiojo bei kaltininko tarpusavio santykiais, jų elgesiu prieš nusikaltimo padarymą ir anksčiau, konflikto dalyvių jėgų santykį ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-248-495/2023). Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021).

Teisės teorijoje ir teismų praktikoje aptariama ir būtinosios ginties provokacija – tai tokie veiksmai, kai asmuo tyčia provokuoja kito asmens pavojingo kėsinimosi veiksmus, vėliau siekdamas tariamos gynybos pretekstu padaryti žalą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2001, 2K-541/2003, 2K-496/2007). Tai yra situacijos, kai asmens užpuolimas būna sąmoningai sukeltas paties besiginančiojo, siekiančio panaudoti užpuolimą kaip pretekstą savo neteisėtiems veiksmams. Tokia ginties provokacija negali būti vertinama pagal būtinosios ginties taisykles, nes ji suplanuota tyčiniam nusikaltimui padaryti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-489/2016).

Teisė į būtinąją gintį nekyla ir muštynių atveju, t. y. kai abi pusės naudoja fizinį smurtą ne gynybos, bet puolimo tikslais, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-62-489/2015, 2K-245-976/2024).

Nagrinėjamu atveju aktualūs vaizdo įrašo apžiūros protokolo duomenys: priėjęs kaltinamasis per pečius patapšnoja nukentėjusįjį, kuris patraukia ausinę nuo ausies, tarp minėtų vaikinų vyksta pokalbis. Ties 22:14:32 val. nukentėjusysis bando nueiti nuo kaltinamojo. Ties 22:14:34 val. kaltinamasis spjauna į veido pusę nukentėjusiajam, po ko iškart nukentėjusysis dešine koja spiria kaltinamajam į šio kojų pusę, ir ties 22:14:39 val. spjauna kaltinamajam, šis iškart atsitraukia atgal ir vėl priartėja prie nukentėjusiojo, bei kaire ranka suduoda smūgį į veido sritį, dešine ranka irgi bando smūgiuoti, bet nepataiko. Ties 22:14:42 val. nukentėjusysis pastato vandens gertuvę ant grindų ir kaltinamasis dešine ranka suduoda smūgį nukentėjusiajam į veido sritį. Nukentėjusysis bando gintis, smūgiuoja atgal į kaltinamojo pusę, pataiko į veido sritį. Ties 22:14:49 val. nukentėjusysis dešine koja spiria kaltinamajam į kairės pusės šoną.

Vaizdo įrašas patvirtina, kad nepagarbų, įžeidžiantį veiksmą pirmasis atliko būtent kaltinamasis. Akivaizdu ir tai, kad būtent nukentėjęs asmuo pirmasis panaudojo fizinę jėgą kaltinamojo atžvilgiu, o būtent, reaguodamas į spjūvį spyrė E. K. Teismas pažymi, kad nukentėjusysis atsakydamas į kaltinamojo nepagarbų elgesį, t. y. spjūvį – ne tik spyrė kaltinamajam, bet atsitraukęs nuo jo ir vėl priartėjęs – spjovė. Būtent tokia veiksmų seka sąlygojo jėgos panaudojimą nukentėjusiojo atžvilgiu. Tiek L. A., tiek E. K. atliko analogiško pobūdžio veiksmus vienas kito atžvilgiu, tačiau E. K. panaudota jėga buvo intensyvesnė.

Teismas L. A. ir E. K. konfliktą prilygina muštynėms, todėl nagrinėjamu atveju būtinosios ginties institutas negali būti taikomas. Teismas vertina tai, kad jėgą naudojo tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis, abi pusės atliko puolamojo pobūdžio veiksmus. Nukentėjęs ne tik spyrė kaltinamajam į kojų pusę, bet taip pat ranka sudavė smūgį kaltinamajam į veidą bei spyrį į kairės pusės šoną. Atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusysis, kaltinamajam pradėjus naudoti jėgą prieš jį, pasidėjo rankose turimus daiktus ir tęsė minėtus aktyvius, puolamojo pobūdžio veiksmus.

Vertinant kaltinamojo argumentus, kad šis smūgius sudavė gindamasis, teismas atsižvelgia į tai, kad E. K. smurtinius veiksmus atliko po to, kai nukentėjusysis spjovė į jį. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad L. A. pirmiausia priartėjęs prie kaltinamojo spyrė jam į jo kojų pusę, po to atsitraukė, ir vėl priartėjęs spjovė. Reikšminga tai, kad po antrojo spjūvio kaltinamojo atžvilgiu, atsitraukė tiek pats kaltinamasis, tiek jį apspjovęs nukentėjusysis. Akivaizdu, kaltinamasis atsitraukė siekdamas išvengti spjūvio, nukentėjusiojo atsitraukimo motyvai neaiškūs, tačiau ši veiksmų seka rodo, kad pavojingo kėsinimosi kaltinamojo atžvilgiu nebebuvo. Kitaip tariant, kaltinamajam nebuvo dėl ko gintis, paskutinis nukentėjusiojo veiksmas nekėlė realaus pavojaus kaltinamajam, o smurtinius veiksmus jis panaudojo kaip atsaką į nukentėjusiojo spjūvį.

Teismas sprendžia, kad abi konflikto šalys iš esmės atliko identiškus veiksmus. Jie abu vienas kito atžvilgiu pasirinko nepagarbų, įžeidžiantį elgesio variantą – tiek kaltinamasis spjovė į nukentėjusįjį, tiek nukentėjusysis spjovė į kaltinamąjį. Be kita ko, jie abu naudojo fizinę jėgą, smūgiavo rankomis ir kojomis. Nors konfliktinę situaciją iniciavo pats kaltinamasis, tačiau konfliktas iš žodinio į smurtinį peraugo būtent dėl nukentėjusiojo tolesnių veiksmų – spyrio ir spjūvio kaltinamojo pusėn. Taigi, nustatyta, kad nukentėjusysis buvo sužalotas per konfliktą su kaltinamuoju, jo metu abi pusės siekė išsiaiškinti tarpusavio nesutarimus panaudodamos fizinį smurtą, t. y. muštynėmis, o joms prasidėjus, nė viena iš konflikto pusių jų galutinai ir besąlygiškai nebuvo nutraukusi. Taigi, įvertinus šias aplinkybės, teismas sprendžia, kad ne vienam iš jų nekilo teisė gintis, nes vyko abipusės muštynės.

Atsižvelgiant į tai, kad BK 28 straipsnyje įtvirtintas būtinosios ginties institutas šioje konkrečioje situacijoje negali būti įgalintas, sugretinus ir tarpusavyje palyginus byloje esančius įrodymus, nelieka jokių abejonių, kad E. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis suprato savo veiksmų pobūdį (smurtą), suprato dėl jo veiksmų galinčius kilti padarinius (nukentėjusiojo nežymų sveikatos sutrikdymą, fizinio skausmo sukėlimą) ir sąmoningai siekė atitinkamų padarinių kilimo (nežymaus sveikatos sutrikdymo, fizinio skausmo sukėlimo). Todėl kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

E. K. padarė nesunkų, smurtinį nusikaltimą, nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. E. K. atsakomybę lengvina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Teismas vertina, kad būtent smurtinį konfliktą išprovokavo paties nukentėjusiojo suduotas spyris, kurį po to dar sekė ir spjūvis kaltinamojo atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko pagrįsta L. A. elgesį laikyti provokuojančiu ir pripažinti šią aplinkybę lengvinančią E. K. atsakomybę. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – E. K. nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas du kartus. Penkerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas, baudos sumokėtos. Valstybinis kaltintojas duomenų, apie psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą, nepateikė.

Parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia į nusikalstamą veiką ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. K. paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą viešųjų darbų bausmę. E. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Teisiamojo posėdžio metu E. K. nurodė, kad su viešųjų darbų bausme sutinka. Atkreiptinas dėmesys, kad prokuroras prašė skirti 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, tačiau teismo vertinimu, tokia bausmė būtų per griežta, turint omenyje, kad muštynės buvo abipusės, akivaizdu, kad spyriai, smūgis buvo suduotas ir pačiam kaltinamajam. Teismo vertinimu būtent 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei kaltinamojo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3,4, 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, teismas subendrina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudos bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta baudos bausme, prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės bausmės; šią subendrintą bausmę teismas subendrina su šiuo nuosprendžiu paskirta viešųjų darbų bausme ir paskiria galutinę 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę ir 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.

Atsižvelgiant į tai, kad E. K. savo veiksmais sutrikdė kito žmogaus sveikatą, sukėlė jam fizinį skausmą, konfliktą pasirinko spręsti naudodamas fizinę jėgą, teismas mano, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas ir vykdymas sustiprins E. K. gebėjimus savo emocijas reikšti bei problemas spręsti visuomenėje priimtinais būdais. Teismas įpareigoja kaltinamąjį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei nustato 6 mėnesių terminą šiam įpareigojimui įvykdyti.

Dėl civilinių ieškinių ir proceso išlaidų atlyginimo

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019). Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimas dėl sveikatos sužalojimo, taikomos CK 6.283 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Nagrinėjamu atveju Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau ir – Valstybinė ligonių kasa) 2024 m. rugsėjo 17 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl 78,11 (septyniasdešimt aštuonių eurų, vienuolika euro centų) Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. procesinių palūkanų priteisimo, nes nukentėjusysis buvo sužalotas ir dėl patirtų sužalojimų buvo gydomas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, nukentėjusiojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau ir – PSDF) biudžeto lėšų. Teismas vertina, kad Valstybinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas visa apimtimi, o žalos atlyginimas sumokėtinas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos banko sąskaitą Nr. LT217300010002484333, kaip mokėjimo paskirtį nurodant „Žala PSDF už L. A. gydymą“.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis 2025 m. sausio 6 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1080,12 Eur žalos, t. y. 80,12 Eur turtinės žalos dėl nuskilusio danties tvarkymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir išlaidų vaistams žaizdos skruoste gijimo palaikymui ir 1000 Eur neturtinės žalos, atlyginimo. Nukentėjusysis taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo išlaidas advokato pagalbai apmokėti – 900 Eur, bylos eigoje proceso išlaidų suma buvo patikslinta – iš viso 2550 Eur.

Teismas, vertindamas nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio reikalavimo dėl 80,12 Eur turtinės žalos atlyginimo pagrįstumą, nustatė, kad ši žala grindžiama tiesioginiais nuostoliais, kuriuos nukentėjusysis patyrė dėl įvykio, o būtent 67,00 Eur dydžio išlaidos nuskilusio danties tvarkymui, 13,12 Eur dydžio išlaidos vaistams, žaizdos skruoste gijimo palaikymui (pridėti išlaidas patvirtinantys dokumentai). Teismas mano esant pagrįsta civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visa apimtimi, t. y. priteisiant iš kaltinamojo 80,12 Eur turtinei žalai atlyginti.

Teismas, vertindamas nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio reikalavimo dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumą, nustatė, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – pakaušio sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose su žaizda akiduobės apatinio krašto projekcijoje, krūtinės kairėje pusėje, dešiniame žaste, 21 danties vainiko lūžis, be kita ko, dėl šio įvykio nukentėjusysis patyrė tiek dvasinius, tiek fizinius išgyvenimus. Kaltinamojo tyčiniais veiksmais netikėtai buvo suduota eilė smūgių į veidą ir kitas kūno vietas. Sužalojimai ir jų sukeltas fizinis skausmas pasireiškė ne tik kraujosruvomis, tačiau kairės veido pusės skruoste buvo prakirsta žaizda, kurią reikėjo siūti, vėliau žaizdą reikėjo prižiūrėti, tepti vaistus, keisti tvarsčius. Dėl to nukentėjusysis negalėjo normaliai gyventi, dirbti, teko nepatogiai jaustis aiškinant darbovietės vadovams, kas jam atsitiko. Dėl didelio skausmo ir patirto sukrėtimo, negalėjo normaliai funkcionuoti dienomis ir miegoti naktimis, jį kankino nemiga, jautėsi sužeistų vietų skausmas. Dėl nuskelto danties taip pat jautėsi dideli nepatogumai, dantis turėjo aštrias briaunas, todėl nukentėjusysis ir dieną, ir naktį turėjo jausti nuskilusio danties diskomforto pojūtį. Nukentėjusiajam iki šiol yra likęs randas veido srityje, jis negali pamiršti patirto įvykio iki šios dienos. Visą laikotarpį nukentėjusysis turėjo aiškinti draugams, giminėms ir bendradarbiams įvykio aplinkybes, pasakoti kas jam atsitiko, dėl ko jis jautė didelę psichologinę įtampą, dėl sumušto veido vengė vykti iš namų, dėl ko sumažėjo bendravimo galimybės bei socialiniai ryšiai su draugais, giminėmis, bendradarbiais ir kitais aplinkiniais. Nukentėjusysis buvo užpultas viešoje vietoje – sporto klube, kurį lanko, nukentėjusysis ilgą laiką dėl sužalojimų negalėjo sportuoti ir užsiimti įprasta veikla, apie jo užpuolimą sužinojo sporto klubo administracija, dėl ko nukentėjusysis patyrė nepatogumus aiškinant, kaip viskas atsitiko. Galiausiai, nukentėjusysis turėjo pakeisti sporto klubą, nenorėdamas sutikti jį užpuolusio asmens.

Atsižvelgęs į visas šias išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo civilinio ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, tačiau nurodyta žalos atlyginimo suma yra neproporcinga, neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Teismas vertina tai, kad nukentėjusysis taip pat spjovė kaltinamojo pusės link, be to, pirmasis panaudojo fizinę jėgą aptariamo konflikto metu, taigi, E. K. pasirinktam neteisėtam elgesio variantui įtakos turėjo provokuojantis paties nukentėjusio asmens elgesys. Be to, teismas atsižvelgia ir į formuojamą teismų praktiką, pagal kurią nežymaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, neturtinės žalos atlyginimui priteisiamos sumos nuo 150 iki 2 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-58-693/2019, 2K-205-719/2020, 2K-207-628/2023 ir kt.). Turint omenyje tai, kad muštynės buvo abipusės ir nukentėjusysis pats buvo aktyvus bei atliko puolamojo pobūdžio veiksmus, teismas sprendžia nesant pagrindo priteisti visos civiliniu ieškiniu prašomos neturtinės žalos sumos.

Teismas, įvertinęs aptartų aplinkybių, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui, visumą, į tai, kad žalos padarymui įtakos turėjo ir nukentėjusiojo neteisėtas elgesys, kad nėra duomenų apie negrįžtamas pasekmes sveikatai, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos tenkina iš dalies, civiliniam ieškovui L. A. iš kaltinamojo priteisia 500 eurų sumą neturtinei žalai atlyginti.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas civilinį ieškinį tenkina iš dalies ir priteisia civiliniam ieškovui L. A. iš kaltinamojo 580,12 Eur, t. y. 80,12 Eur turtinei žalai atlyginti ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-225-303/2019).

Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis prašo iš E. K. priteisti patirtas advokato išlaidas, iš viso 2 550 Eur. Pagal nukentėjusįjį atstovavusio advokato prašymus dėl advokato išlaidų priteisimo baudžiamojoje byloje matyti, kad šią sumą sudarė atstovavimas ikiteisminiame tyrime, civilinio ieškinio parengimas, skundo dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo parengimas, pasiruošimas ir atstovavimas teisiamajame posėdyje, interesų atstovavimas apklausoje ikiteisminio tyrimo įstaigoje.

Atsižvelgiant į tai, kad civilinis ieškinys nebuvo patenkintas pilna apimtimi, tačiau gynėjas nukentėjusiajam teikė teisines paslaugas ne tik rengiant civilinį ieškinį, bet taip pat atstovavo nukentėjusįjį baudžiamojo proceso metu, teismas mano tikslinga sumažinti priteistinų proceso išlaidų dydį iki 2000 Eur.

Kiti klausimai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 skaitmeninės laikmenos (DVD diskas ir USB raktas) su vaizdo įrašais ir medicinos dokumentais laikomos ikiteisminio tyrimo medžiagoje – įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

2024 m. lapkričio 15 d. E. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 tomas, b. l. 170-173). 2025 m. kovo 13 d. prokuroro nutarimu nutraukus ikiteisminį tyrimą, įtariamajam E. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinta (2 tomas, b. l. 12-22).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

pripažinti E. K. kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, subendrinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 8 d. baudžiamuoju įsakymu E. K. paskirtą baudos bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta baudos bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės; šią subendrintą baudos bausmę subendrinti su šiuo nuosprendžiu paskirta viešųjų darbų bausme ir paskirti E. K. galutinę 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, ir 50 MGL (2 500 Eur) (dviejų tūkstančių, penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti E. K. baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jai iš E. K. 78,11 (septyniasdešimt aštuonis eurus, vienuolika euro centų) Eur turtinės žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo nuosprendžio įvykdymo (civilinio ieškinio dalyje), priteistą sumą nurodant sumokėti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos banko sąskaitą Nr. LT217300010002484333, kaip mokėjimo paskirtį nurodant „Žala PSDF už L. A. gydymą“.

L. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš E. K. 80,12 Eur (aštuoniasdešimt eurų, dvylika euro centų) turtinei žalai atlyginti, 500 (penkis šimtus) Eur neturtinei žalai atlyginti, iš viso: 580,12 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų, dvylika euro centų) ir 2000 (du tūkstančius) Eur proceso išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 skaitmenines laikmenas (DVD diskas ir USB raktas) su vaizdo įrašais ir medicinos dokumentais laikomas ikiteisminio tyrimo medžiagoje, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.