Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Audronė Šiupšinskaitė

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, aukštesniojo išsilavinimo, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 300 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamoji R. M. suklastojo tikrą dokumentą, tai yra 2018 m. balandžio 26 d. apie 11.00 val., UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), suklastojo 2018-04-26 transporto priemonės „Mercedes Benz Sprinter“ pirkimo - pardavimo sutartį, įrašydama šioje sutartyje tikrovės neatitinkančius duomenis, o būtent, kad K. D. iš „K. E. GmbH“ perka transporto priemonę „Mercedes Benz Sprinter“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), ranka įrašydama pardavėjo anketinius duomenis bei transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties grafoje „Transporto priemonę pardavė“, imituodama parašą, pasirašė vietoje pardavėjo „K. E. GmbH“, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą - 2018-04-26 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį.

Kaltinamoji R. M. kalta prisipažino visiškai. Parodė, kad Vokietijoje turgavietėje savo reikmėms įsigijo autobusiuką Mercedes Benz Sprinter. Pirkimo pardavimo sutartis nebuvo surašyta. Kartu su automobilio dokumentais buvo perduota ir vokiečių kalba atspausdintas pirkimo pardavimo sutarties tuščias blankas. Automobilio Lietuvoje savo vardu neįregistravo. K. D. pas juos dėjo langus ir pamatęs šį automobilį norėjo įsigyti. Tuomet, kad viskas būtų greičiau, K. D. darbo vietoje, UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, ji į vokiečių kalba atspausdinto automobilio pirkimo paradavimo sutarties blanką ranka įrašė duomenis apie pirkėją ir pardavėją, t. y. kad K. D. automobilį perka iš automobilio registracijos dokumente nurodyto pardavėjo, taip pat automobilio pardavimo kainą ir pasirašė kaip automobilio pardavėja. K. D. šias aplinkybes matė ir žinojo. Pagal šią pirkimo pardavimo sutartį K. D. automobilį įsiregistravo Lietuvoje savo vardu. Iškilus ginčui dėl automobilio techninės būklės, iš K. D. automobilį atpirko. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, sutinka, kad laiduotoja būtų paskirta R. R..

Liudytojas K. D. parodė, kad dirbdamas pas M. pamatė autobusiuką Mercedes Benz ir sugalvojo jį įsigyti. R. M. patvirtino, kad dėl techninės būklės problemų nebus. Tuomet jo darbo vietoje R. M. savo ranka užpildė vokiečių kalba surašyto dokumento blanką, kur automobilio savininkas buvo nurodytas vokietis. Žinojo, kad automobilis nebuvo registruotas R. M. vardu. Šį dokumentą jis pasirašė. Pats automobilio pirkimo pardavimo procedūrų nežinojo, galvojo, kad tokia tvarka ir taip turi būti. Automobilį įsiregistravo VĮ Regitra savo vardu pagal šį dokumentą. Nuvažiavus apie 30 kilometrų „užkalė“ šio automobilio variklis. R. M. automobilio pardavimo fakto neginčijo, tačiau iš pradžių atsisakė automobilį pasiimti. Šiuo metu ginčas išspręstas, jie automobilį atpirko atgal.

Savanoriško dokumentų pateikimo protokolu K. D. pateikė ant vokiečių kalbos blanko surašytą automobilio pirkimo-pardavimo sutartį (Kaufvertrag) (b.l. 36). Šioje sutartyje lietuvių kalba mėlynos spalvos šratinuku padaryti rankraštiniai įrašai jog 2018-04-26 K. D., Gedemino 44, Marijampolė, Litauen, 3.05.1962 iš K. E. GMbH, Hafenstrasse 3-5, 51371 Leuerkusen už 6000 eurų nusipirko automobilį „Mercedes Benz Sprinter“, identifikavimo numeris WDB9066331S515903, VN 659455 , 25.10.2010. Grafose pirkėjas ir pardavėjas yra parašai. (b.l. 37).

BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Nors BK 300 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Tačiau net ir tais atvejais, kai dokumentas yra panaudojamas viešoje apyvartoje, ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojinga ir nusikalstama.

Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Tai įrašas, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-662/2000, 2K-775/2007, 2K-263/2010, 2K-57/2014).

Taigi dokumentu pripažįstamas bet koks rašytine forma surašytas aktas, nustatantis faktą, kuris gali turėti teisinę reikšmę. Tačiau pažymėtina, kad ne bet kokie neatitinkantys tikrovės duomenys gali būti vertinami kaip pavojinga veika, numatyta BK 300 straipsnyje. Baudžiamoji teisė nėra formali teisė. Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Veikos pavojingumas reiškia, kad veika daro žalą ar kelia pavojų visuomenėje labai vertinamoms visuomeninėms ar asmeninėms vertybėms. Baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi būti pakankamai didelis, t. y. veika turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Jei dokumente įrašyti tikrovės ne visai atitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263/2010).

Motyvuojamoji dalis

Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamosios kaltė įrodyta visiškai ir yra tiek pavojinga, kad užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 300 str. 1 d. Jos pačios parodymais, liudytojo K. D. parodymais, bylos dokumentais neabejotinai nustatyta, kad R. M. vokiečių kalba sudarytame automobilio pirkimo pardavimo sutarties blanke įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją apie automobilio Mercedes Benz Sprinter“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sandorį, t. y. kad automobilio pardavėjas yra bendrovė K. E. GMbH, sutartį kaip pardavėjas patvirtindama parašu, nors iš tikrųjų šį automobilį iš paskutinio savininko Vokietijoje buvo įsigijusi ji su sutuoktiniu, tik Lietuvos Respublikoje savo vardu neįregistravusi. Įgaliojimų veikti nurodyto pardavėjo vardu ji neturėjo, pati patvirtino, kad automobilį iš pardavėjo Vokietijoje buvo pirkę savo reikmėms, tik po to, automobiliu susidomėjus K. D., sugalvojo jį parduoti. Tokio dokumento surašymas sukėlė teisiškai reikšmingus padarinius-tik šio dokumento pagrindu buvo įregistruotas naujas transporto priemonės savininkas Lietuvos Respublikoje, automobilis galėjo dalyvauti viešajame eisme-automobilis buvo įregistruotas VĮ Regitra K. D. vardu. Be to šis dokumentas patvirtina pirkimo pardavimo sandorio tarp šalių sudarymą ir jis reikšmingas iš šios sandorio galinčių kilti pasekmių sprendimui-tame tarpe ir ginčui tarp pardavėjo ir pirkėjo dėl parduoto daikto kokybės, kas ir buvo iškilę šiuo atveju. Aplinkybė, kad šio ginčo sprendimo metu automobilio pardavimo fakto tikrasis pardavėjas neginčijo, veikos pavojingumo nešalina, kadangi pagrindinis įrodymas sprendžiant ginčus, nepripažinus aplinkybių dėl daikto pardavimo, būtų rašytinė pirkimo pardavimo sutartis ir joje esantys duomenys apie pardavėją. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad kaltinamosios R. M. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d. sudėtį. Vadovaujantis BPK 255 straipsniu, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, todėl dėl veiksmų sudarant šio automobilio pirkimo pardavimo sutartį jau tarp K. D. ir R. M. (sprendžiant ginčą civilinės bylos pagrindu) šioje byloje nesprendžiama.

Kaltinamosios baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 300 straipsnio 1 dalis numato, kad tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Be baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos bausmės įstatymo leidėjas yra numatęs galimybę, esant tam tikroms sąlygoms, jų visumai, kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį nesunkų nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju padarytas nusikaltimas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, priskirtinas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamoji nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką. Kaltinamoji dirba, vykdydama veiklą sukūrusi ir išlaiko darbo vietas ir samdomiems darbuotojams. Ji bausta administracine tvarka, tačiau tai daugiausia negrubūs kelių eismo taisyklių bei verslo tvarkos pažeidimai. Teismas, spręsdamas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybėn sąlygos- t. y. pagrindo manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, ypatingai atsižvelgia į kaltinamosios elgesį po šio nusikaltimo padarymo, veiksmus, susijusius su atsiradusių pasekmių šalinimu. Byloje jokių konkrečių duomenų, priešingai negu nurodo prokuroras, jog šią nusikalstamą veiką R. M. padarė siekdama savanaudiškų turtinio pobūdžio tikslų, t. y. siekdama išvengti mokesčių, nėra. Po kilusio ginčo dėl parduoto daikto kokybės, R. M. automobilio pardavimo fakto neginčijo, atsakomybės tuo pagrindu, kad ne ji ar ne jos sutuoktinis automobilio pardavėjai, nesišalino, o automobilio techninės būklės klausimus sprendė jos sutuoktinis. Šiuo metu civilinis ginčas išspręstas taikiai, pirkėjui jo prašoma žala atlyginta. Visos šios aplinkybės bei jos nuoširdus galėjimasis teisiamojo posėdžio metu rodo, kad kaltinamoji suprato savo veiksmų neteisėtumą ir pasekmes, jau pats baudžiamasis procesas šioje byloje turės auklėjamąjį poveikį kaltinamajai, bus pakankamas sulaikyti ją nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Byloje yra pateiktas R. R. prašymas dėl sutikimo būti laiduotoja. Ją apibūdinantys duomenys (neteista, nebausta, dirba valstybės įmonėje, charakterizuojama gerai), artimi tarpusavio ryšiai su kaltinamąja rodo, jog ji verta teismo pasitikėjimo, galės daryti teigiamą įtaką kaltinamajai. Vadovaujantis BK 40 str., R. M. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumą, kaltinamosios asmenybę (buvo bausta administracine tvarka), siekiant prevencinių tikslų, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą skirtinas su užstatu. Įvertinus laiduotojos asmenines savybes, jos turtinę padėtį, užstato dydis nustatomas 600 Eur, o laidavimo terminas - 1 metams.

Siekiant paveikti, kad asmuo, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką suvoktų, jog negali būti nenubaustas, kad ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, mažesnė už vidurkį

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303-305 str., 307 str.,

nusprendžia:

R. M. atleisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą su 600 Eur (šešių šimtų eurų) dydžio užstatu vieneriems metams ir perduoti laiduotojos R. R., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn. Įpareigoti R. R. per 10 (dešimt) dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 600 Eur (šešių šimtų eurų) užstatą į Marijampolės apylinkės teismo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke. Mokėjimo dokumentą ar patvirtintą kopiją pateikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams. Per nustatytą terminą nesumokėjus užstato bus laikoma, kad laiduotojas atsisako laidavimo.

Skirti R. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę- 10 minimalių gyvenimo lygių, t. y. 500 (penkių šimtų eurų) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatyti, kad įmoka turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LUMINOR BANK AS, (duomenys neskelbtini) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. išaiškinti :

-laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

-jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 2018-04-26 automobilio „Mercedes Benz Sprinter“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį(b.l.37), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.