Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. M. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo, pareikštą suinteresuotiems asmenims – J. P., J. P., R. S., VĮ Turto bankas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Pareiškėja papildomai nurodė, jog ji po senelio mirties buvo išvykusi į užsienį gyventi, o pirmos eilės įpėdiniai teigė, kad kreipsis į notarą dėl palikimo priėmimo. Kad liko nepriimtas senelio palikimas paaiškėjo vasaros pradžioje, jai tai pasakė pusbrolis. Kiti vaikaičiai į palikimą nepretenduoja, nes jų teigimu jis nereikalingas. Namas yra griūnantis, jam reikalingas remontas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš pareiškimo turinio ir byloje esančių dokumentų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos senelis J. P. (el. b. medž. 4, 5, 6, 7, 8 l.). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad po J. P. mirties liko žemės sklypas su statiniais – gyvenamuoju namu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtimi, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šuliniu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – esantys (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). (el. b. medž. 9-12 l.). 2018-06-18 Šiaulių rajono pirmojo notaro biuro notarė Nijolė Masiliūnienė paliudijo, kad po J. P. mirties notaro biure paveldėjimo byla nėra pradėta (el. b. medž. 13 l.).

Pareiškėja nurodė, kad laiku kreiptis dėl paveldėjimo jai sutrukdė tai, jog ji nežinojo apie tai, kad ji turi teisę paveldėti po senelio mirties atsiradusį palikimą, nes jį žadėjo priimti pirmos eilės įpėdiniai, ji buvo išvykusi į užsienį, o apie tai, kad palikimas nepriimtas ji sužinojo tik šios vasaros pradžioje.

Dėl termino palikimui priimti pratęsimo

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.1 str. 1 d.). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.).

Paveldėjimo teisės institutas yra vienas iš konstitucinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų, Konstitucijos 23 straipsniu garantuota paveldėjimo teisė, įtvirtinant savininko teisę palikti nuosavybę kaip palikimą (Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutarimas).

Pareiškėjos teigimu, J. P. testamento nesurašė ir jokio turto testamentu nepaliko. Pagal įstatymą, J. P. palikimo pirmos eilės paveldėtojai yra jo vaikai J. P., J. P. ir R. S. (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Minėti suinteresuoti asmenys nesikreipė į notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo paveldėjimo pagal įstatymą, išdavimo.

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 str. 1 d.).

Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.50, 57 str.), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).

Vertinant prašančiojo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). J. P., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pareiškėja ar kiti įpėdiniai turėjo priimti iki (duomenys neskelbtini), taigi pareiškėja terminą priimti palikimą praleido beveik 10 metų ir beveik 3 mėnesius.

Pareiškėja nurodo, kad ji apie savo teisę paveldėti po senelio mirties atsiradusį palikimą sužinojo tik šios vasaros pradžioje. Iki tol ji gyveno užsienyje, o senelio palikimą žadėjo priimti pirmos eilės įpėdiniai.

Teismo vertinimu pareiškėja - antros eilės įpėdinis pagal įstatymą – pagrįstai klydo manydama, kad neturi teisės priimti senelio palikimo, nes pirmos eilės įpėdiniai žadėjo jį priimti, o ji pati buvo išvykusi į užsienį, todėl nurodyta aplinkybė vertintina kaip objektyvi aplinkybė, dėl kurios nebuvo priimtas J. P. palikimas iki (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad duomenų apie tai, jog pratęsus pareiškėjai įstatymuose nustatytą terminą, būtų pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, byloje nėra.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas, pratęsti praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti, yra pagrįstas, teismas konstatuoja, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškimas tenkintinas ir terminas palikimui priimti pratęstinas (CK 5.57 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290- 292 str., 577 str., 578 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 str., 5.52 str., teismas

nutaria:

pareiškimą patenkinti.

Pratęsti G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) dėl svarbių priežasčių praleistą trijų mėnesių terminą priimti senelio J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.

Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.