- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-17
- Bylos Nr.
- e2S-495-430/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10165-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Pareiškėjas
- L. M.
- Ieškovas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas”
- Atsakovas
- L. M.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal L. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas” ieškinį dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, pareikštą atsakovei L. M., ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl įpareigojimo pratęsti ar sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, papildomas atsakovas pagal priešieškinį Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 18 d. civilinėje byloje Nr. e2-524-432/2019 priėmė sprendimą, kuriuo buvo atmestas ieškinys ir priešieškinys civilinėje byloje pagal ieškovės savivaldybės įmonės (toliau – SĮ) Į „Vilniaus miesto būstas” ieškinį atsakovei L. M. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl įpareigojimo pratęsti ar sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, papildomas atsakovas pagal priešieškinį – Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-100-661/2020 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą pakeitė, sprendimo dalį, kurioje atmestas ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas” ieškinys, panaikino ir priėmė naują sprendimą šioje dalyje – patenkino ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas” ieškinį ir iškeldino atsakovę L. M. su jai priklausančiu turtu iš Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Kitoje dalyje sprendimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja (atsakovė) L. M. kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-524-432/2019, o išnagrinėjus bylą pakartotinai, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-524-432/2019, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-100-661/2020 ir priimti naują sprendimą –ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį patenkinti, perskirstyti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Prašymas atnaujinti procesą grindžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai neturėjo jokio pagrindo išvadai, jog atsakovės 2016 m. pajamos yra per didelės socialinio būsto nuomos santykių srityje. Naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuri egzistavo bylos nagrinėjimo metu yra tai, kad vertinant atsakovės gautas pajamas 2016 m. turėjo būti vertinama ne 7 144,00 Eur suma prieš mokesčius, o ženkliai mažesnė 5 429,44 Eur suma po mokesčių (išskaičiavus mokesčius). Atsakovei naujai paaiškėjusios aplinkybės egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir teismas priimant sprendimus šioje byloje. Šios aplinkybės atsakovei nebuvo ir negalėjo būti žinomos (kadangi jos nebuvo žinomos ir kitiems bylos nagrinėjimo dalyviams, savo srities profesionalams). Atsakovei šios aplinkybės tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui (naujam jos atstovui advokatui atlikus išsamią bylos medžiagos ir byloje priimtų teismų sprendimų teisinę analizę bei 2021 m. rugpjūčio 16 d. konsultacijos metu pateikus atsakovei šios atliktos analizės rezultatus). Šios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, t. y., jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimti visai priešingi teismų sprendimai.
Atsiliepimas
4. Ieškovė savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo su pateiktu prašymu nesutinka.
5. Nurodė, kad atsakovei, kaip socialinio būsto nuomininkei nuo 2009 m., pajamų ir turto deklaravimas buvo žinomas. Būtent pati atsakovė geriausiai žinojo, kokį atlyginimą ji gauna atskaičius ir neatskaičius mokesčių, kokie ir kokio dydžio mokesčiai yra nuskaičiuojami, kiekvieną mėnesį gaudama algalapį. Jei atsakovė dėl savo pačios nerūpestingumo bei neatidumo pateikė galimai ne visai teisingus duomenis, tai yra jos pačios atsakomybė. Pažymėjo, kad atsakovė iki šiol nepasinaudojo įstatyme numatyta galimybe patikslinti deklaraciją. Šiai dienai teismui nėra pateikta jokių pagrįstų įrodymų, kad pajamų ir turto deklaracijoje už 2016 m. pateikti duomenys yra netikslūs ir teismai negalėjo jais vadovautis. Prašymas paremtas tik išdėstytais teiginiais. Atkreipė dėmesį, jog net ir tuo atveju, jei atsakovė teisės aktų nustatyta tvarka būtų patikslinusi pajamų ir turto deklaraciją, ir joje pajamų dydis būtų nustatytas toks, koks jis nurodomas prašyme atnaujinti procesą, t. y. 5 429,44 Eur, atsakovės pajamos vis tiek viršytų Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytus dydžius – leistinas pajamų dydis ginče minimu laikotarpiu sudarė 3 876 Eur arba 4 845 Eur (su 25 proc. perviršiu).
6. Atsakovė pagal priešieškinį Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriuo su pateiktu pareiškėjos prašymu nesutiko.
7. Pažymėjo, kad atsakovė byloje neišnaudojo visų leistinų teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdų, nors turėjo pakankamai laiko pasikonsultuoti su kitu specialistu. Įvertinimas, ar byloje analizuojamos pajamos yra po ar iki mokesčių atskaitymo nebūtų reikalavę iš atsakovės papildomų žinių, ar poreikio ieškoti specialisto. Tai, kad atsakovė ar jos tuometinė atstovė neįvertino šios aplinkybės, yra jų pačių atsakomybė ir prisiimta rizika. Pati atsakovė buvo atsakinga už metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos pateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Taip pat, atsakovė yra atsakinga už nurodytų duomenų tikrumą. Ieškovė vadovaujasi iš institucijų gaunama oficialia informacija, šiuo atveju – pajamų deklaracija. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu turėjo visą informaciją apie tai, kokią sumą po mokesčių atskaitymo ji gaudavo 2016 ar vėlesniais metais, taip pat jai buvo prieinama informacija ir dėl mokesčių, kuriuos turėjo sumokėti, dydžio. Taigi, atsakovė ne tik turėjo šią informaciją, tačiau ja galėjo rengtis tiek bylą nagrinėjant pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, tačiau to nepadarė, nors buvo atstovaujama advokatės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-524-432/2019 pagal pareiškėjos L. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo.
9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos prašymą, byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad pareiškėjos nurodoma kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, jog jos grynosios metinės pajamos, atskaičius mokesčius, 2016 m. nesiekė 7 144 Eur sumos, neatitinka aplinkybės, įvardintos CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pažymėjo, jog priešingai nei nurodo pareiškėja, jos gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje už 2016 metus, 7 144 Eur suma yra apibrėžta kaip pareiškėjos 2016 m. gautos pajamos, atėmus mokesčius. Būtent taip šiuos duomenis deklaracijoje įvertino ir Vilniaus miesto apylinkės teismas, Vilniaus apygardos teismas, priimdami procesinius sprendimus prašomoje atnaujinti civilinėje byloje. Teismas sutiko, kad deklaracijoje esantys kiti duomenys, tokie kaip sumokėta mokesčių suma gali sukelti abejones dėl deklaracijoje nurodomų pareiškėjos grynųjų metinių pajamų, tačiau pažymėjo, kad esant byloje kitiems įrodymams apie pareiškėjos 2016 m. faktiškai gautas grynąsias metines pajamas, viršijančias 4 854 Eur sumą, jos teikiamos prielaidos dėl deklaracijos ydingumo neįtakoja prašomoje atnaujinti byloje priimtuose sprendimuose padarytų teisiškai reikšmingų išvadų. Teismas atkreipė dėmesį, kad kitų objektyvių įrodymų apie jos grynąsias metines pajamas, atskaičius mokesčius, 2016 m., deklaracijos ydingumą, jos tikslinimą, pareiškėja su prašymu dėl proceso atnaujinimo nepateikė. Teismo vertinimu, 2017 m. sausio 3 d. pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas už 2016 metus, išduota pareiškėjai jos darbdavio (duomenys neskelbtini), neginčijamai patvirtina, kad tokia aplinkybė jai bylos nagrinėjimo teisme ne tik turėjo būti, bet ir buvo žinoma.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Pareiškėja (atsakovė) L. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-30909-819/2021 panaikintai ir priimti naują nutartį – prašymą atnaujinti procesą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:
10.1 .Pirmosios instancijos teismas turėjo išsamiai įvertinti ir motyvuotai išnagrinėti, ar pareiškėjos prašymas buvo pareikštas, nepraleidus CPK 368 straipsnio terminų, ir jeigu būtų nustatęs, jog tokie terminai buvo praleisti, turėjo išnagrinėti pareiškėjos prašymą – atnaujinti pateikimo terminą. Tačiau teismas nutartyje nepasisakė dėl pareiškėjos argumentų, jog apie nurodomą kaip naują aplinkybę ji sužinojo tik 2021 m. rugpjūčio 12 d. konsultacijos metu. Todėl egzistuoja absoliutūs teismo nutarties negaliojimo pagrindai (CPK 370 str. 3 d., 329 str. 2 d. 7 p.).
10.2 Teismas nutartyje nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjos nurodoma kaip nauja aplinkybė, kad jos grynosios metinės pajamos, atskaičius mokesčius, 2016 m. nesiekė 7 144 Eur sumos, neatitinka aplinkybės, įvadintos CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Byloje analizuojant atsakovės gautas pajamas 2016 m. turėjo būti vertinama ne 7 144,00 Eur suma prieš mokesčius (neišskaičiavus po mokesčių), o ženkliai mažesnė 5 429,44 Eur suma po mokesčių (išskaičiavus mokesčius). Su šia aplinkybe ir tai, kad ji turėjo esminę reikšmę byloje iš esmės sutiko ir teismas skundžiamoje nutartyje.
10.3 Naujai paaiškėjusi teisinga ir vertintina pareiškėjos apskaičiuota ir nurodyta 2021 m. rugsėjo 16 d. prašyme 5 429,44 Eur ar teismo nutartyje nurodyta 6 173,77 Eur suma yra neženkliai didesnė už byloje nustatytą reikšmingą 4 845,00 Eur sumą, 25 proc. viršijančią Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius ((38 x 102 Eur) + ((38 x 120 Eur) x 25 proc.)), kurią nutartyje akcentuoja ir teismas. Teismas nutartyje visiškai nepagrįstai ignoravo ir nieko nepasisakė dėl prašyme nurodytos reikšmingos aplinkybės, jog Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojo 2017 m. balandžio 14 d. pasitarimo Socialinių reikalų ir sveikatos departamento klausimais protokolu Nr. 28-195/17-(1.2.13-T1) buvo pavesta ieškovei rengti Tarybos sprendimų projektus dėl terminuotų vienų metų Savivaldybės būsto nuomos sutarčių sudarymo su visais asmenimis ir šeimomis, kurių pajamos (įskaitant turtą) per 2016 kalendorinius metus daugiau nei 25 procentais viršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytus dydžiu, bet per metus kiekvienam šeimos nariui viršijanti suma atėmus 25 procentų leidžiamą perviršį neviršija 1 200 Eur. Pagal šį kriterijų atsakovės darbo užmokesčio pajamos po mokesčių viršija tik 584,44 Eur (5 429,44 Eur – 4 845,00 Eur), t. y., nustatytos galimos maksimalios papildomos 1 200,00 Eur sumos, o pagal teismo nurodytas atsakovės darbo užmokesčio pajamas po mokesčių viršija tik labai nedidele 128,77 Eur suma, kuri turėtų būti vertintina ne formaliai, o įvertinus konkrečios situacijos individualias aplinkybes (6 173,77 Eur – 4 845,00 Eur).
10.4 Šioje byloje nagrinėjami klausimai labai jautrioje ir pareiškėjai labai svarbioje gyvenamojo būsto srityje. Akcentuotina, jog ginčo bute ji gyvena nuo 2009 m., jokio kito gyvenamojo būsto nėra įgijusi, todėl bet kokie veiksmai šioje srityje, juo labiau sprendimas iškeldinti iš ilgalaikio gyvenamojo būto, turi būti priimami ir vykdomi, tik nelikus jokių abejonių dėl jų teisingumo ir pagrįstumo.
10.5 Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjos nurodyta kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė jai neva buvo žinoma ir (ar) galėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu. Priešingai nei nurodo teismas, (duomenys neskelbtini) pažymą į byla tiesiogiai pateikė ne atsakovė, o jos buvusi atstovė, be to atsakovė neturi nei teisinio, nei buhalterinio išsilavinimo, todėl neprivalėjo suprasti šio dokumento turinio (nurodytų skaičių konkrečios reikšmės) ir (ar) jo reikšmingumo bylos baigčiai. Be to ši aplinkybė nebuvo žinoma nei ieškovei kaip savo srities profesionalei nei byla nagrinėjusiems teismams, todėl negalėjo būti žinoma ir atsakovei.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1 .Atsakovei, kaip socialinio būsto nuomininkei nuo 2009 m., pajamų ir turto deklaravimas nebuvo jokia naujiena. Remiantis Turto deklaravimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, pats asmuo yra atsakingas už teisingų ir tikslių duomenų deklaravimą. Būtent pati atsakovė geriausiai žinojo, kokį atlyginimą ji gauna atskaičius ir neatskaičius mokesčių, kokie ir kokio dydžio mokesčiai yra nuskaičiuojami, kiekvieną mėnesį gaudama algalapį. Atsakovė dėl savo pačios nerūpestingumo bei neatidumo pateikė galimai ne visai teisingus duomenis, tai yra jos pačios atsakomybė.
11.2 Atsakovė iki šiol nepasinaudojo Turto deklaravimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybe patikslinti deklaraciją. Šiai dienai teismui nėra pateikta jokių pagrįstų įrodymų, kad pajamų ir turto deklaracijoje už 2016 m. pateikti duomenys yra netikslūs ir teismai negalėjo jais vadovautis. Prašymas paremtas tik išdėstytais teiginiais.
11.3 Net ir tuo atveju, jei atsakovė teisės aktų nustatyta tvarka būtų patikslinusi pajamų ir turto deklaraciją, ir joje pajamų dydis būtų nustatytas toks, koks jis nurodomas prašyme atnaujinti procesą, t. y. 5 429,44 Eur atsakovės pajamos vis tiek viršytų Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytus dydžius – leistinas pajamų dydis ginče minimu laikotarpiu sudarė 3 876 Eur arba 4 845 Eur (su 25 proc. perviršiu).
11.4 Pažymėjo, jog Vilniaus miesto savivaldybės taryba pagal jai suteiktą kompetenciją išnagrinėjo atsakovės prašymą dėl terminuotos vienų metų Savivaldybės būsto nuomos sutarties sudarymo ir 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu Nr. 1-1081 „Dėl asmenų prašymų sudaryti terminuotas vienų metų savivaldybės būsto nuomos sutartis netenkinimo ir šių asmenų iškeldinimo iš socialinių būstų“ nutarė jo netenkinti. Šis sprendimas yra galiojantis ir nenuginčytas.
11.5 Atsakovė nepasinaudojo ir galimybe teikti kasacinį skundą. Taip pat sutikdama su teismo sprendimu po jo priėmimo pateikė SĮ ,,Vilniaus miesto būstas” prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą, kuris buvo tenkintas iš dalies ir leista atlaisvinti ginčo butą per du mėnesius, tačiau atsakovė buto neatlaisvino iki šios dienos, nors turėjo beveik du metus laiko susirasti kitą tinkamą būstą gyventi.
12. Atsakovė pagal priešieškinį Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą su juo nesutiko. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1 Pareiškėjos minimas Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojo 2017 m. balandžio 14 d. pasitarimo Socialinių reikalų ir sveikatos departamento klausimais protokolas ir su juo susijusios aplinkybės yra nereikšmingos bylos kontekste, kadangi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas Nr. 1-1081 „Dėl asmenų prašymų sudaryti terminuotas vienų metų savivaldybės būsto nuomos sutartis netenkinimo ir šių asmenų iškeldinimo iš socialinių būstų“ buvo priimtas vėliau. Apeliantė buvo viena iš tų asmenų, kurių prašymai dėl terminuotų vienų metų nuomos sutarčių sudarymo buvo netenkinti ir kuriuos ieškovė buvo įpareigota informuoti apie socialinio būsto nuomos sutarčių nutraukimą ir nuomojamo būsto atlaisvinimą.
12.2 Priešingai nei nurodo apeliantė, faktą, ar nurodoma suma yra suma atskaičius mokesčius, ar ne, konstatuotinas ir neturint specialių teisės ir (ar) mokesčių srities žinių. Būtent apeliantė gauna algalapius, kuriuose būna nurodomi ir mokesčiai, kuriuos turi sumokėti darbdavys, ar kiti mokesčiai ir žino kokią sumą (algą) ji gauna jau po visų mokesčių atskaitymo. Taigi, apeliantės nurodomos aplinkybės galėjo ir turėjo būti žinomos bylą nagrinėjant tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismuose. Tai, kad apeliantė ar jos tuometinė atstovė neįvertino šios aplinkybės, yra jų pačių atsakomybė ir prisiimta rizika, o situacijos identifikavimas turėjo paskatinti kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą su kasaciniu skundu. Apeliantė buvo atsakinga už metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos pateikimą ir už nurodytų duomenų tikrumą. Aplinkybė, kad pati ginčo šalis nerūpestingai įgyvendino savo procesines teises ir dėl to tam tikros aplinkybės nebuvo nustatytos, negali būti pripažinta pakankamu pagrindu atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
14. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
15. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjos (atsakovės) prašymas dėl proceso atnaujinimo.
16. Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 18 d. civilinėje byloje Nr. e2-524-432/2019 priėmė sprendimą, kuriuo buvo atmestas ieškinys ir priešieškinis civilinėje byloje pagal ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas” ieškinį atsakovei L. M. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl įpareigojimo pratęsti ar sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, papildomas atsakovas pagal priešieškinį – Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-100-661/2020 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą pakeitė, sprendimo dalį, kurioje atmestas ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas” ieškinys, panaikino ir priėmė naują sprendimą šioje dalyje – patenkino ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas” ieškinį ir iškeldino atsakovę L. M. su jai priklausančiu turtu iš Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Kitoje dalyje sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėja (atsakovė) pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje, motyvuodama naujai paaiškėjusia aplinkybe, jog teismai minėtoje byloje vertino atsakovės gautų pajamų 2016 m. sumą prieš mokesčius (7 144,00 Eur), nors turėjo būti vertinamos pajamos po mokesčių (5 429,44 Eur).
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi prašymą atnaujinti procesą atmetė motyvuodamas tuo, kad pareiškėjos nurodoma kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, jog jos grynosios metinės pajamos, atskaičius mokesčius, 2016 m. nesiekė 7 144 Eur sumos, neatitinka aplinkybės, įvardintos CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
18. Apeliantės vertinimu, egzistuoja absoliutūs teismo nutarties negaliojimo pagrindai, kadangi teismas nepasisakė ar prašymas atnaujinti procesą pateiktas nepraleidus CPK 368 straipsnio terminų, taip pat nepagrįstai ignoravo ir nepasisakė dėl prašyme nurodytos reikšmingos aplinkybės susijusios su Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojo 2017 m. balandžio 14 d. pasitarimo Socialinių reikalų ir sveikatos departamento klausimais protokolu Nr. 28-195/17-(1.2.13-T1). Apeliantės nuomone, nutartis naikintina ir tuo pagrindu, jog nebuvo įvertinta, kad sprendžiamas socialiai jautrus klausimas ir kad ginčo bute ieškovė gyvena nuo 2009 m., jokio kito gyvenamojo būsto nėra įgijusi. Taip pat neatsižvelgta, jog ši naujai paaiškėjusi aplinkybė nebuvo žinoma nei ieškovei kaip savo srities profesionalei nei byla nagrinėjusiems teismams, todėl negalėjo būti žinoma ir atsakovei, kuri neturi nei teisinio, nei buhalterinio išsilavinimo.
Dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų
19. CPK 370 straipsnio 3 dalis numato, kad išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai.
20. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo, kadangi teismas nepasisakė dėl to ar prašymas atnaujinti procesą pateiktas nepraleidus įstatyme numatyto termino.
21. CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu yra atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
22. Nagrinėjamu atveju skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas paminėjo, kad įvardijama naujai paaiškėjusi aplinkybė pareiškėjos teigimu, tapo jai žinoma tik 2021 m. rugpjūčio 16 d. ir pacitavo CPK 368 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą teismu pateikė 2021 m. rugsėjo 16 d. Nors pirmosios instancijos teismas iš tiesų konkrečiai neįvardijo ar laiko, kad prašymas atnaujinti procesą pateiktas nepraleidus įstatyme nustatyto termino, tačiau pabrėžtina, kad įvertinimas ar terminas nėra praleistas ir prašymas atnaujinti šį terminą nėra materialieji reikalavimai taip, kaip jie suprantami CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkto prasme. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas iš esmės pasisakė ir įvertino pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytų argumentų visumą, taigi akivaizdu, jog laikė, kad terminas tokiam prašymui pateikti nepraleistas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje ginčo dėl to, ar terminas nėra praleistas tarp šalių nebuvo.
23. Atsižvelgiant į tai, atmestini apeliantas argumentai, jog nutartis naikintina dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo.
Dėl pagrindų atnaujinti procesą
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamos nutarties turinį, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos nurodoma kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, neatitinka CPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo kriterijų.
25. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas, tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-716-370/2017; 2018-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1738-943/2018).
26. Proceso atnaujinimas galimas, tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams. Apeliantė prašė atnaujinti civilinės bylos procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, kuriame nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Siekiant atnaujinti procesą šiuo pagrindu pareiškėjas turi įrodyti, kad tokios nurodomos aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Taigi naujai paaiškėjusios aplinkybės privalo turėti esminę reikšmę bylai. Tokios aplinkybės turėtų fiksuoti žymų konkrečių faktinių duomenų skirtumą nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad jos 2016 m. gautos pajamos atskaičius mokesčius buvo ne 7144 Eur, o 5429 Eur neatitinka kriterijaus, jog tai pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, niekam kitam, tik pačiai atsakovei, turėjo būti ir buvo žinoma kokios iš tiesų buvo jos pajamos atskaičius mokesčius 2016 m. Atsižvelgiant į tai, kritiškai vertintina pareiškėjos pozicija, kad ji turėdama ilgametę deklaravimo patirtį bei atstovaujama profesionalios teisininkės nežinojo aplinkybės, kad jos pačios pateikta turto ir pajamų už 2016 m. deklaracija galimai yra netiksli, ypač atsižvelgiant į pajamų skirtumą, kuris laikytinas gana reikšmingu (7144 Eur - 5429 Eur). Teismo nuomone, bet kuris vidutiniškai atidus protingas ir rūpestingas asmuo žino, kokios yra jo grynosios pajamos per metus ir tam, priešingai nei teigia apeliantė, nereikia nei buhalterinio nei teisinio išsilavinimo. Todėl vertinant teiginius, kad prašomoje atnaujinti byloje buvusi, pačios atsakovės užpildyta, turto ir pajamų deklaracija galimai yra netiksli, darytina išvada, jog tokia aplinkybė atsakovei turėjo ir galėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad iš esmės tų pačių duomenų skirtingas vertinimas ir interpretavimas pasibaigus teismo procesui, neturėtų būti laikomas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, nes neatitinka esminio naujumo kriterijaus – šie duomenys buvo bylos medžiagoje, buvo tiriami ir vertinami, šalys dėl jų galėjo pateikti savo paaiškinimus, specialistų išvadas ir pan., todėl naujas jų vertinimas negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe.
28. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pakankamai duomenų leidžiančių daryti išvadą, kad atnaujinus procesą dėl ieškovės įvardytos aplinkybės būtų pagrindas priešingiems procesiniams sprendimams priimti.
29. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra įrodymų vienareikšmiškai patvirtinančių, jog atsakovės pajamų deklaracija už 2016 m. yra netiksli. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kartu su prašymu atnaujinti procesą pateikti internetinių darbo užmokesčio skaičiuoklių duomenys nėra pakankami tokioms išvadoms. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, ieškovė nepateikė įrodymų, kad ėmėsi veiksmų deklaracijai patikslinti, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos turto deklaravimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje. Be to pažymėtina ir tai, kad apeliantė iš esmės nepaneigė fakto, jog net ir tuo atveju jei jos pajamų dydis būtų nustatytas toks, koks jis nurodomas prašyme atnaujinti procesą, atsakovės pajamos vis tiek viršytų ginčo laikotarpiui aktualius Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytus dydžius. Pažymėtina, kad apeliantės argumentai, jog perviršio suma atnaujinus procesą teismų galėtų būti vertinama kaip nežymiai viršijanti ir kiti argumentai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojo 2017 m. balandžio 14 d. pasitarimo Socialinių reikalų ir sveikatos departamento klausimais protokolu Nr. 28-195/17-(1.2.13-T1) niekaip nėra susiję su jos įvardijama naujai paaiškėjusia aplinkybe, todėl neturi įtakos sprendžiant pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei klausimą dėl proceso atnaujinimo.
30. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.
31. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.