- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-14
- Bylos Nr.
- e2A-100-661/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10165-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas (pran.), Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- SĮ „Vilniaus miesto būstas”
- Atsakovas
- L. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovo) SĮ „Vilniaus miesto būstas” ir L. M. (atsakovės) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas” ieškinį dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, pareikštą atsakovei L. M. ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl įpareigojimo pratęsti ar sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, papildomas atsakovas pagal priešieškinį- Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių iškeldinimą iš gyvenamosios patalpos – socialinio būsto, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, pasibaigus terminuotai nuomos sutarčiai, aiškinimo ir taikymo.
Šalies argumentai
2. Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas” kreipėsi į teismą, prašydamas iškeldinti atsakovę su jai priklausančiu turtu iš buto, ieškovo valdomo patikėjimo teise, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.
Atsiliepimas
3. Atsakovė L. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį. Atsakovė nesutinka su ieškiniu.
4. Be to, atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriame prašo įpareigoti ieškovą per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pratęsti / sudaryti su atsakove gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį bei priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
5. Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 18 d. nusprendė ieškinį atmesti. Teismas konstatavo, jog Ieškovas ir atsakovė 2009 03 03 sudarė socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N09/0844 ( I t., e. b. l. 10- 13) dėl buto (duomenys neskelbtini) nuomos. Šios sutarties sudarymo ir galiojimo metu atsakovė turėjo teisę į socialinio būsto nuomą pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatas (žr. I t., e. b. l. 18, 2013 10 16 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1-1521 Dėl teisės į socialinio būsto (duomenys neskelbtini) nuomą patvirtinimo). Šiame sprendime ieškovui buvo nurodyta į gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį įrašyti teisės į socialinio būsto nuomą terminą- iki 2015 03 02. Tačiau toks terminas į socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N09/0844 nebuvo įrašytas. Sutarties galiojimas apibrėžtas sutarties 38 ir 40 p. Pagal sutarties 40.3. p. nuostatas sutartis pasibaigia nuomininkui praradus teisę į socialinį būstą pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą. Iš ieškovo pateiktos atsakovės 2016 m. metinės gyventojo turo deklaracijos (I t., e. b. l. 21- 24) matyti, kad 2016 m atsakovės pajamos per 2016 m. sudarė 7 144 €. Pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 str. 2 d. 2 p. teisė į paramą būstui išsinuomoti gali būti nustatyta asmeniui be šeimos, jeigu jo grynosios metinės pajamos neviršija 38 VRP dydžių. Pagal paminėto įstatymo 20 str. 5 d. 2 p. socialinio būsto nuomos sutartis gali būti nutraukiama, kai deklaruoto turto vertė ar pajamos daugiau kaip 25 procentais viršija paminėtą dydį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 12 19 nutarimu Nr. 1334 nuo 2019 01 01 nustatė valstybės remiamų pajamų dydį 122 €. 38 X 122 + 25% = 4 636 + 1 159 = 5 795 €. Tokio dydžio pajamos leistų atsakovei toliau nuomotis socialinį būstą. Tačiau atsakovės pajamos 2018 m. buvo 13 210,70, t. y. 7 415,70 € viršijo anksčiau paminėtą pajamų dydį (atsakovė pateikė ne tos, kuri turėjo būti pateikta, formos- FR0001- pajamų deklaraciją, tačiau ir iš šios deklaracijos galima nustatyti jos pajamų dydį). Pažymėtina, kad atsakovės pajamos treji metai iš eilės viršija dydį, suteikiantį teisę į socialinio būsto nuomą (I t., e. b. l. 21- 24, 137- 140). Tesimas sprendė, jog Ieškovas nėra teismo tvarka nutraukęs su atsakove sudarytos 2009 03 03 socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 1.39-N09/0844 ir šiame ieškinyje nėra pareiškęs reikalavimo sutartį nutraukti. Tebegaliojant socialinio būsto nuomos sutarčiai, iškeldinti atsakovės iš socialinio būsto nėra pagrindo.
7. Dėl priešieškinio teismas nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės taryba yra apsvarsčiusi ieškinyje nurodyto buto išnuomojimo atsakovei pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 20 str. 6 d. nuostatas galimybę ir 2017 08 16 sprendimu Nr. 1-1081 atmetusi atsakovės ir kitų asmenų prašymus sudaryti terminuotas būsto nuomos sutartis su buvusiais socialinio būsto nuomininkais (I t., e. b. l. 25- 31). Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovė neturi teisės būti buto (duomenys neskelbtini) nuomininke, todėl jos priešieškinyje pareikšti reikalavimai negali būti patenkinti. Šiame bute atsakovė turi teisę gyventi pagal 2009 03 03 sudarė socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N09/0844, kol ši sutartis ankstesnėje sprendimo pastraipose nurodyta tvarka bus nutraukta. Šioje pastraipoje aprašytos aplinkybės ir teisiniai argumentai yra pagrindas atmesti priešieškinį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Apeliantas (ieškovas) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-18 sprendimą dalyje dėl atsisakymo tenkinti ieškinį ir priimti naują sprendimą - ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį tenkinti. Apeliantas skundą grindžia šiais argumentais:
8.1. Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau - Paramos įstatymas) 20 straipsnio 5 dalies 2 punktą, socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama, kai deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija Paramos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius. Su Atsakove sudarytos 2009-03-03 Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 1.39- N09/0844 (toliau-Nuomos sutartis) 40.3 punkte įtvirtinta, kad Nuomos sutartis pasibaigia nuomininkui praradus teisę į socialinį būstą, todėl Nuomos sutartis su Atsakove laikytina pasibaigusia.
Žemesnės instancijos teismas
8.2. Ieškovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti Atsakovės priešieškinį, taip pat sutinka su teismo išvada, kad Atsakovė pagal 2018 m. ir ankstesniu dvejų metu gautu pajamų lygį neturi teisės į valstybės parama būstui įsigyti ar išsinuomoti pagal Paramos Įstatymo nuostatas, pastarųjų aplinkybių neginčijo ir pati Atsakovė. Tačiau Ieškovas nesutinka su teismo išvada, kad Nuomos sutartis vis dar galioja ir iškeldinti Atsakovės iš socialinio būsto nėra pagrindo. Ieškovas mano (ką nurodė ir ieškinyje), kad Nuomos sutartis su Atsakove laikytina pasibaigusia.
Šalies argumentai
9. Atsakovė L. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą dalyje dėl priešieškinio atmetimo ir priimti šioje dalyje naują sprendimą - priešieškinį tenkinti. Atsakovė nurodė šiuos argumentus:
9.1. Ginčo šalis sieja išskirtinio pobūdžio nuomos sutartis - socialinio būsto nuoma, todėl teismas turi atsižvelgti ir į ginčo sutarties pobūdį ir sudarymo tikslus, kurie suponuoja didesnę labiau pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugą, be nacionalinės teisės normų subsidiariai garantuojamą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, dėl kurių Lietuva įsipareigojo.
Žemesnės instancijos teismas
9.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsižvelgiant į 2017-08-16 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 1-1081 atmesti atsakovės prašymą sudaryti terminuotą būsto nuomos sutartį rinkos kainomis, atsakovė neturi teisės būti buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininke. Skundžiamame teismo sprendime padaryta išvada dėl atsakovės teisės į buto, esančio (duomenys neskelbtini), nebuvimo yra visiškai nepagrįsta. Teismas tik formaliai pasisakė, kad atsakovė neturi teisės į valstybės paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, ir netyrė atsakovės argumentų ir pateiktų rašytinių įrodymų, kuriais ši įrodinėjo, kad turi teisę būstą nuomoti kaip savivaldybės būstą rinkos kainomis.
9.3. Pirmosios instancijos teismas formaliai įvertinęs byloje esančius duomenis apie atsakovės gautas pajamas, skundžiamame teismo sprendime konstatavo, kad atsakovės gautos pajamos viršija dydį, suteikianti teisę į socialinio būsto nuomą. Vien tik ieškovės pateiktų duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė L. M. nebeatitinka asmens, turinčio teisę į socialinį būstą, statuso ir konstatavo, kad ji prarado teisę į socialinį būstą. Padarydamas tokią išvadą pirmosios instancijos teismas net nevertino, ar atsakovės gautų pajamų pakaktų atsakovės bent minimalių kasdieninių poreikių patenkinimui, ar tokių piniginių lėšų pakaktų kito būsto įsigijimui.
9.4. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovė teisėtai ir nepertraukiamai ginčo būste gyvena nuo 2009 m., sąžiningai ir laiku vykdo socialinio būsto nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, šis būstas yra vienintelė atsakovės gyvenamoji vieta, ji neturi santaupų, kito nekilnojamojo turto, kuriame galėtų gyventi. Taip pat svarbios aplinkybės, kad nuomojamas socialinis būstas yra vienintelė atsakovės L. M. gyvenamoji patalpa. Vertinant atsakovės amžių (51 metai) bei jos gaunamas pajamas pastaroji dėl amžiaus ir gaunamų pajamų dydžio neturi jokių realių galimybių gauti būsto paskolą, taip pat atsakovė pagal savo gaunamas pajamas nepajėgi nuomoti būsto privačiame sektoriuje rinkos kainomis.
9.5. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė laikėsi nuoseklios pozicijos, kad jos atvejis yra individualus, kadangi ji socialiniame būste neterminuotos nuomos sutarties pagrindu, teisėtai ir nepertraukiamai gyvena nuo 2009 m. kovo 3 d., sąžiningai ir laiku vykdo socialinio būsto nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus - prižiūri būstą, moka nuomos mokestį ir butui tenkančius mokesčius už komunalines paslaugas. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad nuo 2015 m. gegužės mėnesio atsakovė moka už nuomojamą būstą rinkos kainomis. Ši aplinkybė patvirtina tą faktą, kad šalių socialinio būsto nuomos teisiniai santykiai modifikavosi į savivaldybės būsto nuoma rinkos kainomis ir tarp šalių susiklostė būsto nuomos rinkos kainomis teisiniai santykiai. Pažymėtina, kad tokiam sutartinių teisinių santykių modifikavimui yra būtina šių teisinių santykių šalių suderinta valia ar bent vienos sutartinių santykių šalies valia. Atsakovė valią nuomotis būstą rinkos kainomis išreiškė dar 2015 m. gegužės mėnesį pateikdama ieškovei sutikimą mokėti už būsto nuomą rinkos kainomis su sąlyga, jei socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), statusas bus pakeistas į savivaldybės būsto nuomą rinkos kainomis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
10. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
Dėl ieškovo apeliacinio skundo
11. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje socialinio būsto nuomos klausimais, išaiškinta, kad savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuoma – socialinė valstybės ir savivaldybių kartu įgyvendinama funkcija, nekomercinės veiklos forma. Dėl to, nepriklausomai nuo įstatymo nuostatų redakcijų, t. y. jose įvairiu metu įtvirtintų sąvokų, gyvenamųjų patalpų nuomos, teikiamos Lietuvos piliečiams, reikalingiems valstybės paramos (iki tam tikro laiko būsto suteikimas asmenims buvo sprendžiamas tokio būsto (ne)turėjimu, o ne galimybe komerciniu pagrindu jį įsigyti), susijusios su teisės į gyvenamąjį būstą įgyvendinimu, objektas – socialinis (nekomercinis) būstas. Visais atvejais toks būstas, kad ir kaip jis būtų įvardytas, suteikiamas tik tokiam asmeniui, kuris atitinka specialiajame įstatyme nustatytas sąlygas, susijusias su valstybės paramos teikimu, ir gali būti naudojamas tik tokio asmens bei tokiu tikslu, kuriuo jis jam suteiktas nuomotis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012).
12. Byloje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (toliau - Savivaldybė). Tai patvirtina VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Savivaldybės taryba 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.106 str. 1 d., patikėjimo teisė - tai patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti, naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti. Socialiniame būste gyvenamąją vietą deklaruoja tik atsakovė L. M..
13. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo asmenims ir šeimoms principus, finansavimo šaltinius, formas, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomos bei būsto pardavimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas (toliau - Įstatymas). Įstatymo 11 straipsnis nustato asmenų ir šeimų vertinamų pajamų ir turto metinius dydžius, pagal kuriuos nustatoma teisė į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti. Pagal šio straipsnio 2 dalies 1 punktą, asmenys be šeimos, gyvenantys Vilniaus mieste, turi teisę į paramą būstui išsinuomoti, kai grynosios metinės pajamos neviršija 38 VRP dydžių ir turtas vienam asmeniui neviršija 93 VRP dydžių. Įvertinus gyventojos pateiktą metinę turto deklaraciją, nustatyta, kad gautos pajamos per 2016 m. sudaro 7144 Eur, o tai 2299 Eur daugiau nei 25 procentai viršija nustatytą leistiną dydį (4845 Eur).
15. Pažymėtina, kad Šalių sudarytos Sutarties 40.3 punkte įtvirtinta, kad Sutartis pasibaigia nuomininkui praradus teisę į socialinį būstą, todėl Sutartis su atsakove L. M. laikytina pasibaigusia.
16. Remiantis PBĮIĮ 20 straipsnio 1 dalimi, socialinio būsto nuomos sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Civiliniu kodeksu ir šiuo įstatymu. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog gyvenamosios patalpos nuomos santykius reglamentuoja specialiosios teisės normos, išdėstytos CK XXXI skyriuje. Remiantis CK 6.575 straipsnio nuostatomis – šio skyriaus normos nustato gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių sudarymo, vykdymo ir pasibaigimo tvarką, kai šios patalpos priklauso : 1) fiziniams asmenims; 2) valstybei ar savivaldybei; 3) juridiniams asmenims. Pagal CK 6.582 straipsnio 1 dalį gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti neterminuota arba terminuota. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šalys gali atnaujinti gyvenamosios patalpos terminuotą nuomos sutartį sudarydamos naują terminuotą arba neterminuotą nuomos sutartį. Tame pačiame skyriuje reglamentuotos ir gyvenamosios patalpos terminuotos nuomos sutarties pasibaigimo pasekmės, t. y. kad pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomotojo reikalavimu nuomininkas, jo šeimos nariai ar buvę šeimos nariai turi išsikelti iš gyvenamosios patalpos, o neišsikėlusieji iš jos iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama (CK 6.613 straipsnis).
17. Taigi šalių sudaryta socialinio būsto nuomos sutartimi šalys aiškiai susitarė dėl terminuotos būsto nuomos ir jos termino (2009 m. kovo 3 d. nuomos Sutarties 40.3 punkte). Šalys sutarties 24 p. taip pat susitarė, jog pasibaigus šiai Sutarčiai arba Šalims nutraukus ją prieš terminą, Nuomininkas privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip 10 (dešimt) kalendorinių dienų po šios Sutarties pasibaigimo ar jos nutraukimo prieš terminą dienos, atlaisvinti butą.
18. Taigi nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinį, netinkamai aiškino ir taikė ir aiškino gyvenamosios patalpos terminuotos nuomos sutarties pasibaigimo padarinius. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė socialinio būsto iki šiol geranoriškai neatlaisvino, bei į tai, kad Sutartis pasibaigia nuomininkui praradus teisę į socialinio būsto nuomą, o fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinami tik teismo tvarka, Ieškovo ieškinys turi būti tenkinamas visa apimtimi.
Dėl atsakovės apeliacinio skundo
19. L. M. 2017-03-23 ieškovui pateikė prašymą šiuo metu nuomojamą socialinį, būstą, esantį (duomenys neskelbtini), įtraukti į Savivaldybės būsto (ne socialinio būsto) fondą ir nuomoti kaip Savivaldybės būstą rinkos kaina. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017-08-16 sprendimu Nr. 1-1081 „Dėl asmenų prašymų sudaryti terminuotas vienų metų Savivaldybės būsto nuomos sutartis netenkinimo ir šių asmenų iškeldinimo iš socialinių būstų“ nusprendė netenkinti asmenų prašymų (įskaitant ir L. M.) dėl terminuotų vienų metų Savivaldybės būsto nuomos sutarčių sudarymo. Nurodyto sprendimo 2 punktu įpareigojo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ per vieną mėnesį nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos raštišku pranešimu informuoti asmenis apie socialinio būsto nuomos sutarčių nutraukimą ir nuomojamų būstų atlaisvinimą (2.1. punktas) bei rengti ieškinius dėl asmenų ir jų šeimų iškeldinimo iš socialinių būstų nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, jeigu šie būstai iki SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pranešime nurodyto termino nebus atlaisvinti geranoriškai.
20. Ieškovas 2017-08-28 pranešimu Nr. 1.35-17/4902 informavo atsakovę apie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtą sprendimą ir nurodė iki 2017-11-30 atlaisvinti socialinį būstą (duomenys neskelbtini).
21. Šiuo atveju pažymėtina, jog, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 360 patvirtintos Socialinės paramos koncepcijos 2 punktu - socialine parama siekiama sudaryti būtiniausias gyvenimo sąlygas asmenims (šeimoms, kurių darbo, socialinio draudimo ir kitokios pajamos dėl objektyvių, nuo jų nepriklausančių priežasčių yra nepakankamos, kad jie (jos) galėtų pasirūpinti savimi. L. M. pajamos per 2016 m. sudarė 7144 Eur, kas ne tik viršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme numatytą dydį, tačiau ir vertinant socialinės paramos tikslų kontekste negali būti laikoma nepakankamomis pasirūpinti gyvenamosiomis patalpomis savo lėšomis. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodo ieškovas, būtina atsižvelgti į tai, jog socialinio būsto pasiūla yra gerokai mažesnė negu tokio būsto paklausa, t. y. asmenys, turintys teisę socialinio būsto nuomai, privalo laukti eilėje būstui išsinuomoti, taigi turintys pakankamas pajamas savarankiškai pasirūpinti savo gyvenamąja vieta asmenys, kaip šiuo atveju ieškovė pagal priešieškinį, reikalaudama sudaryti su ja socialinio būsto nuomos sutartį, apsunkina socialinio būsto gavimą asmenims, kuriems jo iš tikrųjų reikia. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė priešieškinį. Nustatė visas reikšmingas priešieškinio faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą šioje dalyje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą pakeisti, sprendimo dalį, kurioje atmestas ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas” (įmonės kodas 124568293) ieškinys, panaikinti ir priimti naują sprendimą šioje dalyje – patenkinti ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas” ieškinį ir iškeldinti atsakovę L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) su jai priklausančiu turtu iš Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.