Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) sandėlininku, gyvenantis deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, galiojusi nuo 2011 m. liepos 5 d.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. P., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio kitam asmeniui nesunkiai sutrikdyta sveikata, o būtent:

jis 2018 m. rugsėjo 21 d., apie 20.11 val., Vilniuje, vairuodamas automobilį Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Parko gatve nuo Pergalės gatvės link Linksmosios gatvės, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties Parko gatvės pastatu Nr. 18, buvo neatidus ir neatsargus, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą pėsčiųjų perėjoje įėjusią pėsčiąją, įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir partrenkė bei sužalojo pėsčiųjų perėja iš kairės pusės į dešinę bėgusią pėsčiąją L. U., gimusią (duomenys neskelbtini), kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Tokiais savo veiksmais P. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių, (toliau – KET, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 1 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) 30 punkto reikalavimus ir, atsiradus minėtiems padariniams – nesunkiam nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymui, yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, galiojusi nuo 2011 m. liepos 5 d.).

Kaltinamasis P. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykis įvyko 2018 m. rugsėjo 21 d., apie 20.00 val., esant normalioms oro sąlygoms. Automobiliu Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apie 50 km/val. greičiu važiavo Parko gatve nuo Pergalės gatvės link Linksmosios gatvės, šia kelio atkarpa važiuoja nedažnai. Važiavo iš darbo namo, gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Sukdamas prie pirmos autobuso stotelės, pamatė, kad toje kelio pusėje, kuria jis (kaltinamasis) važiuoja, išvažiuoja autobusas, kurį jis praleido, kad šis pravažiuotų priešais jį. Jis, laikydamasis atstumo, judėjo paskui autobusą, artėjant prie pėsčiųjų perėjos autobusas pasuko į dešinę. Jis įsitikino, kad nieko nebuvo, nes žinojo, jog išlipę iš autobuso, žmonės bėga į kitą autobusų stotelę. Taip pat jis įsitikino, kad įvažiavęs į stotelę autobusas dar nebuvo atidaręs durų, prie pėsčiųjų perėjos nebuvo nė vieno žmogaus, salelėje taip pat nebuvo žmonių. Pasižiūrėjo į kairę ir dešinę puses, jo vairuojamas automobilis prieš pėsčiųjų perėją nebuvo visiškai sustojęs, jis po truputį judėjo. Kiek pamena, priešpriešinėje eismo juostoje važiavo autobusas ir lengvasis automobilis, jie judėjo. Jam įvažiavus į pėsčiųjų perėją, kai jo automobilis jau buvo viduryje perėjos, prieš pat jo automobilį išbėgo mergaitė. Jis bandė stabdyti, pasukti į dešinės pusės kelkraščio bortą, tačiau kliudė mergaitę ir ją partrenkė. Jis iš karto sustojo, buvo iškviesta policija ir greitoji. Prie jo buvo priėjęs vyras, kuris pasakė jam, kad esant reikalui galės paliudyti, jis (kaltinamasis) užsirašė vyro vardą ir telefono numerį, šiuos kontaktus perdavė policijai. Po įvykio policijos pareigūnai jam liepė atvykti į Mėnulio gatvę. Jis nuvyko į Mėnulio gatvę, jam buvo surašyti protokolai. Jis policijos pareigūnų prašė duoti nukentėjusiosios motinos telefono numerį, tačiau pareigūnai šios informacijos jam nesuteikė, todėl jis kartu su žmona nuvažiavo į Santaros klinikas, kur girdėjo, kad bus vežama nukentėjusioji. Ligoninėje budinčioji nenorėjo suteikti prašomos informacijos, bet ji paskambino nukentėjusiosios motina, kuri sutiko, kad jos telefono numeris jam būtų duotas. Jis skambino nukentėjusiosios motinai, kalbėjo, atsiprašė. Motina nurodė, kad tuo metu jai buvo sunku kažką pasakyti, todėl pokalbis buvo nutrauktas. Jis prašė nukentėjusios motinos ir toliau bendrauti, pastaroji sutiko. Jis buvo nuvykęs aplankyti nukentėjusiosios į ligoninę, atsiprašė, bendravo telefonu. Vieną kartą buvo susitikęs su nukentėjusiosios motina ir advokate, bandė susitarti, tačiau pinigų suma buvo labai didelė, jis tokios pinigų sumos neturi. Buvo prašoma 7 000 Eur sumos ir advokato išlaidų atlyginimo. Jis paaiškino, kad gyvena su sutuoktine, veda bendrą ūkį, augina aštuonių metų sūnų, laukia antrojo vaikelio. Jo mėnesio pajamos yra iki 1 000 Eur, šeimos bendros mėnesio pajamos yra apie 1 800-1 900 Eur. Turi finansinių įsipareigojimų: vartojimo paskola apie 5 000 Eur, kiekvieną mėnesį moka apie 100 Eur, dar liko mokėti 3-4 m.; būsto kreditas paimtas prieš 8 m., 25 m. laikotarpiui, 175 000 Lt sumai, kiekvieną mėnesį moka apie 290 Eur. Vaiko laikomi būreliai per mėnesį kainuoja apie 120 Eur, kiekvienais metais vaikas važiuoja į karatė stovyklą, kuri kainuoja 400-500 Eur. Žiemos metu už butą moka virš 300 Eur. Taip pat padeda motinai, duoda apie 100 Eur. Savanoriškai nukentėjusiajai žalos ar jos dalies nėra atlyginęs. Jis skambino į draudimą, jam buvo pasakyta, kad nukentėjusiajam žala atlyginama 100 procentų.

Kaltinamasis P. P., atsakydamas į klausimus parodė, kad nurodyta kelio atkarpa važiuoja nedažnai, apie vieną ar du kartus per savaitę. Minėtoje kelio atkarpoje vyksta dvipusis eismas, yra saugumo salelė. Jis įsitikino, kad priešpriešinėje eismo juostoje esančioje pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų. Jo pusėje esančioje stotelėje žmonių buvo, tačiau jie stovėjo ne prie pėsčiųjų perėjos, jie stovėjo toliau, kitoje pusėje nė vienas žmogus nestovėjo. Mergaitė ėjo iš priešingos pusės į jo pusę.

Nepilnametė nukentėjusioji L. U. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. rugsėjo 21 d., vakare, apie 19.00 val., ji važiavo namo. Namo jai reikėjo važiuoti autobusu, važiuojančiu maršrutu Nr. 31. Iš centro ji važiavo autobusu, važiuojančiu maršrutu Nr. 6G, autobuso jai reikėjo laukti pusę valandos. Kitoje kelio pusėje ji pamatė savo klasiokę I. P., kuri buvo su drauge E. Ji (nukentėjusioji) pėsčiųjų perėja perėjo į kitą pusę, kad pasikalbėtų su drauge, nes turėjo pakankamai laiko iki atvažiuos autobusas. Su draugėmis kalbėjosi apie 15-20 min., pasižiūrėjo, kad už kelių minučių turi atvažiuoti autobusas, jai iki autobuso reikėtų eiti 3-4 min., ji į stotelę ėjo ankščiau nei atvažiavo autobusas. Kai ji ėjo link pėsčiųjų perėjos, matė važiuojančius lengvuosius automobilius, žmones. Nepamena, ar matė atvažiuojantį autobusą, kai ėjo į stotelę. Kai ji ėjo link pėsčiųjų perėjos, autobusas dar nebuvo atvažiavęs į stotelę. Stotelėje stovėjo žmonės. Toje vietoje perėja yra padalinta į dvi dalis. Ji perėjo pirmąją perėjos dalį, tada sustojo salelėje, pasižiūrėjo į kairę ir dešinę puses. Vienas automobilis sustojo ir ją praleido, kitas automobilis buvo dar toli, ji ėjo, pajuto skausmą. Nepamena, kokią dalį antrosios perėjos dalies spėjo pereiti. Skausmą pajuto iš nugaros pusės, labiausiai smūgį jautė dešinėje pusėje. Ji pamena, kad gulėjo, jai labai skaudėjo, draugė I. laikė ją už rankos, draugė jos paprašė pasakyti motinos telefono numerį, kad galėtų jai paskambinti. Paskui atvažiavo greitoji. Atsistoti ant kojų sekėsi sunkiai, atsistojant kojose jautė duriantį skausmą. Iki šiol jai skauda juosmenį, negali ilgai sėdėti, ilgiausiai gali išsėdėti dvi pamokas, vėliau turi atsistoti arba pasivaikščioti. Pasivaikščioti arba pastovėti reikia apie penkiolika minučių arba tol, kol sumažėja skausmas. Taip pat labai skauda tada, kai nervinasi. Ji negali pritūpti, yra atleista nuo kūno kultūros pamokų. Po reabilitacijos skausmas sumažėjo, tačiau ne tiek, kad ji visai jo nejaustų. Po įvykio ligoninėje ji gulėjo apie tris savaites, po to buvo išleista į namus, kur apie mėnesį laiko buvo taikomas gulimas rėžimas. Vėliau ji keletą dienų gulėjo ligoninėje, kad būtų nuvežta reabilitacijai į Druskininkus, kur prabuvo apie dvi savaites. Druskininkuose jai buvo daromos įvairios procedūros, buvo paskirtos mankštos. Grįžusi iš reabilitacijos, pradėjo eiti į mokyklą. Į mokyklą grįžo po dviejų su puse mėnesio pertraukos. Grįžus į mokyklą buvo sunku pasivyti bendraklasius, suprastėjo pažymiai. Šiuo metu jai sunku morališkai, nuolatos skauda, ne viską gali daryti, sunku prie to priprasti. Dar turės lankytis pas neurologą, ortopedą, atlikti magnetinio rezonanso tyrimą. Vasarą vėl turėtų vykti reabilitacijai. Reabilitaciją ji turėtų lankyti iki jai sukaks 18 m. Įvykis ją labai paveikė, po jo tapo nervinga.

Liudytojas A. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tuo metu, t. y. 2018 m. rugsėjo 21 d., autobusų parke dirbo autobuso vairuotoju. Buvo vakaras, tamsu, apie 20.00 val. Jis autobusu, važiuojančiu maršrutu Nr. 31, važiavo iš Naujosios Vilnios į Stotį. Važiavo Parko gatve link „Genių“ stotelės, greitis buvo apie 30 km/val. Pro jo vairuojamą autobusą, 20-30 m. atstumu, greitai prabėgo mergina, matė, kaip merginą partrenkė automobilis, po ko ji krito ant automobilio kapoto. Jo autobuso stotelė buvo už pėsčiųjų perėjos. Jis pastebėjo iš dešinės pusės atbėgančią mergaitę, viskas įvyko labai greitai. Jis išlipo iš autobuso, prie nukentėjusiosios buvo pribėgusios jos draugės, mergaitė gulėjo ir dejavo. Jis mano, kad mergina norėjo suspėti į autobusą, važiuojantį maršrutu Nr. 31, kuris stovėjo už perėjos, kairėje pusėje esančioje „Parko“ stotelėje. Pėsčiųjų perėjos salelėje daugiau žmonių nebuvo. Nukentėjusioji salelėje sustojusi nebuvo, ji lėkė. Vairuotojui jis paliko savo telefono numerį. Jis (liudytojas) vairuoja naują autobusą, kuriame yra penkios kameros, manė, kad kas nors gali kreiptis dėl įrašo. Apie 24.00 val., grįžęs į autobusų parką darbuotojo paklausė, ar galima peržiūrėti vaizdo įrašą, pastarasis pasakė, kad galima, įrašas saugomas apie mėnesį laiko. Tačiau į jį (liudytoją) nieks nesikreipė.

Liudytojas A. G., atsakydamas į klausimus, parodė, jog negali pasakyti, ar vairuotojui buvo kas nors užstoję matomumą, nes jis (liudytojas) žiūrėjo tiesiai į kelią, o ne kas vyksta kitoje pusėje. Negali pasakyti, kokiu greičiu važiavo automobilis. Kai mergaitė nukrito, automobilis jau buvo sustojęs. Atstumas tarp mergaitės ir jo vairuojamo autobuso buvo apie 20-30 m. Jis važiavo apie 20-30 km/val. greičiu, matė kaip pro jo vairuojamą autobusą prabėgo šviesiaplaukė mergaitė. Autobusui iki perėjos buvo likę apie 20-30 m.

Liudytoja A. U. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad po įvykio jai iš dukros telefono paskambino dukros draugė, kuri pasakė, jog jos dukrą partrenkė automobilis, ji guli, nejuda, negali atsikelti. Dukros draugė pasakė, kad įvykio vietoje yra suaugusių žmonių, perdavė telefoną vyrui, kuris pasakė, kad yra atvykusi greitoji, kuri jos dukrą nuveš į ligoninę. Susisiekus su greitąją, jai buvo pasakyta, kad jos dukra yra šoko būsenoje, jai (nukentėjusiajai) buvo suleisti vaistai nuo skausmo, veža į vaikų traumatologijos skyrių. Jai atvykus į ligoninę, dukra drebėjo, verkė. Kai dukra buvo reanimacijoje, ji jos paklausė, ar pastaroji bėgo per gatvę, dukra atsakė, kad per gatvę nebėgo. Kitą rytą ligoninėje jai pasakė, kad yra sulaužytas uodegikaulis, dukra stacionare buvo gydoma vienuolika dienų. Tačiau jai (motinai) nepasakė, kad yra sulaužytas stuburo slankstelis, apie tai ji sužinojo tik tada, kai buvo išleista iš ligoninės. Namuose dukra dar gulėjo apie 2-3 savaites, negalėjo atsikelti. Gulima padėtis buvo iki magnetinio rezonanso tyrimo. Atlikus magnetinio rezonanso tyrimą sužinojo, kad yra lūžęs stuburo slankstelis. Buvo paskirta reabilitacija, kurią paskyrė Santaros klinikų gydytoja. Vėliau dviem savaitėms išvažiavo į vaikų sanatoriją „Saulutė“, esančią Druskininkuose. Sanatorijoje buvo daromi tyrimai, mankšta, kiti pratimai. Po sanatorijos buvo pagerėjimas, todėl dukra išėjo į mokyklą, tačiau ją į mokyklą reikėjo nuvežti ir parvežti. Reguliariai turėdavo apsilankyti pas gydytojus, buvo šviečiama rentgenu. Kovo mėnesio pradžioje pakartotinai buvo atliktas magnetinio rezonanso tyrimas. Dukrą kamavo nuolatiniai skausmai. Pradžioje, kai išėjo į mokyklą, negalėjo sėdėti, todėl jai buvo leista stovėti, vėliau ilgiausiai galėjo išsėdėti dviejose pamokose. Dukra patyrė stiprią psichologinę traumą, nemiegodavo naktimis, labai išgyveno dėl to, kad negalėjo vaikščioti. Po įvykio į mokyklą nėjo iki gruodžio mėnesio, sanatorijoje vyko mokymas, tačiau ne toks, kaip mokykloje. Mokyklą lankė nuo gruodžio iki kovo mėnesio. Jie leisdavo jai neiti į mokyklą, nes buvo žinoma apie situaciją. Dėl tokios situacijos stipriai nukentėjo mokslai. Dukra nuo fizinio lavinimo pamokų atleista iki mėnesio pabaigos, tačiau ji mano, kad atleidimas nuo fizinio aktyvumo bus iki pabaigos, nes dukra negali kelti, lenktis, jai tirpsta dešinė koja. Santaros klinikose numatyta pakartotinė reabilitacija. Reabilitaciją reikės kartoti kas pusę metų, gydytojas sakė, kad gydymas bus ilgas. Dukra gyvena su ja, ji išlaiko dukrą. Prieš Naujuosius Metus draudimas išmokėjo virš 2 000 Eur, vasario mėnesį buvo išmokėta 461 Eur suma, kuri buvo pervesta į dukros banko sąskaitą. Žalą dėl mobiliojo ryšio telefono, sijono, batų, draudimas jau atlygino, pretenzijų neturi. Be išmokėtų 2 000 Eur, papildomai prašo dukrai priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos sumą.

Pagarsinus baudžiamojoje byloje esančius pirkinių kvitus (t. 1, b. l. 45-58) liudytoja A. U. parodė, kad kvituose nurodyti daiktai buvo pirkti dukrai ir naudojami ligoninėje bei reabilitacijoje, drabužiai buvo nupirkti tokie, kad dukrai būtų patogu, taip pat buvo pirktas maistas, nes reabilitacijoje jis buvo prastos kokybės. Pirmą savaitę pas dukrą į ligoninę vykdavo 3-4 kartus per dieną, pati ji (liudytoja) nevairuoja, todėl prašė žmonių, kad ją nuvežtų. Nuo namų iki Santaros klinikų yra virš 50 km. Taip pat dukrą reikėdavo nuvežti pas gydytojus. Dėl dukros būklės viešuoju transportu važiuoti į ligoninę ar polikliniką negalėjo, prašydavo žmonių, kad ją nuvežtų.

Liudytoja A. U., atsakydama į klausimus, parodė, kad vaiko slaugai nedarbingumo neėmė. Su dukros tėvu yra išsituokusi, dukros tėvas neprisideda prie jos išlaikymo, į valstybines institucijas dėl išmokų nesikreipė, jos gyvena su tėvais (liudytojos tėvais). Ji dirbo vyr. kasininke, gaudavo 450 Eur darbo užmokestį, iš kurio išlaikydavo ir dukrą. Šiuo metu ji nedirba, iš darbo išėjo dėl to, kad darbdavys nenorėjo jos išleisti iš darbo, jog ji galėtų vykti pas gydytojus ir pan. Dukrai reabilitacinis gydymas bus reikalingas iki tol, kol jai sukaks 18 m., šiuo metu dukrai yra 16 m. Kaltinamasis skambindavo, buvo atvykęs į ligoninę aplankyti jos dukros, atsiprašė. Ji paaiškino kaltinamajam, kad dukrą augina viena, dėl įvykio patiria dideles išlaidas, jis pasakė, kad padės, kuo galės. Ji sutiktų susitaikyti, jei kaltinamasis sumokėtų sumą, kurią yra prašoma priteisti.

Iš Bendrojo pagalbos centro registruojamų įvykių išrašo matyti, kad 2018 m. rugsėjo 21 d. 20.11 val. privatus fizinis asmuo pranešė apie eismo įvykį, kurio metu nukentėjo žmonės, ir kuris įvyko 2018 m. rugsėjo 21 d. 20.10 val., Vilniuje, Parko g. 20; automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pėsčiųjų perėjoje kliudė pėsčiąją, kurią GMP 0851 išvežė į Santaros klinką su galimai dubens kaulo lūžiais (t. 1, b. l. 4).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės (toliau – Vilniaus AVPK KPV KPR) 2-osios kuopos 3-ojo būrio vyr. patrulės S. K. 2018 m. rugsėjo 21 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 21 d., apie 20.09 val., patruliuojant kartu su vyriaus. patruliu E. G., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad ties ligonine a/m-lis partrenkė apie 16 m. amžiaus merginą, kuri guli, yra sąmoninga, jaučia nugaros skausmus. Atvykę rado automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo P. P., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad važiavo Parko gatve link Linksmosios gatvės, buvo įvažiavęs į perėją, kai staiga pėsčiųjų perėjoje prieš jo automobilį, iš kairės pusės iššoko mergaitė, kuri galimai bėgo į stotelėje stovėjusį autobusą. Vairuotojas teigė, kad merginą jis pamatė paskutinę sekundę, po ko iš karto ją partrenkė. Įvykio vietoje alkotesteriu buvo patikrintas P. P. blaivumas, nustatyta – 0,00 promilių. Taip pat įvykio vietoje buvo mergaitė, kuri gulėjo, buvo sąmoninga, skundėsi nugaros skausmu. VRM CDB Polis II pagalba nustatyta, kad nukentėjusioji yra L. U., gimusi (duomenys neskelbtini). Į įvykio vietą atvyko GMP 0851, kuri nukentėjusiąją išvežė į Santaros klinikas. Jie telefonu pranešė mergaitės motinai apie tai, kad dukra sužalota ir išvežta į ligoninę. Eismo įvykio liudytojos – nukentėjusiosios draugės: E. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), bei I. P., gimusi (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 5).

2018 m. rugsėjo 21 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad tamsus paros metas, esant dirbtiniam apšvietimui; važiuojamosios kelio dalies plotis – 8,8 m, pėsčiųjų tako, šaligatvio, kelkraščio plotis dešinėje pusėje – 1,7 m; automobilis Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi Parko gatvėje už pėsčiųjų perėjos (Parko g. 18), priekine dalimi link Linksmosios gatvės, nuo automobilio galinio dešiniojo kampo iki pėsčiųjų perėjos – 1,9 m., nuo automobilio galinio kairiojo kampo iki Parko gatvės pastato Nr. 18 kampo – 4,3 m, nuo automobilio priekinio dešiniojo rato iki dešiniojo kelio borto – 0,7 m, nuo galinio – 1,0 m; padangų pėdsakų nėra; stabdymo žymių nėra (t. 1, b. l. 6).

Iš eismo įvykio vietos plano ir pridėtų nuotraukų matyti automobilio Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojimo vieta po susidūrimo su nukentėjusiąja (t. 1, b. l. 8-10).

2018 m. rugsėjo 21 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad išoriniai automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo požymiai yra: apgadintas priekinis bamperis, variklio dangtis (t. 1, b. l. 13).

2018 m. spalio 11 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad specialistė Jolanta Majauskaitė–Čobot, susipažinus su eismo įvykio aplinkybėmis ir išnagrinėjusi L. U., gimusios (duomenys neskelbtini), medicininius dokumentus, daro išvadą, kad L. U. nustatyti odos nubrozdinimai veide, dešinio žasto, dešinio dilbio srityje ir dešinės šlauninės išoriniame paviršiuje, galvos smegenų sukrėtimas, kryžkaulio S3 skeveldrinis lūžis; sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo įvykio metu ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 18).

2019 m. sausio 22 d. nutarimu civiliniu atsakovu šioje baudžiamojoje byloje pripažintas AB „Lietuvos draudimas“ (t. 1, b. l. 61).

Lietuvos draudimo 2018 m. gruodžio 21 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu L. U. buvo kompensuota už: gydymo priemones ir medikamentus, kurie skirti gydančiojo gydytojo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymui – 37,76 Eur, kelionės išlaidas – 23,83 Eur, neturtinę žalą – 2 000 Eur, kuri buvo įvertinta atsižvelgus į L. U. patirtų sužalojimų sunkumą (nesunkus), patirtus nepatogumus dėl sužalojimo, patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį. Taip pat nurodyta, kad nekompensuojamos: kelionės (kuro) išlaidos – 52,07 Eur, medikamentai, kurių būtinumas bei ryšys su eismo įvykiu nepagrįstas medicininiais dokumentais ir/ar tiesiogiai nesusijęs su eismo įvykiu metu patirtų sužalojimų gydymu – 9,46 Eur, „kitos išlaidos“ (maisto prekės, buities prekės, drabužiai, avalynė) – 318,28 Eur, nes šios išlaidos nepagrįstos medicininiais dokumentais ir/ar tiesiogiai nesusiję su eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu (t. 1, b. l. 25).

Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2019 m. kovo mėn. rašte „Dėl informacijos pateikimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-1052-1038/2019“ nurodyta, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa nereikš civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, nes draudimo bendrovei pareiškus pretenziją, pastaroji atlygino 2 594,47 Eur turtinę žalą už nukentėjusiosios L. U. gydymą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje po 2018 m. rugsėjo 21 d. eismo įvykio metu patirtų sužalojimų (t. 1, b. l. 117).

Į bylą 2019 m. balandžio 23 d. pateikti civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad 2019 m. vasario 4 d. sprendimu N. 2066369/1068478 (priedas Nr. 3; t. 2, b. l. 51), civilinei ieškovei papildomai pateikus nuostolius patvirtinančius dokumentus, AB „Lietuvos draudimas“ atlygino 454 Eur už eismo įvykio metu sugadintą turtą – mobiliojo ryšio telefoną, drabužius bei avalynę. Ieškovė kartu su civiliniu ieškiniu pateikė parduotuvių: „Pepco“, „Sinsay“, „Bershka“ mokėjimo kvitus, iš kurių matoma, kad prekės (drabužiai) buvo įsigytos po eismo įvykio (mokėjimo kvitų datos 2018 m. spalio 21 d., 2018 m. spalio 22 d.). <...> už sudaužytą telefoną AB „Lietuvos draudimas“ apskaičiavo net didesnę išmoką, nei buvo prašoma (320,83 Eur). Atsižvelgus į tai, civilinio atsakovo atstovas nurodo, kad žalos administravimas vykdytas sąžiningai ir teisingai, pagal teisės aktų reikalavimus (t. 2, b. l. 45-53).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, galiojusi nuo 2011 m. liepos 5 d.).

Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti konkretų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimą (pažeidimus) ir jo padarinius, priežastinį ryšį tarp jų. P. P. inkriminuojamas KET 30 punkto pažeidimas: artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.

Remiantis suformuota teismų praktika, nors pėstieji kirsdami nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, privalo įvertinti atstumą iki artėjančių transporto priemonių, jų greitį ir pradėti eiti perėja tik įsitikinus, kad tai daryti yra saugu, pėsčiųjų perėjoje pirmenybė teikiama pėstiesiems (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017).

Nagrinėjamu atveju kaltinamojo parodymai, iš dalies nukentėjusiosios L. U. parodymai, liudytojų paaiškinimai, duoti teisme, tarnybinių pranešimų, apžiūros protokolų duomenys, taip pat kiti aukščiau nurodyti rašytiniai dokumentai pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma.

Teismas pažymi, kad kaltinamojo, liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų visumos (tarp jų kaltinamojo P. P., nukentėjusiosios nepilnametės L. U., liudytojo A. G., A. U. paaiškinimų teisme, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 6), eismo įvykio plano ir prie jo pridėtų foto nuotraukų (t. 1, b. l. 8-10), Bendrojo pagalbos centro registruojamų įvykių išrašo (t. 1, b. l. 4), AVPK KPV KPR 2-osios kuopos 3-ojo būrio vyr. patrulės S. K. 2018 m. rugsėjo 21 d. tarnybinio pranešimo (t. 1, b. l. 5) nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 21 d., apie 20.11 val., Vilniuje, ties Parko gatvės pastatu Nr. 18, įvyko eismo įvykis, kurio metu kaltinamojo P. P. vairuojamas automobilis Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Parko gatve nuo Pergalės gatvės link Linksmosios gatvės, nesustojęs ir nesulėtinęs prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ įvažiavo į nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ir partrenkė pėsčiąjį – nukentėjusiąją nepilnametę L. U. Dėl šių aplinkybių faktiškai ginčo byloje nėra, todėl teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

Tačiau byloje, teisiamojo posėdžio metu apklausus nepilnametę nukentėjusiąją L. U., iškilo neaiškumų dėl to, ar nukentėjusioji L. U. bėgo per pėsčiųjų perėją, kaip nurodyta P. P. pareikštame kaltinime.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis P. P. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl pareikšto kaltinimo pripažinęs visiškai, nurodė, kad jam įvažiavus į pėsčiųjų perėją, kai jo automobilis jau buvo viduryje perėjos, prieš pat jo automobilį išbėgo mergaitė. Jis bandė stabdyti, pasukti į dešinės pusės kelkraščio bortą, tačiau kliudė mergaitę ir ją partrenkė. Kaltinamasis ir ikiteisminio tyrimo metu nurodė iš esmės tapačias aplinkybes, jo parodymai buvo nuoseklūs viso baudžiamojo proceso metu. Nepilnametė nukentėjusioji, apklausiama teisiamajame posėdyje, nurodė, kad, kai ji ėjo link pėsčiųjų perėjos, autobusas dar nebuvo atvažiavęs į stotelę. Stotelėje stovėjo žmonės. Toje vietoje perėja yra padalinta į dvi dalis. Ji perėjo pirmąją perėjos dalį, tada sustojo salelėje, pasižiūrėjo į kairę ir dešinę puses. Vienas automobilis sustojo ir ją praleido, kitas automobilis buvo dar toli, ji ėjo, pajuto skausmą. Nepamena, kokią dalį antrosios perėjos dalies spėjo pereiti. Skausmą pajuto iš nugaros pusės, labiausiai smūgį jautė dešinėje pusėje. Taigi, pagal nukentėjusiosios parodymus, ji ėjo per pėsčiųjų perėją, o ne bėgo. Kita vertus, nukentėjusioji L. U. po įvykio ir apskirtai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausta, teisiamajame posėdyje buvo apklausiama praėjus pusmečiui po įvykio. Tuo tarpu liudytoju teisiamajame posėdyje apklaustas A. G. nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 21 d., apie 20.00 val., jis autobusu, važiuojančiu maršrutu Nr. 31, važiavo iš Naujosios Vilnios į Stotį, Parko gatve link „Genių“ stotelės, greitis buvo apie 30 km/val., kai pro jo vairuojamą autobusą, 20-30 m. atstumu, greitai prabėgo mergina, matė, kaip merginą partrenkė automobilis, po ko ji krito ant automobilio kapoto. Liudytojas teisme patvirtino, kad jis pastebėjo iš dešinės pusės atbėgančią mergaitę, viskas įvyko labai greitai; jo nuomone, mergina norėjo suspėti į autobusą, važiuojantį maršrutu Nr. 31, kuris stovėjo už perėjos, kairėje pusėje esančioje „Parko“ stotelėje; pėsčiųjų perėjos salelėje daugiau žmonių nebuvo, nukentėjusioji salelėje sustojusi nebuvo, ji lėkė. Teismas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas nurodė tapačias įvykio aplinkybes (t. 1, b. l. 21). Paminėtina, kad vaizdo įrašas iš liudytojo A. G. vairuoto autobuso, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gautas (b. l. 22). Vertindamas kaltinamojo bei nukentėjusiosios paaiškinimus, teismas pažymi, jog jie abu yra suinteresuoti bylos baigtimi, jų paaiškinimai teisme dėl šios aplinkybės skiriasi, todėl teismas juos vertina ypatingai atidžiai ir tiki jais tiek, kiek tai patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, formuojantys teismo vidinį įsitikinimą, įvertindamas ir tai, kad visos abejonės ir neaiškumai turi būti vertinami kaltinamojo naudai. Teismas taip pat įvertina laikotarpį, praėjusį nuo įvykio, kada buvo apklausta nukentėjusioji, kad vis dėl to, praėjo pusmetis ir ikiteisminio tyrimo metu ji nebuvo apklausta, todėl palyginti nukentėjusiosios parodymų iškart po įvykio ir šiuo metu, nėra galimybės. Tuo tarpu kaltinamojo parodymai apie įvykį baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklūs ir tapatūs. Be to, juos, kaip nurodyta pirmiau, visiškai patvirtina ir liudytojo A. G., neturinčio jokio suinteresuotumo šios bylos baigtimi, asmeniškai nepažįstančio nei kaltinamojo, nei nukentėjusiosios parodymai, kurie viso baudžiamojo proceso metu taip pat buvo nuoseklūs, jis ir teisme, ir ikiteisminio tyrimo metu teigė matęs nukentėjusiąją bėgančią per perėją. Paminėtina, kad teisiamajame posėdyje liudytoja apklausta nukentėjusiosios motina A. U., pati eismo įvykio nematė, jame nedalyvavo, su dukra bendravo po eismo įvykio ligoninėje bei teigė, kad dukros klausė, ar ji bėgo, o ši nurodė nebėgusi. Kita vertus, vėlgi paminėtina, kad A. U. turi suinteresuotumą bylos baigtimi, yra pareiškusi civilinį ieškinį atstovaudama savo nepilnametę dukrą, teismui paaiškinti, kodėl tik atvykusi pas dukrą į ligoninę iškart jos klausė, ar ji bėgo, iš esmės negalėjo. Todėl tokiais šios liudytojos parodymais nesivadovautina, jie, teismo vertinimu, neturi įrodomosios reikšmės. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad, remianti paties kaltinamojo bei liudytojo A. G. parodymais, kaip pagrįstai nurodoma ir P. P. suformuluotame kaltinime, šiuo atveju nustatyta, jog P. P. 2018 m. rugsėjo 21 d., apie 20.11 val., įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir partrenkė bei sužalojo pėsčiųjų perėja iš kairės pusės į dešinę bėgusią pėsčiąją L. U. Teismas pažymi, kad ši aplinkybė niekaip nepašalina kaltinamojo kaltės pėsčiųjų perėjoje vairuojamu automobiliu partrenkus ir sužalojus nukentėjusiąją. Nors pėsčiasis ir kirto nereguliuojamą pėsčiųjų perėją bėgte, šiuo atveju nukentėjusioji turėjo neabejotiną pirmumą kitų eismo dalyvių atžvilgiu, o P. P. nesilaikė visų saugumo reikalavimų tam, kad pastebėjęs kliūtį kelyje laiku sustabdytų transporto priemonę. Akcentuotina, kad vadovaujantis KET 30 punktu, vairuotojas ne tik privalo sulėtinti važiavimo greitį prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, tačiau ir esant reikalui sustoti, o šiuo atveju kaltinamasis nei vieno iš šių reikalavimų neįvykdė iki galo, ne iki visiškai saugios ribos, palankios techninėms stabdymo galimybėms užtikrinti.

Iš 2018 m. spalio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad specialistė Jolanta Majauskaitė–Čobot, susipažinus su eismo įvykio aplinkybėmis ir išnagrinėjusi L. U., gimusios (duomenys neskelbtini), medicininius dokumentus, padarė išvadą, kad L. U. nustatyti odos nubrozdinimai veide, dešinio žasto, dešinio dilbio srityje ir dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje, galvos smegenų sukrėtimas, kryžkaulio S3 skeveldrinis lūžis; sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo įvykio metu ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 18). Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl nukentėjusiajai šios specialistės nustatyto sveikatos sutrikdymo masto nekilo.

Taigi, visuma šioje byloje surinktų ir teismo tiesiogiai ištirtų, pirmiau aptartų duomenų, pripažintų įrodymais, nustatyta, kad P. P. 2018 m. rugsėjo 21 d., apie 20.11 val., Vilniuje, vairuodamas automobilį Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Parko gatve nuo Pergalės gatvės link Linksmosios gatvės, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties Parko gatvės pastatu Nr. 18, buvo neatidus ir neatsargus, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą pėsčiųjų perėjoje įėjusią pėsčiąją, įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir partrenkė bei sužalojo pėsčiųjų perėja iš kairės pusės į dešinę bėgusią pėsčiąją L. U., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamojo P. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, galiojusi nuo 2011 m. liepos 5 d.). Kaltinamasis veikė nusikalstamu nerūpestingumu, t. y., nenumatė, kad dėl jo veikimo (nesulėtinus važiavimo greičio artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos arba nesustojus prieš pėsčiųjų perėjos ženklą (KET 30 punkto pažeidimas) gali atsirasti BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai (kad įvyks eismo įvykis, dėl kurio bus nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata), nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes (nėra duomenų, kad P. P. turėtų tokių sveikatos sutrikimų, dėl kurių objektyviai galėtų iškreiptai suvokti situaciją) galėjo ir turėjo tai numatyti.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam P. P., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (pažeidė Kelių eismo taisykles, padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą nepilnametei nukentėjusiajai), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas neatsargus nusikaltimas dėl nusikalstamo nerūpestingumo), šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes (artėdamas prie pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesustojo priešais nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ženklą, įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir joje partrenkė bei sužalojo iš kairės pusės į dešinę bėgusią pėsčiąją L. U.), į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių; nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – viso baudžiamojo proceso metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad atsiprašė nepilnametės nukentėjusios ir jos motinos dar ikiteisminio tyrimo metu, o susitaikymas šioje byloje nebuvo pasiektas, kaip pripažino tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą – motina A. U., vien dėl ginčo dėl pareikšto civilinio ieškinio. Teismas šiuo atveju nepripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe to, kad nukentėjusioji bėgo per perėją, įvertinęs tai, kad nukentėjusioji yra nepilnametė, o pirmenybė pėsčiųjų perėjoje, kurioje, kaip šiuo konkrečiu atveju nurodė žinantis ir pats kaltinamasis, būna aktyvus judėjimas asmenims išlipant ir įlipant į viešąjį transportą, sustojusį stotelėse, teikiama pėstiesiems, o ne vairuotojui, juolab, kad pagal KET 30 punkto reikalavimus vairuotojas netgi turi pareigą sustoti priešais pėsčiųjų perėjos ženklą. Dėl to nėra pagrindo L. U. elgesio laikyti tiek rizikingu, kad būtų galima jį traktuoti kaip kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Taip pat teismas įvertina kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – neteistas (t. 1, b. l. 72), apskritai nebaustas už administracinius nusižengimus (t. 1, b. l. 73), vidutinio amžiaus, turintis šeimą, nepilnametį vaiką, šiuo metu sutuoktinė laukiasi antrojo (t. 165, 166; t. 2, 18-21), turintis nuolatinę gyvenamą vietą, aukštesniojo išsilavinimo, nuolat dirbantis (t. 1, b. l. 158-161)); duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamas įvykis buvo atsitiktinis, kaltinamasis, pagal pirmiau aptartus bylos duomenis, apskritai nėra linkęs pažeidinėti nei Kelių eismo taisyklių, nei įstatymų, be to, iš jo elgesio matyti, kad minėtas įvykis jam buvo pamoka, kuri sukėlė didelius išgyvenimus ir nerimą, asmuo ir teisiamojo posėdžio metu nurodė pergyvenantis, o po įvykio iškart domėjosi nukentėjusiosios sveikatos būkle, siūlė savo pagalbą nukentėjusiajai ir jos motinai. Teismo vertinimu, kaltinamajam P. P. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, galiojusi nuo 2011 m. liepos 5 d.), skirtina švelniausia BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, jos dydį nustatant minimalų, skiriamą už neatsargų nusikaltimą, t. y. skirtina 20 MGL (1 000 Eur) dydžio bauda (20*50Eur; BK 47 straipsnio 2 dalis, 3 dalies 5 punktas).

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas, įvertinęs kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, įskaitant tai, kad jis nėra apskritai baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nėra teistas, gyvena Vilniuje, augina nepilnametį vaiką, šiuo metu šeima laukiasi antro vaiko, dirba, po įvykio bendravo su nukentėjusiąja ir jos motina, atsiprašė, siūlė savo pagalbą, nutaria, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ir tikslo kartu su paskirta bausme (bauda) kaltinamajam taikyti draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Kaltinamajam P. P. kardomoji priemonė nepaskirta ir skirti ją šiuo metu nėra pagrindo, jis sulaikytas nebuvo. Proceso išlaidų nėra. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti nėra

Dėl civilinio ieškinio

Nepilnametės nukentėjusiosios L. U. atstovė pagal įstatymą – motina A. U., šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl L. U. patirtos 892,9 Eur turtinės žalos ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 42-44).

Baudžiamosios bylos duomenimis, civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai L. U. yra paskaičiavęs ir atlyginęs:

– 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu už: gydymo priemones ir medikamentus, kurie skirti gydančiojo gydytojo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymui – 37,76 Eur, kelionės išlaidas – 23,83 Eur, bei neturtinę žalą – 2 000 Eur, kuri buvo įvertinta atsižvelgus į L. U. patirtų sužalojimų sunkumą (nesunkus), patirtus nepatogumus dėl sužalojimo, patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį (t. 1, b. l. 25);

– 2019 m. vasario 4 d. sprendimu, papildomai pateikus nuostolius patvirtinančius dokumentus, AB „Lietuvos draudimas“ atlygino 454 Eur už eismo įvykio metu sugadintą turtą – mobiliojo ryšio telefoną, drabužius bei avalynę (t. 2, b. l. 51).

Teisiamojo posėdžio metu nepilnametės nukentėjusiosios L. U. atstovė pagal įstatymą – motina A. U., nurodė, kad, atsižvelgiant į civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 2019 m. vasario 4 d. sprendimu, jau po civilinio ieškinio į šią baudžiamąją bylą pateikimo, atlygintą 454 Eur turtinę žalą (A. U. patvirtino, kad šią kompensaciją jos dukra gavo į savo asmeninę banko sąskaitą), civiliniu ieškiniu šioje baudžiamojoje byloje prašoma priteisti turtinė žala mažinama šia suma, t. y. prašoma priteisti likusią 438,90 Eur turtinės žalos sumą. Dėl neturtinės žalos A. U. nurodė, kad, nepaisant civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atlygintos 2 000 Eur neturtinės žalos sumos, jos dukrai L. U., vis tiek yra prašoma, kaip nurodyta civiliniame ieškinyje, papildomai priteisti 5 000 Eur sumą patirtai neturtinei žalai atlyginti.

BPK 109 straipsnio nuostatomis, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį; teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 110 straipsnio 1 dalis). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 3 straipsnio 2 dalį, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi apdraudžiama draudimo sutartyje ar (ir) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijime (polise) nurodytą transporto priemonę naudojančių valdytojų civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra: nuo 2012 m. birželio 11 d. iki 2018 m. spalio 31 d. – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui (įstatymo 2017 m. lapkričio 16 d. Nr. XIII-769 redakcija, galiojanti nuo 2017 m. lapkričio 29 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XXII skyriaus nuostatos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę, kartu nustato ir aplinkybes, kas yra atsakingas už žalos atlyginimą tuo atveju, kai asmuo draudžia savo civilinę atsakomybę. CK 6.254 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.

Dėl turtinės žalos atlyginimo, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsnių taisykles, kurios taikomos, baudžiamojoje byloje nagrinėjant civilinį ieškinį (BPK 113 straipsnio 2 dalis), kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Iš civilinio ieškinio bei nukentėjusiosios L. U. atstovės pagal įstatymą A. U. paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad reikalavimą dėl 438,90 Eur turtinės žalos atlyginimo sudaro išlaidos maisto produktams, kurie buvo, A. U. teigimu, papildomai perkami nukentėjusiajai gydantis ligoninėje ir sanatorijoje, esančioje Druskininkuose, nes ten maistas buvo prastos kokybės, taip pat naujai perkami drabužiai, kurie turėjo būti patogūs nukentėjusiajai būnant minėtose gydymo (reabilitacijos) įstaigose, papildomoms priemonėms, tokioms kaip rankšluostis, virdulys ir pan., bei išlaidos kurui, nes L. U. Santaros klinikose gulėjo dukart, jos motinai A. U. tekdavo į dieną po kelis kartus ten vykti, o atstumas nuo jų gyvenamosios vietos iki ligoninės yra apie 50 km., taip pat išlaidos kurui, vežiojant nukentėjusiąją pas gydytojus, važiuojant į Druskininkus, kai nukentėjusioji buvo gydoma sanatorijoje. A. U. patvirtino, kad visi prie civilinio ieškinio pateikti kvitai (t. 1, b. l. 45-58) yra už dukrai (nukentėjusiajai) pirktus daiktus, naudotus ligoninėje bei reabilitacijoje.

Iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ į bylą pateiktų rašytinių paaiškinimų ir papildomų duomenų matyti, kad civilinis atsakovas 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu L. U. kompensavo už: gydymo priemones ir medikamentus, kurie skirti gydančiojo gydytojo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymui – 37,76 Eur, kelionės išlaidas – 23,83 Eur, neturtinę žalą – 2 000 Eur; nurodė, kad nesutiko kompensuoti: kelionės (kuro) išlaidų – 52,07 Eur, medikamentų, kurių būtinumas bei ryšys su eismo įvykiu nepagrįstas medicininiais dokumentais ir/ar tiesiogiai nesusijęs su eismo įvykiu metu patirtų sužalojimų gydymu – 9,46 Eur, „kitų išlaidų“ (maisto prekės, buities prekės, drabužiai, avalynė) – 318,28 Eur, nes šios išlaidos nepagrįstos medicininiais dokumentais ir/ar tiesiogiai nesusiję su eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu (t. 1, b. l. 25). Iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ teismui pateiktų rašytinių paaiškinimų matyti, jog papildomai atlyginta 454 Eur turtinės žalos už nukentėjusiosios įvykio metu sugadintą turtą – mobiliojo ryšio telefoną (320,83 Eur), palaidinę „Levis“ (24,17 Eur), batus „Fila“ (89,97 Eur), sijoną (18,67 Eur) (t. 2, b. l. 32). Kaip matyti iš civilinio atsakovo pozicijos, su kita prašoma priteisti turtinės žalos suma, civilinis atsakovas nesutiko, pateikdamas duomenis, kad ji nepagrįsta (t. 2, b. l. 29-30).

Teismas, įvertinęs prie civilinio ieškinio pateiktas mokėjimo kvitų kopijas, pirmiau nurodytas apklaustos A. U. aplinkybes, civilinio atsakovo raštu pateiktą poziciją šioje baudžiamojoje byloje, tai, kad nukentėjusioji L. U. ligoninėje – Vilniaus Santarų klinikose buvo gydoma nuo 2018 m. rugsėjo 21 d. iki 2018 m. spalio 2 d. (12 dienų), po to nuo 2018 m. spalio 29 d. iki 2018 m. lapkričio 2 d. (5 dienas), neabejotinai lankėsi pas medikus ir tarpe tarp gulėjimo ligoninės stacionare (pvz., t. 1, b. l. 52), taip pat L. U. buvo taikomas reabilitacinis gydymas sanatorijoje, kaip teigė pati nukentėjusioji, apie 2 savaites (t. 1, b. l. 155), todėl civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ paskaičiuota ir atlyginta 23,83 Eur suma kuro išlaidoms (už 6 kartus nuvykimo nuo nukentėjusiosios namų iki ligoninės ir atgal, t. 2, b. l. 2-3), teismo vertinimu, nepakankama. Įvertinus baudžiamojoje byloje su civiliniu ieškiniu pateiktus mokėjimo kvitus už kurą (b. l. 48-50), nukentėjusiosios L. U. atstovės pagal įstatymą A. U. parodymus, kad pati per dieną net 3-4 kartus vykdavo pas L. U. į ligoninę, atstumą tarp nukentėjusiosios namų ir Santaros klinikų (44 km į abu puses), atstumą tarp nukentėjusios namų ir reabilitacijos įstaigos Druskininkuose (290 km į abu puses), nukentėjusiosios naudai priteistina papildomai iš civilinio atsakovo 200 Eur, nes tokia suma, teismo vertinimu, yra protinga ir proporcinga patirtoms kuro išlaidoms, tiesiogiai susijusioms su nukentėjusiosios gydymu po nagrinėjamo eismo įvykio, t. y. už kelionės išlaidas į ligoninę, pas medikus ir reabilitaciją. Kita nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą A. U. pareikšto civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos priteisimo netenkintina. Teismas pažymi, kad išlaidos maisto produktams, dėl kurių pateikti mokėjimo kvitai (t. 1, b. l. 45-48), tiesiogiai nesusijusios su padaryta nusikalstama veika, juolab, kad nukentėjusiajai L. U. gydymo ir reabilitacijos įstaigose buvo teikiamas pilnas maitinimas, specialių dietų dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, pagal bylos duomenis, jai nebuvo paskirta, tokių medikų rekomendacijų nėra. Naujų buities prekių – virdulio, rankšluosčio, žvakių, striukės, kasdienės higienos naudojimo prekių (kurios neabejotinai naudojamos kasdieniniame gyvenime, net ir neįvykus tokio pobūdžio įvykiui, nesigydant ligoninėje, nesant reabilitacijoje) įsigijimo išlaidos taip pat teismo nepripažintinos būtinomis ir tiesiogiai susijusiomis su nagrinėjamo P. P. sukelto eismo įvykio padariniais – nukentėjusiajai padarytu sveikatos sutrikdymu ir jo gydymu. Juolab, kad, kaip jau minėta, eismo įvykio metu sugadintų nukentėjusiosios daiktų (mobiliojo ryšio telefono, batų, drabužių) vertė jau kompensuota civilinio atsakovo sprendimu. Teismas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu civiline ieškove buvo pripažinta ir A. U., tačiau tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjo L. U., todėl būtent jai yra priteisiama turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažymėtina, jog CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Taigi, teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatydamas nukentėjusiajai L. U. sumą neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgia į tai, kad žala padaryta neatsargiu nusikaltimu, kaltininkas sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiosioms dvasinių ir moralinių išgyvenimų, taip pat į kilusias pasekmes – pirmiau detaliai aptartą nesunkų nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymą – jai nustatyti odos nubrozdinimai veide, dešinio žasto, dešinio dilbio srityje ir dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje, galvos smegenų sukrėtimas, kryžkaulio S3 lūžis, taip pat į nustatytą aplinkybę, kad nukentėjusioji elgėsi neapdairiai, vis dėl to, bėgo per perėją. Po eismo įvykio nukentėjusioji dukart buvo gydyta stacionariai dėl kryžkaulio lūžio, galvos smegenų sutrenkimo, juosmens, dubens sumušimų (t. 1, b. l. 52;t. 2, b. l. 151), vėliau gydymą tęsė namuose, po ko, buvo siunčiama į reabilitaciją – vaikų sanatoriją, esančią Druskininkuose. Į pačios nukentėjusiosios nurodytas įvykio ir patirtų sužalojimų aplinkybes bei padarinius. Kaip teisiamojo posėdžio metu nurodė pati nukentėjusioji, labiausiai smūgį jautė dešinėje pusėje, prisiminė, kad gulėjo, jai labai skaudėjo. Taip pat nukentėjusioji paaiškino, kad atsistoti ant kojų sekėsi sunkiai, atsistojant kojose jautė duriantį skausmą. Anot nukentėjusiosios, iki šiol jai skauda juosmenį, negali ilgai sėdėti, ilgiausiai gali išsėdėti dvi pamokas, vėliau turi atsistoti arba pasivaikščioti. Pasivaikščioti arba pastovėti reikia apie penkiolika minučių arba tol, kol sumažėja skausmas; negali pritūpti, yra atleista nuo kūno kultūros pamokų. Po reabilitacijos skausmas sumažėjo, tačiau ne tiek, kad ji visai jo nejaustų. Kaip nurodė pati nukentėjusioji, po įvykio ligoninėje ji gulėjo apie tris savaites, po to buvo išleista į namus, kur apie mėnesį laiko buvo taikomas gulimas rėžimas. Vėliau ji keletą dienų gulėjo ligoninėje, kad būtų nuvežta reabilitacijai į Druskininkus, kur prabuvo apie dvi savaites. Grįžusi iš reabilitacijos, pradėjo eiti į mokyklą. Į mokyklą grįžo po dviejų su puse mėnesio pertraukos. Grįžus į mokyklą buvo sunku pasivyti bendraklasius, suprastėjo pažymiai. Šiuo metu jai sunku morališkai, nuolatos skauda, ne viską gali daryti, sunku prie to priprasti. Dar turės lankytis pas neurologą, ortopedą, atlikti magnetinio rezonanso tyrimą. Vasarą vėl turėtų vykti reabilitacijai. Reabilitaciją ji turėtų lankyti iki jai sukaks 18 m. Anot nukentėjusiosios, įvykis ją labai paveikė, po jo tapo nervinga. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad iš tiesų, būdama moksleivė ji šiuo metu negali lankyti fizinio lavinimo pamokų (t. 1, b. l. 59; t. 2, b. l. 148), nuolatos lankosi pas medikus (t. 2, b. l. 145-154), pagal paskutinįjį teismui pateiktą išrašą iš nukentėjusiosios L. U. medicininių dokumentų, matyti, jog jai skiriama reabilitacija, rekomenduojamas pakartotinis magnetinio rezonanso tyrimas, konsultacijos pas ortopedą ir vaikų chirurgą (t. 2, b. l. 86). Kaip teisiamojo posėdžio metu nurodė nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą A. U., po gydymosi stacionare, namuose dukra gulimoje padėtyje praleido dar apie 2-3 savaites, negalėjo atsikelti, po to buvo paskirta reabilitacija, sanatorijoje „Saulutė“, esančioje Druskininkuose. Po reabilitacijos buvo pagerėjimas, todėl dukra išėjo į mokyklą, tačiau reguliariai lankėsi pas gydytojus, kamavo nuolatiniai skausmai. Mokykloje iš pradžių negalėjo sėdėti, todėl jai buvo leista stovėti, vėliau ilgiausiai galėjo išsėdėti dviejose pamokose. Anot A. U., L. U. patyrė stiprią psichologinę traumą, nemiegodavo naktimis, labai išgyveno dėl to, kad negalėjo vaikščioti, be to, dėl tokios situacijos stipriai nukentėjo mokslai. Anot A. U., reabilitaciją reikės kartoti kas pusę metų, gydytojas sakė, kad gydymas bus ilgas. Taigi, iš to, kas nurodyta, akivaizdu, kad po eismo įvykio metu patirtų traumų nukentėjusiosios gydymas tęsiasi iki šiol, jo baigtis šiai dienai nėra prognozuojama, kas neabejotinai sukelia pačiai nukentėjusiajai didelį nerimą dėl savo ateities, juolab, kad ji yra jauno amžiaus mergina. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį, charakterizuojančius duomenis ir galimybes dirbti bei gauti pajamas. Šiuo atveju P. P. yra vidutinio amžiaus, turintis šeimą, išlaiko nepilnametį vaiką (t. 1, b. l. 165-166), greitu metu susilauks antrojo (t. 2, b. l. 18-21). Bylos duomenimis, kaltinamasis turi finansinių įsipareigojimų – būsto ir vartojimo kreditus (t. 2, b. l. 1-18), dirbantis (t. 1, b. l. 158-163), gaunamos pajamos per mėnesį 1 000 Eur.

Įvertinus visa tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad dėl įvykusio eismo įvykio nepilnametė nukentėjusioji neabejotinai patyrė ir iki šiol patiria skausmą, stresą, nepatogumus, ji, būdamas moksleivė, turėjo pakeisti savo gyvenimo būdą, iki šiol negali gyventi įprasto savo gyvenimo, dėl dažno lankymosi pas medikus, atliekamų tyrimų ir reabilitacijos, negali nuolatos lankyti mokyklos, ruoštis egzaminams, pamokų metu, kaip nurodė, turi nuolat keisti sėdėjimo-stovėjimo poziciją. Teismo vertinimu, pagal teismo nustatytas faktines aplinkybes ir teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose, nukentėjusiosios L. U. patirtos neturtinės žalos dydis nustatytinas 3 500 Eur. Būtent tokia suma – iš viso 3 500 Eur – teismo vertinimu, labiausiai atitiks sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, nustatomos atlygintinos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 580 Eur iki 2 896 Eur (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, Nr. 2K–372-942/2015, 2K-211-895/2018 ir vėlesnės). Atsižvelgiant į tai, kad civilinis atsakovas jau yra atlyginęs 2 000 Eur neturtinės žalos nukentėjusiajai L. U., teismas, remdamasis TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu (įstatymo 2017 m. lapkričio 16 d. Nr. XIII-769 redakcija, galiojanti nuo 2017 m. lapkričio 29 d.), priteisia iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ papildomai 1 500 Eur nukentėjusiosios L. U. naudai neturtinei žalai atlyginti. Tokia nustatyta neturtinės žalos atlyginimo suma, teismo vertinimu, šioje byloje yra teisinga, sąžininga ir pakankama.

Dėl išlaidų už advokato paslaugas

Nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą ir įgaliotoji atstovė advokatė S. Uždanavičienė prašo priteisti iš kaltinamojo 1 000 Eur atstovavimo išlaidų ir pateikė 2019 m. vasario 22 d. pinigų priėmimo kvitą, iš kurio matyti, kad A. U. advokatei S. Uždanavičienei sumokėjo 1 000 Eur (t. 1, b. l. 144). Byloje pateiktas pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad nukentėjusiosios L. U. atstovas pagal įstatymą A. U. advokatei iš viso sumokėjo 1 000 Eur, tačiau nėra nurodoma už kokias konkrečiai suteiktas paslaugas sumokėta nurodyta suma. Teisiamajame posėdyje baigiamųjų kalbų metu advokatė S. Uždanavičienė nurodė, kad 1 000 Eur suma sumokėta už viso baudžiamojo proceso metu nukentėjusiosios ir jos atstovės pagal įstatymą – motinos A. U. atstovavimą, civilinio ieškinio rengimą ir dalyvavimą bylą nagrinėjant teisme.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (pavyzdžiui, kasacinė nutartis Nr. Nr. 2K-374/2012). Teismas, spręsdamas šių išlaidų dydžio proporcingumą suteiktoms paslaugoms, vertina tai, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta per du teismo posėdžius, baudžiamoji byla nėra didelės apimties ar sudėtinga, advokatė parengė ieškinį (kuris irgi nėra itin sudėtingas ar didelės apimties) ir atstovavo du asmenis. Kartu teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę ir šeiminę padėtį, patenkintą civilinio ieškinio dalį. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, kad prašymas tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo P. P. nukentėjusiosios L. U. atstovei pagal įstatymą A. U. priteistina 600 Eur proceso išlaidų atlyginimo (BPK 106 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

P. P. (P. P.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, galiojusi nuo 2011 m. liepos 5 d.), ir skirti jam 20 MGL, t. y. 1 000 (vieno tūkstančio) Eur dydžio baudą.

Nepilnametės nukentėjusiosios L. U. atstovės pagal įstatymą A. U. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiosios L. U. naudai 200 (du šimtus) Eur turtinės žalos ir 1 500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kitos civilinio ieškinio dalies netenkinti.

Priteisti iš kaltinamojo P. P. 600 (šešis šimtus) Eur proceso išlaidų už advokato pagalbą nukentėjusiosios nepilnametės L. U. atstovės pagal įstatymą A. U. naudai.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.