Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, tautybė – (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) ir pagal individualią veiklą, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį, 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį – 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausme. Paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviems) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones. Nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. gegužės 31 d., 2020 m. birželio 1 d. išregistruotas iš probuojamų asmens duomenų registro;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirta 54 (penkiasdešimt) MGL bauda. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir į paskirtą baudą įskaičius laikinojo sulaikymo laiką, paskirta galutinė bausmė – 34 MGL (1700 eurų) bauda (sumokėti iki 2023 m. sausio 27 d.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, D. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 20 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, D. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jo į valstybės biudžetą nusikalstamos veikos priemonės (automobilio „VW Phaeton“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 4350 (keturis tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt) eurų. Nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. liepos 27 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, 2018 m. vasario 16 d. nuo 01.45 val. iki 08.00 val., tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) (nuo 2019 metų adresas – (duomenys neskelbtini)), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išlaužęs (duomenys neskelbtini) priklausančio autoserviso patalpos lango rėmą bei plyta išdaužęs (duomenys neskelbtini) kitą dvigubą langą, pro šį įsibrovė į saugomas (duomenys neskelbtini) autoserviso patalpas bei nuo patalpose stovėjusio S. S. priklausančio „BMW 3 klasės F30“ automobilio VIN (duomenys neskelbtini) pagrobė 1500 eurų vertės priekinius žibintus, 800 eurų vertės M (packet) vairą su oro pagalve, nuo M. M. priklausančio „BMW 5 klasės F10“ automobilio VIN (duomenys neskelbtini), pagrobė 1500 eurų vertės priekinius žibintus, taip pat nuo lentynos pagrobė R. J. priklausančio automobilio „Audi Q3“ 600 eurų vertės priekinius žibintus, tokiais savo veiksmais įsibrovęs į patalpą pagrobė aukščiau nurodytiems asmenims priklausančio turto viso už 4400 eurų sumą,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

D. P. teisme kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką neprisipažino. Ikiteisminio tyrimo metu (2 tomas, b. l. 37-39, 45) ir teisme parodė, kad paskutinį kartą teistas Vilniaus miesto apylinkės teisme dėl vairavimo be teisų, tačiau baudą sumokėjęs ir žalą dar moka. Supranta kuo yra kaltinamas, sutinka teismui duoti parodymus. Servise dirba daug metų kažkokį turtą pagrobti neturi tikslo. Pinigų uždirba tikrai neblogai, pragyvenimui jam užtenka. Savo kaltės nepripažįsta, nusikaltimo nedarė. Ar jis yra buvęs (duomenys neskelbtini) tiksliai nepasakys, būdavo daug kur ir visokiuose servisuose, kadangi ko patys savo servise negali padaryti, veža į kitus servisus bei detales perka iš kitų. Nepamena, kur ir kokiame servise jis buvęs ir prieš kiek laiko. Negali pasakyti ar jis buvo šitame servise, nes daug laiko praėjo. Iš kur įvykio vietoje jo pirštų antspaudai ant sudaužyto lango atsirado - negali pasakyti, neįsivaizduoja kaip jie ten atsirado. Jei jis žinotų, galėtų pasakyti. Gal kažkada buvo tame servise, atsirėmė. Langų čiupinėti jam nereikia, kai nuvažiuoja, bet įvairiai būna. Atveža detales ir gali įvairiai būti. Jį (teismo pastaba – A. Ž.) pažįsta seniai, nes kartu mokėsi, kartu būdavo kompanijoje, kartu būdavo mieste, tiesiog yra draugai. Kuo jis (teismo pastaba – A. Ž.) užsiima nežino, šiuo metu jis labai pasikeitė. Tiksliai nežino, bet lyg langais užsiima. Civiliniame ieškinyje pateiktą žalą - bendrai 6728, 64 eurų jis nesutinka atlyginti, nes jis nekaltas dėl šių vagysčių. Anksčiau jis dirbo autoservise, individualia veikla užsiėmė. Jis nepamena ar nuo 2018 metų su individualia veikla dirbo autoservise. Tiksliai pasakyti negali kiek dirbo, neatsimena. Jis baustas už plėšimą, po 2018 metų teismo dirbo ne servise, o iki nuosprendžio dirbo. Vilniaus apylinkės teisme 2018 m. kovo 16 d. baustas už kitus nusikaltimus, tai yra už seksualinį nusikaltimą, bet už plėšimą nebaustas. Tuo metu kol vyko teismo procesas iki nuosprendžio nedirbo, o po nuosprendžio jau dirbo. Ar nuosprendis buvo kovo mėnesį, nepamena. Jo darbo pobūdis taisyti automobilius ir juos tvarkydavo adresu: (duomenys neskelbtini). Žmonės atveždavo ir jis tvarkydavo. Kaip atsirado (duomenys neskelbtini) jo pirštų antspaudai - negali pasakyti. Kai detalių negali patys sutvarkyti, tai veža į kitus servisus. Jie yra kolegos, todėl kreipiasi į kitus servisus ir ieško ko reikia, kad negadinti jo serviso vardo. Taip pat veža mašinas į kitus servisus ardymui, detalių restauravimui. Jei neturi priemonių, instrumentų, išima detalę ir veža į kitus servisus. Iš anksto skambina į kitus servisus ir tuomet veža. Kai reikia kokių detalių, tada važiuoja į kitus servisus. Dažniausiai tariasi iš anksto, skambina ir pasako kokiai detalei, ko reikia arba teiraujasi ar turi reikiamą detalę. Važiuojant į kitą servisą bei perkant detales ar pristatant automobilius supildomas lapas. Ar į (duomenys neskelbtini) vežė - neatsimena, daug kur važiuodavo. Nuvežę bendrauja ir su darbuotojais, ir savininkais. Į servisus kur vyksta yra kažkiek pažįstamų ir bendrauja su jais (2 tomas b. l. 131-137). Jis neprisipažįsta padaręs vagystę. Jis dirbo neoficialiai ir dabar dirba neoficialiai, todėl dokumentai iš „Sodros“ nei prie ko. O dėl pirštų spaudų, tai niekur nebuvo jo pirštų spaudų ir ant jokių mašinų. Jei buvo ardomos mašinos, tai būtų likę pirštų spaudų. Juk neis valyti kiekvienos išardytos mašinos ir jų detalių. Jo pirštų spaudų nebuvo ant automobilių, todėl jis neprisipažįsta (2 tomas, b. l. 171-177).

Motyvuojamoji dalis

- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Dainoro Beniausko 2018 m. vasario 17 d. tarnybiniu pranešimu dėl aplinkybių patikslinimo, kuriame nurodyta, kad tikslinant ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-07976-18 aplinkybes, apie 19.30 val. paskambino nukentėjusysis T. S. ir pasakė, kad socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „(duomenys neskelbtini)“, pastebėjo skelbimą apie parduodamą „BMW f30 m“ vairą. Skelbimą patalpino asmuo pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“. Skelbime buvo pridėtos trys, automobilio „BMW“, vairo nuotraukos. T. S. paaiškino, kad atpažino skelbimą patalpinusi vyriškį, kadangi jis prieš kelias dienas kelis kartus lankėsi autoserviso patalpose ir domėjosi apie serviso paslaugas bei parduodamas automobilių dalis. T. S. nurodė, kad tuomet vyriškis jam sukėlė įtarimą. T. S. paaiškino, jog įtaria minėtą vyriškį įvykdžiusį vagystę iš autoserviso. Patikrinus socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą „(duomenys neskelbtini)“, buvo nustatyta, kad paskyroje nurodoma, jog „(duomenys neskelbtini)“ sesuo yra E. Ž.. Policijos duomenų bazėje suradus E. Ž. buvo nustatytas ir pagal nuotraukas atpažintas paskyroje „(duomenys neskelbtini)“ pavaizduotas asmuo (visos nuotraukos paskyroje to pačio asmens, todėl galima daryti prielaidą, kad paskyra priklauso minėtam asmeniui), t. y. A. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis T. S. informuotas, kad kitą dieną su juo susisieks tyrėjai dėl papildomos apklausos ir tuomet bus sprendžiamas klausimas dėl tolimesnių ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo. Pridedama nuotrauka su patalpino skelbimo informacija (įkelta į IBPS prie tarnybinio pranešimo) (1 tomas, b. l. 32);

- 2018 m. vasario 16 d. apžiūros protokolu ir pridėta fotolentele, kurioje užfiksuota įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini) apžiūra. Apžiūros objektas – autoserviso patalpos aukščiau nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)). Autoserviso teritorija dalinai aptverta. Autoserviso patalpų langas vienas pravertas, ant jo varčios matomos laužimo žymės. Kitas langas, kitoje autoserviso pusėje yra išdaužtas. Į autoserviso patalpas patenkama pro metalines duris, ant kurių laužimo žymių nėra. Patekus į patalpas, viduje matomi, stovintys automobiliai be valstybinių numerių ir su valstybiniais numeriais. Automobiliai kai kurie dalinai aprinkti arba sudaužyti. Patalpoje, kurioje yra sudaužytas langas ant grindų prie automobilio guli baltos spalvos plyta. Ant grindų matomi pabirę lango stiklai. Nuo lango paimta 1 daktiloskopinė plokštelė su rankų pirštų pėdsakais. Patalpoje, daugiau reikšmingų pėdsakų tolimesnei tyrimo eigai neaptikta. Patalpoje, kurioje stovi įvairių markių automobiliai, stovi juodos spalvos „BMW“ 5 klasės automobilis, kurio priekinis bamperis dalinai nuimtas, bei išimti priekiniai žibintai, šalia stovi 3 klasės „BMW“ mėlynos spalvos, dalinai automobilis nurinktas, be priekinių sparnų, bamperio ir žibintų, taip pat automobilio salonas išrinktas – jo dalys guli automobilio viduje, automobilyje nėra vairo, šalia automobilio „BMW“ 5 serijos ant grindų guli įvairios veržlės, varžtai bei įrankiai, kurie buvo įrankių dėžėje. Įrankių dėžė padėta ant minėto automobilio variklio. Minėta įrankių dėžė paimta nuo stalo, esančio toje pačioje patalpoje, kur stovi automobiliai. Apžiūrėjus automobilius bei patalpas reikšmingų pėdsakų tolimesnei tyrimo eigai neaptikta. Apžiūrint patalpas, kurios langas pravertas, ant rėmo matoma laužimo žymė, nuo vidinės rėmo dalies paimta 1 daktiloskopinė plokštelė su rankų pėdsakais. Apžiūrėjus patalpą reikšmingų pėdsakų tolimesnei tyrimo eigai neaptikta. Autoservise įrengta signalizacija, objektą saugo apsaugos tarnyba. Vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Šalia serviso patalpų, ant padėklų sudėtos plytos, kurios apvyniotos plėvele – iš vieno padėklo praplėšta plėvelė, paimta plyta, kuria galimai buvo išdaužtas langas. Ant sienos yra elektros skydinė, kuri yra praverta. Apžiūros metu paimti objektai: 1 daktiloskopinė plokštelė su rankų pėdsakais, 1 vokas ir 1 daktiloskopinė plokštelė su rankų pėdsakais, 2 vokas (1 tomas, b. l. 36-38);

- 2018 m. kovo 1 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro (toliau – LPKTC) specialistės Ingos Valutienės specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad trys rankų pėdsakai, nukopijuoti ant daktiloskopinės plokštelės (iš voko Nr. 1), rasti ir paimti 2018 m. vasario 16 d., įvykio vietos apžiūros metu, (duomenys neskelbtini) tinkami asmeniui identifikuoti. Kiti rankų pėdsakai, nukopijuoti ant pateiktų dviejų daktiloskopinių plokštelių, netinkami asmeniui identifikuoti (1 tomas, b. l. 53-54);

- gautu raštu iš LPKTC dėl rankų pėdsakų patikrinimo, kuriame tikrinant latentinius rankų pėdsakus Daktiloskopinių duomenų registre buvo nustatyta, kad rankos pėdsakai (žr. pav. Nr. 1, 2, 3 2018 m. vasario 16 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-07976-18) sutampa su rankos atspaudais, esančiais daktiloskopinėje kortelėje, kurioje yra nurodyti šie anketiniai duomenys: D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 55);

- 2022 m. sausio 20 d. lyginamajam tyrimui paimtais rankų pirštų atspaudais, 2022 m. sausio 22 d. į LPKTC išsiųsta užduotis atlikti objektų tyrimą (1 tomas, b. l. 57-60);

- 2018 m. kovo 15 d. į LPKTC buvo išsiųsta užduotis atlikti objektų tyrimą dėl pirštų pėdsakų paimtų 2018 m. vasario 16 d., įvykio vietos apžiūros metu, (duomenys neskelbtini), sutapimo su A. Ž. pirštų atspaudais.

- 2018 m. kovo 23 d. LPKTC specialistės Ingos Valutienės specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad trys rankų pėdsakai yra palikti ne A. Ž. (1 tomas, b. l. 67-70);

- UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2018 m. balandžio 23 d. pranešimu, kuriame informavo, kad pagal pateiktą telefono numerį (duomenys neskelbtini), portale „autoplius.lt“ skelbimų nerasta (1 tomas, b. l. 78);

- 2022 m. sausio 14 d. elektroniniu paštu gautu pareiškimu dėl (duomenys neskelbtini) civilinio ieškinio, kuriame papildomai nurodyta, kad žalą (duomenys neskelbtini) atlygino pilnai, kurios 3728,64 eurų dalį sudarė draudimo kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ skirtos lėšos ir 3000,00 eurų iš savo sąskaitos sumokėjo (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 93-96);

- 2021 m. lapkričio 29 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, kad T. S. pateiktos penkios nuotraukos atpažinimui (tarp jų D. P. nuotrauka, pažymėta Nr. 4), pastarasis nurodė, kad iš pateiktų asmenų nuotraukų, nieko servise nematė (1 tomas, b. l. 140-142);

- 2021 m. lapkričio 29 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, kad T. S. pateiktos penkios nuotraukas atpažinimui (tarp jų A. Ž. nuotrauka, pažymėta Nr. 2), pastarasis nurodė, kad iš pateiktų asmenų nuotraukų, nieko prisiminti negali (1 tomas, b. l. 143-145);

- 2021 m. lapkričio 30 d. L. S. elektroniniu paštu atsiustomis sąskaitų - faktūrų nuotraukomis (1 tomas, b. l. 172-174);

- 2021 m. gruodžio 10 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, kad L. S. pateikus penkias nuotraukas atpažinimui (tarp jų D. P. nuotrauka, pažymėta Nr. 4), pastaroji nurodė, kad iš pateiktų asmenų nuotraukų, nei vienas iš asmenų autoserviso teritorijoje nebuvo (1 tomas, b. l. 182-184);

- 2021 m. gruodžio 10 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, kad L. S. pateikus penkias nuotraukas atpažinimui (tarp jų A. Ž. nuotrauka, pažymėta Nr. 2), pastaroji nurodė, kad iš pateiktų asmenų nuotraukų, tiksliai asmens 2018 m. vasario 14 d. atvykusio į servisą ir klausinėjusio dėl „BMW“ automobilio atpažinti negali, nes nepamena jo veido bruožų (1 tomas, b. l. 185-187);

- 2021 m. lapkričio 26 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos Emilijos Dzisevič tarnybiniu pranešimu dėl liudytojo A. Ž. papildomos apklausos, kuriame nurodyta, kad 2021 m. lapkričio 25 d. Vilniaus rajono policijos komisariato patalpose, adresu P. Vileišio g. 20C, Vilnius, ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-07976-18 buvo atlikta liudytojo A. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, papildoma apklausa. A. Ž. atvyko 14.40 val. Įsitikinus dėl jo tapatybės buvo užpildyta pažyma apie proceso dalyvio asmens duomenis ir išaiškintos jo, kaip liudytojo, teisės ir pareigos. Apklausos metu užduodant jam tyrimui reikšmingus klausimus, A. Ž. atsakinėjo netiksliai, abstrakčiai, negalėjo paaiškinti tam tikrų aplinkybių, susijusių su įvykiu bei laikotarpiu prieš įvykį ir po jo. Atsakinėdamas į klausimus dažnai keitė savo parodymus, taip pat išsisukinėjo nuo klausimų, bandydamas išvengti į juos atsakyti. Atvykęs nuolatos tikino, jog skuba ir neturi laiko apklausoms, iš jo žodžių – „nesąmonėms“. Buvo surašytas apklausos protokolas, kuris susipažinimui buvo perduotas A. Ž. A. Ž. atsisakė pasirašyti, kadangi, jo nuomone, nežino už ką pasirašo ir nesupranta, kas vyksta. Pakartotinai jam paaiškinus dokumentų esmę ir turinį, A. Ž. atsisakė pasirašyti. Asmens parašo atsisakymui patvirtinti į apklausos kambarį buvo pakviesta vyresnioji tyrėja Jurgita Ratkevičiūtė ir vyriausiasis tyrėjas Kšyštofas (Kšyštof) Kondratovič. Pareigūnams pakartotinai paaiškinus dokumentų esmę ir turinį, A. Ž. pakartotinai atsisakė pasirašyti. Pareigūnams bendraujant su asmeniu dar kartą duota pačiam perskaityti procesinius dokumentus ir eilinį kartą jam buvo paaiškinta jų esmė ir turinys A. Ž. dalinai suprato ir pasirašė. Liudytojo papildomos apklausos protokolo specialiajame priede asmuo nurodė, kad protokolą perskaitė, nieko nesuprato (1 tomas, b. l. 196);

- Vilniaus apskrities VPK Vilniaus RPK 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjo Arnoldo (Arnold) Juchnevič 2018 m. gegužės 14 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad dirbant pagal ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-07976-18, 2018 m. balandžio 5 d. buvo gauta telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuris priklauso A. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini) metais, išklotinė. Analizuojant išklotinės duomenis matyti, kad „Sim“ kortelė su telefono numeriu (duomenys neskelbtini) buvo įdėta ir naudojama mobiliajame telefone su IMEI (duomenys neskelbtini). 2018 m. vasario 26 d. A. Ž. apklausoje nurodė, kad „BMW F30“ vairą pirko pagal „autoplius.lt“ skelbimą iš asmens, kurio nepažįsta ir kuriam priklauso telefono numeris (duomenys neskelbtini). Nustatyti šio telefono numerio savininko nepavyko. 2018 m. balandžio 5 d. buvo gauta išklotinė telefono numerio (duomenys neskelbtini). Analizuojant gautą išklotinę paaiškėjo, kad „Sim“ kortelė su numeriu (duomenys neskelbtini) buvo įdėta bei naudota mobiliojo ryšio telefone, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Mobilaus ryšio telefonas, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) priklauso A. Ž.. Papildomos apklausos metu A. Ž. nurodė, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) priklauso jam pačiam. Automobilio „BMW F30“ vairą pirko ne iš „autoplius.lt“ skelbimo, o iš nepažįstamų asmenų Vilniaus mieste, Rasų gatvėje. Asmenų įsibrovusių į (duomenys neskelbtini) patalpas ir įvykdžiusių vagystę nustatyti nepavyko. Paieškos priemonės bus tęsiamos (2 tomas, b. l. 30);?

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad D. P. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išlaužęs (duomenys neskelbtini) priklausančio autoserviso patalpos lango rėmą bei plyta išdaužęs (duomenys neskelbtini) kitą dvigubą langą, pro šį įsibrovė į saugomas (duomenys neskelbtini) autoserviso patalpas bei nuo patalpose stovėjusio S. S. priklausančio „BMW 3 klasės F30“ automobilio VIN (duomenys neskelbtini) pagrobė 1500 eurų vertės priekinius žibintus, 800 eurų vertės M (packet) vairą su oro pagalve, nuo M. M. priklausančio „BMW 5 klasės F10“ automobilio VIN (duomenys neskelbtini), pagrobė 1500 eurų vertės priekinius žibintus, taip pat nuo lentynos pagrobė R. J. priklausančio automobilio „Audi Q3“ 600 eurų vertės priekinius žibintus, tokiais savo veiksmais įsibrovęs į patalpą pagrobė aukščiau nurodytiems asmenims priklausančio turto viso už 4400,00 eurų sumą. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. Nors D. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina byloje surinkti įrodymai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įvykio vietoje nuo lango vidinės rėmo dalies buvo paimta 1 daktiloskopinė plokštelė su rankų pėdsakais. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2022 m. sausio 25 d. specialisto išvadoje nurodyta, jog trys rankos pirštų pėdsakai yra palikti D. P. dešinės rankos smiliumi, didžiuoju, bevardžiu pirštais. Šias nustatytas aplinkybes patvirtina ir liudytojos L. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad patalpoje, kur buvo išdaužtas langas yra patalpa, kur tvarkomi automobilių kėbulai. Toje patalpoje klientai niekada nebūna ir jiems neleidžiama ten eiti. Ten dirba tik darbuotojai ir pašaliniai asmenys ten nesilanko. Taip pat teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, kad langas buvo atidarytas toje vietoje, kur nesilanko klientai, tai yra virtuvėlėje, o kitas langas buvo kur kėbulo darbai vyksta. Dar kartą pažymėjo, kad į šias patalpas pašaliniai žmonės neateina, nes langas yra užstatytas dėžėmis ir negalima prie jo prieiti iš vidaus. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamojo trys rankos pirštų pėdsakai negalėjo atsirasti ant lango atsitiktinai, kadangi jie buvo rasti ir užfiksuoti patalpos viduje, o ne iš išorės. Minėtos aplinkybės paneigia kaltinamojo versiją, dėl to, kad jis galėjo važiuoti į autoservisą (duomenys neskelbtini) rinktis naujų detalių, kadangi tuo metu vykdė automobilių remonto darbus ir galėjo atsiremti į langą bei tokiu būdu palikti pirštų pėdsakus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nei liudytojas T. S., kuris yra (duomenys neskelbtini) savininkas, nei liudytoja L. S., kuri yra minėtos įmonės komercijos direktorė ir jos viena iš darbo funkcijų yra priimti automobilius, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, kai buvo rodomos penkios nuotraukos, tarp jų ir kaltinamojo D. P., nurodė, kad neatpažįsta nei vieno asmens iš pateiktų apžiūrai nuotraukų. Atsižvelgiant į liudytojų parodymus galima daryti išvadą, kad autoservise (duomenys neskelbtini) kaltinamasis nesilankė ir nebendravo dėl automobilių detalių pirkimo.

Teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu atskirų asmenų duodami nevisiškai vienodi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai. Bylą nagrinėjantys teismai tokiais atvejais iš gautų faktinių duomenų visumos turi išrinkti atskirus įrodytus faktus, aplinkybes ir spręsti, kurie atskirų (ar to paties) asmenų parodymai apie reikšmingus faktus ar jų dalis laikytini patikimais. Taip nustatomos įrodytomis pripažintinos (tikrosios) bylos aplinkybės. Ir tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu ištirtų įrodymų visumą. Esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai, byloje esant neesminėmis detalėmis prieštaringiems duomenims, teismas daro tinkamai motyvuotas išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295-507/2016, 2K-7-511/2017, 2K-94-303/2019).

Teismų praktikoje aiškinant in dubio pro reo (visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai) principo turinį, paprastai neribojamas bylos aplinkybių, reiškinių ar faktų, dėl kurių gali kilti abejonės, aiškinamos kaltinamojo naudai, sąrašas. Abejonės gali kilti dėl bet kurių bylos elementų: dėl faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių buvimo, dėl teisinių veikos požymių (nusikalstamos veikos sudėties elementų ar požymių, kitų nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmingų aplinkybių) buvimo, dėl sąlygų, būtinų duomenų pripažinimui įrodymais, buvimo; dėl atskirų įrodymų patikimumo ir jų įrodomosios reikšmės; įrodymų visumos pakankamumo nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltumui konstatuoti ar kitų nagrinėjant bylą sprendžiamų klausimų. Taip pat pažymėta, kad kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurių neįmanoma pašalinti, ir tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti. Abejonių pašalinimo būdas yra ne tik BPK nustatytų veiksmų, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, atlikimas, bet ir tinkamas, atliktas laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, įrodymų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. sausio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-689/2018). Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Įvertinęs teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus, teismas daro išvadas dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Išvados daromos tik tada, kai išvadai pagrįsti pakanka įrodymų. Sprendimą dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti lemia daug aplinkybių: įrodymų kiekis, jų rūšys, patikimumas ir pan. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų leistinumo, patikimumo, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju įvertinus specialisto išvadą, liudytojų parodymus, įvykio vietos apžiūros protokolą, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose, kituose dokumentuose užfiksuotus duomenis bei kitą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą galima teigti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuria yra kaltinamas. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama D. P. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes D. P. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

Kaltinamojo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama apysunkiams nusikaltimams (BK 11 straipsnio 4 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę: teistas du kartus (2 tomas, b. l. 58-60, 61-64), baustas administracine tvarka (2 tomas b. l. 65-68, 69-74, 75-77), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, taip pat nėra duomenų, kad D. P. būtų gydytas VŠĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre, VŠĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (2 tomas, b. l. 50,51). Be to į Respublikinį priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą per penkių metų laikotarpį nesikreipė (2 tomas b. l. 52). Nusikalstamų veikų padarymo sistemiškumas neabejotinai atskleidžia antivisuomenines kaltinamojo D. P. nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nagrinėjamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Išdėstytos aplinkybės, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimas sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą bausmę – areštą, jo terminą nustatant artimą įstatymo nustatytam vidurkiui.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017).

Įstatymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti BK 75 straipsnio nuostatas tais atvejais, kai nuteistasis anksčiau yra padaręs nusikalstamų veikų, turi neišnykusį teistumą. Taip pat baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja išvadą, jog pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014; 2K-231-495/2019).

Kaltinamasis anksčiau nėra baustas arešto bausme, o įvertinus anksčiau aptartus jo nusikaltimą ir asmenybę apibūdinančius duomenis, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad jis yra dirbantis, nors administracine tvarka baustas, tačiau baudos sumokėtos, taip pat yra jauno amžiaus, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai dar gali būti pasiekti neizoliavus kaltinamojo nuo visuomenės, suteikiant galimybę įrodyti, jog jis yra vertas teismo ir visuomenės pasitikėjimo, o realaus arešto bausmės grėsmė yra pakankama sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vienerių) metų laikotarpiui, paskiriant jam intensyvią priežiūrą bei minėto straipsnio 5 dalies 5, 7, 10 punktuose numatytus įpareigojimus – įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini) nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio antroje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis turtinę žalą civiliniams ieškovams padarė savo neteisėtais veiksmais, o būtent įsilaužęs į (duomenys neskelbtini) autoservisą ir pagrobęs kaltinime nurodytus daiktus. Aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos – 6728,64 eurų atlyginimas, nustatant šios žalos atlyginimo terminą – per 1 (vienerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Tai pat turi būti nustatyti neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Baudžiamojoje byloje civiliniai ieškovai – (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo (b. l. 1 tomas 94-96).

Civiliniame ieškinyje (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad su (duomenys neskelbtini) autoservisu buvo sudaryta saugomo objekto sutartis. Į šį autoservisą 2018 m. vasario 16 d. buvo įsibrauta ir iš ten pavogtas turtas. Dėl šios priežasties (duomenys neskelbtini) iš savo sąskaitos sumokėjo 3000,00 eurų už draudimo poliso sumos perviršį. Civiliniame ieškinyje „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad pilnai žalą, tai yra 3728,64 eurus atlygino ši draudimo kompanija, dėl nuostolių atsiradusių 2018 m. vasario 16 d. sugedus signalizacijai (b. l. 1 tomas 90). Taigi, buvo pateikta (duomenys neskelbtini) autoserviso pretenzija dėl to, kad nesuveikus signalizacijai, jiems padaryta turtinė žala, o būtent, kad buvo pavogtos automobilių dalys. (duomenys neskelbtini) sutarė su (duomenys neskelbtini) dėl minėtos žalos atlyginimo ir aptarta suma buvo išmokėta autoservisui.

(Duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“ civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintini.

Teismo ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“ civiliniuose ieškiniuose turtinė žala kilo dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, tai yra jis įsilaužęs į autoserviso patalpą pagrobė svetimą, jam nepriklausantį turtą, dėl ko (duomenys neskelbtini) pagal sudarytą sutartį ir buvo išmokėta pagrobtų daiktų vertė, todėl civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas, iš kaltinamojo priteisiant 3000,00 eurų turtinę žalą. Taip pat civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas, iš kaltinamojo priteisiant 3728,64 eurus turtinės žalos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina (2 tomas, b. l. 40-41).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su A. Ž. daktiloskopine kortele (Nr. 10-S-30002) bei vokas Nr. 1 su 1 daktiloskopine plokštele, vokas Nr. 2 su 1 daktiloskopine plokštele (IBPS - V- 352224) 2022 m. sausio 26 d. nutarimu perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato saugyklą – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (1 tomas, b. l. 72).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 10 punktais, D. P. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, paskiriant intensyvią priežiūrą bei įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini) nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 punktu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti šioje baudžiamojoje byloje iš jo priteistą 6728,64 eurų dydžio turtinę žalą civilinių ieškovų naudai.

Civilinio ieškovo – (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš D. P. 3000,00 eur (Tris tūkstančius eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo – „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš D. P. 3728,64 eur (Tris tūkstančius septynis šimtus dvidešimt aštuonis eurus ir 64 cnt) turtinės žalos atlyginimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su A. Ž. daktiloskopine kortele (Nr. 10-S-30002) bei voką Nr. 1 su 1 daktiloskopine plokštele, voką Nr. 2 su 1 daktiloskopine plokštele (IBPS - V- 352224) 2022 m. sausio 26 d. nutarimu perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato saugyklą – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.