- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-09-26
- Bylos Nr.
- 1-1753-1011/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Kaltinamasis
- D. J.
- Civilinis ieškovas
- V. S.
- Civilinis atsakovas
- „S. I. AS Lietuvos filialo“
- Advokatai
- Povilas Latvys
viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikoje, Latvijos Respublikos pilietis, turintis leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, latvis, neteistas, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini)
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 str. 2 d., padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. J. kaltinamas tuo, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio vairavo kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:
2016 m. sausio 28 d., apie 04.29 val., Vilniuje, pažeisdamas kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo automobilį „F. K.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 2,85 promilės etilo alkoholio), be to, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 99 punkto reikalavimą, numatantį, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse, ir 118 punkto reikalavimus, numatančius, kad dvipusio eismo kelyje iš keturių ir daugiau eismo juostų arba kelyje su skiriamąja juosta draudžiama įvažiuoti į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, vairuojamu automobiliu įvažiavo į Ozo gatvės eismo pusę, skirtą važiuoti nuo Buivydiškių gatvės pusės, ir važiavo antra eismo juosta priešinga nustatytam eismui kryptimi link Buivydiškių gatvės pusės, dėl ko apie 44 metrų atstumu nuo nuvažiavimo link Ukmergės gatvės sudarė kliūtį pagal nustatytą eismo kryptį nuo Buivydiškių gatvės pusės važiavusiam V. S. vairuojamam automobiliui „R. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė. Šio eismo įvykio metu V. S. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o taip pat buvo apgadintas V. S. nuosavybės teise priklausantis automobilis „R. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko pastarajam buvo padaryta didelė 5 000 eurų turtinė žala ir UAB „Nordea F. L.“ nuosavybės teise priklausantis automobilis „F. K.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Šiais veiksmais kaltinamasis D. J. padarė BK 281 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis D. J. savo kaltę jam inkriminuojamu nusikaltimu pripažino visiškai ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Paaiškino, kad įvykio dieną buvo stresinėje situacijoje, nes sužinjo, kad yra atleidžiamas iš darbo. Nuvažiavęs į Akropolį nuėjo į Kazino, kur išgėrė alkoholio. Vėliau sėdo už vairo ir atsimena, kas sustojo ir pajuto smūgį. Vėlesnius įvykius blogai atsimena, prisimena, kad atvažiavo policija, greitoji. Nurodo, kad važiavo sankryžoje prie Akropolio, iki įvykio net nesuvokė, kad važiuoja ne ta eismo juosta. Matyt bus supainiojęs šviesoforo signalą. Sutinka, kad pasiėlė blogai, dėl jo kaltės nukentėjo žmogus. Per įvykį ir pats nukentėjo, labai skaudėjo ranką, teko operuoti. Nurodo, kad šiuo metu jau 8 mėnesius neranda darbo. Su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu sutinka dalinai, sutinka sumokėti 2 000 Eur moralinės žalos, kitoje dalyje nesutinka. Stengėsi susisiekti su nukentėjusiuoju, bet jam būdavo atsakoma. Labai gailisi dėl įvykio.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu D. J. gynėjas advokatas P. L. prašė teismo atsižvelgti į kaltinamojo lengvinančias aplinkybes – pripažino kaltę, gailisi, netrukdė tyrimui, taip pat jo asmenybę, tai, kad neteistas. Nurodo, kad nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys yra nepagrįstai didelis, eismo įvykis pagal savo pobūdį nelaikytinas labai sunkiu nusikaltimu. Prašė teismo kiek galima sumažinti skirtinos bausmės dydį, taip pat nurodo, kad nukentėjęs V. S. nepagrįstai reikalauja priteisti 14 377,36 Eur, iš kurių 4 377,36 Eur turtinė žala ir 10 000 Eur neturtinė žala bei 1 500 Eur advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, kadangi nukentėjusiojo pateiktas civilinis ieškinys nukrypsta nuo Lietuvos A. T. suformuotos praktikos analogiškose bylose.
Civilinio atsakovo S. I. AS Lietuvos filialo atstovas G. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nukentėjusysis reiškia nepagrįstai didelį ieškinį. Nurodė, kad nukentėjusysis į draudimo bendrovę kreipėsi tik dėl turtinės žalos – sugadino automobilio. Ekspertai apskaičiavo, kad iki eismo įvykio, nukentėjusiojo automobilis buvo vertas 4 4436 Eur. Automobilio liekamoji vertė buvo 782 Eur. Nurodo, kad skirtumas tarp automobilio rinkos vertės iki įvykio ir automobilio liekamosios vertės sudarė 3 654 Eur. Ši suma ir buvo pervesta į nukentėjusiojo sąskaitą. Su kitais reikalavimais nukentėjusysis nesikreipė. Apie patirtą turtinę žalą bei sveikatos sutrikdymą, civilinis atsakovas sužinojo tik gavęs civilinį ieškinį. Šiai dienai civilinis atsakovas sutinka atlyginti 1813,72 Eur, kas sudaro patirta žala dėl sportinio kostiumo ir įvertinta neturtinė žala. Kitoje dalyje civilinis atsakovas nesutinka su civiliniu ieškiniu, nurodo, kad jis paremtas tik kažkokiomis prielaidomis ir nėra tinkamai įrodytas.
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis V. S. nurodė, kad savo civilinį ieškinį palaiko pilnai. Nurodo, kad per eismo įvykį patyrė smegenų sukrėtimą, be to buvo ir kaklo trauma. Eismo įvykio metu buvo pažeisti 4 dantys, dantų gydymas užsitęsė, kadangi buvo sanatorijoje ir ilgą laiką jų tvarkyt negalėjo. Dėl vitaminų nori paaiškinti, kad gydytojai receptų neišrašo, todėl rašytinių įrodymų pateikti negali. Dėl automobilio nori paaiškinti, kad draudimo bendrovė jam išmokėjo 3 654 Eur, su šia suma sutiko, nes bijojo, kad negaus visai jokios sumos. Šiai dienai prašo tenkinti jo civilinį ieškinį pilnai. Taip pat pažymėjo, kad eismo įvykio metu patirtus sužalojimus gydėsi ilgai, iki šiol jaučia sužalojimo pasekmes. Nurodo, kad šiai dienai jo būsena yra bloga.
Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas advokato padėjėjas P. L. prašė civilį ieškinį tenkinti pilnai. Nurodė, kad ieškinys pagrįstas įrodymais. Dėl turtinės žalos, mano, kad ji priteistina visoje sumoje. Turtinė žala susideda iš kelių aspektų, tai automobilio vertės skirtumas, kuris sudaro 2 300 Eur ir drabužių sugadinimas – 63 Eur. Dėl vitaminų išrašymo, ieškinyje išsamiai paaiškinta, ką patvirtino ir nukentėjusysis, kad gydytojai receptų neišrašo. Dėl dantų negalima sakyti, kad užsitęsė laikas. Natūralu, kad pirminės apžiūros metu buvo galima nepastebėti su dantų sužalojimų, tik atlikus detaliąją pamatyti kiti sužalojimai. Todėl turtinė žala turi būti atlyginta pilnai. Dėl neturtinės žalos nurodo, kad 10 000 Eur dydis yra pagrįstas, negalima remtis teismų praktika, kadangi visas pragyvenimo lygis yra pakitęs. Todėl pareikštą civilinį ieškinį prašo tenkinti pilnai.
Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, o kaltinamasis D. J., po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, nukentėjusysis, civilinio ieškovo atstovas, gynėjas, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas ((duomenys neskelbtini) str.).
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:
Nukentėjusiojo V. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriais jis paaiškino, kad 2016-01-28, apie 04.25 val., Vilniuje, vairuodamas jam priklausantį automobilį „R. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apie 60 km/h greičiu važiavo Ozo gatvės antra eismo juosta iš trijų nuo Buivydiškių gatvės pusės. Kitų ta pačia kryptimi važiuojančių automobilių nebuvo. Buvo tamsus paros metas, tačiau gatvė apšviesta dirbtiniu apšvietimu. Pravažiavus nuvažiavimą link Ukmergės gatvės ir pasiekus virš šios gatvės esantį viaduką, jis pamatė priešinga eismui puse link jo važiuojantį automobilį. Tarp automobilių tuo metu buvo apie 200 metrų atstumas. Pamanęs, kad šio automobilio vairuotojas supainiojo Ozo gatvės eismo puses, jis sumažino vairuojamo automobilio greitį iki 50 km/h. Tuo tarpu prieš eismą važiavęs „Ford“ markės automobilis pradėjo didinti greitį. Jis dar labiau sumažino greitį ir bandė pasukti vairuojamą automobilį į kairę pusę, link trečios eismo juostos, tačiau išvengti susidūrimo nepavyko. Automobilis „Ford“ priekine dalimi atsitrenkė į jo automobilio priekinį dešinį kampą. Išlipęs iš automobilio apie įvykį telefonu pranešė policijai, iškvietė greitosios pagalbos darbuotojus. Po to jis nuėjęs atidarė automobilio „Ford“ vairuotojo duris. Pamatė vairuotojo vietoje sėdintį akivaizdžiai neblaivų vyrą. Maždaug po 10 minučių į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai ir greitosios pagalbos darbuotojai. Pastarieji automobilio „Ford“ vairuotoją išgabeno į ligoninę. Jis pats jautėsi blogai, todėl po kiek laiko į įvykio vietą atvykęs pusbrolis jį taip pat nuvežė į ligoninę. Dėl eismo įvykio jam buvo padaryta turtinė, moralinė ir fizinė žala, todėl prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju. Teisė pareikšti civilinį ieškinį jam išaiškinta. Ieškinį reikš jei draudimo bendrovė pilnai neatlygins padarytos žalos. Dėl eismo įvykio metu sugadinto automobilio „R. M.“ jam buvo padaryta 5 000 eurų turtinė žala. Šią žalą vertina kaip didelę, nes jo pajamos yra 300 eurų per mėnesį. (b. l. 17,18; 20; 61)Valstybinės TMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 748/2016(01) konstatuota, kad eismo įvykio metu D. J. buvo neblaivus (jo kraujyje rasta 2,84 promilės etilo alkoholio). (b. l. 87)Valstybinės TMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad V. S. eismo įvykio metu patyrė: kaktos odos nubrozdinimą; nežymų pakraujavimą po galvos smegenų kairės kaktinės skilties voratinkliniu dangalu, dviejų dantų vainikų dalies lūžius ir dešinės rankos riešo bei plaštakos sumušimus. Sužalojimai visumoje atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą. (b. l. 63, 64)
Eismo įvykio vietos ir transporto priemonių apžiūrų metu nustatyta, kad 2016-01-28 eismo įvykis kilo Vilniuje, Ozo gatvės važiuojamojoje dalyje, jos 3-ų juostų eismo pusėje, skirtoje važiuoti nuo Buivydiškių gatvės pusės link Gelvonų gatvės, žiūrint eismo kryptimi - už virš Ukmergės gatvės esančio viaduko, apie 44 m atstumu už skiriamojoje juostoje esančio pravažiavimo, skirto iš šios eismo pusės sukti į kairę, link Ukmergės gatvės. Apžiūros metu buvo užfiksuota, kad šioje važiuojamosios dalies vietoje stovėjo priekinėmis dalimis susidūrę automobiliai, t.y. V. S. vairuotas „R. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas - V. S.) ir D. J. vairuotas „F. K.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas – UAB "(duomenys neskelbtini).“; privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu draustas „S. I. AS Lietuvos filialas“). Automobilis „R. M.“ stovėjo antroje eismo juostoje, priekine dalimi nukreiptas eismo kryptimi link Gelvonų gatvės, apie 45 laipsnių kampu pasuktas į kairę pusę (link 3-ios eismo juostos). Automobilis „F. K.“ stovėjo išilgai kelio ašies atžvilgiu, ant antros ir trečios eismo juostas skiriančios linijos, priekine dalimi nukreiptas prieš eismo kryptį, t.y. Buivydiškių kryptimi. Abu automobiliai buvo apgadinti. Pagrindiniai apgadinimai lokalizavosi priekinėse dalyse, kuriomis buvo kontaktuota susidūrimo metu. (b. l. 10, 11)
Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo bei vertinimo
BK 281 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.
BK 281 str. 2 d. nustatyta, jog tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų.
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma visiškai patvirtino D. J. pareikštą kaltinimą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisme D. J. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, išsamiai nurodė padarymo aplinkybes.
Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad D. J. 2016-01-28 apie 4.29 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,84 prom.), vairuodamas automobilį „F. K.“, Ozo g., Vilniuje, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su nukentėjusiojo V. S. vairuojamu automobiliu „R. M.“. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. T-A 748/2016(01), konstatuota, kad D. J. eismo įvykio metu buvo neblaivus, 2016-01-28, 5.35 val. iš jo tyrimams paimtame kraujyje rasta 2,84 promilės etilo alkoholio. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje, konstatuota, kad nukentėjusysis V. S. eismo įvykio metu patyrė kaktos odos nubrozdinimą, nežymų pakraujavimą po galvos smegenų kairės kaktinės skilties voratinkliniu dangalu, dviejų dantų vainikų dalies lūžius ir dešinės rankos riešo bei plaštakos sumušimus. Sužalojimai atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą.
Įvertinus V. S. sveikatos sutrikdymo mastą, taip pat tai, jog D. J. eismo įvykį sukėlė būdamas neblaivus, darytina išvada, kad nurodytais veiksmais kaltinamasis padarė BK 281 str. 2 d. numatytą nusikaltimą.
Skirdamas kaltinamajam D. J. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo D. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl savo neteisėtų veikų nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 str.1 d. 2 p.).
Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam D. J. taip pat atsižvelgia į padaryto nusikalstamo veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, veika baigta, taip pat kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes: neteistas, buvo trauktas administracinėn atsakomybėn, priklausomybės ligų ir psichiatrinėse ligoninėse negydytas.
Įvertinęs visas baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad D. J. už BK 281 str. 2 d. padarytą nusikaltimą skirtina bausmė – 39 MGL dydžio bauda.
Atsižvelgus į tai, kad D. J. nusikalstamą veiką pripažino ir baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, yra pagrindas taikyti BK 64¹ str. nuostatas, paskirtą bausmę sumažinti 1/3, ir D. J. paskirti galutinę bausmę – 26 MGL baudą.
BK 68 str. 1 d. nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
Atsižvelgęs į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis teise vairuoti transporto priemones, teismas sprendžia ir dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimo asmeniui naudotis teise vairuoti transporto priemones) taikymo tikslingumo. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisyklių ar BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs taisyklių reikalavimus ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008).
Pažymėtina, kad D. J. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – vairuodamas kelių transporto priemonę, taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko nukentėjo asmuo, kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, vairavo apsvaigęs nuo alkoholio. Vairavimas transporto priemonės esant neblaiviam laikytinas šiurkščiu Kelių eismo taisyklių pažeidimu. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, paskyrimas nagrinėjamu atveju yra proporcingas ir atitinka teisingumo principą, be to, suteiks D. J. galimybę suvokti specialios teisės turėjimo atsakomybę ir motyvuos ateityje nepažeidinėti Kelių eismo taisyklių. Atsižvelgus į tai, baudžiamojoje byloje esantis D. J. vairuotojo pažymėjimą Nr. 00606080, perduotinas saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.
2016-03-22 Vilniaus apylinkės prokuratūros 3 – ojo skyriaus nutarimu D. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas (b. l. 124-127) – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.
Dėl V. S. pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo
2016-08-16 nukentėjusysis V. S. teismui pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo jo naudai iš kaltinamojo D. J. priteisti 10 000 Eur neturtinės, 4 377,36 Eur turtinės žalos atlyginimo. Be to, prašo priteisti 1 500 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad draudimo bendrovė S. I. AS Lietuvos filialas nukentėjusiajam V. S. iš viso išmokėjo 3 654 Eur dydžio kompensaciją jo patirtai turtinei žalai atlyginti.
Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. sakoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėtos straipsnio 2 d., be kita ko, sakoma, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-05-10 nutartis baudž. b. Nr. 2K-227/ 2011 ir kt.).
Byloje nustatyta, kad dėl D. J. neatsargių veiksmų V. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, jam sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusysis patyrė kaktos odos nubrozdinimą, nežymų pakraujavimą po galvos smegenų kairės kaktinės skilties voratinkliniu dangalu, dviejų dantų vainikų dalies lūžius ir dešinės rankos riešo bei plaštakos sumušimus. Kaip minėta, sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad dėl sveikatos sužalojimo V. S. patyrė skausmą, taip pat neigiamus išgyvenimus, susijusius su gydymu, buitiniais nepatogumais. Pateikti įrodymai liudija, kad V. S. pakankamai ilgą laikotarpį gydėsi. Kita vertus byloje nėra duomenų apie tai, kad nukentėjusiajam po traumos bendra sveikatos būklė pablogėjo, ar ateityje bus jaučiamos pasekmės, susijusios su patirtu sveikatos sužalojimu.
Teismas, įvertinus visas minėtas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nukentėjusiajam V. S. nusikaltimu padaryta neturtinė žala vertintina 2 000 Eur. Teismo manymu, tokio dydžio piniginė kompensacija labiausiai atitiktų balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir jos sukeltų padarinių.
Byloje draudimo bendrovės S. I. AS Viliaus filialo raštas patvirtina, kad automobilis F. K., kurį vairavo D. J., buvo draustas (b. l. 78). Civilinės atsakomybės draudimo atveju draudikas privalo atlyginti žalą. Tuo atveju, kai draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina asmuo, atsakingas už žalos padarymą (Civilinio kodekso 6.254 str. 2 d.). Taigi, D. J. atsakomybė yra subsidiari ir jis atlyginti žalą tiesiogiai V. S. privalėtų atlyginti tuo atveju, jeigu ši neturtinė žala (jos dalis) negalėtų būti išreikalauta iš S. I. AS Viliaus filialo, t. y. šios bendrovės nemokumo atveju. Todėl V. S. 2 000 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti priteistina iš S. I. AS Viliaus filialo.
Nukentėjusysis V. S. pareiškė 4 377,36 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad dėl patirto sužalojimo turėjo gydytis, pirko vaistus, kurį laiką negalėjo dirbti. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų sumažėjo bendravimo galimybės, negalėjo aktyviai sportuoti, o sumažėjus fiziniam krūviui pradėjo augti svoris, po eismo įvykio jis padidėjo net apie 10 kg.
Pagal (duomenys neskelbtini) str. 2 d., tik išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Teismo posėdžio metu kaltinamojo ir nukentėjusiojo pozicijos dėl ieškiniu pareikštos turtinės žalos dydžio nesutapo. D. J. gynėjas kėlė abejones dėl šios ieškinio dalies pagrįstumo ir šių abejonių teismas negalėjo pašalinti vertindamas byloje esančius įrodymus.
Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad byloje esantys įrodymai yra prieštaringi, tiksliai apskaičiuoti V. S. padarytos turtinės žalos dydžio nėra galimybės, todėl civilinis ieškinys toje dalyje, kurioje prašoma priteisti turtinę žalą, perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.).
Nukentėjusysis V. S. taip pat prašė priteisti iš D. J. 1 500 Eur advokato pagalbai apmokėti.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad D. J. savo nusikalstamą veiką pripažino, faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių neginčijo ir byla buvo išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka, tai, kad nukentėjusiojo pareikšto ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo buvo perduota nagrinėti civilinio proceso tvarka, teismas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, mano, kad atstovavimo išlaidos baudžiamoje byloje mažintinos, ir iš D. J. nukentėjusiojo naudai priteistini 400 Eur atstovavimo išlaidoms atliginti ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas
nusprendė:
D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 284 str. 2 d., ir skirti jam už tai 39 MGL baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir D. J. paskirti galutinę bausmę – 26 MGL (979,16 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 68 str., paskirti D. J. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams.
D. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
V. S. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš S. I. AS Viliaus filialo (įmonės kodas 302677744), taip pat subsidiariai iš D. J., 2 000 (du tūkstančius) Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti.
V. S. civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
P. V. S. naudai iš D. J. 400 (keturis šimtus) Eur patirtoms proceso išlaidoms atlyginti.
Baudžiamojoje byloje saugomą D. J. vairuotojo pažymėjimą Nr. 00606080, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.