Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, 1A-66-519/2024

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-02-14
Bylos Nr.: 1A-66-519/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-23130-2022-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Gražvydas Poškus, Laisvydas Zederštremas, Ernesta Montvidienė
Kaltinamasis: R. K.
Nukentėjusysis: D. J.
Advokatai: Irma Bekerė, Naina Lanzbergienė, Mindaugas Jonaitis

Kategorijos

1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-66-519/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23130-2022-8 Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.1.; 1.2.14.1.2.2.; 2.1.7.4.1.; 2.1.15.3.3.1.; 2.4.2.1.; 2.4.6.5.2.; 2.4.7.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 14 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laisvydo Zederštremo,

sekretoriaujant Ingai Jocienei, Viktorijai Patkauskienei,dalyvaujant prokurorui Sigitui Dobiliauskui,gynėjams advokatams Irmai Bekerei, Nainai Lanzbergienei, Mindaugui Jonaičiui,išteisintajam R. K.,nukentėjusiajai D. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Sigito Dobiliausko apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje (pasikėsinimas pagrobti turtą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir jam skirtas 20 (dvidešimties) parų areštas.

A. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirtas 40 (keturiasdešimties) parų areštas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 40 (keturiasdešimties) parų areštas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas A. S. laikino sulaikymo laikas nuo 2022-02-05 00.05 val. iki 2022-02-05 11.25 val. ir suėmime išbūtas laikas nuo 2023-05-04 iki 2023-08-18.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant, prie 2023 m. rugpjūčio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi, kuria subendrintos 2023 m. gegužės 31 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų ir 2023 m. gegužės 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiais paskirtos bausmės, pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių. Į bausmės laiką įskaitytas pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartį atliktas ir įskaitytas bausmės laikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 8, 10 punktais, A. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant A. S. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

A. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

R. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

D. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

D. J. 540 Eur civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. S. nuteistas už tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis neteisėtai įgijo fizinio asmens dokumentą – ant A4 formato popieriaus lapo atspausdintą Galimybių pasą, išduotą A. R. vardu, galiojantį nuo 2022 m. sausio 11 d. 14:36 val. iki 2022 m. kovo 11 d. 14:36 val., su tik A. R. priskirtu naudoti QR kodu, laikė šį dokumentą su savimi ir neteisėtai jį panaudojo, t. y. 2022 m. sausio 31 d. 18:32 val. patekdamas į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini), patikros punkte pateikė šį dokumentą kontrolieriai A. S. kaip savo paties dokumentą, suteikiantį teisę įeiti į vidų.

2. Taip pat A. S. nuteistas už tai, kad jis pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent: 2022 m. sausio 31 d. apie 18:37 val. išeidamas iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), sandėlio patalpų pasikėsino pagrobti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius daiktus – 199 eurų vertės daugiafunkcinį įrankį „Makita TM 3000CX“ ir 159 eurų vertės akumuliatorinį kampinį šlifuoklį „Makita DGA“, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikytas parduotuvės darbuotojo, viso pasikėsino pagrobti svetimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio 358 eurų vertės turto.

3. R. K., D. K. ir A. S. buvo kaltinami tuo, jog pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2022 m. vasario 4 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 22:30 val., adresu: (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, bendro naudojimo virtuvėje, atsukus D. J. priklausančios spintelės pakabinamos spynos įkabos varžtus pagrobė svetimą, nukentėjusiajai D. J. priklausančius spintelėje buvusius daiktus: 130 eurų vertės sulčiaspaudę - kokteilinę „(duomenys neskelbtini)“, 70 eurų vertės šviečiančią kompiuterio klaviatūrą, kurios gamintojas nenustatytas, 22 eurų vertės kavamalę „(duomenys neskelbtini)“, 50 eurų vertės kavos aparatą, kurio gamintojas nenustatytas, 4 vnt. „(duomenys neskelbtini)“ vyriškų kvepalų, kurių vieneto vertė 47 eurai, iš viso už 188 eurų, 130 eurų vertės ausines „(duomenys neskelbtini)“, 7 vnt. nenustatyto gamintojo flakonų su kvapniosiomis granulėmis, kurių vieneto vertė 8 eurai, viso už 56 eurus ir kitus menkaverčius daiktus, iš viso pagrobė svetimą, D. J. priklausančio turto, už 646 eurų.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Sigitas Dobiliauskas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 12 d nuosprendžio dalį dėl A. S., D. K. ir R. K. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, subendrinti A. S. paskirtas bausmes pagal BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalį (pasikėsinimas pagrobti turtą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“), BK 302 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį bei skirti subendrintą 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtą subendrintą bausmę subendrinti iš dalies sudedant su 2023 m. rugpjūčio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi, kuria subendrintos 2023 m. gegužės 31 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų ir 2023 m. gegužės 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiais paskirtos bausmės, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 metus 7 mėnesius laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaityti A. S. laikino sulaikymo laiką nuo 2022-02-05 00.05 val. iki 2022-02-05 11.25 val., suėmime išbūtą laiką nuo 2023-05-04 iki 2023-08-18 bei pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartį atliktą bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, A. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant A. S. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio). Taip pat prašo D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti sudedant su 2022 m. spalio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 metus 3 mėnesius laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaityti pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 7 d. nuosprendį atliktą visą bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, D. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigoti neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusieję su darbu, (ar mokymusi), nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Taip pat prašo R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Prokuroras apeliaciniu skundu taip pat prašo tenkinti civilinio ieškovo D. J. pareikštą civilinį ieškinį dėl 540 eurų žalos atlyginimo ir šią sumą prašo priteisti solidariai iš R. K., D. K. ir A. S.. Laikiną nuosavybės teisių apribojimą, paskirtą prokuroro 2022 m. gruodžio 14 d. nutarimu, prašo palikti galioti iki žalos atlyginimo nukentėjusiajai. Likusią nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą.

Šalies argumentai

4.1. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje numatytus pažeidimus, kurie sukliudė teismui priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą dalyje dėl R. K., D. K. ir A. S. pateikto kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Prokuroro nuomone, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes bei padarė nepagrįstą išvadą, kad kaltinamieji A. S., D. K., R. K. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje.

4.2. Prokuroras nesutinka su teismo išvada, kad kaltinimai R. K., D. K., A. S. dėl vagystės daiktų, kurie nurodyti kaltinamajame akte, grindžiami tik nukentėjusiosios D. J. parodymais, kuriais suabejoti davė pagrindą ne tik kaltinamųjų R. K., D. K., A. S. parodymai, bet ir liudytojų A. K., L. J., I. S., M. V. parodymai. Prokuroro teigimu, teismas nukentėjusiosios D. J. parodymus nepagrįstai vertino kaip melagingus ir jais nesirėmė, konstatuodamas kad jie prieštaravo teismo ištirtų ir įvertintų bylos duomenų visumai. Prokuroro įsitikinimu, ne visi nukentėjusiosios parodymai neatitinka byloje surinktų įrodymų visumos, todėl mano, kad teismas tinkamai neįvertino visų bylos duomenų.

4.3. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad įvykio vietos apžiūros protokole yra užfiksuoti pavogti daiktai, kurie buvo išmesti pro langą. Pažymi, jog pareigūnė M. V., kuri buvo įvykio vietoje, nurodė, kad A. S. vagystę įvykdė dar su dviem draugais, kurie ir buvo aptikti viename iš bendrabučio kambarių, ir kurie pagrobtus daiktus sudėtus į kuprinę išmetė pro viršutinio aukšto langą, kuriuos pareigūnai rado. Liudytoja M. V. parodė, jog A. S. prisipažino, kad jis paėmė daiktus. Teigia, kad iš kaltinamųjų duotų parodymų matyti, jog jie pripažino, kad išplėšė spintelę ir susikrovė daiktus į kuprinę, o po to kuprinę išmetė pro langą.

4.4. Prokuroras nurodo, kad nukentėjusioji D. J. tvirtino, kad kaimynas I. jai pasakė, jog vagys išplėšė jos spintą. Nukentėjusioji taip pat parodė, jog kaltinamieji išmetė pro langą didelę kareivišką tašę su jos daiktais, kitus pavogtus daiktus jie galėjo paslėpti. Raktą nuo spintos turėjo tiktai ji. Į spintą eina kiekvieną dieną po kelis kartus. Prokuroro nuomone, nebuvo pagrindo visiškai atmesti nukentėjusiosios parodymų, kadangi jos parodymus patvirtina ir liudytojas L. J., kuris nurodė, kad užrakinta spinta buvo išplėšta, jog spintoje buvo klaviatūra, sulčiaspaudė, ausinės ir kiti daiktai. Prokuroro teigimu, nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojas I. S., kuris taip pat nurodė, kad pastebėjo, jog kaimynės D. J. spinta yra išplėšta, akivaizdžiai matėsi, kad durys neatrakintos, o išplėštos. Pažymi, jog asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokoluose užfiksuota, kad liudytojas I. S. atpažino kaltinamuosius. Kaltinamųjų kaltę patvirtina ir daktiloskopinio tyrimo specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolai, daiktų apžiūros protokolai. Atkreipia dėmesį į tai, kad liudytoja R. Ž. patvirtino, jog įtariamųjų apklausas atliko dalyvaujant gynėjams, įtariamieji parodymus davė savo noru, psichologinio spaudimo nedarė, ką papasakojo, tą ji užrašė, įtariamieji susipažino su protokolais. Pažymi tai, jog tiek D. K., tiek ir A. S. apklausiami teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodydami, jog jie teisingi.

4.5. Prokuroro teigimu, teismas netinkamai taikė BK 178 straipsnio 2 dalį, nevertino kiekvieno įrodymo atskirai ir jų reikšmės, neanalizavo bylos aplinkybių visumos, nustatydamas nusikalstamos veikos požymius pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, toks teismo nuosprendis neatitinka baudžiamojo įstatymo paskirties. Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, rėmėsi tik dalimi bylos duomenų, nepagrįstai išskyrė ir sureikšmino kai kurias bylos aplinkybes, į kai kurias aplinkybes iš viso neatsižvelgė ir jų neįvertino arba vertino į jas neįsigilinęs dėl to padarydamas klaidingas išvadas, padarytos teismo išvados nėra aiškios, padarytos remiantis atrinkta bylos duomenų dalimi, bet ne visa bylos medžiaga ir įrodymų analize, neįsigilinus į tiriamą situaciją, nesusipažinus su visais bylos duomenimis, ir tai rodo, kad teismas įrodymus byloje įvertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytus reikalavimus, šie padaryti pažeidimai buvo esminiai, nes jie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

4.6. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad pripažinus R. K., D. K. ir A. S. kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, spręstinas bausmės skyrimo klausimas. Atsižvelgiant į jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytų nusikalstamų veikų motyvus bei tikslus, į nusikalstamų veikų stadijas, į kaltinamųjų asmenybes, jiems skirtina laisvės atėmimo bausmė. Prokuroro teigimu, D. K. ir A. S. yra pagrindai taikyti BK 75 straipsnį, ir jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. R. K. šiuo metu yra suimta kitoje byloje, todėl jam BK 75 straipsnio nuostatos netaikytinos. Panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį ir priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, prokuroro nuomone, turi būti tenkinamas ir nukentėjusiosios civilinis ieškinys.

4.7. Apeliaciniu skundu prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu, prokuroro 2022 m. gruodžio 14 d. nutarimu, buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas R. K., D. K. ir A. S. banko sąskaitoms, tačiau teismas nuosprendyje dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo klausimo nepasisakė. Priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktinas iki žalos atlyginimo nukentėjusiajai.

5. Teismo posėdyje prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusioji D. J. prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo A. S. gynėjas advokatas Mindaugas Jonaitis, išteisintojo D. K. gynėja advokatė Irma Bekerė, išteisintasis R. K. ir jo gynėja advokatė Naina Lanzbergienė prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti ir nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl A. S., R. K. ir D. K. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, prašo nuketėjusiajai D. J. priteisti civilinį ieškinį ir išspręsti klausimą dėl prokuroro 2022 m. gruodžio 14 d. nutarimu paskirto laikino nuosavybės teisių apribojimo.

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, prokuroro apeliacinio skundo motyvus, apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ne tik nepagrįstai išteisino A. S., R. K. ir D. K. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, bet ir skundžiamame nuosprendyje neaptarė vagystę kvalifikuojančių požymių.

8. R. K., D. K. ir A. S. buvo kaltinami pagal BK 178 straipsnio 2 dalį tuo, jog pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2022 m. vasario 4 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 22:30 val., adresu: (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, bendro naudojimo virtuvėje, atsukus D. J. priklausančios spintelės pakabinamos spynos įkabos varžtus pagrobė svetimą, nukentėjusiajai D. J. priklausančius spintelėje buvusius daiktus: 130 eurų vertės sulčiaspaudę - kokteilinę „(duomenys neskelbtini)“, 70 eurų vertės šviečiančią kompiuterio klaviatūrą, kurios gamintojas nenustatytas, 22 eurų vertės kavamalę „(duomenys neskelbtini)“, 50 eurų vertės kavos aparatą, kurio gamintojas nenustatytas, 4 vnt. „(duomenys neskelbtini)“ vyriškų kvepalų, kurių vieneto vertė 47 eurai, iš viso už 188 eurų, 130 eurų vertės ausines „(duomenys neskelbtini)“, 7 vnt. nenustatyto gamintojo flakonų su kvapniosiomis granulėmis, kurių vieneto vertė 8 eurai, viso už 56 eurus ir kitus menkaverčius daiktus, iš viso pagrobė svetimą, D. J. priklausančio turto, už 646 eurų.

9. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (veikos padarymo metu galiojusi 2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2011, 2K-91/2013). Vienas iš vagystę kvalifikuojančių požymių yra įsibrovimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-418/2012). Nors R. K., D. K., A. S. pareikštame kaltinime nėra tiksliai nurodytas vagystės būdas, tačiau iš suformuluoto kaltinimo matyti, jog jiems inkriminuojamas patekimas į nukentėjusiajai D. J. priklausančią spintelę, kuri buvo pastatyta bendro naudojimo patalpoje ir buvo užrakinta, ir kuri pagal savo funkcinę paskirtį pripažįstama saugykla, skirta materialinėms vertybėms saugoti.

10. Spręsdamas dėl R. K., D. K. ir A. S. kaltės padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, apylinkės teismas nurodė, kad jų kaltė dėl vagystės daiktų, kurie nurodyti kaltinamajame akte, t. y. 130 eurų vertės sulčiaspaudės - kokteilinės „(duomenys neskelbtini)“, 70 eurų vertės šviečiančios kompiuterio klaviatūros, kurios gamintojas nenustatytas, 22 eurų vertės kavamalės „(duomenys neskelbtini)“, 50 eurų vertės kavos aparato, kurio gamintojas nenustatytas, 4 vnt. „(duomenys neskelbtini)“ vyriškų kvepalų, kurių vieneto vertė 47 eurai, viso už 188 eurų, 130 eurų vertės ausinių „(duomenys neskelbtini)“, 7 vnt. nenustatyto gamintojo flakonų su kvapniosiomis granulėmis, kurių vieneto vertė 8 eurai, viso už 56 eurus, grindžiama vieninteliu įrodymu – nukentėjusiosios D. J. parodymais, ir kuriuos vertino, kaip melagingus, jais nesirėmė, konstatuodamas, jog jie prieštarauja teismo ištirtų ir įvertintų bylos duomenų visumai, t. y. kaltinamųjų R. K., D. K., A. S., liudytojų A. K., L. J., I. S. parodymams ir kitoms byloje nustatytos aplinkybės. Aukštesnysis teismas negali sutikti su tokia apylinkės teismo išvada ir pritaria prokuroro apeliacinio skundo argumentams, jog ne visi nukentėjusiosios parodymai neatitinka byloje surinktų įrodymų visumos, kad teismas nevertino įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotų pavogtų daiktų, kurie buvo išmesti pro langą, nevertino į įvykio vietą atvykusios pareigūnės M. V. parodymų, kaltinamųjų parodymų, iš kurių matyti, jog jie pripažino, kad išplėšė spintelę ir susikrovė daiktus į kuprinę, o po to kuprinę išmetė pro langą, vertino tik dalį liudytojų I. S., L. J. parodymų, t. y. rėmėsi tik dalimi bylos duomenų, nepagrįstai išskyrė ir sureikšmino kai kurias bylos aplinkybes, į kai kurias aplinkybes iš viso neatsižvelgė ir jų neįvertino arba vertino į jas neįsigilinęs dėl to padarydamas klaidingas išvadas.

Žemesnės instancijos teismas

11. Kaip matyti, R. K. savo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjime teisme metu nepripažino. Tvirtino, kad A. S. pasikvietė į virtuvę, paklausė jo, ar čia jo daiktai, jis atsakė, jog ne. Jis paėmė ten buvusį metalinį indą, kitą plastmasinį, ir padėjo į tą spintelę. Tada išlindo I., išgirdo kaip atsidaro durys ir A. pats pirmas nubėgo į kambarį pas D.. Jis nuėjo iš paskos į kambarį ir paklausė A. ko jis laksto, tada jam pasakė, kad yra paėmęs daugiau daiktų. Jis susinervinęs pasakė, kad eina namo, nes jam problemų nereikia. Pats vienas ėjo lauk pro kambario duris, jį patį vieną sustabdė I., jam pasakė, kad yra išplėšta spintelė. Tada jis nuėjo į kambarį ir pasakė, kad surinktų visus daiktus, jie pasakė, jog daiktai po lova. Ten buvo sudėtos dantų pastos, skalbimo milteliai. Sudėjo tuos daiktus į kuprinę ir pasakė, kad eitų atiduoti. Sakė kaimynams, kad ateitų pasiimti daiktus. Nukentėjusioji stovėjo gale, o prie durų stovėjo I. Kažkuris pro langą išmetė tuos daiktus, jiems net nebuvo galimybės pasišalinti, nes jie stovėjo prie durų kol atvažiavo policija. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju R. K. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, teigė, kad jokių vogtų daiktų su savimi pasiėmęs nebuvo, jog jis atidaręs buto duris A. šaukė, jog jis atiduotų vogtus daiktus kaimynei, nes iškviesta policija. A. bijojo minėtus daiktus grąžinti, todėl vogtus daiktus su kuprine išmetė pro buto langą (2 t., b. l. 151–152).

12. Teisme apklaustas A. S. nurodė, kad D. išėjus susitikti su R., jis per tą laiką susuko tas pastas, sulčiaspaudžių nebuvo. Jis vienas buvo, D. ir R. nebuvo. Ten smulkmenos buvo, pastos, šampūnai. Kvepalų nebuvo. Sulčiaspaudės nebuvo, klaviatūros nebuvo, kavamalės nebuvo, kavos aparato nebuvo, „(duomenys neskelbtini)“ kvepalų nebuvo. Ausinių nebuvo, ten buvo sudėti šampūnai, pastos ir muilai. Kol jie grįžo, jis tuos daiktus jau turėjo kambaryje, kai jie grįžo, buvo sudėjęs į kuprinę. Paskui R. pasikvietė parūkyti į virtuvę, norėjo dar dvi dėžutes paimti, bet R. paklausė, ar tai jo daiktai, jis pasakė, kad ne, tada R. padėjo į vietą ir liepė nebelįsti. Jis išėjo iš virtuvės ir jau buvo kaimynas I., kuris klausė kur jis eina. Neprisimena ką jis atsakė.

13. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. S. tvirtino, kad D. pasakė, jog bendro naudojimo virtuvėje yra užrakinta spinta su gerais daiktais, reikia pažiūrėti ir paimti daiktus. Suprato, kad D. siūlo pagrobti spintelėje esančius daiktus. Jis pritarė, o R. nieko nesakė. D. nurodė jam nueiti į bendro naudojimo virtuvę, pažiūrėti, ar ten nieko nėra ir patikrinti, kokiu būdu užrakinta spinta. Jis sutiko, nuėjo į minėtą patalpą, ten buvo dviejų durų spinta, per vidurį užrakinta pakabinama spyna. Grįžęs į kambarį D. pasakė, kad virtuvėje žmonių nėra ir kad ant spintos yra pakabinama spyna, tuomet D. paėmė kambaryje ant spintelės buvusį rudos spalvos atsuktuvą ir baltos spalvos maišelį, į kurį planavo sudėti spintelėje esančius daiktus. Jis ir D. nuėjo į virtuvę parūkyti. D. pasakė, jog reikia atsukti spynos varžtus, pats D. stovėjo tarpduryje, žiūrėdamas, kad niekas neateitų. Jis atsuko varžtus, atidarė tuomet abejas spintos duris, jam atidarius duris matė daug įvairių daiktų, pakvietė D. pažiūrėti, jis tuomet liepė jam imti daiktus iš spintos, kokius būtent nesakė. Tuomet jis nuėjo į kambarį, pasikvietė R. ateiti į virtuvę, kadangi jam pavyko atsukti varžtus ir reikia, kad jis padėtų paimti daiktus, juos sukrauti į maišą ir parnešti į kambarį, R. sutiko, su juo grįžo į virtuvę, D. visą laiką stovėjo tarpduryje, žiūrėdamas, kad kas nors neateitų. Jis su R. krovė daiktus į maišą: dantų pastos, apie 5 vnt., muilo, apie 2 ar 3 vienetus, dantų šepetukus, tuščius plastmasinius indelius bei kitus daiktus, jų nepamena, nežiūrėjo, dėjo viskas kas buvo po ranka. Kai maišas buvo pilnas, R. išnešė maišą į kambarį, D. tebestovėjo tarpduryje ir stebėjo koridorių, o jis, dar paėmęs kažkokį indelį iš spintos išėjo iš virtuvės, D. ėjo kartu, jiems einant koridoriumi, prasilenkė su kažkokiu kaimynu. Po 5 minučių jis išėjo iš kambario ir einant į tualetą sutiko tą patį kaimyną, kuris išėjo iš virtuvės ir pasakė, kad išplėšta spinta ir pradėjo jį kaltinti išplėšus spintą, jis jam nieko nesakė, taip pat koridoriuje buvo ir kiti kaimynai, kaip suprato buvo ir spintos savininkė. Kaimynai jo niekur nebepaleido, koridoriuje buvo triukšmas, iš kambario netrukus išėjo R., namo gyventojai jo taip pat niekur nebeišleido, panašiai po 10 minučių atvyko policijos pareigūnai, ir jis su R. bei pareigūnais užėjo į D. kambarį. Pareigūnai patikrino kambarį, jokių daiktų nerado, netrukus D. pareigūnams prisipažino, išmetęs kuprinę su pagrobtais daiktais per langą. Policijos pareigūnai rado kuprinę su daiktais ir parnešė kuprinę į bendrabutį. Moteris atpažino daiktus, rastus kuprinėje kaip savo, taip pat moteris minėjo, kad ji pasigedo sulčiaspaudės, klaviatūros ir ausinių, tačiau jis iškart pasakė, kad minėtų daiktų neėmė ir nematė (2 t., b. l. 87–88). Vėlesnės apklausos metu A. S. apklaustas įtariamuoju nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kad D. pasakė, kad bendro naudojimo virtuvėje yra užrakinta spinta su gerais daiktais, reikia pažiūrėti ir paimti daiktus. Suprato, kad tai vagystė, bet sutiko, R. tuo metu nieko neatsakė, bet ėjo kartu su jais į virtuvę. Virtuvėje R. patempė už spintos abiejų rankenėlių ir spynelė nukrito, nes vos laikėsi. Įrankių jie jokių nenaudojo. Tada R. ėmė iš spintos daiktus, kuriuos perdavė D., kuris stovėjo tarpduryje, o jis jam ir jis nešė į D. kambarį ir viską metė ten bei liko prie kambario durų. Tada kai viską sunešė į kambarį ir grįžus D. su R., jie apžiūrėjo, kas tai, tai buvo higienos priemonės, tai yra dantų pasta, muilas, šampūnai, kvepalų nebuvo, taip pat nebuvo ir kitų pranešime apie įtarimą nurodytų daiktų. Šiuos daiktus ketino parduoti ir pinigus pasidalinti. Juos sukrovė į kareivišką kuprinę, kuri buvo D. ir jau pasiruošė eiti, apsirengė striukes, tačiau jis dar norėjo nueiti iki bendrojo naudojimo tualetą. Išėjęs į koridorių pamatė, kad jame susirinkę D. kaimynai ir jį apkaltino vagyste iš virtuvės, jie ėmė šaukti, kad išplėšta spinta ir, kad tai padarė jie su D.. Kaimynai jo niekur nebepaleido, tai sugrįžo į kambarį. Kadangi jie išgirdo, kad yra kviečiama policiją, tai išsigandę, kad vogtus daiktus ras pas juos, tai nusprendė kuprinę išmesti pro langą. Kuprinę pro kambario langą išmetė jam atrodo D.. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie rado išmestą kuprinę ir ją atnešė, daiktai buvo grąžinti savininkei (2 t., b. l. 103–104).

14. Nors teismui pagarsinus A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, A. S. tvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra neteisingi, jog apklausos metu jis buvo vienas, tokius parodymus davė, nes bijojo, nenorėjo, jog jį uždarytų, tačiau šias jo nurodytas aplinkybes paneigia liudytoja R. Ž., kuri parodė, kad apklausiant kaltinamuosius dalyvavo jų advokatai, parodymus jie davė savo noru, neverčiami to daryti. Liudytoja R. J. (buvusi K.) taip pat apklausta teisme patikino, kad apklausų metu įtariamiesiems jokio spaudimo tikrai nedarė, ką jie pasakojo, tą ji užrašė, o jie patys pasirašė. Pažymėtina ir tai, kad A. S. teisme pateiktos įvykio versijos nepatvirtina kartu su juo ir R. K. buvusio D. K. parodymai. Be to, tiek D. K., tiek ir nukentėjusioji D. J. tvirtino, kad A. S. buvo įkalbinėjamas prisiimti kaltę, o tai tik parodo, kodėl apklausiamas teisme A. S. nepatvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, o pateikė versiją, kuri patvirtina R. K. nurodytą įvykio versiją.

15. Duodamas parodymus teisme D. K. nors ir tvirtino, kad A. S. spontaniškai sugalvojo lįsti į spintą, A. S. vienas ėjo į virtuvę, parsinešė dantų pastas ir sriubytes, tačiau teismui pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis pripažino, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, kad praktiškai kartu visi trys vogė, visi trys dalyvavo. Tiek įteikus pranešimą apie įtarimą, tiek ir vėlesnių apklausų metu D. K. nuosekliai tvirtino, kad jiems sėdint kambaryje A. S. užsiminė apie bendroje virtuvėje esančią užrakintą spintą, tuomet R. K. pasiūlė pradaryti tą spintą ir pažiūrėti kas ten gero. Jis ir A. S. su pasiūlymu sutiko. Jis pats asmeniškai žinojo, kam ta užrakinta spinta priklauso D. J.. Jie visi trys nuėjo į virtuvę, virtuvėje nieko nebuvo, jie parūkė, tuo metu jis apžiūrėjo kaip spinta užrakinta, t. y. matė, kad yra pakabinama spyna, tačiau vyriai, prie kurių pritvirtinta spyna lengvai atsukami, jis nusprendė iš savo kambario atsinešti peilį ir juo tuos vyrius atsukti. A. S. ir R. K. liko laukti virtuvėje, jis iš savo kambario atsinešė peilį, pradėjo vienas pats atsukinėti varžtus, tuo metu R. K. stovėjo tarpduryje, stebėjo koridorių, kad niekas neateitų, o A. S. stovėjo šalia jo, buvo sutarę, kad jis jam greit paduos daiktus iš spintos. Spintos varžtelius atsuko labai greit, atidaręs spintą pamatė žalios ir baltos spalvos dėžę nuo ausinių, paėmė dėžę ir ją padavė A. S. pats paėmė iš spintos įvairias smulkmenas t. y. šampūnus, dantų pastas, užpilamų makaronų ir visi iškart ėjo į jo kambarį. Pagrobtus daiktus sumetė ant jo lovos, apžiūrėję daiktus juos sumetė į kareivišką kuprinę, tuos visus daiktus būtų vėliau bendrai pardavę. Po to, kai daiktai buvo sudėti į kuprinę, A. S. ir R. K. liko kambaryje, jis nuėjo pažiūrėti į virtuvę ar viskas gerai ir ar gali grįžti atgal. Parūkęs virtuvėje ėjo link savo kambario, tuo metu iš savo kambario išėjo kaimynas, kuris gyvena priešais jį, jie prasilenkė. Jam grįžus į savo kambarį, visi trys apsirengė striukes, kadangi norėjo išnešti kuprinę iš jo buto, kad niekas nepastabėtų, ir jiems einant bendrabučio koridoriuje juos sustabdė pati D. J., ji liepė jiems atiduoti jos daiktus arba žadėjo iškviesti policijos pareigūnus. Jie apsimetė, kad nieko nežino, grįžo į jo kambarį, jis nurodė A. S. išmesti kuprinę su pagrobtais daiktais pro kambario langą, ką jis ir padarė. Po ko netrukus atvyko policijos pareigūnai kurie kuprinę surado ir atnešė nukentėjusiajai. Pripažįsta atsukęs spynos įkabos varžus, atidaręs spintą ir pagrobęs iš jos aukščiau išvardintus daiktus, nepripažįsta, kad iš spintos pagrobė sulčiaspaudę, šviečiančią kompiuterio klaviatūrą ir ausines, kadangi minėtų daiktų spintoje nebuvo, buvo tik ausinių dėžutė (2 t., b. l. 40–41, 3 t., b. l. 49–50, 58–59).

16. Taigi šie išteisintojo D. K. parodymai iš esmės atitinka A. S. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad A. S. užsiminus apie bendroje virtuvėje esančią užrakintą spintą, o R. K. pasiūlius pradaryti tą spintą ir pažiūrėti kas ten gero, visi trys bendrai ėmėsi veiksmų įgyvendinti sumanymą, atsukus D. J. priklausančios spintelės pakabinamos spynos įkabos varžtus, pateko į užrakintą spintelę, kas yra BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo vienas iš kvalifikuojančių požymių. Būtent tai, kad buvo išplėštos D. J. priklausančios spintelės durys, patvirtino liudytojas I. S.. Liudytojas parodė, kad tą vakarą išėjo parūkyti ir išeidamas trinktelėjo duris, iš virtuvės išėjo keli jaunuoliai. Pamatė virtuvėje, kad išplėštos spintos duris, tie du jaunuoliai, kai išėjo, labai greitai nuėjo į (duomenys neskelbtini) butą. Buvo išplėšta kaimynės D. spinta. Matė, kad durys išplėštos, viena pusė buvo spynelės nuplėšta. Jis policijoje atpažino tuos jaunuolius – R. K. ir A. S. (2 t., b. l. 29–34, 35–40). Jis prižadino D., pasakė jai, kad jos spinta išplėšta. Ji iškvietė policiją, jis buvo kartu virtuvėje. Liudytojas taip pat nurodė, kad jaunuoliai bandė pasišalinti ir išeiti laukan, išėjo iš D. kambario, norėjo patekti į laiptų aikštelę, bet neleido pasišalinti. Kai bandė pasišalinti, tai jie rankose nieko neturėjo. Kažkuris iš jų pasakė, kad yra išmesti daiktai pro langą, kuprinė buvo išmesta.

17. Tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir duodama parodymus teisme, nukentėjusioji D. J. patvirtino, kad kaimynas I. S. jai pranešė, jog išplėšta jos spintelė, kuri yra bendro naudojimo virtuvėje į kurią patenkama iš bendro naudojimo koridoriaus. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad nuėjusi į virtuvę pamatė, kad jos spintelė išplėšta, t. y. spyna nenuimta, tačiau galimai atsukti varžtai, kurie laikė spynelę. Spintelės durys buvo atlapotos. Raktas nuo spynos yra visada pas ją, niekam nepatikėdavo rakto. Ta spinta ji naudojasi kasdien, nes ten sudėti visi jos buitiniai prietaisai. Ji iš karto pastebėjo, kad trūksta sulčiaspaudės (130 eurų), šviečiančios kompiuterio klaviatūros (70 eurų) ir kitų smulkių buitinių daiktų (dantų pastos, skalbimo miltelių ir kt.). Iš (duomenys neskelbtini) buto, kuriame gyvena D. K., išėjo trys jaunuoliai , t. y. D. K. ir jo draugai, tačiau kaimynai neleido jiems pasišalinti ir tada jie nuėjo į butą. Atvykusi policija jai pasakė, kad lauke, prie laiptinės mėtosi kuprinė. Nuėjusi pažiūrėti, nurodytoje kuprinėje rasti sudėti iš jos rakinamos spintelės pavogti buitiniai daiktai, šalia kuprinės mėtėsi ausinių „(duomenys neskelbtini)“ (130 eurai) dėžutė. Kuprinėje nebuvo klaviatūros, sulčiaspaudės nei ausinių. Dėl smulkių daiktų, kurie atrasti, pretenzijų neturi. Jos kaimynas I. jai sakė, kad matė, kaip būtent pas D. K. esantys asmenys šalinosi iš bendro naudojimo virtuvės, tačiau jokių daiktų, kuriuos po to išmetė per langą, I. pas asmenis nematė. Iš jai priklausančios rakinamos spintelės pavogti daiktai už 330 eurų. (1 t., b. l. 130–131). Vėlesnių apklausų metu nukentėjusioji D. J. tik papildomai nurodė daiktus, kurie galimai įvykio metu buvo pavogti iš jai priklausančios spintelės, t. y. nurodė, jog buvo pavogta sulčiaspaudė – kokteilinė „(duomenys neskelbtini)“, 130 eurų vertės, šviečianti klaviatūra, jos vertė 70 eurų, kavamalė „(duomenys neskelbtini)“, jos vertė 22 eurai, kavos aparatas, kurio vertė 50 eurų, pavogti smulkūs daiktai - dantų pasta, skalbimo milteliai, jų nevertina, 4 buteliukai „(duomenys neskelbtini)“ vyriškų kvepalų, vieneto kaina 47 eurai, iš viso kvepalų pavogta už 188 eurus, ausinės „(duomenys neskelbtini)“, 130 eurų vertės, 7 vnt. flakonų su kvapais, kurie skirti dėti į skalbimo mašiną, jo vieneto vertė 8 eurai, viso 56 eurai. Taip pat nukentėjusioji nurodė, kad tą pačią dieną buvo grąžinta dalis pagrobtų daiktų, kuriuos pareigūnai rado lauke tik atvykus į įvykio vietą, tų daiktų ji pinigine išraiška nevertino ir nevertina. Tačiau be visų tų daiktų jai dar buvo pagrobti. (2 t., b. l. 3–4, 7–8).

18. Tai, jog bendro naudojimo virtuvėje esanti rakinama spintelė, kuri priklausė D. J., buvo išplėšta, patvirtino liudytojas L. J.. Apklausiamas teisme liudytojas nurodė, kad pabarškino kaimynas I., ir pranešė, kad spynelė yra išplėšta, užrakinama spynelė. Kiek suprato, ji buvo išdaužta, kaimynas sakė, kad matė kaip vaikščiojo buvęs kaimynas D.. Jis girdėjo, kad daiktai buvo išmesti pro langą. Taip pat liudytojas parodė, kad spintelėje buvo sudėti nereikalingi daiktai, sulčiaspaudė, buvo klaviatūra, buvo skalbimo milteliai, šampūnai. Kvepalų spintelėje nebuvo, juos laiko kambaryje. Jo močiutė ta spintele dažnai naudojosi, ją užrakindavo, raktas buvo pas močiutę, be jos žinios ta spintele nesinaudojo.

19. Liudytoja M. V. patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus parodė, kad nukentėjusiajai apie išplėštą spintą pranešė kaimynas, kuris jai nurodė, kad A. S. su dar vienu asmeniu išėjus iš bendrojo naudojimo virtuvė, jis pastebėjo išplėštą spintą. Kas tiksliai buvo pagrobta iš spintos ji nepamena, tik pamena, kad A. S. vagystę įvykdė dar su dviem draugais, kurie ir buvo aptikti viename iš bendrabučio kambarių ir pagrobtus daiktus buvo su kuprinę išmetę pro viršutinio aukšto langą. Daiktai buvo rasti ir grąžinti savininkei, o kadangi ji dar nurodė, kad buvo pagrobti ir kiti daiktai, buvo apžiūrėtas kambarys, tačiau kambaryje nurodytų daiktų nebuvo, kaip suprato po įvykio minėti piliečiai iš kambario nebuvo pasišalinę, nes kaip nurodė pranešėja ir minėtas kaimynas, jie iškvietė policiją ir vaikinams neleido pasišalinti. Liudytoja taip pat parodė, kad ji apžiūrėjo išplėštą spintelę, o nukentėjusioji išvardino kas dingo.

20. Priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, nukentėjusioji D. J. viso proceso metu duodama parodymus buvo nuosekli tvirtindama, kad iš jai priklausančios spintelės, esančios bendro naudojimo virtuvėje, atsukus pakabinamos spynos varžtus, buvo pagrobtas jai priklausantis turtas. Būtent šias aplinkybes, kaip jau ir buvo minėta, patvirtino ne tik liudytojai I. S., L. J., į įvykio vietą atvykusi ir įvykio vietą apžiūrėjusi pareigūnė M. V., įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, bet šių aplinkybių neneigė ir išteisintasis D. K., šių aplinkybių nepaneigė ir A. S., iš dalies šias aplinkybes patvirtino ir išteisintasis R. K..

21. Nors nukentėjusioji D. J. nurodė, kad iš jai priklausančios spintelės buvo pagrobti ne tik smulkūs daiktai – dantų pasta, skalbimo milteliai, tačiau ir kiti kaltinamajame akte nurodyti daiktai: 130 eurų vertės sulčiaspaudė-kokteilinė „(duomenys neskelbtini)“, 70 eurų vertės šviečianti kompiuterio klaviatūra, 22 eurų vertės kavamalė „(duomenys neskelbtini)“, 50 eurų vertės kavos aparatas, 4 vnt. „(duomenys neskelbtini)“ vyriškų kvepalų, kurių vieneto vertė 47 eurai, viso už 188 eurų, 130 eurų vertės ausines „(duomenys neskelbtini)“, 7 vnt. nenustatyto gamintojo flakonų su kvapniosiomis granulėmis, kurių vieneto vertė 8 eurai, viso už 56 eurus, tačiau byloje nėra surinkta objektyvių duomenų, kurie išskyrus tik nukentėjusiosios parodymus, patvirtintu, jog minėtus daiktus nagrinėjamo įvykio metu pagrobė A. S., D. K., R. K.. Kaip jau buvo nurodyta, kaltinamieji viso proceso metu kategoriškai neigė iš D. J. spintelės paėmę minėtus daiktus, išskyrus tik tuos daiktus, kurie įvykio metu buvo rasti kuprinėje. Be to, kaip tvirtino liudytojas I. S., tuo metu, kai jaunuoliai išėjo iš virtuvės, rankose jie nieko neturėjo, o tai atitinka pačių kaltinamųjų nurodytoms aplinkybėms, kad daiktus paimtus iš spintelės jie jau buvo sunešę pas D. K. į kambarį. Be to, liudytojo I. S. parodymais nustatyta, ko iš esmės neneigė ir kaltinamieji, kad asmenys išplėšę D. J. spintelę, iš ten pavogtų daiktų niekur negalėjo išnešti, nes kaltinamųjų niekur neišleido iki atvykstant policijos pareigūnams. Kaip nurodė liudytoja M. V., atvykusi į įvykio vietą apžiūrėjo ne tik įvykio vietą, bet ir D. K. kambarį, tiek kitas bendro naudojamo patalpas, kur jokie daiktai nebuvo rasti. Nukentėjusiosios D. J. nurodyti vertingi daiktai nebuvo rasti ir pro langą išmestoje kuprinėje. O tai, kad nukentėjusioji D. J. atpažino pas R. K. kratos metu rastą vyšninės spalvos kavos aparatą „R. H.“, neduoda pagrindo išvadai, kad šis kavos aparatas buvo pagrobtas būtent nagrinėjamo įvykio metu, nes iš liudytojos A. K. parodymų matyti, kad minėtą kavos aparatą pirko iš D. K. dar sausio mėnesį ir tuo pagrįsdama savo parodymus, pateikė socialinio tinklapio „Facebook“ ekrano iškarpą, iš kurios matyti, jog R. K. 2022 m. sausio mėnesį pardavinėjo minėtą kavos aparatą, kurio nukentėjusioji pasigedo tik liepos mėnesį, t. y. praėjus daugiau nei penkiems mėnesiams po įvykio. Taigi nesant byloje surinktų objektyvių duomenų, kad nukentėjusiosios D. J. nurodytus daiktus: sulčiaspaudę-kokteilinę „(duomenys neskelbtini)“, šviečiančią kompiuterio klaviatūrą, kavamalę „(duomenys neskelbtini)“, kavos aparatą, 4 vnt. „(duomenys neskelbtini)“ vyriškų kvepalų, ausines „(duomenys neskelbtini)“, 7 vnt. nenustatyto gamintojo flakonų su kvapniosiomis granulėmis, nagrinėjamo įvykio metu pagrobė A. S., D. K., R. K., šios aplinkybės iš kaltinimo šalintinos.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad A. S., D. K., R. K., ėmėsi veiksmų įgyvendinti savo sumanymą, t. y. įsitikinę, kad bendro naudojimo virtuvėje nėra kitų asmenų, susirado įrankius, kurių pagalba atsuko pakabinamos spynos įkabos varžtus, t. y. pašalino kliūtį, ir tokiu būdu pateko į D. J. priklausančią spintelę, iš kurios pagrobė ten buvusius ir nukentėjusiajai priklausančius daiktus. Taigi A. S., D. K., R. K. betarpiškai realizavo visus jiems inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, požymius, kurie, beje, aiškiai atskleidžia jų veikimą tiesiogine tyčia.

23. Nors pareikštame kaltinime inkriminuojamas beverčių daiktų pagrobimas, tačiau vertinant pačių kaltinamųjų A. S., D. K. parodymus, jog pagrobtus daiktus ketino parduoti ir pinigus pasidalinti, akivaizdžiai parodo, kad pavogti daiktai visgi turėjo nors ir ne didelę, bet ekonominę vertę. O nukentėjusioji D. J. pagrobtų daiktų vertės nenurodė dėl objektyvių aplinkybių, nes tie daiktai, rasti lauke išmestoje kuprinėje, jai buvo grąžinti. Be to, teisėjų kolegija pažymi tai, kad A. S., D. K. ir R. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumas siejamas ne išskirtinai su pagrobto turto verte, o su pasirinktu vagystės būdu. Šiuo nagrinėjamu atveju, turto vertė veikos vertinimui reikšmės neturi, nes veikos kvalifikavimą šioje byloje nulemia kvalifikuojančio požymio konstatavimas – įsibrovimas į saugyklą.

24. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos sudėtis, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), įtvirtinta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Įstatyme nenurodyta, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas jų susitarimas, todėl bendrininkavimo atveju teismas šį būtiną bendrininkavimo požymį konstatuoja įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009, 2K-61-689/2020). Bendrininkai gali susitarti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y., iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, nustatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-657/2012, 2K-521/2013, 2K-315/2014, 2K-61-689/2020). Remiantis aukščiau nurodytų aplinkybių analize ir teisiniu reglamentavimu darytina išvada, kad iš A. S., D. K., R. K. elgesio, suderinto veikimo ir konkliudentinių veiksmų (gestų, mostų) aiškiai matyti šiuo atveju buvus šių asmenų susitarimą įvykdyti vagystę, ir tai patvirtina, kad jie įvykdė kaltinime inkriminuotą vagystę veikdama bendrininkų grupe.

25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nustato, kad A. S., D. K., R. K. pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2022 m. vasario 4 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 22:30 val., adresu: (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, bendro naudojimo virtuvėje atsukus D. J. priklausančios spintelės pakabinamos spynos įkabos varžtus pagrobė svetimą, nukentėjusiajai D. J. priklausančius spintelėje buvusius menkaverčius daiktus. Tokia A. S., D. K. ir R. K. nusikalstama veika atitinka BK 178 straipsnio 2 dalį. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas ir A. S., D. K., R. K. šioje byloje dėl veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo išteisino nepagrįstai, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis naikintinas ir, vadovaujantis BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, A. S., D. K. ir R. K. atžvilgiu priimamas apkaltinamasis nuosprendis.

26. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus 2023 m. balandžio 27 d. Nr. XIV-1925 įstatymui, kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į patalpą – numatytas BK 178 straipsnio 3 dalies dispozicijoje, tačiau BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos tos pačios alternatyvios bausmės rūšys bei laisvės atėmimo bausmė, kurios minimalus ir maksimalus dydžiai už svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą neiškeičia. Todėl šiuo atveju A. S., D. K., R. K. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 178 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 178 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) nėra teisinio pagrindo, nes jų padėties nešvelnina.

Dėl bausmių skyrimo

27. Pripažinus, jog A. S., D. K. ir R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, spręstinas ir jiems skirtinos bausmės klausimas.

28. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą bei rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą taip pat atsižvelgia ir į ankstesnius teistumus (BK 97 straipsnio 1 dalis). BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad asmuo padaręs nusikalstamą veiką baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

29. Teisėjų kolegija, spręsdama klausimą dėl bausmės skyrimo A. S., atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). A. S. padarė tris nusikalstamas veikas, viena iš jų priskiriama baudžiamajam nusižengimui, kitos dvi – apysunkių nusikaltimų kategorijai. Dėl nukentėjusiajai D. J. priklausančio turto pagrobimo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). A. S. nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistu, o po šių nusikalstamų veikų padarymo, jis jau teistas keturis kartus, jam skirtos arešto bausmės, laisvės atėmimas, kurios vykdymas atidėtas, šiuo metu jis bausmės nėra atlikęs. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad A. S. daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nuo 2023 m. spalio 27 d. yra registruotas Užimtumo tarnyboje, jam nustatytas neįgalumas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, tai, kad šioje nagrinėjamoje byloje nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistu, o vėlesni jo teistumai susiję su analogiško pobūdžio nusikalstamomis veikomis – vagystėmis, darytina išvada, kad A. S. yra linkęs nusikalsti, todėl šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus pasiekti įmanoma jam paskyrus BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, o jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis).

30. Kadangi A. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta bausmė, atitinkamai yra pagrindas pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl nuteistajam paskirtų bausmių, už nusikalstamas veikas, numatytas BK 302 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, subendrinimo, todėl iš naujo spręstinas šiuo nuosprendžiu nuteistajam skirtų bausmių subendrinimas.

31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos aplinkybes, apibūdinančias A. S. įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį, laipsnį bei jo asmenybę, į tai, kad dvi jo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai, o trečia – baudžiamasis nusižengimas, t. y. padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą. Atsižvelgiant į tai, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 302 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, bendrintinos taikant BK 63 straipsnio 4 dalį, o paskirta subendrinta bausmė, taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, t. y. taikant bausmių apėmimą, bendrintina su bausme, paskirta už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje.

32. Paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis ir 65 straipsnio 1 dalimi, bendrintina dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi, kuria subendrinta Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teismo 2023 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, nustatyta galutine subendrinta bausme.

33. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, jog yra formalus pagrindas nuteistajam A. S. taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau būtina įvertinti, ar bausmės vykdymo atidėjimas atitiks bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis). Teismas išvadą, ar atidėjus bausmės vykdymą, bus pasieki tikslai, gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

34. Akivaizdu, jog nuteistajam A. S. atliekant laisvės atėmimo bausmę, būtų visiškai užtikrinta, kad bausmės atlikimo metu jis nepadarys naujų panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų, už kurias jis nuteisiamas, jis pajustų neigiamas savo nusikalstamų veiksmų pasekmes. Vis tik atsižvelgus į nuteistojo asmenybę, tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas jauno amžiaus, neteistas, leidžia manyti, kad A. S. pats baudžiamasis procesas turės prevencinį poveikį ir sulaikys jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Pastebėtina, kad siekiant daryti teigiamą įtaką nusikaltimą padariusio asmens elgesiui, būtina parinkti atitinkamas priemones, kurios padėtų asmeniui integruotis į visuomenę ir užtikrintų jo veiksmingą resocializaciją. Taikius per griežtas priemones, asmenį galima pastūmėti į nusikaltimų recidyvą. Kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju apylinkės teismo nustatytas 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas turės teigiamą įtaką nuteistajam ir užtikrins jo veiksmingą resocializaciją, o baudžiamojo poveikio priemonės, jų suderinamumas sudarys realias galimybes taisomai veikti nuteistąjį ir pasiekti bausmės tikslų. Tokią bausmę laikyti per švelnia ir neatitinkančią nuteistojo asmenybės ar padarytų nusikaltimų pavojingumo, nėra pagrindo, nes kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, bausmės vykdymo atidėjimas yra vidutinio sunkumo teisinė sankcija, kuri laikytina proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į vidutinio sunkumo nusikalstamą elgesį. Šiuo atveju asmuo ne tik įpareigojamas tam tikrą laikotarpį laikytis tam tikrų pareigų ar draudimų, yra prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos, privalo vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, bet jam net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus gresia realus laisvės atėmimas – būtent tokios trukmės, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017).

35. Teisėjų kolegija, spręsdama klausimą dėl bausmės skyrimo D. K., atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). D. K. padarė vieną apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką, būdamas teistas, teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka, nuo 2023 m. gegužės 15 d. verčiasi individualia veikla. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tai, jog D. K. praeityje jau buvo teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, jam taikytos švelnesnės bausmės – laisvės apribojimas, areštas, nesulaikė jo nuo naujų nusikaltimų darymo, kas leidžia teigti, jog jis visgi yra linkęs nusikalsti, daro išvadą, kad šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus pasiekti įmanoma D. K. paskyrus BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, o jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis).

37. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis; nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas; kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

38. Šiuo nuosprendžiu arešto bausmė D. K. skiriama jau ne pirmą kartą, nes Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 7 d. nuosprendžiu jis jau buvo nuteistas arešto bausme, todėl šiuo atveju nėra net formalaus pagrindo taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti jam skirtos arešto bausmės vykdymą.

39. Teisėjų kolegija, spręsdama klausimą dėl bausmės skyrimo R. K., atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). R. K. padarė apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką, veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, anksčiau teistas aštuonis kartus, iš jų ne kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei, teistumas neišnykęs, nusikalstamą veiką padarė praėjus tik kelioms dienoms po to, kaip jo atžvilgiu buvo priimtas baudžiamasis įsakymas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje, padarymo (Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 7 d. baudžiamasis įsakymas), teistumas neišnykęs, jo atžvilgiu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 8 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo (nuosprendis neįsiteisėjęs). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). R. K. daug kartų baustas administracine tvarka, iš jų baustas už smulkias vagystes, turi galiojančių administracinių nuobaudų, dirbo pagal individualią veiklą, nevedęs.

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei tai, jog R. K. toliau daro analogiškas nusikalstamas veikas, jog iš ankstesnių teistumų ir jam skirtų pakankamai griežtų bausmių jis išvadų nepadarė, jog jis yra linkęs nusikalsti, daro išvadą, kad šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus pasiekti įmanoma jam paskyrus BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, o jos dydį nustatant žymiai mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis.

41. Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą arešto bausmę nuteistasis R. K. yra atlikęs, o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 8 d. nuosprendis neįsiteisėjęs, klausimas dėl bausmių subendrinimo šiame nuosprendyje neaptariamas.

Dėl civilinio ieškinio

42. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnis). Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-50-1073/2019, 2K-158-303/2021 ir kt.).

43. Nukentėjusioji D. J., įvertinusi dingusių daiktų vertę, šioje byloje pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl 540 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 20). Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad A. S., D. K. ir R. K., veikdami kartu, bendro naudojimo virtuvėje, atsukus D. J. priklausančios spintelės pakabinamos spynos įkabos varžtus, pagrobė svetimą, nukentėjusiajai D. J. priklausančius menkaverčius daiktus. Kaip nurodė nukentėjusioji D. J., jog jai turtinė žala dėl pagrobtų menkaverčių daiktų jai nebuvo padaryta, nes daiktai jai buvo grąžinti. Todėl atsižvelgiant į šias aptartas aplinkybes, daroma išvada, kad nukentėjusioji D. J. turtinės žalos nepatyrė, todėl jos civilinis ieškinys atmestinas.

Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo

44. Vadovaujantis BPK 151 straipsniu, ikiteisminio tyrimo metu, siekiant užtikrinti nukentėjusiosios D. J. pareikštą civilinį ieškinį 540 Eur turtinei žalai atlyginti, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2022 m. gruodžio 14 d. nutarimais A. S., D. K., R. K. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas turtui – piniginėms lėšoms, esančioms bankų sąskaitose, apribojant 540 Eur sumą ir leidžiant disponuoti 500 Eur suma (2 t., b. l. 121–124, 3 t., b. l. 18–21 67–70). Nuosavybės teisės apribojimas šiais nutarimais buvo nustatytas iki 2023 m. birželio 14 d. ir šiuo metu nebegalioja.

45. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios D. J. civilinis ieškinys atmestinas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. S., D. K. ir R. K. turtui iš naujo neskirtinas.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

46. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. 2024 m. sausio 31 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. K. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 241,67 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai. 2024 m. vasario 5 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. S. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 137,50 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai. 2024 m. vasario 6 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. K. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 87,50 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai.

47. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus - kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Taigi, pagal šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

48. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 12 d. nuosprendį apskundė prokuroras, nesutikdamas su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria A. S., R. K. ir D. K. išteisinti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis A. S., išteisintieji R. K. ir D. K. patys gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), nuteistajam A. S., išteisintiesiems R. K. ir D. K. buvo paskirti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkti gynėjai.

49. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija prokuroro apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Šiuo nagrinėjamu atveju atsižvelgus į tai, kad A. S., R. K. ir D. K. atžvilgiu nuosprendį apskundė prokuroras, todėl siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo kaltinamųjų valios. Atsižvelgusi į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už A. S., R. K. ir D. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jų neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 12 d. nuosprendį:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria A. S., R. K., D. K. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

R. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir jam skirti bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

D. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir jam skirti bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą.

A. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir jam skirti bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų areštą.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, A. S. paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta subendrintą bausmė – 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, A. S. paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant, prie 2023 m. rugpjūčio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi, kuria subendrintos 2023 m. gegužės 31 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų ir 2023 m. gegužės 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiais paskirtos bausmės, pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimi, paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – 55 (penkiasdešimt penkių) parų areštą. Paskirtą subendrintą bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmių apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, ir skirti subendrintą bausmę – 55 (penkiasdešimt penkių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, paskirtą subendrintą bausmę subendrinti iš dalies sudedant, prie 2023 m. rugpjūčio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi, kuria subendrintos 2023 m. gegužės 31 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų ir 2023 m. gegužės 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiais paskirtos bausmės, pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių. Į bausmės laiką įskaityti pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartį atliktą ir įskaitytą bausmės laiką.

Panaikinti D. K. ir R. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. J. 540 Eur civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti paliktas nenagrinėtu.

Nukentėjusiosios D. J. civilinį ieškinį dėl 540 Eur turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Iš nuteistųjų A. S., R. K. ir D. K. neišieškoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Teisėjai Ernesta MontvidienėGražvydas PoškusLaisvydas Zederštremas