Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ 2017-01-06 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei ir prašė priteisti iš atsakovo 188,96 EUR žalos atlyginimo, metines 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 EUR žyminio mokesčio. Ieškovas nurodė, kad 2014 m. sausio 6 d. Vilniuje, Juodajame kelyje, apie 100 m atstumu geležinkelio pervažos įvykusio įvykio metu (automobiliui įvažiavus į duobę, nepažymėtą kelio ženklais), buvo apgadintas automobilis MERSEDES BENZ C 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pagal Vilniaus apskrities VPK 2014 m. sausio 13 d. nutarimą automobilio MERCEDES BENZ vairuotojas Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė. Šis automobilis buvo apdraustas ieškovo bendrovėje transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO). Dėl automobilio sugadinimo ieškovas draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 652,43 Lt (188,96 EUR) dydžio draudimo išmoką ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingus už žalos atlyginimą asmenis.Ieškovas mano, kad Juodasis kelias, esantis Vilniuje, kuriame įvyko draudžiamasis įvykis, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl prižiūrėti taisyti ir organizuoti saugų eismą jai nuosavybės teise priklausančiose gatvėse privalo savininkas. Kelio savininkas privalėjo taip organizuoti kelių priežiūros, remonto darbus, kad savivaldybei priklausantys keliai būtų tinkamos būklės, nekeltų pavojaus asmenų turtui ir eismo saugumui, t.y. neatidėliojant organizuoti darbus, kad kliūtis būtų pašalinta, o, jeigu to neįmanoma padaryti, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo reguliavimo priemonės, kol ši kliūtis bus pašalinta (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtintas Kelių priežiūros tvarkos aprašas). Be to dėl viešųjų paslaugų pobūdžio atsakovui yra taikytini padidinto rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.Ieškovas pažymėjo, kad tarp atsakovo ir UAB „Grinda“ yra sudaryta sutartis, pagal kurią UAB “Grinda” privalo atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, Vakarinės, Šiaurinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą pagal atsakovo nurodymus, tačiau sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad nurodytos gatvės perduodamos UAB „Grinda“ savarankiškai valdyti. Taigi sutarties nuostatos patvirtina, kad statinio valdymai rangovui neperėjo, todėl UAB „Grinda“ nėra Juodojo kelio valdytoju ir dėl šios kelio konstrukcinių trūkumų kilusios žalos yra atsakingas jo savininkas - savivaldybė.Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad į bylą buvo pateikta prieštaringa informacija, kurioje vietoje įvyko eismo įvykis. Ieškinyje teigiama, jog įvykis įvyko Juodajame kelyje, tuo tarpu UAB „Lietuvos draudimas“ 2014 m. kovo 26 d. kreipimesi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją nurodoma, kad įvykis įvyko Šumsko plente. Ieškovo pateiktame VĮ „Vilniaus regiono keliai“ 2014 m. balandžio 8 d. rašte Nr. S-600, nurodoma, jog nėra aišku, kokiame tiksliai kilometre įvyko eismo įvykis. Pagal pateikiamas įvykio koordinates, eismo įvykio vieta nepatenka tarp VĮ „Vilniaus regiono keliai“ prižiūrimų kelių.Atsakovo teigimu, net ir tuo atveju, jei teismas laikytų, kad eismo įvykis įvyko Juodajame kelyje, dalyje, priklausančioje Vilniaus miestui, atsakovas, nors ir būdamas kelio savininku, nėra atsakingas už dėl kelio trūkumų kilusią žalą, kadangi Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2011 m. gruodžio 29 d. su UAB „Grinda“ sudarė darbų atlikimo sutartį Nr.A72-2191 (3.1.36-UK), kuria UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. Sutartis su UAB „Grinda“ buvo sudaryta, vykdant Vilniaus miesto savivaldybei, kaip Vilniaus miesto gatvių savininkui, tenkančią pareigą užtikrinti gatvių tinkamą būklę bei priežiūrą. Sutartimi gatvių priežiūra bei remontas buvo pavesti atlikti UAB „Grinda“.Tam, kad konkretus subjektas būtų laikomas statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos (įskaitant kelius) valdytoju, jam pakanka daiktinės ar prievolių teisės pagrindu šiems objektams atlikti bent vieną iš minėtų veiksmų, t y. arba eksploatuoti, arba prižiūrėti, arba tvarkyti. 2012 m. gegužės 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Grinda“ pasirašė susitarimą Nr. A72-524(3.1.36-UK) „Dėl 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) pakeitimo“. Šiuo susitarimu į 2011 m. gruodžio 29 d. sutartį įtrauktas papildomas 4.2.10 punktas, kuriuo nustatyta, kad rangovas (UAB „Grinda“) įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną; defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, šalinti (taisyti) nedelsiant.Susitarimu nustatyta, kad rangovas nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal LR CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. UAB „Grinda“ minėtos darbų atlikimo sutarties galiojimo metu, t.y. nuo 2011 m. gruodžio 29 d. iki sutarties galiojimo pabaigos 2018 m. gruodžio 29 d. turėjo visas galimybes Vilniaus miesto gatvėms daryti ūkinį bei fizinį poveikį, todėl būtent ji laikytina faktiniu gatvių valdytoju LR CK 6.266 straipsnio prasme.Atsakovo teigimu, kelio priežiūros funkcijas atliko ir visas galimybes joms atlikti turėjo UAB „Grinda“, kuriai ir kyla pareiga atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. UAB „Grinda“ privalėjo veikti ne tik pagal užsakovės nurodymus, bet ir reguliariai tikrindama gatvių būklę bei nustatydama gatvių defektus, privalėjo imtis iniciatyvos juos šalinti. Atsižvelgiant į tai, savarankišku gatvių valdytoju teismas turėtų laikyti UAB „Grinda“.Sudaryta darbų atlikimo sutartis bei susitarimas su UAB „Grinda“, atsakovo teigimu, įrodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija tinkamai rūpinosi miesto gatvėmis ir, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, perdavė jas valdyti šios srities profesionalams. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus (ar neveikimą), galėjusius lemti žalos atsiradimą automobiliui įvažiavus į Juodajame kelyje buvusią duobę.Atsakovo teigimu, ieškovas nepateikė dokumentų, pagrindžiančių, kad, vertinant automobiliui padarytą žalą, buvo atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus. Apžiūrai buvo pateikti tik ratlankiai, o ne pats automobilis, be to, praėjus dviem paroms, todėl neaišku, ar automobilis dar buvo eksploatuojamas. Byloje neįrodyta, kad buvo laikomasi 2000 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 120 ir tos pačios dienos Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 101 „Dėl kelių transporto vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos reikalavimų, kurie yra privalomi vykdant transporto priemonių vertinimą.Atsakovo atstovai nebuvo kviesti dalyvauti nei dėl eismo įvykio vietos fiksavimo, nei vertinant automobiliui padarytą žalą. Todėl atsakovui, neatlikus jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovui kilo žala, nėra pagrindo konstatuoti ir priežastinio ryšio. Be to nagrinėjamu atveju automobilio vairuotojo veiksmai pasireiškė rizikos prisiėmimu, neapdairiai ir neatsargiai vairuojant automobilį, kuris laikytinas padidinto pavojaus šaltiniu. Iš bylos medžiagos nėra aišku, kokiu greičiu įvykio metu važiavo automobilis. Automobilio sugadinimu patirta žala bent iš dalies kilo ir dėl paties vairuotojo kaltės, todėl, remiantis LR CK 6.282 straipsnio 1 dalimi, žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba atmestas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 188,96 EUR žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (188,96 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-01-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai.Teismas nurodė, kad Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, kuriuose yra nurodytos įvykio koordinatės, matyti, kad įvykis įvyko Juodajame kelyje, kurio savininku yra Vilniaus miesto savivaldybė. Pagal 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutartį su UAB „Grinda“ ir 2012 m. gegužės 7 d. susitarimą su UAB „Grinda“ Vilniaus miesto savivaldybė gatves savarankiškai valdyti bendrovei „Grinda“ neperdavė, UAB „Grinda“ techninės priežiūros pobūdžio darbus atliko pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus. Nors atsakovas ir rėmėsi argumentu apie valdymo teisės perleidimą, tačiau įrodymų, patvirtinančių, kad viešajame registre valdytoju būtų įregistruota UAB „Grinda“ nepateikė, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas valdymo teisės nebuvo perdavęs. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad automobilio vairuotojo veiksmai pasireiškė rizikos prisiėmimu, neapdairiai ir neatsargiai vairuojant automobilį, nepasirenkant saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgiant į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, kadangi minėtus argumentus paneigia į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Teismas nurodė, kad ieškovas pripažino eismo įvykį draudiminiu ir transporto priemonės savininko prašymu jam išmokėjo 654,43 Lt draudimo išmoką. Jos dydis buvo paskaičiuotas pagal 2014 m. vasario 17 d. PVM sąskaitą faktūrą, tačiau, draudėjui nesilaikant draudimo taisyklių nuostatų, 20 procentų buvo sumažinta. Teismas pažymėjo, kad nuostolių sureguliavimo procedūrų, numatytų Taisyklėse laikymasis, reglamentuoja tik draudėjo ir draudiko tarpusavio santykius, todėl atsakovo nurodytos aplinkybės dėl draudimo taisyklių atitinkamų nuostatų nesilaikymo, šiam ginčui įtakos neturi.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. sprendimą ir ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei atmesti kaip nepagrįstą.Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kadangi ji buvo suformuota aiškinant tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Grinda“ sudarytos 2011 m. sausio 25 d. darbų atlikimo sutarties Nr. A72-50(3.1.36.UK) nuostatas, tuo tarpu nagrinėjamai civilinei bylai yra aktuali kita sutarties redakcija, o būtent: tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Grinda" 2011 m. gruodžio 29 d. sudaryta darbų atlikimo sutartis Nr. A72-2191(3.10.21-UK) bei neatsiejama šios sutarties dalis - 2012 m. gegužės 7 d. susitarimas Nr. A72-524(3.1.36-UK) „Dėl 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutarties Nr. A72- 2191(3.1.36-UK) pakeitimo”, kuriuo papildytas sutarties 4.2 punktas, įtraukiant į sutartį 4.2.10 punktą.Apeliantas akcentuoja, kad tarp šalių sudaryta sutartimi UAB „Grinda" įsipareigojo nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Jis privalo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, šalinti (taisyti) nedelsiant ir apie šią aplinkybę informuoti atsakovą. Taip pat UAB “Grinda” nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti atsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės.Taigi UAB „Grinda“ laisva valia prisiėmė nuolatinės gatvių stebėsenos pareigą, gatvių valdytojo pagal CK 6.266 straipsnį statusą bei atsakomybę dėl netinkamos gatvių būklės. Priešingai nei nagrinėtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėse bylose Nr. e3K-7-l05-687/2016 ir Nr. e3K-3-27-701/2017, šiuo atveju UAB „Grinda“ privalėjo veikti ne tik pagal atsakovo nurodymus, bet ir, reguliariai tikrindama gatvių būklę bei nustatydama gatvių defektus, privalėjo imtis iniciatyvos juos šalinti.Teismas atskirai nepasisakė dėl susitarimu į sutartį įtraukto papildomo 4.2.10 punkto, numatančio, kad UAB „Grinda“ įsipareigojo nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną bei nedelsiant šalinti (taisyti) defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan., saugumui. Teismas nepagrįstai vadovavosi tik sutarties 1 p. ir 3.3. p. bei konstatavo, kad UAB „Grinda” techninės priežiūros pobūdžio darbus atliko pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus.Apeliantas yra aiškiai išdėstęs poziciją, kad UAB „Grinda” susitarimu įsipareigojo vykdyti nuolatinę Vilniaus miesto gatvių priežiūrą, t.y. atlikti savarankiškus veiksmus ir veikti savo iniciatyva. Iš susitarimo nuostatų visumos matyti, jog UAB „Grinda“ įsipareigojo ne išimtinai laukti atsakovo nurodymų, prieš imantis bet kokių savo kompetencijai priskirtų veiksmų, tačiau šalinti keliančius grėsmę eismo dalyvių bei transporto priemonių saugumui defektus ir tai daryti nedelsiant. Teismas nepagrįstai neįvertino tikrosios sutarties šalių valios. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad sutartimi su UAB „Grinda“ atsakovas pirko ne tik gatvių remonto darbus, bet ir gatvių priežiūros darbus. Gatvių dangų remonto ir priežiūros darbai savo esme yra skirtingos kategorijos, kadangi remonto darbai iš esmės yra siejami su konkrečiu (atitinkamu, vienkartiniu) gatvės defekto remonto darbų atlikimu, o priežiūra yra suprantama kaip nuolatinis procesas, kurio metu atliekami atskirų rūšių darbai, padedantys užtikrinti nuolatinę gatvių priežiūrą (eksploataciją). Apeliantas laiko, kad nagrinėjamoje byloje esantys duomenys apskritai nepatvirtina, kad visi automobiliui padaryti sugadinimai atsirado būtent įvažiavus į konkrečią duobę. Teismas dėl to, ar buvo tinkamai įrodytas žalos dydis, papildomai nepasisakė, tik nurodė, kad, atsižvelgiant į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos 2014 m. sausio 13 d. nutarimą dėl automobilio sugadinimo vairuotojo kaltės nėra.Apeliantas pabrėžia, kad teismas neatkreipė dėmesio į atsakovo akcentuotą aplinkybę, kad atsakovui nebuvo suteikta galimybė atlikti automobilio apžiūrą ir pateikti savo žalos įvertinimą. Po eismo įvykio, praėjus daugiau nei 3 metams, atsakovas neturi galimybių apžiūrėti eismo įvykio vietą, apgadintą automobilį, taigi atsakovas neturi jokių galimybių pateikti teismui objektyvų žalos dydžio vertinimą ir taip paneigti ieškovo reikalavimų pagrįstumą.Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai ir teisėtai vadovavosi naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotomis teisės aiškinimo taisyklėmis tokio pobūdžio bylose, kuomet žala padaroma automobiliui įvažiavus į kelio važiuojamojoje dalyje buvusią duobę, todėl teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas pagrįstai priteisė ieškovo nurodyto dydžio žalą, remdamasis byloje pateiktais dokumentais ir teismo posėdžio metu pateiktais žodiniais ieškovo paaiškinimais. Apelianto išsakomi teiginiai dėl atlygintinos žalos dydžio yra nepagrįsti jokiais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas.Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Vienas iš absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų yra - kai teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas (nutartis) turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015; 2017-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-611/2017; kt.).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė ir sprendime nurodė, kad tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Grinda“ sudaryto 2012-05-07 susitarimo 1 punkte numatyta, kad tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš užsakovo (užsakovas sutartyje - Vilniaus miesto savivaldybės administracija), užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus rangovui (rangovas sutartyje – UAB „Grinda“) už pagal šią sutartį atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad rangovas per 30 kalendorinių dienų nuo pareikalavimo užsakovui sumokėtų kompensaciją, lygią priteistiems nuostoliams.Taigi pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškinį ir priteisęs iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 188,96 EUR žalos atlyginimą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, iš esmės nustatė, kad UAB „Grinda“ būtent tokią sumą turės atlyginti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, taigi šis sprendimas sukelia tiesiogines pasekmes trečiojo asmens UAB „Grinda“, kuris nebuvo įtrauktas į civilinės bylos nagrinėjimą dalyvaujančiu asmeniu, teisėms ir pareigoms.Iš teismo posėdžio garso įrašo girdėti, kad bylą nagrinėjanti teisėja klausė šalių nuomonės dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą, tačiau nei viena iš šalių to nepageidavo, o pats teismas savo iniciatyva šio klausimo nesprendė, nors pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, į bylą gali būti įtraukti ir teismo iniciatyva.Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiškai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad ją savarankiškai įgyvendina kitas asmuo. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, jog atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016; 2017-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017; kt.). Nagrinėjamu atveju draudiko ieškinys pareikštas atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, kaip gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis ir buvo padaryta žala, valdytojui. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį ir iš atsakovo priteisė žalos atlyginimą tuo pagrindu, kad savivaldybė atsakinga kaip valdytoja, kuri gatvės savarankiškai valdyti UAB “Grinda” neperdavė. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniame skunde įvardija netinkamą CK 6.193 straipsnio 1 dalies aiškinimą ir taikymą, nurodydama, kad nėra tinkamas atsakomybės nurodytu pagrindu subjektas (atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė teigia, kad jos nurodoma sutartimi ir susitarimu gatvių valdymo teisė perduota UAB „Grinda“), todėl teismo išvada padaryta netinkamai aiškinant atsakovo 2011 m. gruodžio 29 d. sudarytos su UAB „Grinda“ darbų atlikimo sutarties Nr.A72-2191 (3.1.36-UK) ir 2012 m. gegužės 7 d. susitarimo Nr. A72-524(3.1.36-UK) „Dėl 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) pakeitimo“ nuostatas dėl UAB „Grinda“ suteiktų teisių apimties.Taigi, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, aiškindamas apelianto minimų susitarimų nuostatas, privalo aiškintis abiejų sandorio šalių valią, tikruosius šalių ketinimus ir pan., o tai daryti neįtraukus abiejų šalių byloje dalyvaujančiais asmenims, nėra nei praktinės, nei teisinės galimybės.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nespręsdamas trečiųjų asmenų, kurių teisėms ir pareigoms priimamas sprendimas gali turėti įtakos, įtraukimo į bylą klausimo, priėmė sprendimą, kuris negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.