Kauno apygardos teismo nutartis

2016-05-18 · Civilinė byla Nr. 2S-951-221/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-18
Bylos Nr.
2S-951-221/2016
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-06300-2010-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Lozoraitytė
Suinteresuotas asmuo
R. G., G. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-951-221/2016Teisminio proceso Nr. 2-05-3-06300-2010-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9; 3.3.2.4; 3.5.1.1; 3.5.1.23. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-678-848/2016 pagal pareiškėjo antstolio V. Z. pareiškimą dėl sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimo išsprendimo, suinteresuoti asmenys – R. G., G. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas, vadovaudamasis CPK 771 straipsnio 5 dalimi, pateikė teismui 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir prašė išspręsti sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą.

2015 m. lapkričio 5 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte pareiškėjas nurodė, kad, vykdydamas Kauno apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-11068-848/2010 dėl R. G. įpareigojimo išsikelti vandentiekio įvadą, kanalizacijos atvadus, dujotiekio vamzdį ir rūsio elektros kabelį į jai priklausančias patalpas per 30 dienų nuo suderinimo atitinkamose institucijose dienos, nustatė, jog R. G. neįvykdė sprendimo (nutarties) dalies dėl vandentiekio įvado iškėlimo į jai priklausančias patalpas, nes vandentiekio iškėlimo darbai pradėti, tačiau neatlikti iki galo: vandentiekio įvadas pravestas iš lauko į G. B. priklausantį rūsį, kurio grindyse yra iškasta duobė, ji nesutvarkyta, vamzdis pravestas rūsio siena, kurioje išmušta anga neužglaistyta, neiškelti R. G. priklausantys apskaitos skaitikliai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 27 d. nutartimi patenkino pareiškėjo prašymą: skyrė R. G. vienkartinę 150 Eur baudą už Kauno apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-11068-848/2010 patvirtintos taikos sutarties 2 punkto nevykdymą G. B. naudai. Teismo posėdžio metu antstoliui pateikus papildomus duomenis apie faktinę situaciją ginčo objekte, nustatė, kad nėra užbaigti vandentiekio vamzdžio apdailos darbai, taip pat nelikviduoti atliktų darbų padariniai – nepašalinta vamzdžio dalis. Atsižvelgęs į byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo posėdžio metu nustatytas aplinkybes, sprendė, kad antstolio V. Z. pareiškimas dėl nutarties neįvykdymo klausimo išsprendimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Nustatęs, jog teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties antrojo punkto sąlygos pradėtos vykdyti, įvertinęs faktą, jog taikos sutartis buvo sudaryta ir patvirtinta teismo 2010 metų rugsėjo mėnesį, byloje nesant rašytinių įrodymų, patvirtinančių R. G. sunkią materialinę padėtį, atsižvelgęs į aplinkybę, kad R. G. anksčiau nebuvo paskirtos baudos už teismo sprendimo nevykdymą, padarė išvadą, jog baudos skyrimas už kiekvieną antstolio reikalavimo neįvykdymo dieną, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, konstatavo, kad šiuo atveju tikslinga R. G. paskirti vienkartinę 150 Eur baudą už teismo sprendimo (nutarties) nevykdymą išieškotojo naudai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo R. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartį ir atmesti antstolio V. Z. prašymą.

Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad neatsižvelgta į visas bylos aplinkybes ir neteisingai įvertinti į bylą pateikti įrodymai. 2015 m. gruodžio 4 d. teismo posėdyje su G. B. buvo geranoriškai sutarta, kad ji nereikalaus priteisti jos naudai baudų, jeigu iki sekančio teismo posėdžio dienos R. G. atliks naujo vandentiekio įvado įrengimo darbus. R. G. pateikė įrodymus – R. G. prašymą UAB „Kauno vandenys“ priimti naujo vandentiekio įvado darbus ir naujai įrengto vandentiekio įvado priėmimo aktą. Teismas vadovavosi tik antstolio V. Z. papildomais duomenimis apie faktinę situaciją ir nutarė, kad vandentiekio įvado perkėlimo darbai neatlikti, nors nurodyti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog naujas vandentiekio įvadas yra visiškai įrengtas. Turėjo būti atsižvelgta ir į tai, kad 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-11068-848/2010 patvirtintos taikos sutarties 2 punkte R. G. nėra įpareigota atlikti apdailos darbus, pašalinti buvusį vandentiekio vamzdyną G. B. nuosavybės teise priklausančiose patalpose. Padaryta klaidinga išvada, kad sutarties sąlygos tik pradėtos vykdyti, nes jos ne pradėtos vykdyti, o įvykdytos, tą patvirtina byloje esantys UAB „Kauno vandenys“ 2016 m. sausio 8 d. vandens skaitiklio pastatymo–keitimo aktai.

Atsiliepimai į atskirąjį skundą negauti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria, vadovaujantis CPK 771 straipsnio 5 dalimi, suinteresuotam asmeniui R. G. paskirta bauda už sprendimo (nutarties) neįvykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį tarp R. G. ir atsakovės G. B. Išieškotojai Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutarties pagrindu 2011 m. gegužės 18 d. buvo išduotas vykdomasis raštas dėl R. G. įpareigojimo išsikelti vandentiekio įvadą, kanalizacijos atvadus, dujotiekio vamzdį ir rūsio elektros kabelį į jai priklausančias patalpas per 30 dienų nuo suderinimo atitinkamose institucijose dienos, kuris pateiktas vykdyti antstoliui V. Z. 2015 m. lapkričio 5 d. antstolis V. Z. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą Nr. S-201514901, o 2015 m. lapkričio 19 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su pareiškimu išspręsti sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą vadovaujantis CPK 771 straipsnio 5 dalimi. Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 27 d. nutartimi skyrė R. G. vienkartinę 150 Eur baudą už Kauno apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-11068-848/2010 patvirtintos taikos sutarties 2 punkto nevykdymą G. B. naudai, motyvuodamas tuo, kad nėra užbaigti vandentiekio vamzdžio apdailos darbai, taip pat nelikviduoti atliktų darbų padariniai – nepašalinta vamzdžio dalis.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas procesinės teisės normas, reglamentuojančias sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo teisinius padarinius, nepagrįstai skyrė apeliantei baudą CPK 771 straipsnio 5 dalies pagrindu.

Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 771 straipsnį, nurodoma, kad teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tame pačiame sprendime gali nurodyti, jog, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas (CPK 273 str. 1 d.). Tai reiškia, kad teismas, išspręsdamas ginčą iš esmės ir priimdamas sprendimą, gali tame pačiame sprendime nurodyti sprendimo neįvykdymo padarinius – tuos veiksmus, kuriuos turi atlikti skolininkas, tačiau neatlieka, leisti atlikti išieškotojui. Kai neįvykdomas toks sprendimas, teismas, gavęs antstolio surašytą aktą, priima nutartį taikyti sprendime nurodytus padarinius (CPK 771 str. 2 d.). Kitu atveju, kai teismo sprendime nenurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai, t. y. nenurodyta išieškotojo teisė atlikti veiksmus už skolininką, kai šis jų neįvykdo, antstolio surašytas sprendimo neįvykdymo aktas perduodamas sprendimą priėmusiam teismui, kuris išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą pagal CPK 284 straipsnyje nustatytas taisykles, priimdamas nutartį, kuria pakeičia sprendimo vykdymo tvarką ir nustato išieškotojui teisę atlikti už skolininką jo lėšomis teismo sprendime nurodytus veiksmus (CPK 771 str. 3 d.). Aptarti sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo padariniai negalimi ir netaikytini tais atvejais, kai teismas dėl pareigos pobūdžio negali nustatyti sprendime jo neįvykdymo teisinių padarinių, nurodytų CPK 273 straipsnio 1 dalyje, ar nutartimi keisti sprendimo vykdymo tvarkos – nustatyti išieškotojui teisę už skolininką atlikti veiksmus, kurių šis neatliko, nes įvykdyti teismo įpareigojimą atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus gali tik pats skolininkas. Siekiant užtikrinti tokio pobūdžio teismo sprendimų įvykdymą, nustatytos kitokios poveikio priemonės – baudos teismo sprendimo neįvykdžiusiam asmeniui skyrimas. Taigi CPK 771 straipsnio 5 dalyje išdėstytų padarinių taikymo (baudos skyrimo) galimybė priklauso nuo atliktinų veiksmų pobūdžio. CPK 771 straipsnio 5 dalies norma taikoma tuo atveju, jeigu teismas įpareigoja skolininką atlikti ar nutraukti tokius veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti išimtinai pats skolininkas (pvz., susijusius su tėvų pareigų vykdymu), arba jei juos atliekant kitiems asmenims iš esmės keistųsi įvykdymo kokybė. Tokia bauda skiriama išieškotojo naudai (CPK 771 str. 5 d.). Nustatyti galimus teismo sprendimų nevykdymo padarinius, taip pat ir sankcijų forma, yra įstatymų leidėjo prerogatyva. Baudų skyrimas pagal įstatymo analogiją negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2013).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2014, atsižvelgusi į tai, kad poveikio priemones už sprendimo neįvykdymą taiko teismas, patikrinęs antstolio surašyto akto pagrįstumą ir nustatęs, jog skolininkas sprendimo neįvykdė, taip pat į tai, kad antstolio nurodymas į CPK 771 straipsnį pareiškime ar prašyme skirti baudą skolininkui teismo nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013, 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2014), konstatavo, jog teismas, gavęs antstolio surašytą sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą su prašymu skirti CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytą baudą, turi iš pradžių nustatyti, kokio pobūdžio prievolė skolininkui nustatyta teismo sprendimu. Nustatęs, kad skolininko prievolė nėra asmeninė ir sprendime yra nustatyti jo neįvykdymo padariniai pagal CPK 273 straipsnio 1 dalį, teismas turėtų antstolio prašymą taikyti CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytas sankcijas atmesti, tačiau kartu, vadovaudamasis CPK 771 straipsnio 2 dalimi, taikyti CPK 273 straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimo neįvykdymo padarinius.

Nagrinėjamu atveju, teismo posėdžio metu antstoliui pateikus papildomus duomenis apie faktinę situaciją ginčo objekte, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nėra užbaigti vandentiekio vamzdžio apdailos darbai, taip pat nelikviduoti atliktų darbų padariniai – nepašalinta vamzdžio dalis. Nors apeliantė atskirąjį skundą grindžia tuo, kad ji atliko naujo vandentiekio įvado įrengimo darbus, todėl nebuvo pagrindo skirti jai baudą už sprendimo (nutarties) neįvykdymą, tačiau 2016 m. sausio 20 d. teismo posėdyje ji nurodė, jog negali pabaigti atlikti vandentiekio įvado įrengimo darbų dėl neigiamos temperatūros patalpose ir lauke, tačiau neatsisako to padaryti, esant tam tinkamoms sąlygoms. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad sprendimas (nutartis) nėra galutinai įvykdytas ir pati apeliantė tai pripažino minėtame teismo posėdyje. Nustatęs, kad apeliantė neįvykdė sprendimo (nutarties), pirmosios instancijos teismas skyrė jai baudą CPK 771 straipsnio 5 dalies pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tai buvo padaryta nepagrįstai. Nagrinėjamoje byloje suinteresuotas asmuo R. G. buvo įsipareigojusi išsikelti vandentiekio įvadą, kanalizacijos atvadus, dujotiekio vamzdį ir rūsio elektros kabelį į jai priklausančias patalpas per 30 dienų nuo suderinimo atitinkamose institucijose dienos. Šiuo metu nėra užbaigti vandentiekio vamzdžio apdailos darbai, taip pat nelikviduoti atliktų darbų padariniai – nepašalinta vamzdžio dalis, kiti darbai yra atlikti. Darytina išvada, kad šios neįvykdytos sprendimo (nutarties) dalies įvykdymas nėra išskirtinai asmeninis, todėl už jos nevykdymą negali būti skiriama bauda, nustatyta CPK 771 straipsnio 5 dalyje. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartyje, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis tarp R. G. ir G. B., nebuvo nurodyti nutarties neįvykdymo padariniai, todėl, vadovaujantis CPK 771 straipsnio 3 dalimi, antstoliui pateikus teismui sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą, turėjo būti sprendžiamas sprendimo (nutarties) vykdymo tvarkos pakeitimo klausimas pagal CPK 284 straipsnyje numatytas taisykles, nustatant išieškotojai teisę už skolininkę šios lėšomis atlikti veiksmus, kurių pastaroji neatliko. Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo ne skirti apeliantei baudą CPK 771 straipsnio 5 dalies pagrindu, o taikyti jai kitą, CPK 771 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamą, poveikio priemonę.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl padarytų procesinės teisės normų pažeidimų (CPK 329 str. 1 d., 338 str.). Panaikinus nutartį, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl teisės išieškotojai įvykdyti sprendimą (nutartį) skolininkės lėšomis nustatymo CPK 771 straipsnio 3 dalies pagrindu, tačiau tokio pobūdžio klausimo apeliacinės instancijos teismas negali išspręsti iš esmės, nes tai galėtų būti aiškinama kaip blogesnio, negu yra skundžiamas, procesinio sprendimo apeliantei priėmimas (CPK 313, 338 str.). Dėl to teisinių padarinių už teismo sprendimo (nutarties) nevykdymą taikymo apeliantei klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartį ir perduoti teisinių padarinių už sprendimo (nutarties) nevykdymą taikymo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Virginija Lozoraitytė