- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-06-18
- Bylos Nr.
- 1-559-1124/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-54218-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Bagdžiūtė
- Kaltinamasis
- R. S.
- Nukentėjusysis
- L. S.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsilavinimas – aukštesnysis, vedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį – keturiasdešimties MGL bauda;
2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme;
3) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės apribojimo bausme, subendrinus – dviejų metų laisvės apribojimo bausme. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi dviejų metų laisvės apribojimo bausmė pakeista į devyniasdešimties parų arešto bausmę;
4) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – keturiolikos parų arešto bausme. Teistumas neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, asmuo yra recidyvistas; kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. R. S. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sutuoktinei L. S., o būtent – 2019 m. gruodžio 22 d. apie 17.00 val., būdamas namuose, kuriuose gyvena kartu su L. S., adresu (duomenys neskelbtini), tyčia ranka sudavė sutuoktinei L. S. į kaklo sritį.
2. Kaltinamasis R. S. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę, gailėjosi ir parodė, kad jo veiksmai galėjo sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą. Kaltinamasis taip pat parodė, kad virtuvėje tarp jo ir sutuoktinės kilo konfliktas, jie apsižodžiavo, o, kai sutuoktinė nusisuko į jį nugara, kaltinamasis pastūmė ją už kaklo srities, po ko sutuoktinė išbėgo į iš namų. Mėgino vytis nukentėjusiąją, nes norėjo atsiprašyti ir paprašyti, kad ji nekviestų policijos.
3. Nukentėjusioji L. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad buvo virtuvėje, kai kaltinamasis pradėjo rėkti „ateik čia“. Kaltinamasis atbėgo į virtuvę, tuo metu ji sėdėjo nusisukusi į kompiuterį ir bijojo atsisukti. Kaltinamasis sakė, kad sudaužys kompiuterį, todėl nukentėjusioji uždarė kompiuterį, o kaltinamasis priėjęs jai sudavė smūgį. Po smūgio ji staigiai atsistojo ir sušuko dukrai, kad kviestų policiją. Kai pamatė, kad kaltinamasis nubėgo pas dukrą, ji paėmė telefoną ir nubėgo į gretimą laiptinę, paskambino policijai ir seseriai. Po įvykio naktį negalėjo miegoti, jautėsi labai blogai, jai skaudėjo kaklą, buvo sunku kvėpuoti.
4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamasis.
5. Be kaltinamojo R. S. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
5.1. Iš pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK 140 straipsnio 2 dalį dėl to, kad 2019 m. gruodžio 22 d., 17.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), savo sutuoktinei L. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), sukėlė fizinį skausmą – iš nugaros priėjęs prie virtuvės patalpose (prie kompiuterio) sėdinčios sutuoktinės sudavė jai vieną smūgį ranka į kaklo sritį (b. l. 1-3).
5.2. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo duomenimis 2019 m. gruodžio 22 d. apie 16.50 val. nukentėjusioji namuose, adresu (duomenys neskelbtini), sėdėjo virtuvėje prie kompiuterio. Iš miegamojo kambario į virtuvę atėjęs jos sutuoktinis R. S., jai sėdint prie virtuvės spintelės, be jokios priežasties jai sudavė vieną smūgį ranka į kaklo sritį ir taip sukėlė jai didelį fizinį skausmą. Dėl tokio kaltinamojo elgesio prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 6-16).
5.3. Nukentėjusioji L. S. apklausos ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus bei paaiškino, kad 2019 m. gruodžio 22 d. apie 16.50 val. ji namuose, adresu (duomenys neskelbtini), sėdėjo virtuvėje prie kompiuterio. Tuo metu jos sutuoktinis R. S. iš miegamojo kambario pradėjo šaukti, o vėliau, atėjęs į virtuvę, jai sėdint prie virtuvės spintelės, be jokios priežasties, priėjęs iš nugaros, sudavė jai vieną smūgį ranka į kaklo sritį ir taip sukėlė jai didelį fizinį skausmą. Po suduoto smūgio ji sušuko dukrai, kad ši kviestų policiją. Dukra yra neįgali (neregė), todėl konflikto nematė. Po to, kai ji dukrai sušuko, kad kviestų policiją, pati išbėgo į laiptinę, o vėliau ir į lauką. Kadangi kaltinamasis bandė ją vytis, ji pasislėpė gretimoje laiptinėje. Nurodė, kad kaltinamasis prieš ją smurtauja ne pirmą kartą ir jis jau yra už tai teistas.
5.4. L. S. 2019 m. gruodžio 31 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jų šeimoje šis smurto atvejis ketvirtas. Nurodė, kad kaltinamasis nuolat vartoja alkoholį, o, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be jokios priežasties jos atžvilgiu smurtauja (išsamesni parodymai – 2019 m. gruodžio 31 d. nukentėjusiosios apklausos protokole b. l. 39-42).
5.5. Liudytoja G. M. S. apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra R. S. ir L. S. dukra. Ji turi negalią, yra akla. Paaiškino, kad 2019 m. gruodžio 22 d. vakare, tiksliai neatsimena kelintą valandą, ji buvo savo kambaryje. Tuo metu jos tėvas R. S. buvo svetainėje, o mama L. S. – virtuvėje. Jos kambario durys buvo uždarytos. Ji girdėjo, kaip svetainėje kaltinamasis kažko ieškojo ir kvietė nukentėjusiąją, kad ji ateitų į svetainę. Po kurio laiko kaltinamasis nuėjo į virtuvę, tada grįžo į svetainę ir labai garsiai šaukdamas vėl kvietė nukentėjusiąją, kad ji ateitų pas jį į kambarį. Tada kaltinamasis vėl nuėjo pas nukentėjusiąją į virtuvę ir maždaug po kelių minučių nukentėjusioji jai sušuko, kad ji kviestų policiją. Jos telefonas buvo ant komodos, bet išgirdusi, kad kaltinamasis eina link jos kambario, ji nesikėlė nuo lovos paimti telefono, nes kaltinamasis jį būtų iš jos atėmęs. Tuomet ji išgirdo, kaip nukentėjusioji išėjo iš namų, o kaltinamasis išbėgo jai iš paskos. Ji suprato, kad namuose liko viena, bandė skambinti bendruoju pagalbos numeriu, tačiau prisiskambinti jai nepavyko. Kiek vėliau į namus atvyko policija. Policijos pareigūnams ji pasakė, kad nei kaltinamojo, nei nukentėjusiosios namuose nėra ir papasakojo, kad kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusiąją. Nors įvykio metu ji buvo savo kambaryje, tačiau, kai nukentėjusioji sušuko, kad ji kviestų policiją, liudytoja suprato, kad kaltinamasis smurtauja, nes tai vyksta labai dažnai, kelis kartus kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusiąją liudytojai būnant tame pačiame kambaryje (išsamesni parodymai – 2020 m. vasario 18 d. liudytojos apklausos protokole b. l. 69-72).
5.6. Kaltinamasis R. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. gruodžio 22 d. namuose tarp jo ir jo sutuoktinės (nukentėjusiosios) kilo konfliktas. Kaltinamasis viena ranka sugriebė sutuoktinei už kaklo nugarinės dalies ir ją pastūmė. Po šio kaltinamojo veiksmo jo sutuoktinė išbėgo iš namų, kaltinamasis mėgino ją vytis. Dėl tokio savo poelgio kaltinamasis labai gailisi (b. l. 86-88).
5.7. 2020 m. vasario 18 d. akistatos protokolo duomenimis, kaltinamasis parodė, kad jis, konflikto virtuvėje su sutuoktine (nukentėjusiąją) metu, nesusivaldęs dešinės rankos delnu (per nugarinę kaklo dalį) stipriai pastūmė nukentėjusiąją. Dėl nukentėjusiajai sukelto fizinio skausmo gailisi ir atsiprašo (b. l. 112-114).
5.8. Remiantis alkotesterio parodymais, L. S. 2019 m. gruodžio 22 d. 17.50 val. buvo blaivi (b. l. 21-22).
5.9. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis L. S., gyvenanti (duomenys neskelbtini), Bendrajam pagalbos centrui 2019 m. gruodžio 22 d. 16.49 val. pranešė, kad jos neblaivus sutuoktinis R. S. fiziškai prieš ją smurtauja, ji pabėgo iš namų ir yra laiptinėje, namuose liko neįgali 19 metų dukra, greitosios medicinos pagalbos nereikia. Atvykusiems policijos pareigūnams nukentėjusioji paaiškino, kad neblaivus jos sutuoktinis, jai sėdint virtuvėje prie kompiuterio, priėjęs iš nugaros sudavė vieną smūgį ranka į kaklo sritį ir taip sukėlė jai fizinį skausmą (b. l. 32-36).
5.10. Remiantis 2019 m. gruodžio 23 d. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medicinos dokumentų išrašo/siuntimo (duomenys neskelbtini) duomenimis nukentėjusiajai 2019 m. gruodžio 23 d. 00.33 val. nustatytas kaklo paviršinis sužalojimas, sritis nepatikslinta, kita; kaklo sumušimas (b. l. 51-52).
5.11. Byloje yra pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš R. S. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 33,58 Eur žalą dėl nukentėjusiosios L. S. gydymo (b. l. 58-59).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
6. Remiantis BK 140 straipsnio 2 dalimi, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
7. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016). Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (BK 248 straipsnio 2 dalis).
8. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad R. S. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, sudavė smūgį nukentėjusiajai L. S. į kaklo sritį, tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. R. S. teisme pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusiosios L. S. parodymai, duoti teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, liudytojos G. M. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, medicininiuose dokumentuose, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama R. S. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas R. S. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
9. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.
10. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).
11. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į laisvės atėmimo bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.
12. BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
13. Minėta, kad atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų.
14. Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo R. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taigi, šiuo atveju egzistuoja tiek kaltinamojo atsakomybę lengvinanti, tiek jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
15. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas taip pat įvertina kitas bausmės skyrimui (jos individualizavimui) reikšmingas aplinkybes: nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį ir pobūdį – kaltinamasis padarė nesunkų smurtinį nusikaltimą; kaltės formą bei pasekmes – nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, dėl ko nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas; taip pat kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Pažymėtina, kad R. S. nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo, yra baustas administracine tvarka, keturis kartus teistas, iš jų tris kartus už smurto panaudojimą artimoje aplinkoje, nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, vos po penkių dienų nuo paskutinės bausmės, t. y. arešto, atlikimo dienos (2019 m. gruodžio 17 d.).
16. Pažymėtina ir tai, kad ankstesniais teismų sprendimais R. S. buvo skiriamos švelnesnės bausmių rūšys (už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą du kartus skirta laisvės apribojimo bausmė, vieną kartą – arešto bausmė), tačiau jis ir vėl padarė nusikalstamą veiką. Pastarosios aplinkybės suponuoja išvadą, kad jam skirtos švelnesnės bausmių rūšys buvo neveiksmingos – nuteistasis dėl savo nusikalstamų veiksmų išvadų nedaro, nelinkęs laikytis įstatymų reikalavimų, kriminalinių polinkių neatsisako ir toliau smurtauja artimoje aplinkoje savo silpnesniojo šeimos nario – sutuoktinės, atžvilgiu.
17. Įvertinęs aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, jos dydį nustatant mažesnį nei minėto straipsnio sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis.
18. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.
19. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas kaltinamojo išbūtas laikinajame sulaikyme, nuo 2019 m. gruodžio 22 d. 19.05 val. iki 2019 m. gruodžio 23 d. 11.36 val., vieną laikinajame sulaikyme kaltinamojo išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai (b. l. 73-74, 77-78, 92-93).
20. Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 95-97), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
21. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Be kitų, viena iš baudžiamojo poveikio priemonių, kuri gali būti skiriama asmeniui, yra dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą (BK 72² straipsnis). Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose gali būti skiriami kartu su bausme.
22. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė savo šeimos nario – sutuoktinės, atžvilgiu, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose – ją įvykdant per 12 mėnesių nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Dėl civilinio ieškinio
23. Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį 33,58 Eur turtinei žalai dėl nukentėjusiosios gydymo atlyginti (b. l. 58–59). Žalą civilinis ieškovas patyrė dėl nukentėjusiosios L. S. gydymo. Kaip jau buvo minėta, tarp kilusios žalos ir kaltinamojo R. S. veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta būtent kaltinamojo R. S. veiksmais. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą civilinį ieškinį tenkinti, priteisiant iš kaltinamojo R. S. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 33,58 Eur turtinei žalai, padarytai Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).
24. Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, tenkinamas taip pat ir civilinio ieškovo prašymas dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų, už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, priteisimo iš kaltinamojo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–307 straipsniais,
nusprendžia:
R. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. S. paskirti galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.
R. S. į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme, nuo 2019 m. gruodžio 22 d. 19.05 val. iki 2019 m. gruodžio 23 d. 11.36 val., vieną laikinajame sulaikyme kaltinamojo išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72² straipsniu, skirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – ją įvykdant per 12 mėnesių nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio R. S. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.
R. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Tenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš R. S. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 33,58 Eur (trisdešimt trijų eurų penkiasdešimt aštuonių euro centų) žalos atlyginimo sumą bei 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.