Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2019-06-03 · Civilinė byla Nr. e2-7083-1004/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-03
Bylos Nr.
e2-7083-1004/2019
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-0-03087-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaidotas Narvidas
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
P. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-7083-1004/2019Teisminio proceso Nr. 2-70-3-0-03087-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.4; 2.6.39.2.5.5; 3.1.7.8; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 3 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui P. G. (P. G.) dėl žalos atlyginimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 892,17 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jei byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį.

2. Atsakovas per nustatytą terminą be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškinys su priedais atsakovui įteiktas tinkamai, procesinius dokumentus 2019 m. gegužės 15 d. atsakovui įteikiant asmeniškai. Apie atsiliepimo pateikimą ir jo nepateikimo pasekmes pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, todėl priimtinas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Formaliai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, ieškinys tenkintinas visiškai.

3. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad 2018 m. liepos 9 d. Šiauliuose, Gegužių g. (duomenys neskelbtini), įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintos transporto priemonės“ Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo P. G. kaltės, kuris iš eismo įvykio vietos pasišalino. Minėto automobilio valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta akcinėje bendrovėje (toliau –AB) „Lietuvos draudimas“ (draudėjas – P. G.). Dėl šio įvykio padarytai žalai atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ pagal draudimo sutartį išmokėjo 892,17 Eur draudimo išmoką už transporto priemonės „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus.

4. Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 59.4 punkte nustatyta, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymą asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako, pasišalino iš įvykio vietos. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad šiose įstatymo ir Taisyklių nuostatose, nenustatyta, kad KET taisyklių pažeidimas ar pasišalinimas iš įvykio vietos turi būti tyčinis, kaltė gali pasireikši ir neatsargumu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-650-686/2015; nutartis byloje Nr. 3K-3-108/2014). Administracinio teisės nusižengimo bylą nagrinėjęs teismas administracinėje byloje Nr. AN2-53-354/2019 nustatė, kad atsakovas pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl buvo nubaustas pagal ANK 426 str. 1 d. Civilinėje teisėje prievolė atlyginti žalą atsiranda ne tik esant tyčinei kaltės formai, bet ir neatsargumui (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

5. Atsakovas, vairuodamas transporto priemonę ir pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, padarė žalą, kurią atlygino ieškovas. Išmokėjęs išmoką, ieškovas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį – atsakovą. Ieškovas siuntė atsakovei pretenziją dėl žalos atlyginimo, atsakovas žalos pagrįstumo ir dydžio neginčijo, tačiau padarytos žalos neatlygino. Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, laikytina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti ieškovo prašomą sprendimą. Todėl ieškinys tenkintinas visiškai ir ieškovui iš atsakovo priteistina 892,17 Eur žalos atlyginimo bei 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnis, 6.1015 straipsnis, Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

6. Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo priteistinos 20,00 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovei – žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

7. Teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų (1,79 Eur) į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 6 dalis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 – 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo P. G. (P. G.), a.k. (duomenys neskelbtini) 892,17 Eur (aštuonių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų, 17 centų) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. gegužės 13 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20,00 Eur (dvidešimties eurų, 00 centų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, į.k. (duomenys neskelbtini).

Nepriteisti iš atsakovo teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Vaidotas Narvidas