Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-03-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-53-354/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-28
Bylos Nr.
AN2-53-354/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nijolė Matuzevičienė
Pažeidėjas
P. G.
Administracinė byla Nr. AN2-53-354/2019Teisminio proceso Nr. 4-70-3-01190-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 16.9.10; 21.11.10; 21.11.11
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 28 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto P. G. (P. G.) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 31 d. nutarties, kuria P. G. skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko L. D. 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimo dalies, susijusios su administraciniu nusižengimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnio 1 dalį, atmestas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. P. G. 2018 m. lapkričio 30 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko L. D. nutarimu nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2018 m. liepos 9 d. 0.34 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, vairuodamas automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus atstumo, važiuodamas atbuline eiga kliudė ir apgadino stovintį automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Po to nuvažiavo iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET, nepranešęs apie eismo įvykį policijai. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai.

2. Skundžiama 2019 m. sausio 31 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi P. G. skundas dėl 2018 m. lapkričio 30 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko nutarimo buvo atmestas. Apylinkės teismas nurodė, jog byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių P. G. kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Šiaulių apygardos teismui pateiktu skundu P. G. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

3.1. Skunde apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir priėmė neteisingą sprendimą. Teigia, kad niekada nepripažino padaręs inkriminuojamo administracinio nusižengimo, o pasirašymas ant administracinio nusižengimo protokolo nereiškia kaltės pripažinimo. Pažymi, jog buvo ne taip suprastas, nes yra rusų tautybės, todėl netinkamai suformulavo sakinį ir tuo norėjo pasakyti, kad, jei taip buvo, kaip sakė jo kaimynė, t. y. nukentėjusioji, tai jis tuomet sutinka ir labai gailisi. Apelianto teigimu, atsižvelgdamas į kaimynės pasakojimą, kaip ši rado lapelį su galimai jo automobilio valstybiniais numeriais, jis neatmetė teorinės galimybės, kad galėjo įvykti minimas eismo įvykis, bet tai buvo mažai tikėtina, kadangi jo automobilis buvo nesugadintas, be to, tikėjosi, kad policijos pagalba bus nustatytos visos aplinkybės dėl kaimynės sugadinto automobilio, nes jis pats nieko apie tai nežinojo ir tai pažymėjo pirmame paaiškinime. P. G. nurodo, jog kartais stato savo automobilį tame kieme, bet kad į ką nors būtų atsitrenkęs niekada nebuvo pajutęs, todėl, jei taip būtų policijos nustatyta, tai žmoniškumo ir kaimyniškumo dėlei jis būtų sutikęs su žalos atlyginimu kaimynei bei galimai padarytu administraciniu nusižengimu, nors, apelianto manymu, administracinio nusižengimo jis nepadarė.

3.2. Be to, skunde apeliantas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog būtent jis padarė žalą kaimynei: apgadinimo ant jo automobilio nenustatyta, jo automobilis su įvykiu siejamas atsitiktinai, įvykio liudytojų nėra, o raštelį palikęs asmuo nebuvo nustatytas, paliktame raštelyje nurodytas automobilio numeris ((duomenys neskelbtini) skiriasi nuo jo automobilio numerio ((duomenys neskelbtini) niekas neatliko automobilių aukščio analizės, neaišku, kaip buvo nustatyta, jog buvo važiuojama atbuline eiga, be to, jei ir būtų apgadinęs kitą automobilį, tai to tikrai nepajuto. Skunde P. G. nurodo, jog automobilių apgadinimų aukštis buvo matuojamas ant skirtingų nelygių paviršių, iš jo (apelianto) automobilio apžiūros galima daryti išvadą, kad apgadinimai buvo padaryti iš anksčiau. Taip pat apeliantas pastebi, kad Šiaulių apylinkės teismui net nekilo klausimas, kaip galima buvo įlaužti nukentėjusiosios automobilio bamperį, kai ant jo (apelianto) automobilio bamperio liko tik galimi apgadinimai, ir kurie yra padaryti anksčiau, jo automobilio bamperis nesulaužytas. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog byloje nėra nustatyta, kas parašė raštelį ir kokios aplinkybės šiam asmeniui sudarė sąlygas parašyti raštelį, nes šis asmuo galėjo matyti eismo įvykį būdamas netoliese ar eidamas pro šalį arba atsitiktinai žiūrėdamas pro langą, bet ne išgirdęs garsą, gal toks įlaužimas nesukelia jokio garso ir tai vėl akivaizdu, kad tokia išvada padaryta tik spėjimo būdu, nes jokių galimų eismo įvykio liudytojų net nebuvo ieškoma. Apeliantas pažymi, kad tikrai nebūtų pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, nes tuo metu dar dirbo policijoje, ir tai būtų jam sukėlę didelių nemalonumų darbe.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariatas prašo palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį ir netenkinti P. G. apeliacinio skundo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų teisiniu vertinimu ir išvadomis dėl jo kaltės padarius ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

6.1. ANK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

6.2. Skunde apeliantas P. G. nurodo, kad apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuris paremtas tik spėjimais, kad byloje apskritai nėra įrodymų, patvirtinančių jo kaltę apgadinus kaimynės automobilį ir pasišalinus iš eismo įvykio vietos.

6.3. Skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apylinkės teismo nutarties motyvus ir konstatuoja, kad šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, nes byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog apeliantas padarė jo ginčijamą administracinį nusižengimą, ir kuriais abejoti nėra pagrindo, o paties pažeidėjo kaltės neigimas ir šią gynybinę versiją neva patvirtinančių aplinkybių pateikimas teismui vertintina kaip siekimas išvengti atsakomybės.

6.4. P. G. kaltė padarius administracinius nusižengimus įrodyta 2018 m. rugpjūčio 14 d. administracinio nusižengimo protokolu (administracinės bylos medžiaga, b. l. 1–2), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (administracinės bylos medžiaga, b. l. 21, 22), nukentėjusiosios S. I. paaiškinimais (administracinės bylos medžiaga, b. l. 10, 11) ir parodymais apylinkės teisme, eismo įvykio vietos schema (administracinės bylos medžiaga, b. l. 5), byloje esančiu rašteliu, kuris buvo paliktas prie nukentėjusiosios mašinos (administracinės bylos medžiaga, b. l. 8), P. G. automobilio apžiūros protokolu ir byloje esančiomis foto nuotraukomis (administracinės bylos medžiaga, b. l. 14, 27), iš dalies ir paties P. G. paaiškinimu (administracinės bylos medžiaga, b. l. 9) bei parodymais apylinkės teisme. Pažymėtina, kad ANK 569 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Nagrinėjamu atveju P. G. teigia, jog ne jis automobiliu įvažiavo į S. I. automobilį, tačiau ši versija yra paneigta byloje esančių įrodymų visuma. Pažymėtina, kad P. G. tiek savo teiktame paaiškinime policijos pareigūnams, tiek apylinkės teisme, tiek pateiktame apeliaciniame skunde neneigia, jog kieme, kuriame buvo apgadintas nukentėjusiosios automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis statydavo ir savo automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Prie nukentėjusiosios automobilio buvo paliktas raštelis, kuriame nurodyta, jog į nukentėjusiosios automobilį atsitrenkė ,,Ford Focus“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 4 durų sedanas, 12.34 naktį iš sekmadienio į pirmadienį. Iš byloje esančių foto nuotraukų matyti, kad P. G. automobilis „Ford Focus“ yra 4 durų sedanas, todėl, nors raštelyje nurodytas mašinos numeris (duomenys neskelbtini) tačiau, apygardos teismo vertinimu, tai yra sąžiningas suklydimas, nes, kaip nurodyta policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime, patikrinus duomenų bazę automobilio valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) nėra, o P. G. automobilio valst. Nr. yra (duomenys neskelbtini) t. y. skiriasi tik viena valstybinio numerio raidė. Apygardos teismo vertinimu, iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad nėra pagrindo abejoti atliktu matavimo rezultatu, nes, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nukentėjusiosios ir P. G. automobilių apgadinimai yra panašiame lygyje, o kaip matyti iš foto nuotraukų, pasinaudojimas matavimo prietaisu leidžia daryti objektyvias išvadas dėl ant automobilių esančių apgadinimų aukščių sutapimo, be to, apylinkės teisme apklausta nukentėjusioji patvirtino, kad iki minimo įvykio jos automobilio bamperis nebuvo skilęs, taigi šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būtent P. G., vairuodamas savo automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino nukentėjusiosios S. I. automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tuo pačiu pažymėtina, kad P. G. pateiktame pirminiame paaiškinime nurodė, jog remdamasis kaimynės parodymais, kad jis kliudė pastarosios automobilį, pripažįsta, dėl to labai gailisi, norėdamas atlyginti žalą, siūlė kaimynei užpildyti eismo įvykio deklaraciją, o pateiktuose skunduose ir apylinkės teisme apeliantas jau nurodė, jog buvo ne taip suprastas, tačiau tuo pačiu apylinkės teisme teigė, jog būtų pildęs eismo įvykio deklaraciją ir save nurodęs kaip kaltininką, o deklaracijos neužpildė, nes jau buvo pranešta policijai. Apygardos teismo nuomone, tokie P. G. paaiškinimai yra prieštaringi ir visiškai nelogiški atsižvelgiant į jo skunde deklaruojamas aplinkybes, neva ne jis atsitrenkė į nukentėjusiosios automobilį, nes asmeniui, nesant atsakingam dėl eismo įvykio, nėra jokio protingo pagrindo sutikti ar siūlyti pildyti eismo įvykio deklaracijos. Nelogiški ir apelianto teiginiai, jog jis dėl savo tautybės galėjo būti ne taip suprastas, nes jis yra Lietuvos Respublikos pilietis, be to, kaip pats apeliantas nurodė, jis įvykio metu vis dar dirbo policijoje, o policijos pareigūnai privalo mokėti lietuvių kalbą, gebėti aiškiai ir suprantamai perteikti ne tik savo, bet ir pareiškėjų mintis, todėl, apygardos teismo įsitikinimu, apeliantas neabejotinai galėjo tinkamai perteikti savo mintis, t. y. šiuo atveju prisipažinimą apgadinus nukentėjusiosios automobilį, o minimi skundo argumentai laikytini tik siekimu išvengti administracinės atsakomybės. Taigi, apygardos teismo nuomone, šių nurodytų duomenų pakanka P. G. kaltei pagrįsti dėl to, kad jis sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino.

6.5. Apeliantas savo nuomonę ir skundžiamos nutarties nepagrįstumą argumentuoja ir tuo, kad, jei būtų vairuodamas jutęs smūgį į kitą mašiną, tai nebūtų nuvažiavęs, nes tuo metu dar dirbo policijoje, ir dėl to būtų turėjęs problemų. Aukštesnės instancijos teismas tokius apelianto argumentus pripažįsta nepagrįstais. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, iš byloje esančių nukentėjusios S. I. parodymų matyti, jog jos mašina iki įvykio nebuvo apgadinta, o iš byloje pateiktų nukentėjusiosios foto nuotraukų po įvykio matyti, kad nukentėjusiosios automobilio priekinis bamperis ne tik buvo įbrėžtas, tačiau ir įlaužtas, todėl akivaizdu, kad P. G. negalėjo nesuvokti, jog apgadino kitą automobilį. Pažymėtina, kad nors smūgio stiprumo suvokimas nagrinėjamu atveju yra vertinamasis kriterijus, tačiau, kaip ir minėta, iš byloje esančių automobilių apgadinimų nuotraukų matyti, kad smūgis buvo pakankamai stiprus, jog jį galėjo pajusti ir P. G..

6.6. Aukštesnysis teismas, be kita ko, pažymi, kad vien tai, jog P. G. nuosekliai laikosi savo versijos, jog yra nekaltas dėl jam inkriminuotų pažeidimų, neduoda pagrindo besąlygiškai ją laikyti teisinga. Byloje esantys ir anksčiau aptarti įrodymai patvirtina P. G. kaltę padarius kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl tai, kad teismo jie buvo įvertinti pažeidėjo nenaudai, neduoda pagrindo išvadai, jog teismas šiuos duomenis tyrė ir vertino neobjektyviai. Remiantis išdėstytais argumentais, sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog P. G. padarė administracinį nusižengimą, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutartį ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 31 d. nutartį nepakeistą ir P. G. (P. G.) apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Nijolė Matuzevičienė