Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Raimondas Blauzdžius, sekretoriaujant Rasai Tebėraitei, dalyvaujant atsakovės atstovui Renatui Ivanauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjų V. L. (V. L.) ir UAB „Loreka“ skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos, dėl turtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde paaiškina, kad 2010-01-26 V. L. kartu su jo vadovaujamos įmonės vairuotoju V. R. automobiliu BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Laisvės pr., Vilniuje, kai prie prekybos centro „Norfa“ juos sustabdė kelių patrulių vairuojamas automobilis dėl to, kad automobilio valstybinis numeris yra nematomas, paslėptas. Pareigūnai, neatsižvelgdami į paaiškinimus, surašė 2010-01-26 administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. F521618, kuriame nurodė, kad jis vairavo automobilį su užmaskuotu galiniu valstybinio numerio ženklu, taip pažeisdamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 2 d. ir 26 str. 2 d. reikalavimus bei Kelių eismo taisyklių 5 p. ir 235 p. reikalavimus. 2010-01-28 buvo priimtas nutarimas Nr. 521618, kuriuo jam buvo paskirta 1100 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 10 mėnesių. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs jo 2010-01-29 skundą dėl šio nutarimo panaikinimo, 2010-03-05 priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-465-561/2010, kuriuo nutarė panaikinti Vilniaus apskrities VPK KPV KPR 2010-01-28 nutarimą.

Nurodo, kad policijos pareigūnai, siekdami jam inkriminuoti ATPK 123 str. 3 d. nustatytą pažeidimą, neištyrė visų reikšmingų bylai aplinkybių ir nesurinko visų reikiamų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima įrodyti, kad purvas ant jo vairuojamo automobilio valstybinio numerio pateko dėl sąmoningų ir tyčinių veiksmų ir kad dėl to jo veiksmuose yra kaltės požymis. Pareigūnai neišklausė nei jo (jo paaiškinimai buvo ignoruojami), nei liudytojo V. R. paaiškinimų, valstybinį numerį nufotografavo su mobiliajame telefone įmontuota kamera, o šios nuotraukos negalėjo būti tinkamu įrodymu byloje. 2010-01-26 padaryti pareigūnų veiksmai buvo neteisėti, nes įvykio vietoje buvęs liudytojas V. R. nebuvo įtrauktas į protokolą, prie protokolo nebuvo pridėti jo rašytiniai paaiškinimai. Teigia, kad pareigūnų surašytas protokolas, veiksmai, kuriais netinkamai ištirtos įvykio aplinkybės, vairuotojo pažymėjimo paėmimas bei nutarimo surašymas patenka į termino „aktas“ sąvoką, pateiktą LR CK 6.271 str. Remiasi LR CK 6.271 str., LR ATPK 260 str. nuostatomis.

Pažymi, kad dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų jis ir jo vadovaujama įmonė UAB „Loreka“ patyrė nuostolių. Dėl to, kad pareigūnai netinkamai atliko savo pareigas, buvo priverstas kreiptis į teismą, tam tikrą laiką negalėjo užsiimti darbine veikla nei jis, nei jo vadovaujamos įmonės vairuotojas V. R. (pridedamas UAB „Loreka“ direktoriaus 2010-02-22 įsakymas Nr. 001 dėl V. R. vykimo į 2010-03-02 teismo posėdį). Į teismo posėdį liudytojas V. R. turėjo atvykti iš Vokietijos, kur jis tuo metu atliko darbines pareigas. Už autobuso bilietą V. R. sumokėjo 89,00 EUR, kas sudaro 307,05 Lt. Dėl V. R. atvykimo ir dalyvavimo teismo posėdyje UAB „Loreka“ patyrė turtinių nuostolių, kuriuos sudaro: 1) UAB „Loreka“ automobilio prastova nuo 2010-02-27 iki 2010-03-08 – 3000 Lt, pridedama transporto priemonės nuomos sutartis, pagal kurią automobilio mėnesio nuomos kaina yra 12000 Lt (5 darbo dienos x 600 Lt = 3000 Lt); 2) V. R. atlyginimas už laikotarpį nuo 2010-02-27 iki 2010-03-08, kai jis dėl būtinybės dalyvauti teismo posėdyje negalėjo vykdyti savo pareigų – atlyginimas už šį laikotarpį sudaro 261,25 Lt (vienos dienos darbo užmokestis 52,25 Lt x 5 darbo dienos = 261,25 Lt). Advokato teisinės konsultacijos, skundo teismui rengimas ir atstovavimas teisme kainavo 1267 Lt (pridedami teisinių paslaugų apmokėjimo kvitai).

Teismo posėdyje pareiškėjai nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje yra įtvirtintas atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekis. Pagal Konstituciją valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo kitų asmenų neteisėtų kėsinimųsi, bet ir jokiu būdu neleisti, kad į jas neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos ar pareigūnai (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai). Konstitucijos 30 straipsnyje nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šią Konstitucijos normą, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Šis konstitucinis principas neatsiejamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai. Taigi Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti; be to, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog iš Konstitucijos neišplaukia, kad įstatymais galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir ( arba) moralinė žala neatlyginama, pavyzdžiui, dėl to, kad ją neteisėtais veiksmais padarė pačios valstybės institucijos, pareigūnai ( Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės specialistas 2010 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. F521618 paskyrė V. L. 1100 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 10 mėnesių (prijungtos ATP bylos Nr. II-465-561/2010 l. 5, 9). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 5 d. nutarimu panaikino minėtą 2010 m. sausio 28 d. nutarimą Nr. F521618 ir paskyrė 40 Lt dydžio baudą už pažeidimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 6 dalyje (prijungtos ATP bylos Nr. II-465-561/2010 l. 31-32). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 5 d. nutarime pažymėjo, kad specialisto 2010-01-28 priimtas nutarimas Nr. F521618 naikintinas dėl netinkamo V. L. 2010-01-26 padaryto teisės pažeidimo kvalifikavimo. Teismas konstatavo, kad 2010-01-26 apie 11 val. 35 min., Laisvės pr. – J. Baltrušaičio g., Vilniuje, vairuodamas automobilį BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) V. L. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-16 nutarimu Nr. 768 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (Žin., 2008-08-02, Nr. 88-3530) 5, 235 p. reikalavimus, ėmėsi priemonių pašalinti byloje nustatytus trūkumus ir perkvalifikavo 2010-01-26 padarytą teisės pažeidimą iš LR ATPK 123 str. 3 d. į LR ATPK 124¹ str. 6 d.

Pareiškėja UAB „Loreka“ prašo priteisti iš valstybės jos naudai 307,05 Lt turtinės žalos atlyginimo už liudytojo V. R. atvykimą į teismo posėdį ir 3261,25 Lt turtinės žalos atlyginimo, kurią patyrė dėl liudytojo V. R. atvykimo į teismo posėdį, nes susidarė automobilio prastova ir darbuotojas V. R. atitinkamu laikotarpiu negalėjo vykdyti savo darbinių funkcijų. Pareiškėjas V. L. prašo priteisti iš valstybės 1331 Lt atstovavimo išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. II-465-561/2010.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 str. 1 d. 3 p. administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). CK 6.271 str. nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai (turtinė) žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Speciali valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. 4 d. nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Pareiškėjas, teikdamas skundą, turi įrodyti neteisėtų veiksmų faktą, priežastinį ryšį, žalos dydį bei kaltę.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija 2003-12-15 nutartyje administracinėje byloje Nr. A4-689-2003 (Administracinių teismų praktika Nr. 4, p. 270-277) konstatavo, kad „pagal ATPK 257 straipsnį įrodymus ir jų pakankamumą bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, t. y. įstatymas įrodymų vertinimo procesą sieja su subjektyviais kriterijais. Todėl įrodymų nepakankamumas nesudaro pagrindo vertinti pareigūno, nagrinėjusio administracinio teisės pažeidimo bylą, veiksmų kaip neteisėtų“. Tokios praktikos laikomasi ir kitose bylose (2005-05-10 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A5-550/2005, 2007-12-28 ir kt.).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-03-05 nutarime padarė išvadą, jog, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, pareigūnas netinkamai kvalifikavo V. L. veiką pagal ATPK 123 str. 3 d., todėl veiką perkvalifikavo pagal ATPK 124¹ str. 6 d. (prijungtos ATP bylos Nr. II-465-561/2010 l. 31-32). Pareigūnas kvalifikavo V. L. veiką pagal ATPK 123 str. 3 d., vadovaudamasis surinkta rašytine bylos medžiaga. Pagal ATPK 257 straipsnį įrodymus ir jų pakankamumą bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą. Tai, kad pareigūnas įvertino įrodymų visumą kaip pakankamą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 123 str. 3 d., o teismas perkvalifikavo asmens veiką iš ATPK 123 str. 3 d. į ATPK 124¹ str. 6 d., nereiškia pareigūno atliktų veiksmų, nagrinėjant administracinę bylą, neteisėtumo. Taigi nėra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – pareigūno neteisėtų veiksmų (neveikimo).

Be to, pareiškėja UAB „Loreka“ patirtą turtinę žalą kildina iš liudytojo V. R. dalyvavimo teismo posėdyje ir sieja su jo atvykimu bei patirtais nuostoliais dėl jo atvykimo ir atitinkamu laikotarpiu negalėjimo atlikti darbinių funkcijų, tačiau kaip matyti iš prijungtos ATP bylos Nr. II-465-561/2010 medžiagos, teismas atmetė V. L. prašymą apklausti kaip liudytoją V. R. ir jo neapklausė, liudytojas V. R. iš Vokietijos atvyko pareiškėjo iniciatyva. Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 279 straipsnio 4 dalimi, jeigu bylą nagrinėja teisėjas, liudytojams išmokėtinos sumos mokamos iš biudžeto lėšų, pagal sąmatą tam skiriamų teismui. Todėl liudytojas, atlikęs savo pareigą ir davęs parodymus, turi teisę kreiptis į teismą su prašymu toje byloje, kurią nagrinėjant išlaidos ir buvo patirtos, dėl patirtų išlaidų kompensavimo.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, darytina išvada, kad pareiškėjos UAB „Loreka“ prašymas priteisti 3568,30 Lt (307,05+3261,25) turtinę žalą yra nepagrįstas.

Pareiškėjas V. L. prašo priteisti jam 1331 Lt atstovavimo išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. II-465-561/2010. Skunde teismui jis nurodė, kad atstovavimo išlaidas sudarė teisinės konsultacijos, skundo teismui rengimas ir atstovavimas teisme.

Atstovavimo teisme išlaidos, patirtos teisme, ginčijant nuobaudos paskyrimą administracinio teisės pažeidimo byloje, priskirtinos administracinių teisės pažeidimų proceso reguliavimo sričiai ir į CK 6.249 bei 6.271 straipsnių reguliavimo sritį nepatenka; administracinių bylų teisenos įstatymo šeštojo skirsnio normų, reglamentuojančių išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, taikymas, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, negalimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A4-689-2003, Administracinių teismų praktika Nr. 4, p. 270-277). Pažymėtina, kad išlaidų, turėtų, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas numatytas ATPK 279 str. Šis straipsnis nenumato galimybės pareiškėjui priteisti išlaidas, susijusias su administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimu, o nustato, kad turėtos išlaidos kompensuojamos nukentėjusiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams. Be to, pareiškėjo prašymas priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas turi būti reiškiamas toje byloje, kurią nagrinėjant išlaidos ir buvo patirtos. Taigi pareiškėjo V. L. prašymas priteisti jam 1331 Lt atstovavimo išlaidas, patirtas administracinio teisės pažeidimo byloje, atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127, 129 str., teisėjas

nusprendė:

atmesti pareiškėjų V. L. (V. L.) ir UAB „Loreka“ skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.