- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-02
- Bylos Nr.
- A-525-2768-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02217-2010-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Laimė Baltrūnaitė
- Pareiškėjas
- V. L., uždarosios akcinės bendrovės „Loreka“
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. L. (V. L.) ir uždarosios akcinės bendrovės „Loreka“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. L. ir uždarosios akcinės bendrovės „Loreka“ pareiškimą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos, dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai V. L. ir UAB „Loreka“ pareiškimu (b.l. 3–5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami priteisti UAB „Loreka“ naudai iš valstybės 307,05 Lt turtinės žalos atlyginimo už liudytojo V. R. atvykimą į teismo posėdį, taip pat 3 261,25 Lt turtinės žalos atlyginimo. Taip pat prašė priteisti turtinės žalos atlyginimą V. L. už advokato teisines paslaugas – 1 331 Lt.
Nurodė, kad 2010 m. sausio 26 d. V. L. kartu su jo vadovaujamos įmonės vairuotoju V. R. automobiliu BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Laisvės prospektu, Vilniuje, kai prie prekybos centro „Norfa“ juos sustabdė kelių patrulių vairuojamas automobilis dėl to, kad automobilio valstybinis numeris yra nematomas, paslėptas. Pareigūnai, neatsižvelgdami į paaiškinimus, surašė 2010 m. sausio 26 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. F521618, kuriame nurodė, kad V. L. vairavo automobilį su užmaskuotu galiniu valstybinio numerio ženklu, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 2 dalies ir 26 straipsnio 2 dalies reikalavimus bei Kelių eismo taisyklių 5, 235 punktų reikalavimus. 2010 m. sausio 28 d. buvo priimtas nutarimas Nr. 521618, kuriuo jam buvo paskirta 1 100 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 10 mėnesių. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs jo 2010 m. sausio 29 d. skundą dėl šio nutarimo panaikinimo, 2010 m. kovo 5 d. priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-465-561/2010, kuriuo nutarė panaikinti 2010 m. sausio 28 d. nutarimą. Policijos pareigūnai, siekdami inkriminuoti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatytą pažeidimą, neištyrė visų reikšmingų bylai aplinkybių ir nesurinko visų reikiamų įrodymų, remiantis kuriais būtų galima įrodyti, kad purvas ant jo vairuojamo automobilio valstybinio numerio pateko dėl sąmoningų ir tyčinių veiksmų ir kad dėl to pareiškėjo veiksmuose yra kaltės požymis. Pareigūnai neišklausė nei jo (V. L. paaiškinimai buvo ignoruojami), nei liudytojo V. R. paaiškinimų, valstybinį numerį nufotografavo su mobiliajame telefone įmontuota kamera, o šios nuotraukos negalėjo būti tinkamu įrodymu byloje. 2010 m. sausio 26 d. padaryti pareigūnų veiksmai buvo neteisėti, nes įvykio vietoje buvęs liudytojas V. R. nebuvo įtrauktas į protokolą, prie protokolo nebuvo pridėti jo rašytiniai paaiškinimai. Pareigūnų surašytas protokolas, veiksmai, kuriais netinkamai ištirtos įvykio aplinkybės, vairuotojo pažymėjimo paėmimas bei nutarimo surašymas patenka į termino „aktas“ sąvoką, pateiktą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje. Pažymėjo, kad dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų V. L. ir jo vadovaujama įmonė UAB „Loreka“ patyrė nuostolių. Nurodė, jog dėl to, kad pareigūnai netinkamai atliko savo pareigas, buvo priverstas kreiptis į teismą, tam tikrą laiką negalėjo užsiimti darbine veikla nei V. L., nei jo vadovaujamos įmonės vairuotojas V. R. Liudytojas V. R. į teismo posėdį turėjo atvykti iš Vokietijos, kur jis tuo metu atliko darbines pareigas. V. R. už autobuso bilietą sumokėjo 89,00 eurus, kas sudaro 307,05 Lt. Be to, dėl V. R. atvykimo ir dalyvavimo teismo posėdyje UAB „Loreka“ patyrė turtinių nuostolių, kuriuos sudaro UAB „Loreka“ automobilio prastova nuo 2010 m. vasario 27 d. iki 2010 m. kovo 8 d. – 3 000 Lt (automobilio mėnesio nuomos kaina yra 12 000 Lt), V. R. atlyginimas už laikotarpį nuo 2010 m. vasario 27 d. iki 2010 m. kovo 8 d., kai jis dėl būtinybės dalyvauti teismo posėdyje negalėjo vykdyti savo pareigų – atlyginimas už šį laikotarpį sudaro 261,25 Lt. Pažymėjo, jog advokato teisinės konsultacijos, skundo teismui rengimas ir atstovavimas teisme kainavo 1 267 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Kelių policijos valdybos, atsiliepimu į pareiškimą (b.l. 46–47) prašė pareiškimo netenkinti.
Nurodė, kad Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės specialistas 2010 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. F521618 paskyrė V. L. 1 100 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 10 mėnesių. Tokią išvadą specialistas padarė, remdamasis surinkta rašytine bylos medžiaga bei ATPK 248, 256, 257, 280 straipsnių, 284 straipsnio 1 dalies nuostatomis. V. L. apskundė šį nutarimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2010 m. kovo 5 d. nutartimi Nr. II-465-561/2010 nutarimą panaikino. Teismas, 2010 m. kovo 5 d. išnagrinėjęs bylą, nutarties dėstomojoje dalyje pažymėjo, jog 2010 m. sausio 28 d. nutarimas naikintinas dėl netinkamo V. L. 2010 m. sausio 26 d. padaryto teises pažeidimo kvalifikavimo. Teismas, priėjęs prie išvados, kad 2010 m. sausio 26 d. apie 11 val. 35 min., Laisvės prospekte – J. Baltrušaičio gatvėje, Vilniuje, vairuodamas automobilį BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), V. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 235 punktų reikalavimus, ėmėsi priemonių pašalinti byloje nustatytus trūkumus ir perkvalifikavo 2010 m. sausio 26 d. padarytą teisės pažeidimą iš ATPK 123 straipsnio 3 dalį į 124¹ straipsnio 6 dalį. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą, pažymėjo, jog pagrindas atlyginti žalą atsiranda nustačius valstybės institucijos pareigūno neteisėtus veiksmus (neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala, priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos tarpusavio ryšys) ir konstatavus, jog vykdant tarnybines pareigas pareigūnas nesilaikė specialiųjų teisės aktų, numatančių valdžios institucijų veikimo turinį ir formą, reikalavimų. Nurodė, kad V. L. atžvilgiu vykusio proceso metu teisingumą vykdanti institucija (Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis Nr. 11-465-561/2010) nebuvo konstatavusi, kad Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos pareigūnai, rinkdami pirminius įrodymus, iškeldami ar nagrinėdami administracinio teisės pažeidimo bylą bei vykdydami teisės aktų pavestas tiesiogines pareigas, veikė neteisėtai, nepagrįstai, pažeidė įstatymų reikalavimus, ar neveikė taip, kaip to reikalauja teisės aktai. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A4-689/2003), administraciniame procese žalos atlyginimas įmanomas tuo atveju, kai įrodoma, jog valstybės tarnautojas nors vienoje iš bylos tyrimo ar nagrinėjimo stadijų veikė neteisėtai. Be to, V. L. 2010 m. liepos 20 d. skunde galimai neteisėtų pareigūnų veiksmų atsiradimą susiejo su patirtomis atstovavimo išlaidomis. Teigė, jog ikiteisminio ir teisminio proceso metu V. L. savo nuožiūra pasirinko gynybos būdą ir apimtį, realizuodamas savo teises, numatytas ATPK 272 straipsnio 1 dalyje, per advokatą iš anksto žinodamas, kad jo paslaugos mokamos. Be to, administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje patirtų bylinėjimosi ar kitų išlaidų kompensavimas iš viso nėra numatytas, o ginčo byloje, dėl kurios proceso pradėjimo paduotas pareiškėjų skundas, teisę reikalauti atlyginti atstovavimo ir skundo parengimo išlaidas įgytų, jeigu jų naudai būtų priimtas sprendimas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 17 d. sprendimu (b.l. 94–98) pareiškimą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas, nagrinėdamas kilusį ginčą, rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimuose pateiktu teisės normų aiškinimu (2000-06-30, 2004-12-13, 2004-12-29, 2006-08-19, 1997-01-20 nutarimai). Nustatė, kad Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės specialistas 2010 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. F521618 paskyrė V. L. 1 100 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 10 mėnesių. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 5 d. nutarimu panaikino 2010 m. sausio 28 d. nutarimą Nr. F521618 ir paskyrė 40 Lt dydžio baudą už pažeidimą, nustatytą ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 5 d. nutarime pažymėjo, kad 2010 m. sausio 28 d. priimtas nutarimas Nr. F521618 naikintinas dėl netinkamo V. L. 2010 m. sausio 26 d. padaryto teisės pažeidimo kvalifikavimo. Teismas konstatavo, kad V. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 235 punktų reikalavimus, ėmėsi priemonių pašalinti byloje nustatytus trūkumus ir perkvalifikavo 2010 m. sausio 26 d. padarytą teisės pažeidimą iš ATPK 123 straipsnio 3 dalies į 124¹ straipsnio 6 dalį. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą, CK nuostatas (6.271, 6.246 – 6.249 str.), pažymėjo, jog pareiškėjas, teikdamas skundą, turi įrodyti neteisėtų veiksmų faktą, priežastinį ryšį, žalos dydį bei kaltę. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. A4-689/2003, A5-550/2005), padarė išvadą, jog įrodymų nepakankamumas nesudaro pagrindo vertinti pareigūno, nagrinėjusio administracinio teisės pažeidimo bylą, veiksmų kaip neteisėtų. Pabrėžė, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 5 d. nutarime padarė išvadą, jog, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, pareigūnas netinkamai kvalifikavo V. L. veiką pagal ATPK 123 straipsnio 3 dalį, todėl veiką perkvalifikavo. Nurodė, kad pareigūnas V. L. veiką kvalifikavo pagal ATPK 123 straipsnio 3 dalį, remdamasis surinkta rašytine bylos medžiaga. Tuo tarpu pagal ATPK 257 straipsnį, įrodymus ir jų pakankamumą bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą. Konstatavo, jog ta aplinkybė, kad pareigūnas įvertino įrodymų visumą kaip pakankamą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 123 straipsnio 3 dalį, o teismas perkvalifikavo asmens veiką iš ATPK 123 straipsnio 3 dalies į 124¹ straipsnio 6 dalį, nereiškia pareigūno atliktų veiksmų, nagrinėjant administracinę bylą, neteisėtumo. Todėl nėra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – pareigūno neteisėtų veiksmų (neveikimo). Be to, UAB „Loreka“ patirtą turtinę žalą kildina iš liudytojo V. R. dalyvavimo teismo posėdyje ir sieja su jo atvykimu bei patirtais nuostoliais dėl jo atvykimo ir atitinkamu laikotarpiu negalėjimo atlikti darbinių funkcijų, tačiau, kaip matyti iš prijungtos ATP bylos Nr. II-465-561/2010 medžiagos, teismas atmetė V. L. prašymą apklausti kaip liudytoją V. R. ir jo neapklausė, liudytojas V. R. iš Vokietijos atvyko pareiškėjo iniciatyva. Taip pat atsižvelgė į ATPK 279 straipsnio 4 dalį ir nurodė, jog liudytojas, atlikęs savo pareigą ir davęs parodymus, turi teisę kreiptis į teismą su prašymu toje byloje, kurią nagrinėjant išlaidos ir buvo patirtos, dėl patirtų išlaidų kompensavimo. Padarė išvadą, kad UAB „Loreka“ prašymas priteisti 3 568,30 Lt turtinę žalą yra nepagrįstas. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. A4-689/2003), ATPK 279 straipsnį, pažymėjo, jog ATPK 279 straipsnis nenumato galimybės pareiškėjui priteisti išlaidas, susijusias su administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimu, o nustato, kad turėtos išlaidos kompensuojamos nukentėjusiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams. Be to, pareiškėjo prašymas priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas turi būti reiškiamas toje byloje, kurią nagrinėjant išlaidos ir buvo patirtos. Konstatavo, jog pareiškėjo V. L. prašymas priteisti jam 1 331 Lt atstovavimo išlaidas, patirtas administracinio teisės pažeidimo byloje, atmestinas kaip nepagrįstas.
III.
Pareiškėjai V. L. ir UAB „Loreka“ pateikė apeliacinį skundą (b.l. 103–106), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškimą visa apimtimi. Taip pat prašo pareiškėjų naudai iš atsakovo priteisti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir pareiškimas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
1. Remiasi CK 6.246 straipsnio 1 dalimi, 6.263 straipsnio 1 dalimi ir teigia, jog teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad neteisingas pareigūnų atliktas veikos kvalifikavimas, vertinant bylos įrodymų visumą, negali būti laikomas neteisėtais veiksmais. Pažymi, jog kaip ir kiekvienas kitas asmuo, taip ir valstybės pareigūnas turi laikytis bendro reikalavimo elgtis rūpestingai ir atidžiai. Todėl už pareigūną, kuris veiką kvalifikuoja neatsargiai ir nerūpestingai, tuo padarydamas žalą tretiesiems asmenims, atsako valstybė ir privalo šią žalą atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 5 d. nutarimu panaikino paskirtą nuobaudą ir paskyrė 40 Lt baudą, t. y. Vilniaus AVPK atstovo paskirta nuobauda buvo 27,5 karto didesnė nei ta, kuri buvo paskirta teismo nutarimu. Be to, teismas panaikino pareigūnų skirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 10 mėnesių nuobaudą. Daro išvadą, jog šiuo atveju buvo ne smulkus ir žmogiškąja klaida pateisinamas netinkamas veikos kvalifikavimas, o iš esmės netinkamas pažeidimo aplinkybių vertinimas. Be to, tai buvo pareigūnų suplanuotas ir organizuotas turto prievartavimas. Taip pat nurodo, jog bylą nagrinėjant Vilniaus AVPK pareigūnai net nenorėjo išklausyti V. L.
3. Pareigūnų neatsargų ir neatidų elgesį, vertinant pažeidimą ir kvalifikuojant veiką, patvirtina ir tai, kad pareigūnai neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių ir nesurinko visų reikiamų įrodymų, remiantis kuriais būtų galima įrodyti, kad purvas ant V. L. vairuoto automobilio valstybinio numerio pateko būtent dėl sąmoningų ir tyčinių pareiškėjo veiksmų, o dėl to pareiškėjo veiksmuose yra kaltės požymis.
4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pateiktu byloje Nr. A4-689/2006, nes nagrinėtos bylos ir šios bylos ratio decidendi iš esmės skiriasi. Nurodytoje byloje net nebuvo vertintas pareigūnų elgesys bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai kontekste.
5. Nesutinka su teismo argumentu, kad liudytojas V. R. nebuvo apklaustas, o iš Vokietijos į teismo posėdį vyko pareiškėjo iniciatyva. Nurodo, jog rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarime pateiktu išaiškinimu ir tikėjosi, kad teismas minėtą liudytoją apklaus. Be to, teismas šį liudytoją atsisakė apklausti tik teismo posėdžio metu, kai pastarasis jau buvo atvykęs į Lietuvą. Pažymi, jog tuo atveju, jeigu pareigūnai veiką būtų kvalifikavę tinkamai, jų paskirta nuobauda nebūtų buvusi apskųsta, o V. R. nebūtų turėjęs vykti į teismo posėdį, todėl tarp patirtos žalos ir neteisėtai paskirtos nuobaudos egzistuoja priežastinis ryšys.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos, atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 110–111) prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į pareiškimą pirmosios instancijos teisme.
Papildomai nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, vertindamas V. L. paskirtos nuobaudos teisėtumą, nebuvo konstatavęs, kad Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos pareigūnai, rinkdami pirminius įrodymus, iškeldami ar nagrinėdami administracinio teisės pažeidimo bylą, vykdydami teisės aktais jiems pavestas tiesiogines pareigas, veikė neteisėtai, nepagrįstai, pažeidė įstatymų reikalavimus ar neveikė taip, kaip to reikalauja teisės aktai. V. L. nuo 2010 m. sausio 26 d. iki 2010 m. kovo 22 d. pagal ATPK 269 straipsnio 4 dalį buvo pratęsiamas laikinas leidimas vairuoti transporto priemones, todėl jo teisė vairuoti transporto priemones nebuvo apribota.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje nurodoma, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šią Konstitucijos normą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Šis konstitucinis principas neatsiejamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai. Taigi Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Be to, Konstitucinis Teismas yra akcentavęs, jog iš Konstitucijos neišplaukia, kad įstatymais galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama, pavyzdžiui, dėl to, kad ją neteisėtais veiksmais padarė pačios valstybės institucijos, pareigūnai. Jeigu įstatymu, juo labiau kitu teisės aktu, būtų nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad valstybė visiškai arba iš dalies išvengtų pareigos teisingai atlyginti materialinę ir (arba) moralinę žalą, padarytą neteisėtais pačios valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, tai ne tik reikštų, kad yra nepaisoma konstitucinės žalos atlyginimo sampratos, ir būtų nesuderinama su Konstitucija (inter alia su jos 30 straipsnio 2 dalimi), bet ir pakirstų pačios valstybės, kaip bendro visos visuomenės gėrio, raison d'etre (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).
CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala (taip pat ir neturtinė žala) turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Kita vertus, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio mėn. 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-932-11).
Apibendrinant aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad pareiškėjo V. L. reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo galėjo būti patenkinamas tik nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos institucijos, t. y. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos, veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pabrėžtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.
Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio mėn. 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-2347-11), neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Pareiškėjas turtinę žalą kildina iš, jo nuomone, neteisėtų Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos pareigūnų veiksmų, kurie pasireiškė neatsargumu ir neatidumu vertinant V. L. padarytą pažeidimą ir kvalifikuojant veiką. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ta aplinkybė, kad pareigūnas įvertino įrodymų visumą kaip pakankamą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 123 straipsnio 3 dalį, o teismas, nagrinėdamas bylą, asmens veiką iš ATPK 123 straipsnio 3 dalies perkvalifikavo į 124¹ straipsnio 6 dalį, nereiškia pareigūno atliktų veiksmų, nagrinėjant administracinę bylą, neteisėtumo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 5 d. nutarime nebuvo nustatęs Vilniaus apskrities VPK KPV pareigūnų neteisėto veikimo ar neveikimo renkant pirminius įrodymus, iškeliant bei nagrinėjant V. L. administracinio teisės pažeidimo bylą bei vykdant teisės aktų pavestas tiesiogines pareigas.
UAB „Loreka“ patirtą turtinę žalą kildina iš liudytojo V. R. dalyvavimo teismo posėdyje ir sieja su jo atvykimu bei patirtais nuostoliais dėl jo atvykimo ir atitinkamu laikotarpiu negalėjimo atlikti darbinių funkcijų. Kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjant V. L. administracinio teisės pažeidimo bylą, buvo atmestas V. L. prašymas apklausti kaip liudytoją V. R., ir teismas pastarojo neapklausė, todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad liudytojas V. R. iš Vokietijos atvyko pareiškėjo iniciatyva (ATP bylos Nr. II-465-561/2010 b. l. 28).
Atsižvelgdama į tai, kad byloje yra nenustatyta viena iš trijų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nėra visų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti ir pareiškėjo nurodomai turtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjų skundo dėl žalos atlyginimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pareiškėjų apeliaciniuose skunduose nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliekant nepakeistą.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teigtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas byloje pateiktais įrodymais, atitinka teisingumo ir protingumo principus, todėl apeliaciniai skundai netenkintini ir teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
pareiškėjo V. L. ir uždarosios akcinės bendrovės „Loreka“ apeliacinius skundus atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.