- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-17
- Bylos Nr.
- 2S-171-357/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07431-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Laura Karmazaitė Procesinio sprendimo kategorija 122.3; 122.4
NUTARTIS
2014 m. kovo 17 d.
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8643-901/2013 pagal pareiškėjo V. K. skundą antstoliui A. B. dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas V. K. 2013 m. spalio 14 d. skundu kreipėsi į antstolį A. B. dėl 2013 m. liepos 22 d. patvarkymo dėl skolos išieškojimo sustabdymo. Antstolis A. B. atsisakė tenkinti V. K. skundą priimdamas 2013 m. spalio 21 d. patvarkymą Nr. BLO229453, kadangi skolininkas praleido antstolio procesinių veiksmų apskundimo terminą. Antstolis pažymėjo, jog vykdomoji byla Nr. 41-1428/2005 pradėta pagal UAB ,,Radviliškio šiluma“ pateiktą 2004 m. lapkričio 23 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1605, kuris buvo gautas 2005 m. gegužės 31 d. Nors skolininkas pats sumokėjo skolą 2005 m. lapkričio 28 d., tačiau liko nesumokėtos vykdymo išlaidos, kurios išieškomos skundžiamu patvarkymu ( 1- 3 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 19 d. nutartimi pareiškėjo V. K. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų atmetė kaip nepagrįstą ir nemotyvuotą, be to, kaip pateiktą pasibaigus įstatymų nustatytam terminui tokiam skundui pateikti (10-12 b. l.).
Teismas remdamasis antstolio pateikta vykdomąja byla Nr. 41-1428/2005 nustatė, jog antstolis A. B. dar 2005 m. priėmė vykdymui 2004 m. lapkričio 23 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1605 dėl 3262,77 Lt skolos išieškojimo iš V. K. trečios eilės išieškotojo UAB ,,Radviliškio šiluma“ naudai. 2005 m. birželio 1 d. antstolis išsiuntė skolininkui jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), raginimą per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos geruoju įvykdyti sprendimą bei sumokėti 115,64 Lt išieškotojo antstoliui sumokėtų administravimo ir vykdymo išlaidų.
Teismas pažymėjo, pareiškėjas skunde nenurodė, kada tiksliai ir kokiu būdu sužinojo apie priimtą teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1605-04, taip pat nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais savo teiginių, kad buvo išvykęs į užsienį ir nežinojo apie teismo posėdį. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog nieko nebuvo žinoma apie priimtą teismo sprendimą dėl skolos ir apie vykdomą priverstinį skolos išieškojimą. Pažymėjo, jog 2005 m. lapkričio 30 skolininkas kreipėsi į antstolį su pareiškimu, kad 2005 m. lapkričio 28 d. sumokėjo išieškotojui skolą, todėl prašė antstolio nevykdyti toliau vykdymo veiksmų, tačiau antstoliui skolos sumokėjimą patvirtinantis dokumentas nebuvo pateiktas. 2008 m. rugsėjo 23 d. antstolis nusiuntė skolininkui siūlymą sumokėti 839 Lt vykdymo išlaidų. Kadangi skolininkas šių išlaidų per visą tą laiką nesumokėjo, 2013 m. liepos 22 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko iš Sodros gaunamų išmokų. Teismo vertinimu, kadangi skolininkas laiku nesumokėjo skolos ir vykdymo išlaidų, antstolis pagrįstai pradėjo priverstinius vykdymo veiksmus, užklausė duomenis apie skolininko turtą, areštavo skolininko turtą.
Teismas pažymėjo, jog 839 Lt vykdymo išlaidų už pavėluotą skolos sumokėjimą iš skolininko antstolis pareikalavo dar 2008 m., taip pat pakartotinai reikalavo 2011 m. ir 2013 m. liepos mėnesį. Tačiau nenustatyta, kad skolininkas būtų įstatymo nustatyta tvarka skundęs šiuos antstolio patvarkymus, todėl yra suėję naikinamieji terminai šiuos patvarkymus skųsti. Teismas pažymėjo, jog skolininkas pradėjo domėtis vykdymo eiga, kai vykdymo išlaidų išieškojimas buvo nukreiptas į skolininko gaunamas išmokas. Teismas nurodė, kadangi skolininkas skolą išieškotojui sumokėjo pasibaigus antstolio nurodytam terminui sumokėti skolą bei vykdymo išlaidas, todėl antstolis, remdamasis LR Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 52 p. turi teisę išieškoti visas vykdymo išlaidas (įskaitant atlyginimą antstoliui) ir pagrįstai reikalavo iš skolininko sumokėti 839 Lt vykdymo išlaidų. Teismas pabrėžė, jog pareiškėjas skundą antstoliui pateikė pavėluotai (2013-10-14), t.y. praleidęs skundo dėl 2013-07-22 antstolio patvarkymo padavimo terminą, šio termino atnaujinti teismui motyvuotu prašymu neprašė, teisme skundas gautas 2013-10-22, t.y. suėjus naikinamajam terminui skundui paduoti. Teismo nuomone, nenustatyta jokių pagrindų, kad antstolis A. B. neteisėtai ar nepagrįstai pradėjo ir vykdė priverstinius skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo veiksmus iš skolininko V. K., kad nepagrįstai ar neteisėtai priėmė skundžiamą 2013-07-22 patvarkymą reikalaudamas iš skolininko 839 Lt vykdymo išlaidų, be to, nėra jokio pagrindo įpareigoti antstolį grąžinti nurašytas iš skolininko lėšas.
lII. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas (apeliantas) V. K. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutartį panaikinti (15, 16 b.l.).
Apeliantas mano, kad pirmos instancijos teismas nuspręsdamas jo skundą atmesti, neteisingai nustatė esmines faktines aplinkybes. Apeliantas pažymėjo, jog Radviliškio rajono apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 29 d. įsiteisėjusia teismo nutartimi, atsisakęs patvirtinti turto iš varžytinių aktą nurodė, kad antstolio procesiniai dokumentai (raginimas įvykdyti sprendimą) ieškovui nebuvo įteikti. Pažymėjo, jog Radviliškio rajono apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 23 d. sprendime nurodoma, jog teismo procesiniai dokumentai buvo įteikinėjami ne pareiškėjui (skolininkui) V. K., o Radviliškio miesto seniūnui. Atsižvelgiant į tai, apeliantas mano, jog dokumentai jam nebuvo įteikti, o pats niekieno neraginamas 2005-11-28 atsiskaitė su UAB ,,Radviliškio šiluma“, todėl antstolis negalėjo atlikti jokių išieškojimo veiksmų, negalėjo turėti 839,00 Lt vykdymo išlaidų. Apelianto manymu, antstolis A. B. siekdamas sumažinti turto vertę, neteisingai nurodė, jog areštuojamas skolininko turtas yra (duomenys neskelbtini). Anot apelianto, netgi registruotus laiškus tam, kad ieškovas jų negautų, siuntė neteisingu adresu (15, 16 b.l.).
Atsiliepimas
Antstolis A. B. pateiktu atsiliepimu į apelianto atskirąjį skundą, prašo Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą, o V. K. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą (19 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Atskirasis skundas netenkintinas.
LR CPK 609 straipsnis numato, kad vykdymo išlaidas sudaro vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti, papildomos administravimo išlaidos, patiriamos atliekant atskirus vykdymo veiksmus ir atlygis antstoliui už dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą ir kt. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (609 str. 2 d.). LR CPK 610 straipsnio 1 dalis numato, kad minėtas vykdymo išlaidas apmoka išieškotojas.
Apeliantas atskirąjį skundą grindžia tuo, jog jis sumokėjo UAB ,,Radviliškio šiluma“ skolą niekieno neraginamas, todėl antstolis A. B. negalėjo atlikti jokių išieškojimo veiksmų ir negalėjo patirti 839,00 Lt vykdymo išlaidų.
Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 41-1428/2005 nustatyta, jog skolininkas V. K. pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1605/2004, UAB ,,Radviliškio šiluma“ sumokėjo skolą 2005 m. lapkričio 28 d. Į antstolį A. B. su pareiškimu nevykdyti procesinių vykdomųjų veiksmų kreipėsi 2005 m. lapkričio 30 d. Tačiau vykdomoji byla Nr. 41-1428 pradėta 2005 m. birželio mėnesį, antstoliui A. B. gavus vykdymui 2004 m. lapkričio 23 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-1605-04, išduotą Radviliškio rajono apylinkės teismo. Kadangi skolininkas V. K. nepateikė antstoliui patvirtinančio dokumento, jog jis 2005 m. lapkričio 28 d. sumokėjo skolą išieškotojui UAB ,,Radviliškio šiluma“, o V. K. nereagavo į antstolio raginimus ir nesumokėjo vykdymo išlaidų, antstolis 2005 m. liepos 19 d. areštavo skolininko nekilnojamąjį turtą. Vėliau, 2005 m. lapkričio 8 d. vyko turto pardavimas iš varžytinių, nors turto parduoto iš varžytinių aktas nebuvo patvirtintas. Dėl šių susidariusių aplinkybių, t.y. dėl to, kad skola buvo sumokėta pasibaigus antstolio nurodytam terminui bei buvo pradėtas priverstinis išieškojimas, susidarė didesnės vykdymo išlaidos – 839,00 Lt, kas buvo patvirtinta pateiktame antstolio A. B. 2011 m. lapkričio 22 d. rašte.
Pažymėtina, jog LR CPK 610 straipsnis numato, kad vykdymo išlaidas apmoka išieškotojas, tačiau jos išieškomos iš skolininko. Vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos antstolio Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymu ir pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą (CPK 611 str. 2 d.). Šiuo atveju, išieškotojas UAB ,,Radviliškio šiluma“ pateikęs antstoliui vykdomąjį raštą sumokėjo 106,20 Lt administravimo išlaidų ir 9,44 Lt priskaičiuota už skolininkui V. K. išsiųstą 2005 m. birželio 1 d. raginimą, dėl ko atsirado skolininkui pareiga sumokėti 115,64 Lt vykdymo išlaidų. Jei skolininkas V. K. būtų tinkamai reagavęs ir vykdęs antstolio A. B. 2005 m. birželio 1 d. raginimą, pareiškėjas būtų privalėjęs sumokėti ženkliai mažesnes vykdymo išlaidas- 115,64 Lt. Tačiau, būtent dėl pareiškėjo V. K. subjektyvių aplinkybių ir neveikimo, vykdymo išlaidos dėl priverstinio išieškojimo padidėjo iki 839,00 Lt.
Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto V. K. argumentus, jog jam nebuvo įteiktas antstolio raginimas, ir tai, jog antstolis tyčia neteisingai nurodė, jog areštuojamas skolininko turtas yra (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog turto arešto akte 2005 m. liepos 19 d. aiškiai nurodytas areštuotinas daiktas- butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat antstolio raginimas ir kiti dokumentui buvo siunčiami tiek adresu: (duomenys neskelbtini), tiek adresu (duomenys neskelbtini).
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pareiškėjas V. K. privalėjo būti aktyvus ir domėtis vykdymo eiga (CPK 643 str., 644 str.), taip pat privalėjo pateikti antstoliui rašytinius įrodymus apie pavėluotai sumokėtą skolą UAB ,,Radviliškio šiluma“. Byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių negalėjo laiku sumokėti skolos ar buvo išvykęs kažkuriam laikui į užsienį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė tokius pareiškėjo argumentus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis.
CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta imperatyvi procesinė teisės norma, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindu gali būti tik tokios faktinės aplinkybės, kurios buvo nurodytos ir tiriamos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo gali būti sprendžiama tik įvertinant tuos faktinius duomenis ir argumentus, kurie buvo pateikti, išanalizuoti ir vertinti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, atskirojo skundo argumentų dėl antstolio veiksmų (dėl antstolio neteisėtų veiksmų, dokumentų suklastojimo) apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Remiantis išdėstytu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytais motyvais bei konstatuoja, kad kitais atskirojo skundo argumentais (dėl teismo veiksmų) nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.