Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-04-17 · Civilinė byla Nr. 2A-49-577/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-17
Bylos Nr.
2A-49-577/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-15801-2011-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jadvyga Mardosevič, Vilija Mikuckienė, Virginijus Kairevičius
Atsakovas
V. R., AAS „Gjensidige Baltic“
Ieškovas
I. J.
Kategorijos
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-49-577-2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-15801-2011-5Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.2; 121.18; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 17d.VilniusVilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovams V. R., AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė I. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė: 1) priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, 1 726 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 2) priteisti iš atsakovo V. R. 8 274 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 3) priteisti iš atsakovų 5 proc. metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2007-02-26 apie 11.10 val. Kalvarijų g., Vilniuje, ties 172A namu, atsakovas V. R., vairuodamas automobilį „CHEVROLET SPARK“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisykles ir partrenkė ieškovę, ėjusią pėsčiųjų perėja. Teismo medicinos specialisto išvadoje buvo nurodyta, kad ieškovei buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Gydymosi metu paaiškėjo, kad trauma sukėlė rimtas komplikacijas, kurios jaučiamos iki šiol. Eismo įvykio metu automobilio savininkų ir valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta ADB „Baltic polis“ (dabartinis pavadinimas – AAS „Gjensidige Baltic“). 2007-08-17 Vilniaus m. VPK pareigūno nutarimu atsakovas V. R. buvo pripažintas kaltu dėl sukelto eismo įvykio bei ieškovei padaryto sveikatos sutrikdymo ir patrauktas administracinėn atsakomybėn. Ieškovė taip pat nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų įvairiose kūno vietose jautė fizinius skausmus, pykinimą, teko priverstinai būti namuose, išgyveno nerimą dėl sveikatos, gydymo eigos ir ateities. Ieškovei dėl eismo įvykio buvo padaryta 1 656,53 Lt turtinė žala, kurią draudimo bendrovė visiškai atlygino. Ieškovė, atsižvelgdama į eismo įvykio pasekmes, įvykio pobūdį, kaltininko neatsargumą ir prisiimtų vairuotojo pareigų nevykdymą, padarytą neturtinę žalą vertino 10 000 Lt. Draudimo bendrovė neišmokėjo ieškovei išmokos, skirtos neturtinei žalai atlyginti. Pasak ieškovės, draudėjas privalo atlyginti žalą tiek, kiek jos neatlygina draudikas, todėl draudimo bendrovė privalėjo ieškovei atlyginti 1 726 Lt neturtinės žalos, o likusią neturtinės žalos dalį (8 274 Lt) turėjo atlyginti įvykio kaltininkas atsakovas V. R.. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė atsisakė ieškinio draudimo bendrovės atžvilgiu, nes draudimo bendrovė įvykdė reikalavimus.

Atsiliepimas

Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2009-06-10 draudimo bendrovė išmokėjo ieškovei 1 864,63 Lt draudimo išmoką: atlygino 40,89 Lt už vaistus, 12,74 Lt už įtvarą, 1291 Lt už dantų taisymą ir 520 Lt neturtinės žalos. Atsakovas nurodė, kad įvertinęs prie ieškinio pateiktus medicininius dokumentus, nustatė papildomą neturtinės žalos sumą – 1 206,40 Lt. Ieškovei jos reikalaujama 1 726 Lt suma išmokėta.

Atsakovas V. R. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pripažįsta savo kaltę. Sutiko, kad jo lengvabūdiški veiksmai sukėlė ieškovei tam tikras pasekmes ir teigė suprantantis ieškovės patirtą diskomfortą dėl traumos. Tačiau atsakovas nesutinka su ieškovės prašoma priteisti pinigų suma, kadangi ji perdėta ir nereali, prieštarauja proporcingumo, teisinių interesų pusiausvyros bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Atsakovas taip pat nurodė, kad nors ieškovė dėl įvykusio autoįvykio patyrė dvasinių išgyvenimų, nuogąstavimų dėl sveikatos, ateities ir kt., tačiau ji neįrodė, kad tai turėjo tiesioginį ryšį su įvykusiu autoįvykiu, nepateikė išsamių nuostolių (žalos) dydį pagrindžiančių įrodymų. Atsakovas nurodo, kad ieškovė dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į atitinkamas gydymo įstaigas tik praėjus ilgam laikotarpiui po įvykio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Bylą atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ atžvilgiu nutraukė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas V. R. vairuodamas automobilį nesilaikė elgesio standarto, taikomo eismo dalyviams, pažeidė KET. Pažymėjo, kad jokie įrodymai, kad ieškovė būtų pažeidusi KET ar toje situacijoje elgusis neatsargiai, teismui nebuvo pateikti, todėl ieškovės kaltė dėl įvykio nenustatyta. Pasak pirmosios instancijos teismo, ieškovė patyrė neturtinės žalos, o dėl sužalojimų ir jų gydymo patyrė fizinį skausmą, taip pat dėl staigaus jos partrenkimo ieškovė patyrė dvasinį sukrėtimą, stresą. Buvo subjaurota ieškovės išvaizda. Teismas taip pat pažymėjo, kad dėl traumos ieškovė turėjo gydytis namuose, todėl sumažėjo bendravimo galimybių, nukentėjo ieškovės mokslas. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės teiginius dėl kelio sąnario pakenkimo įvykio metu, kaip neįrodytus. Teismas, įvertinęs padaryto pažeidimo pobūdį, ieškovės patirtus neigiamus išgyvenimus, skausmą, likusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, turtinės žalos dydį, teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, konstatavo, kad sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus geriausiai atitiktų neturtinės žalos įvertinimas 5 000 Lt suma. Priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ atžvilgiu ir bylą šioje dalyje nutraukė.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai

Atsakovas V. R. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. sprendimą panaikinti, o bylą nutraukti. Apelianto manymu, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir neteisingas. Atkreipia dėmesį į tai, kad jis pripažįsta savo kaltę, suvokia lengvabūdiškus savo veiksmus. Atsakovas V. R. nesutinka su teismo priteista pinigų suma ir teigia, kad ji yra perdėta ir nereali. Apeliaciniame skunde nurodo, kad jo veiksmuose nebuvo rasta nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 1 d., požymių. Remdamasis tuo, kad pagal LR BK nuostatas nežymus sveikatos sutrikdymas yra tada, kai sužalojimas ar susargdinimas sveikatą sutrikdo ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui arba nukentėjusysis praranda daugiau kaip 5 proc. profesinio arba bendro darbingumo, teigia, kad ieškovei padaryti sužeidimai negalėjo būti ilgalaikio pobūdžio. Apeliantas teigia, kad ieškovė ne tik neįrodė, jog dėl atsakovo veiksmų patyrė dvasinių įgyvenimų ir nuogąstavimų dėl ateities, tačiau nepateikė išsamių nuostolių dydį pagrindžiančių įrodymų ir melagingai liudijo. Pasak apelianto, visi nukentėjusios parodymai dėl ilgalaikės galvos traumos neigiamų pasekmių nėra paremti medikų išvadomis ar medicininiais dokumentais, o tik nukentėjusios teiginiais. Dantų vainikų lūžių neginčija, tačiau prieštarauja, kad kai kurie burnos gedimai yra eismo įvykio metu patirtos traumos padarinys. Apeliantas nurodo, kad pažyma, kurią ieškovė pristatė dėl paskaitų nelankymo, yra neišsami ir netiksli. Mano, kad ieškovės pateiktas ieškinys suponuoja galimą ieškovės nesąžiningumą ir galimybę tikėtinai pasipelnyti iš atsitikusios nelaimės. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus mieto 1 apylinkės teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieškovė kreipėsi tik praėjus ketveriems metams po įvykio ir bylos nenutraukė.

Atsiliepimas

Atsakovas AAS „Gjendsidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo neginčija, sprendimas draudimo bendrovės atžvilgiu yra pagrįstas ir teisėtas. Draudimo bendrovė savo sutartinius įsipareigojimus yra visiškai įvykdžiusi, todėl dėl atsakovo V. R. apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų – nepasisako.

Ieškovė I. J. atsiliepimo į apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo V. R. pateikto apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teismas konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad 2007-02-26 apeliantas V. R., vairuodamas automobilį „Chevrolet Spark“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo taisykles ir partrenkė ieškovę I. J., ėjusią pėsčiųjų perėja. Apelianto draudikas, t.y. atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, 2009-06-10 išmokėjo ieškovei 1 864,63 Lt draudimo išmoką (b. l. 47).

Nagrinėjamu atveju apeliantas apeliaciniu skundu iš esmės ginčija neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas. Juo siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus atlyginta. Pagal Konstituciją asmeniui padarytos žalos atlyginimas turi būti realus ir teisingas. Įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris sudarytų prielaidas atsirasti tokiai situacijai, kad asmuo, patyręs žalą, be kita ko, moralinę, negalėtų gauti teisingo žalos atlyginimo (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir lemiančiais pareigą įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai lemia būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį, būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, t. y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai, taip pat proporcingumo principo. Dėl šios priežasties nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, taip įgyvendindami teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 straipsniai, CPK 4 straipsnis).

Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-394/2006; kt.). Ieškovės prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia. Nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2013 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. V. ir kt. v. L. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-81/2013; kt.).

Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas; atsižvelgęs į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad turi būti įvertinta kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, visuma ir neturi būti sureikšminamas nė vienas jų atskirai. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, kaip į objektyvų kriterijų, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą, kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Z. ir kt. v. Alytaus rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-90/2013; kt.).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Byloje esantys įrodymai, taip pat ir ginčijamame sprendime nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovei patekus į eismo įvykį, ji patyrė neigiamą poveikį, kuris vertintinas kaip neturtinė žala. Apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismo priteista pinigų suma yra perdėta ir nereali, be to prieštarauja proporcingumo, teisinių interesų pusiausvyros bei teisingumo, sąžiningumo principams, atmestini, kadangi žemesnės instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovavosi teismų praktika analogiškose bylose ir sprendime išanalizavo daugybę panašių bylų, kuriomis remdamasis nustatė, apeliacinės instancijos teismo manymu, teisingą neturtinės žalos dydį. Nors konkretaus neturtinės žalos dydžio nustatymas kurioje nors byloje negali būti precedentu kitoje byloje, teismai vis tik turi atsižvelgti į jos nustatymo kriterijus bylose su panašiomis ar visiškai tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į žalą padariusio asmens turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog apelianto turtinė padėtis yra sunki ir todėl jis neturės galimybės atlyginti ieškovei neturtinę žalą. Apelianto teiginiai, jog ieškovė į odontologus kreipėsi tik 2007-03-05 ir kad jai papildomai buvo estetiškai plombuojami 33 ir 34 dantys, nors medicininių dokumentų išraše nurodoma, jog ieškovei lūžo 11 ir 31 dantų vainikai, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, kadangi ieškovė neprašė priteisti iš atsakovų turtinės žalos atlyginimo, be to, kaip pats apeliantas nurodo apeliaciniame skunde, turtinę žalą ieškovei atlygino draudimo bendrovė, todėl dėl išvardintų apelianto teiginių apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Apeliacinės instancijos teismo manymu, 2007-12-12 VPU Socialinės komunikacijos instituto išduota pažyma apie tai, kad ieškovė nelankė paskaitų 2 mėnesius, vertinama kaip įrodymas, kuris patvirtina ieškovės patirtą traumą, būseną po eismo įvykio bei eismo įvykio sukeltus sužalojimus, todėl apelianto teiginiai, jog ieškovė nelankė paskaitų be pateisinamos priežasties, yra atmestini.

CPK 312 str. numato draudimą apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą ir bylą nutraukti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog prašymas taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą turėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui iki sprendimo priėmimo, tačiau, kaip matyti iš atsakovo parengtų procesinių dokumentų, pateiktų pirmosios instancijos teismui, bei posėdžio protokolų atsakovas pirmosios instancijos teisme taikyti ieškinio senatį nereikalavo; prašymas pateiktas apeliacinės instancijos teismui, skundžiant jau priimtą procesinį sprendimą. Esant nurodytam, apeliacinės instancijos teismas apelianto reikalavimo taikyti ieškinio senatį nevertina ir dėl jo nepasisako (CPK 312 str.).

Dėl apelianto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pažymėtina, jog CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko rašytinį procesą, o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra ekstraordinarinė forma. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Apeliantas prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka motyvavo tuo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nesudarė galimybės tinkamai pasiruošti baigiamajai kalbai ir išsakyti savo galutinę poziciją. Prašymas dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka atmetamas. Bylos nagrinėjimo metu žodinio proceso atveju apeliacinės instancijos teismas išklauso dalyvaujančių byloje asmenų kalbas, kalbų turinys turi atitikti pateiktų procesinių dokumentų turinį (CPK 324 str. 2 d.); įstatymas draudžia teikti naujus apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teisme, nesvarbu, kokia tvarka apeliacinis skundas nagrinėjamas – žodinio ar rašytinio proceso tvarka. Naujų įrodymų pateikimas ir tyrimas apeliacinės instancijos teisme taip pat yra ribojamas (CPK 314 str.). Visi argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo turi būti išdėstyti apeliaciniame skunde, todėl vien minėtų argumentų išdėstymas žodžiu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nesudaro pagrindo tenkinti apelianto prašymo. Esant nurodytam, apelianto prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nepagrįstas ir netenkintinas (CPK 322 str.).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ištyrė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti (LR CPK 320 str.), todėl jo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Jadvyga MardosevičKolegijos teisėjai Vilija MikuckienėVirginijus Kairevičius