- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-03-18
- Bylos Nr.
- 1-890-1100/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43005-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- R. L.
- Nukentėjusysis
- A. S.
- Advokatai
- Dovydas Raišutis
- Kategorijos
- 1.1.6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose iš dalies nuotoliniu būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. L., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
R. L. 2020 m. spalio 24 d. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nakties metu, Vilniuje, (duomenys neskelbtini) prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tris kartus dešinės rankos kumščiu trenkė A. S. į veido sritį, dėl to ji patyrė fizinį skausmą ir jai buvo padaryti veido sužalojimai, t. y. poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste ir nosies srityje, taip pat odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
R. L. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis R. L. teisiamojo posėdžio metu nepripažino kaltės ir parodė, kad jokių santykių tarp jo su A. S. nebuvo. Tai buvo spontaniškas, neapgalvotas veiksmas, juo buvo siekiama pasinaudoti. Su A. S. gyveno gal tris dienas. Ji kiekvieną dieną dirbo, penktadienį išsiskyrė. Su nukentėjusiąja jiedu nebuvo sugyventiniai, apie mokesčius nekalbėjo, maisto kartu nepirko. Prieštarauja dėl sugyventinių statuso.
Žemesnės instancijos teismas
Įvykis įvyko spalio 23 d. penktadienį. Jis pasitiko A. S., tuo metu buvo gavęs pinigų, todėl ji paprašė nueiti į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Jis nupirko maisto ir alkoholio už 40 Eur. Iš jo buvo siekiama naudos, nes tik įžengusi namo A. S. iš karto atsidarydavo butelį vyno. Ji vartojo alkoholinius gėrimus, sakė, kad jaudinasi dėl darbo, kad ją gali atleisti, nes ne kartą buvo išgėrusi. Meluodavo, kad serga, bet gerdavo namuose. Jis pasiūlė jai atsipalaiduoti, matė, kad nerimauja, galvojo gal reikia išeiti „pasižmonėti“, tuo metu ji buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio. Išlipę (duomenys neskelbtini) norėjo užsukti į barą, bet teko laukti, todėl A. S. pasiūlė kitą vietą, ten ir nuvyko. Baras buvo (duomenys neskelbtini). Į barą nuvyko po 23 val. Jis išgėrė lengvo alaus, o A. S. – vyno ir kažkokio kokteilio. Bare nieko neįvyko, konflikto nebuvo, ji nuėjo į tualetą, po to, išlėkė, nuėjęs pastebėjo, kad ji lekia, buto raktai buvo pas jį. Jos namai buvo kitoje pusėje, ji ėjo gilyn į (duomenys neskelbtini). Nežino, kur ji ėjo, gal viena norėjo atsipalaiduoti. Prašė palaukti, klausė, kur ji lekia, bet ji tiesiog išlėkė. Jis pradėjo ją sekti, neturėjo tikslo jos pasivyti, norėjo pažiūrėti, kur ji eina. Tyrėja nepaminėjo svarbios detalės, kad A. S. buvo užsiminusi, kad turi sveikatos problemų ir labai dėl to pergyvena. Grįžusi po darbo kiekvieną dieną ji atsidaro vyno. Jis negeria jokių vaistų, o ji turi daug visokių receptinių vaistų. Jis pasivijo ją prie „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Pasivijęs paklausė, kur ji eina, ši sakė, kad norėjo jam parašyti žinutę, pasiteiravo, kokią dar žinutę, negalėjo net taksi išsikviesti. Pasivijęs ją, pastebėjo, kad ji blogos nuotaikos, kilo didžiulė agresija, gal ji buvo pavartojusi kokių vaistų, nes matė, kad ji turi vaistus, kuriuos vartodavo prieš miegą. Ji puolė draskytis, jis buvo apdraskytas. (duomenys neskelbtini) arkoje ji pasitraukė tos arkos link ir pargriuvo, prasidėjo isterija, kad jis pargriovė ją. Pamatė, kad žmogus neišsilaikė, neneigia, kad kontaktas buvo. Ji traukėsi nuo jo ir pargriuvo, nes buvo pakankamai išgėrusi. Atsistojusi ji sakė, kad nori namo, jis teigė, kad nori valgyti, tada ji pasakė, kad namo eis viena, bet jis neleido, nes buto raktai buvo pas jį, tai – jo atsakomybė, Senamiestyje buvo daug žmonių. Jie nuėjo iki greito maisto restorano „(duomenys neskelbtini)“, tačiau net nėjo maisto. Jis iškvietė taksi ir jie nuėjo namo. Vakaras buvo sugadintas, todėl iš naktinės parduotuvės jis pasiėmė dar alaus, ir grįžo namo. Jam išgėrus vieną alaus, jie nuėjo miegoti. Daugiau jis negėrė, bare vieną alaus išgėrė ir paskui dar vieną išgėrė. Nebuvo tiek išgėręs, kad kažko neatsimintų ar nekontroliuotų veiksmų. A. S. pasidarė agresyvi, klausė, kodėl jis lenda prie jos, jam pasirodė, kad ji neatpažino jo. A. S. pradėjo mojuoti rankomis, apdraskė jam ausį, nosį, bet jis vyras, pareiškimų dėl tokių nereikšmingų dalykų nerašė. Jam svarbiau buvo ją apsaugoti, kad ji kur nors nenueitų, galvojo, kad ji išsiblaivys ir ateis į sveiką protą. Toje vietoje smurtaujama nebuvo, buvo girto žmogaus agresija prieš jį. Jos mėlyną nosį matydavo, bet ji naudodavo kosmetiką. Ji turi kraujosruvų, ar jos prigimtinės, ar dėl alkoholio vartojimo, nežino. Kiek kam rodė jas, sakė mato, kad geriantis žmogus. Jis – ne ekspertas, kad tai nustatytų. Jos veidas nebuvo sumuštas, jei buvo sena mėlynė, tai gal su kokiu kaimynu susipliekė, gal neatsimena. Skara jam neatrodė kaip skara, ji kaip gražus elementas. Jis taip neužfiksuoja žmogaus aprangos. Atsimena, kad ji buvo palaida striuke, o detalių neatsimena. Jos akinių tą vakarą nematė. Tuo labiau ji nešioja nemažus akinius, todėl būtų pastebėjęs juos. Jis kaltinamas tuo, kad specialiai suduoti jai norėjo, smaugti, nors to nebuvo. Jis kairiarankis, rašo kaire ranka, nors teigiama, kad trenkė dešine ranka. Į smurtą atsainiai nežiūri, turi būti rimta priežastis gintis, tuo nepiktnaudžiauja. Nebuvo smūgio į veido sritį. Bandė sulaikyti jos rankas, kad ji liautųsi save ir jį žaloti. Rankos sužalojimas atsirado, nes ji krito, paslydo.
Pasak kaltinamojo, žinutėse minėjo, kad ne kartą buvo matęs ant jos kaklo mėlynes, ant kojų taip pat, klausė iš kur jos, sakė, kad jis padarė jas, o pasirodo su kaimynu buvo, ar išgėrusi neišlaikė pusiausvyros. Ryte atsikėlęs jis nematė jokio sužalojimo, suprato, kad gal būdama išgėrusi susižeidė, davė jai kremo pasitepti. Kaimynai matė kremą, bet ne jos sumušimus. Negali pasakyti, kad specialistas nematė anksčiau padarytos žalos, ji juk pagalbos telefonu galėjo skambinti visą dieną, nes jis buvo bute. A. S. pasikvietė kaimyną, išgėrė ir nusprendė pasipelnyti.
Jo būdas ramus, matant neteisybę jo temperamentas ganėtinai aukštas, nėra konfliktiškas. Anksčiau teistas, nes „ėjo“ iki bankroto su žmona, kuri, siekdama greitai išsiskirti, apkaltino jį smurtautoju. Jis nėra sumušęs nė vieno žmogaus, nėra trenkęs į veidą žmogui. Tada jis sudavė per kojas žmonai, nes buvo konfliktas, tai buvo kita situacija.
R. L. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad kaltinamasis nurodė Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esančio baro „(duomenys neskelbtini)“, kuriame jis buvo su A. S., duris. Kaltinamasis parodė (duomenys neskelbtini) kurioje, išėjęs iš baro, pamatė tolstančią nukentėjusiąją. R. L. ėjo paskui ją (duomenys neskelbtini) ir pasivijo ties (duomenys neskelbtini) 5 namu, arčiau arkos. Joje prasidėjo konfliktas, nes A. S. buvo suirzusi. Kur nukentėjusioji išėjo, negalėjo pasakyti, nes namai yra kitoje pusėje. Konflikto metu A. S. neišlaikė koordinacijos ir parkrito (galimai dėl neblaivumo ir nelygaus grindinio (1 t., b. l. 77–82).
Nukentėjusioji A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nesieja jokie santykiai su kaltinamuoju. Nagrinėjamo įvykio metu gyveno su juo. Jie pradėjo gyventi kartu pirmadienį, o įvykis įvyko iš penktadienio į šeštadienį (gyveno keturias – penkias dienas). Iki nagrinėjamo įvykio buvo pažįstami apie mėnesį. Meilės nebuvo, bet nukentėjusiajai patiko R. L., norėjo pabandyti būti kartu – buvo bendras sprendimas apsigyventi kartu, galvojo, kad taip būtų paprasčiau bendrauti. Ketino gyventi kaip pora. Kadangi kaltinamojo gyvenamoji vieta nebuvo itin gera, todėl ji pasiūlė gyventi kartu. Jie kartu pirko maistą, bet už nuomą R. L. nespėjo duoti pinigų, nors žadėjo. Už butą turėjo mokėti per pusę. Kartu ėjo į parduotuvę. Turėjo vienus raktus nuo buto. Palikdavo buto raktus jam.
Nagrinėjamas įvykis įvyko 2020 m. spalio 23 d. Vakare (apie 23 val.) nusprendė važiuoti į centre esantį barą. Iki važiavimo į barą jie buvo pavartoję alkoholio. Taip pat vartojo alkoholio bare. Mano, kad R. L. buvo labiau apsvaigęs, nes daugiau išgėrė (kaltinamasis gėrė alų, o ji – dvi taures vyno ir bare vieną bokalą alaus). (duomenys neskelbtini) esančiame bare kaltinamasis pradėjo aiškinti, kad ji yra bloga, todėl nenorėdama girdėti jo pasakymų nukentėjusioji išėjo iš šios vietos. Nesakė jam, kad išeina iš baro. R. L., pavartojęs alkoholio, būna agresyvus. Ji ėjo (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) po to, (duomenys neskelbtini) perėjo (duomenys neskelbtini) aikštę per pievą, pakilo iki (duomenys neskelbtini), pasiekė (duomenys neskelbtini) rūmus, ėjo cerkvės link ir tada pamatė R. L.. Jai šis maršrutas yra įprastas, puikiai žino jį, nes visada vaikščiodavo pėsčia. Išeidama iš baro jautėsi saugi. Jei būtų žinojusi, kad yra sekama, būtų išsikvietusi taksi automobilį. Netoli (duomenys neskelbtini) rūmų R. L. aplenkė ją, jis buvo agresyvus, piktas, kad jis buvo paliktas. Norėdama išvengti konflikto ji ėjo cerkvės link ir prie stotelės prasidėjo incidentas. Ji įvykio metu buvo užsimetusi skarą, taip pat nešiojo akinius. Kadangi ignoravo jį, tada jis truktelėjo jai už skaros ir pradėjo smaugti ją. Nukentėjusioji išsigando, išsitraukė telefoną ir sakė, kad iškvies policiją. R. L. tada paėmė iš jos telefoną ir norėjo mesti, tačiau įsidėjo šį daiktą į kišenę. Be to, kaltinamasis nuėmė jos akinius, perlaužė per pusę ir išmetė. Nukentėjusioji bandė stabdyti automobilius, bet niekas nestojo. Ji ėjo šalia ilgo pastato, R. L. sekė iš paskos ir arkoje pajuto, kad ji guli ant žemės. Nesuprato, kaip tai įvyko. Neatsimena, kad ji pati galėjo nugriūti. Ji bandė atsisėsti, atsirėmė kaire ranka (dėl to atsirado nubrozdinimas ant šios rankos) ir tada kaltinamasis sudavė dar du smūgius (galimai iš dešinės rankos) jai į dešinę veido pusę. Jai labai skaudėjo smilkinį, pradėjo stipriai bėgti kraujas. Prašė, kad R. L. nemuštų, bet šis sakė, kad paims plytą ir užmuš. Tada jis sudarė dar vieną smūgį nukentėjusiajai. Pamatęs, kad A. S. pradėjo bėgti kraujas, jis išsigando ir apsiramino. Po to, R. L. paėmė jos rankinę, joje buvo sudėti visi asmeniniai daiktai. Jis nusprendė, kad reikia kur nors nueiti išgerti. A. S. bijojo R. L., todėl darė viską, ką šis sakė. Jie nuėjo iki (duomenys neskelbtini), tačiau nerado baro. Nukentėjusioji išprašė jo važiuoti namo. Buvo iškviestas taksi automobilis, dar nuvažiavo į naktinę parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), kad kaltinamasis nusipirktų alkoholio.
Ryte ji prabudo apie 9 val., paprašė R. L., kad atiduotų telefoną, nes norėjo paieškoti akinių (pirmadienį reikėjo dirbti). Gavusi telefoną, ji nuėjo į tualetą, užsirakino ir parašė kaimynui E. G. žinutę dėl pagalbos. Kaimynas pakankamai greitai atėjo, maždaug po 5–10 minučių. Ji atidarė buto duris ir išbėgo basa. Kaimynui sakė, kad pažiūrėtų, ką R. L. padarė su ja. E. G. klausė, ar kaltinamasis namie, užėjo į butą ir paprašė išsikraustyti jo. R. L. tylėjo, niekaip nereagavo, pasiėmė dalį daiktų ir išėjo.
Kreipėsi į policiją po trijų dienų, nes bijojo, kas gali būti po to. Ilgai mąstė, kaip jai elgtis, bet kai suprato, kad R. L. pradėjo persekioti ją, kad žmonės turi lydėti ją į darbą ir po darbo, tada nusprendė, kad turi kreiptis pagalbos į teisėsaugą. Pirmadienį vakare kolegė pasakė, kad kažkas laukia prie darbovietės. Nukentėjusioji paprašė apibūdinti asmenį. Kolegei apibūdinus, A. S. suprato, kad tai buvo kaltinamasis. Vėliau kaimynas atėjo ją palydėti namo. Antradienį, kai buvo policijoje, jai skambino kolega, kuris sakė, kad laukia R. L. prie biuro durų ir vartoja alkoholį. Ji neturi pagrindo apkalbėti kaltinamąjį, yra girdėjusi apie kažkokią bylą, bet ji turi darbą ir pakankamai uždirba, todėl neturi tikslo pasipelnyti iš R. L.. Ji nėra agresyvi ir anksčiau neturėjo konfliktų. Dėl R. L. veiksmų ji juto fizinį skausmą.
A. S. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji nurodė Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esantį barą „(duomenys neskelbtini)“. Apie 1 val. pabuvusi bare, A. S., išėjusi į lauką parūkyti, nusprendė, kad į barą grįžti nebenori ir eis namo. Nukentėjusioji namų link pradėjo eiti iš pradžių eidama (duomenys neskelbtini) link. Tada, priėjusi (duomenys neskelbtini)–(duomenys neskelbtini) sankryžą, pasuko į kairę (duomenys neskelbtini) link. Iš (duomenys neskelbtini) pasukusi į (duomenys neskelbtini) priėjo (duomenys neskelbtini)–(duomenys neskelbtini) sankryžą, perėjo pėsčiųjų perėją, įėjo į (duomenys neskelbtini) skverą. Pakilusi aukščiau laipteliais, pasuko kairiau (duomenys neskelbtini) al. link. (duomenys neskelbtini) al.– (duomenys neskelbtini) sankryžą, toliau nuėjo į (duomenys neskelbtini). Maždaug tarp (duomenys neskelbtini) ambasados ir (duomenys neskelbtini) rūmų, prie betoninės tvoros, nukentėjusioji pirmą kartą suprato, kad R. L. eina šalia, jis tuo metu aplenkė ją. Aplenkęs atsisuko į ją. R. L. jau buvo agresyvus, supykęs, kažką visą laiką aiškino. Kad išvengtų konflikto, A. S. perėjo nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ir ėjo link (duomenys neskelbtini) esančios cerkvės. Nukentėjusiajai būnant ties (duomenys neskelbtini) esančia stotele „(duomenys neskelbtini)“, R. L. pačiupo ją už šaliko, bandė smaugti. Kadangi pajuto smaugimą, A. S. užkišo ranką už šaliko, kad atsitrauktų kaltinamąjį nuo savęs. Tuo metu ji numetė šaliką ant grindinio. Nukentėjusioji, būdama (duomenys neskelbtini) stotelėje „(duomenys neskelbtini)“, iš rankinuko išsitraukė mobiliojo ryšio telefoną ir pasakė R. L., kad skambins į policiją, o jis tuo metu atėmė mobiliojo ryšio telefoną ir juo užsimojo. Vykstant tolimesniam konfliktui, kaltinamasis atsistojo prieš A. S. ir viena ranka nuėmė jos tuo metu dėvimus regėjimo akinius bei dviem rankomis sulaužė juos (jų dalis tiesiog išmėtė). Tada nukentėjusioji išsigandusi pradėjo stabdyti pravažiuojančius automobilius, tačiau niekas nestojo. Suprato, kad turi eiti į namus ir pradėjo tai daryti. R. L. visą laiką ėjo šalia nurodydamas, kad ji viena namo eiti negali. Nukentėjusioji nurodė į (duomenys neskelbtini), esančią arką teigdama, kad pirmas suvokimas, jog ji guli ant žemės, kaip ir kas įvyko nesuprato. Kur smūgis buvo suduotas, nesuprato. Bandė kaire ranka remtis ir atsisėsti. Tuo metu sėdint, R. L. sudavė ne mažiau kaip tris smūgius A. S. į veido sritį. Labiausiai sudavė į dešinę veido sritį. Prieš paskutinį smūgį suduodamas, kaltinamasis kartojo, kad „aš paimsiu plytą ir tu šiandien nebegyvensi“. Tada nustojo mušti, atsitraukė ir nukentėjusioji atsistojo. Toje vietoje R. L. paėmė rankinuką, kuriame buvo piniginė, raktai nuo namų, darbo raktai ir neatidavė tų daiktų. Nukentėjusioji buvo išsigandusi, bijojo pasipriešinti kaltinamajam ir sutiko su juo vaikščioti po Senamiestį. A. S. nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) ėjo (duomenys neskelbtini) gatvės link ir ja nuėjo iki pat (duomenys neskelbtini) pr. Kiek laiko vaikščiojo, nesiorientuoja, laiko nematė, tik visą laiką galvojo, kaip grįžti į namus. Nukentėjusioji nurodė, kad, būdama (duomenys neskelbtini) pr., prie kažkokios parduotuvės, jos nurodyti negali, prisėdo pasėdėti ir pasakė, kad daugiau vaikščioti nebegali, nori grįžti į namus. (duomenys neskelbtini) pr. R. L. iškvietė taksi automobilį ir, užsukę pakeliui į naktinę parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), jis nusipirko alkoholio, tada grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 22–29).
Liudytoja J. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate tyrėja, funkcijos – ikiteisminių tyrimų pradėjimas, asmenų apklausa. Atsimena, kad ji apklausinėjo moterį dėl įvykio (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Moteris atėjo po dienos ar kelių po įvykio. Neprisimena, kaip ji atrodė, ar ant jos kūno buvo matyti kokie nors sužalojimai. Ta moteris labai painiojosi duodama parodymus, taip pat kalbėjo nerišliai. Vizualiai atrodė ji blaivi. Neatrodė išsigandusi, gal įbauginta. Daugiau neatliko jokių veiksmų su moterimi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti šios liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad atsimena, jog jai paskambino ir pasakė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose yra pareiškėja, su kuria reikia atlikti įvykio aplinkybių patikslinimą. Užlipus į viršų, ją pasitiko moteris ir vyras. Duomenų jų neatsimena, jei gerai atsimena, pareiškėjos pavardė buvo A. S.. Bendraujant moteris nurodė, kad jos sugyventinis panaudojo fizinį smurtą prie ją. Kokias tiksliai įvykio aplinkybes nurodė, neatsimena, viskas yra užfiksuota procesiniuose dokumentuose. Bendraudama su ja, moteris atrodė įbauginta, nerimavo. Į komisariatą atėjo su kaimynu, nes bijojo, kad jos sugyventinis vėl bandys su ja susisiekti ar kitaip sukontaktuoti ir vėl bandys panaudoti prieš ją fizinę jėgą. Bendraujant su nukentėjusiąja, alkoholio kvapas nebuvo juntamas. Atlikdama procesinius veiksmus, liudytoja prašė nurodyti kūno vietas, kuriose yra galimo smurto požymių, tačiau moteris nieko nenurodė, tik pasakė, kad jis smūgiavo į veidą. Ant veido smurto žymės buvo matyti, tačiau šiai dienai neatsimena, kuriose vietose ir kokios jos buvo. Kiek prisimena, mėlynių ar kitokių rimtų sužalojimų nebuvo. Bendraudama su nukentėjusiąja, akivaizdžiai buvo matyti, kad ji nesiorientavo laike, dažnai keitė parodymus, kadangi sunkiai nuosekliai galėjo nupasakoti įvykio vietą ir kur būtent viskas įvyko. Duodama parodymus, ji iš pradžių nurodė, kad įtariamasis atėmė akinius (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie (duomenys neskelbtini) rūmų, o kai ji bėgo į namus, ties (duomenys neskelbtini) namu, jis smūgiavo jai smūgius į veidą. Tačiau bandant patikslinti laiką, laike taip pat nesiorientavo, dažnai keitė parodymus ir buvo neužtikrinta. Kad prieš tai buvo fizinis smurtas, ji nepatvirtino, tačiau pasakė, kad būdavo žodinių konfliktų. Kadangi jos parodymai buvo neužtikrinti ir nenuoseklūs, kartu su nukentėjusiąja vyko į įvykio vietą, kurioje įvyko konfliktas. Pati nukentėjusioji nurodė jai, kad reikia vykti į (duomenys neskelbtini), ir būtent nurodė į tuo adresu esančią arką, kurioje įvyko konfliktas. Iš pradžių tik atvykus nukentėjusioji nurodė vieną arką, tačiau nuėjus į ją, ji pasakė, kad suklydo ir nuvedė prie (duomenys neskelbtini), esančios arkos ir nurodė, kad viskas įvyko ten. O dėl to, kad po muštynių ji dar laiką leido su įtariamuoju naktiniame bare ir po to už parankės su juo nuėjo iki (duomenys neskelbtini) kol negrįžo į namus ir nuėjo miegoti, moteris nurodė, kad bijojo kažką pasakyti įtariamajam, kad jis vėl jos nesumuštų (1 t., b. l. 45–47).
Liudytoja J. J. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad perskaityti parodymai yra jos ir teisingi.
Liudytojas E. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. S. yra jo kaimynė, pažįsta apie dvejus metus (ji nekonfliktiška asmenybė), o R. L. pažįsta iš matymo. Nagrinėjamo įvykio dieną 14.07 val. jis gavo iš nukentėjusiosios SMS žinutę „labas, padėk man“. Jam nebuvo įprasta žinutė. A. S. yra sakiusi jam dėl R. L. grasinimų, todėl suprato, kad kažkas atsitiko. Liudytojas atrašė į SMS žinutę, tačiau negavo atsakymo. Tada jis paskambino, bet nukentėjusioji taip pat nepakėlė ragelio. E. G. maždaug po penkių minučių nuėjo iki nukentėjusiosios buto, pasibeldė, išgirdo, kaip ji atbėgo prie durų, matė, kad staigiai atidarė duris ir basa išėjo. E. G., eidamas iš paskos, sakė, kad ši apsimautų bent šlepetes. Nuėjo į bendro naudojimo virtuvę, kur A. S. atsisuko ir pasakė pažiūrėti, ką padarė R. L.. Pamatė mėlynes ant jos veido (buvo mėlynė ant nosies, paraudęs dešinės pusės žandas, vos nepradėjęs geltonuoti), taip pat pastebėjo nubrozdintą kairę ranką. Ji klausė, kaip kaltinamąjį išprašyti iš buto. A. S. buvo išsigandusi, visa drebėjo, sakė, kad R. L. sumušė ją, sulaužė akinius. Tuo metu nukentėjusioji buvo blaivi. Tada E. G. nuėjo į nukentėjusiosios butą, paklausė, ką R. L. daro čia (kaltinamasis atsakė „pats žinai, kokia boba išgėrus yra“) ir paprašė susirinkti daiktus bei išeiti. Kaltinamasis susirinko daiktus ir paliko butą. Pirmadienį liudytojas lydėjo A. S. į darbą, nes ji bijojo eiti, kad nesutiktų kaltinamojo. Antradienį jis su A. S. ėjo į policijos komisariatą. Nukentėjusiajai paskambino iš darbo ir pasakė, kad R. L. atvyko prie jos darbo. A. S. paprašė liudytojo palydėti iki policijos komisariato. Eidama žvalgėsi, kad nesutiktų kaltinamojo. Jis lydėjo A. S. į darbą ir atgal apie savaitę. Jai stiprūs atsiminimai dėl šio įvykio, nelengva pamiršti. Prieš kelias dienas iki nagrinėjamo įvykio buvo sutikęs nukentėjusiąją, tačiau nematė ant jos veido jokių sužalojimų.
Nukentėjusiosios A. S. 2020 m. spalio 27 d. protokole–pareiškime nurodyta, kad 2020 m. spalio 24 d. nakties metu (duomenys neskelbtini) prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu sugyventinis R. L. griebė ją už skaros, kuri buvo apvyniota aplink kaklą, ir pradėjo ją smaugti, po to, tris kartus dešinės rankos kumščiu trenkė jai į veido sritį. Nuo tokių veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, jai taip pat buvo padaryti veido sužalojimai (1 t., b. l. 3).
2020 m. spalio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra arka (duomenys neskelbtini). Įėjimai į minėtą arką yra du. Pirmas – iš (duomenys neskelbtini) pusės; šis įėjimas yra laisvas, nesaugomas, neaptvertas. Minėto pastato viršuje kairėje pusėje ant kampo yra vaizdo stebėjimo kamera; kuri nukreipta į įėjimą į „(duomenys neskelbtini)“. Antras įėjimas – iš kiemo pusės, netoli pastato (duomenys neskelbtini); šis įėjimas yra laisvas, nesaugomas, nepatvertas; virš antro įėjimo yra vaizdo stebėjimo kamera. Arka neapšviesta; viduje nefilmuojama; jos sienos apipieštos piešiniais. Kelio danga sudaryta iš cemento. Kitų daiktų objektų ar pėdsakų reikšmingų nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti neaptikta (1 t., b. l. 10–14).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. spalio 29 d. specialisto išvadoje Nr. 3175/2020 (01) (toliau – 2020 m. spalio 29 d. specialisto išvada Nr. 3175/2020 (01)) nurodyta, kad A. S. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste ir nosies srityje, odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai tiriamosios nurodytu būdu ir laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. spalio 24 d. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Dėl patirtų sužalojimų A. S. galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 35–36).
Kaltinamasis R. L. pateikė susirašinėjimą tarp jo ir nukentėjusiosios (1 t., b. l. 182–218).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. L., anksčiau nurodytu laiku ir vietoje tyčia panaudodamas fizinį smurtą, padarė A. S. sužalojimus, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, taip pat sukėlė jai fizinį skausmą.
Nagrinėjamu atveju byloje nekyla abejonių, kad R. L. naudojo fizinį smurtą prieš A. S.. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną (duomenys neskelbtini) esančio pastato arkoje kaltinamasis tris kartus dešine ranka sudavė jai į dešinę veido sritį. Po suduotų smūgių jai pradėjo bėgti kraujas. Pasak A. S., dėl R. L. panaudoto smurto ji juto fizinį skausmą. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes (1 t., b. l. 19–21), taip pat patvirtino savo parodymus atliekant parodymų patikrinimą vietoje (1 t., b. l. 22–29). Teismas nenustatė pagrindų, dėl kurių A. S. būtų suinteresuota duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį. R. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusioji siekia pasipelnyti, nes jis yra minėjęs, jog byloje jam gali būti priteista pinigų suma. Kita vertus, R. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė tik abstrakčiai šią aplinkybę, be to, vien dalyvavimas byloje (pavyzdžiui, nukentėjusiuoju, civiliniu ieškovu) savaime nereiškia, kad asmeniui bus priimtas palankus procesinis sprendimas ir jam bus priteista prašoma pinigų suma. Šiame kontekste pasakytina ir tai, kad pati A. S. bylą nagrinėjant teisme neigė turinti minėtą interesą, juolab jai pakanka uždirbamų pinigų išsilaikyti. Todėl kaltinamojo minėtas teiginys dėl A. S. suinteresuotumo atmetamas kaip nepagrįstas. Be to, R. L. abstraktaus pobūdžio teiginiai dėl nukentėjusiosios gyvenimo būdo, jos psichinės sveikatos taip pat nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad A. S. parodymai yra neobjektyvūs.
Šioje byloje yra objektyvus įrodymas – 2020 m. spalio 29 d. specialisto išvada Nr. 3175/2020 (01), kurioje užfiksuota, kad A. S. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste ir nosies srityje, odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai tiriamosios nurodytu būdu ir laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. spalio 24 d. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Dėl patirtų sužalojimų A. S. galėjo justi fizinį skausmą (1 t., b. l. 35–36). Teismas nenustatė priežasčių abejoti šia specialisto išvada. Taigi šis įrodymas patvirtina A. S. padarytų sužalojimų lokalizaciją, kurią minėjo nukentėjusioji (veido sritį, taip pat kairę plaštaką, kai nukentėjusioji buvo atsirėmusi ant žemės nagrinėjamo įvykio laiku). Byloje nenustatyta, kad A. S. turėjo sužalojimus, kurie buvo nustatyti specialistės, iki nagrinėjamo įvykio. Nukentėjusioji taip pat nenurodė, kad ji iki nagrinėjamo įvykio turėjo kokius nors sužalojimus. Šiame kontekste yra svarbūs liudytojo E. G. parodymai, pagal kuriuos šis liudytojas prieš kelias dienas iki nagrinėjamo įvykio buvo sutikęs nukentėjusiąją, tačiau nematė ant jos veido jokių sužalojimų. Be to, tas pats liudytojas kitą dieną po įvykusio konflikto tarp R. L. ir A. S. gavo iš nukentėjusiosios SMS žinutę su pagalbos prašymu. Pasak liudytojo, jis praėjus neilgam laikui (po 5–10 minučių) nuėjo iki A. S. buto, iš kurio nukentėjusioji išbėgo basa, buvo išsigandusi ir drebėjo, sakė, kad R. L. sumušė ją, ši prašė pagalbos, kad R. L. išeitų iš buto. Be to, E. G. matė ant nukentėjusiosios veido sužalojimus (mėlynę ant nosies, paraudusį dešinės pusės žandą), kurie atitinka tiek nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes dėl jai padarytų sužalojimų, tiek minėtoje specialisto išvadoje užfiksuotas aplinkybes. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti liudytojo E. G. parodymais, taip pat manyti, kad jis yra suinteresuotas duoti R. L. nepalankius parodymus. Teismo vertinimu, abejotina, kad nukentėjusioji būtų prašiusi liudytojo E. G. pagalbos, jei R. L. nebūtų padaręs jokių neteisėtų veiksmų prieš ją. Priešingai, liudytojo apibūdinta A. S. emocinė būsena leidžia pripažinti, kad ji bijojo kaltinamojo. R. L. teisiamojo posėdžio metu nurodyta aplinkybė dėl nukentėjusiosios ir liudytojo tarpusavio santykių (girtavimo kartu) neleidžia pripažinti, kad liudytojas yra linkęs apkalbėti kaltinamąjį, juolab ši aplinkybė neįrodyta. Teismas pripažįsta įrodyta aplinkybę, kad R. L. savo veiksmais padarė nukentėjusiajai sužalojimus būtent nagrinėjamo įvykio metu. Kaltinamojo pateiktų susirašinėjimų tarp jo ir A. S. turinys, taip pat jo teiginys, kad jei jis būtų panaudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, būtų padaręs jai stipresnius sužalojimus, nepaneigia padarytos išvados.
Pagal byloje nustatytas aplinkybes, A. S. iš tiesų kreipėsi su pareiškimu į policiją ne 2020 m. spalio 24 d., kai įvyko nagrinėjamas įvykis, o 2020 m. spalio 27 d., t. y. praėjus kelioms dienoms po konflikto. Kita vertus, nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji bijojo, kas gali būti po to, kai kreipsis į policiją. A. S. ilgai mąstė, kaip elgtis, tačiau kai suprato, kad R. L. pradėjo persekioti ją, kad žmonės turi lydėti ją į darbą ir po darbo, tada nusprendė, kad turi kreiptis pagalbos į teisėsaugą. Tai, kad nagrinėjamas įvykis sukėlė išgyvenimus nukentėjusiajai, patvirtina liudytojo E. G. parodymai (jis, be kita ko, nurodė, kad turėjo lydėti nukentėjusiąją į darbą ir iš darbo, kartu vyko į policiją), kitos liudytojos J. J. parodymai (ji nurodė, kad nukentėjusioji atrodė įbauginta, painiojosi nurodydama įvykio aplinkybes, kalbėjo nerišliai). Taigi šiuo atveju teismas neabejoja, kad A. S. nesikreipė iš karto į policiją dėl didelio išgąsčio, streso, kuriuos sukėlė įvykęs konfliktas su R. L.. Todėl vien tai, kad nukentėjusioji kreipėsi į policiją ne iš karto, o po kelių dienų (praėjęs laikas nelaikytinas itin ilgu), savaime nereiškia, kad jos parodymai yra neobjektyvūs. Be to, specialisto išvadoje Nr. 3175/2020 (01) nurodyta, kad A. S. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti 2020 m. spalio 24 d., t. y. nagrinėjamo įvykio dieną. Todėl pripažintina, kad net ir po tam tikro laiko nukentėjusiosios kreipimasis į policiją, įvertinus minėtą specialisto išvadą, nesudaro pagrindo teigti, kad jai sužalojimai galėjo būti padaryti kitu, nei nagrinėjamas įvykis, laiku.
Nukentėjusioji, po nagrinėjamo įvykio duodama parodymus, iš tiesų nebuvo nuosekli nurodydama, kur prieš ją panaudojo fizinį smurtą R. L., tačiau teismas pradinių parodymų neatitikimą jos vėlesniems parodymams, kai buvo atliekamas jų patikrinimas vietoje, vėlgi vertina kaip sukelto streso, patirtų išgyvenimų po nagrinėjimo įvykio rezultatą. Kita vertus, teismui nesudaro pagrindo abejoti, kad kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą prieš A. S..
Kaltinamasis R. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad konflikto metu nukentėjusioji apdraskė jo veidą (ausį, nosį), tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių tokią aplinkybę. Kaltinamasis nesikreipė į policiją dėl galimai A. S. neteisėtų veiksmų. Todėl teismas atmeta R. L. teiginius dėl nukentėjusiosios agresyvaus elgesio. Be to, kaltinamasis baudžiamojo proceso metu teigė, kad A. S., būdama agresyvi (draskydama jį bei atlikdama kitokio pobūdžio smurtinio veiksmus) ir traukdamasi nuo jo, pati pargriuvo. Iš kaltinamojo parodymų galima daryti išvadą, kad tuo metu nukentėjusioji stovėjo priešais R. L.. Šiuo atveju neįtikėtina, kad ji, būdama tokioje pozicijoje, pati savaime krito ir susižalojo. Šiame kontekste pasakytina, kad kaltinamasis baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklus nurodydamas, kur įvyko konfliktas tarp jo ir A. S.. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas pirminius parodymus, jis teigė, kad jis pasivijo nukentėjusiąją ties (duomenys neskelbtini), kur iškvietė taksi automobilį (1 t., b. l. 71–73). Kita vertus R. L., atliekant jo parodymų patikrinimą vietoje, jau nurodė, kad visas konfliktas įvyko (duomenys neskelbtini), arčiau arkos (1 t., b. l. 77). Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra gana nutolusios vietos viena nuo kitos. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu teigė, kad jis nagrinėjamo įvykio dieną mažai vartojo alkoholio. Teismas abejoja, ar R. L., vartodamas mažai alkoholio, galėjo nurodyti gerokai besiskiriančias konflikto vietas.
Taigi konstatuotina, kad kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą prieš A. S..
R. L. panaudoto fizinio smurto intensyvumas, pobūdis, nukentėjusiajai padarytų sužalojimų vieta, taip pat kitos bylos aplinkybės neleidžia abejoti, kad kaltinamasis suprato, kad naudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, kad jai bus padaryti sužalojimai bei ji pajus fizinį skausmą, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Kaltinime nurodyta, kad R. L. bylai reikšmingu laiku (duomenys neskelbtini) prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip tris kartus dešinės rankos kumščiu trenkė A. S. į veido sritį. Kita vertus, nukentėjusioji parodymų patikrinimo vietoje nurodė, kad nagrinėjamo įvykio vieta buvo (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji nurodė tokią pačią aplinkybę ir bylą nagrinėjant teisme. Todėl teismas tikslina nusikalstamos veikos padarymo vietą. Bylą nagrinėjant teisme, teismas įspėjo kaltinamąjį apie tokios aplinkybės tikslinimą, todėl nemano, kad taip buvo pažeista jo teisė į gynybą.
Teismas taip pat pašalina aplinkybes, kurios nurodytos kaltinime, kad R. L. galimai „griebė A. S. už skaros, kuri buvo apvyniota aplink jos kaklą, ir pradėjo ją smaugti“. Priešingai, nei smūgių sudavimo nukentėjusiajai į veidą atveju, byloje be nukentėjusiosios parodymų nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių aplinkybę dėl jos smaugimo. Liudytojas E. G. baudžiamojo proceso metu nenurodė, kad matė ant A. S. kaklo kokius nors sužalojimus. 2020 m. spalio 29 d. specialisto išvadoje Nr. 3175/2020 (01) taip pat neužfiksuota, kad nukentėjusiajai buvo padarytos smaugimo žymės. BPK 301 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Šių asmenų parodymais galima pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai. Todėl teismas konstatuoja, kad R. L. inkriminuota aplinkybė, jog jis galimai griebė A. S. už skaros, kuri buvo apvyniota aplink jos kaklą, ir pradėjo ją smaugti, laikytina neįrodyta.
Taigi pripažintina, kad byloje įrodyta, jog R. L. 2020 m. spalio 24 d. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nakties metu, (duomenys neskelbtini) prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tris kartus dešinės rankos kumščiu trenkė A. S. į veido sritį, dėl to ji patyrė fizinį skausmą ir jai buvo padaryti veido sužalojimai, t. y. poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste ir nosies srityje, taip pat odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
R. L. inkriminuota BK 140 straipsnio 2 dalis. Teismas pažymi, kad kaltinamajame akte nebuvo aprašytas šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis (nusikalstamos veikos padarymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui). Prokurorė tik prieš baigiant įrodymų tyrimą nurodė, kad jis nusikalto prieš artimą giminaitę A. S.. Pirma, nukentėjusioji nelaikytina R. L. artima giminaite, nes jų nesieja jokie kraujo ar kitokio pobūdžio giminystės ryšiai. Antra, teismas, vertindamas, ar kaltinamasis nusikalto prieš savo šeimos narį, atsižvelgia į tai, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Išsamų šeimos sampratos išaiškinimą Konstitucinis Teismas pateikė 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime nurodydamas, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Sprendžiant apie šeimos santykių buvimą reikia vertinti tų santykių turinį ir atsižvelgus į teismo nurodytus kriterijus spręsti dėl šeimos santykių fakto. Svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija apie paties nuteistojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų vieno kitam prisiėmimą, o vien tik faktas apie asmenų bendrą gyvenimą viename būste nėra pagrindas daryti besąlygiškos išvados, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių, pavyzdžiui, neįregistravusių santuokos (partnerystės), t. y. sugyventinių santykiai. Taigi reikia atidžiai vertinti visumą tų aplinkybių, kurios gali atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų vieno į kitą požiūrį ir tuomet spręsti, ar gyvenimo kartu aplinkybės yra pagrindas konstatuoti esant šeimos būdingų santykių turinį atitinkančius santykius (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-487/2013, 2K-231-489/2020).
Nagrinėjamu atveju A. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji iki nagrinėjamo įvykio gyveno kartu su R. L. itin trumpą laiką – keturias ar penkias dienas. Nukentėjusioji pažinojo kaltinamąjį apie vieną mėnesį iki fizinio smurto panaudojimo. R. L. bylą nagrinėjant teisme taip pat nurodė iš esmės tokį patį pažinties ir gyvenimo su A. S. laiką. Teismo vertinimu, toks itin trumpas gyvenimo kartu laikas nelemia šeiminių santykių tarp asmenų buvimo, t. y. nelaikytina, kad tarp R. L. ir A. S. buvo susiformavusi tarpusavio atsakomybė, supratimas, emocinis prieraišumas, tarpusavio pagalba ir kt. Akivaizdu, kad tam būtina santykių tęstinumo. Vien aplinkybė, kad R. L. ir A. S. nusprendė kartu apsigyventi, savaime nėra pagrindas daryti besąlygiškos išvados, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių. Svarbu ir tai, kad pati nukentėjusioji nurodė, kad meilės tarp jos ir R. L. nebuvo, jai tik patiko kaltinamasis, A. S. norėjo pabandyti būti kartu. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu taip pat nenurodė, kad jis laikė nukentėjusiąją savo šeimos nare. Vien A. S. ketinimas gyventi su R. L. kaip pora negali būti vertinamas kaip artimų santykių turėjimas su R. L.. Kadangi abu asmenys itin trumpai gyveno kartu, todėl buto raktų dalijimasis, ketinimas mokėti būsto nuomą per pusę, maisto prekių pirkimas taip pat negali būti vertinamas kaip pareigų tarp šeimos narių turėjimas. Teismas pažymi, kad asmenų bendras gyvenimas, juolab bendro gyvenimo pradžia, negali būti formaliai pripažįstama kaip šeimos santykių buvimas. Priešingai, turi būti neabejotinai nustatytas šeimos santykių turinys. Šiuo atveju tarp R. L. ir A. S. tokių santykių nebuvo. Todėl kaltinamajam nepagrįstai inkriminuota BK 140 straipsnio 2 dalis.
Teismas bylą nagrinėjant teisme įspėjo kaltinamąjį, kad jo veiksmai gali būti kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamu atveju R. L. nusikalstama veika atitinka nusikalstamos veikos sudėties, nustatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius. Todėl jo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas R. L. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. L. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą konflikto metu prieš A. S., jai buvo sukeltas fizinis skausmas, taip pat padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nenustatyta, kad dėl R. L. veiksmų nukentėjusiajai būtų sukelta ilgalaikių neigiamų pasekmių sveikatai.
R. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.
Iš kaltinamojo akto matyti, kad R. L. nusikalto tuo metu, kai jis turėjo neišnykusį ir nepanaikintą teistumą įstatymų nustatyta tvarka (už nesunkaus nusikaltimo padarymą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. teismo baudžiamąjį įsakymą atliko bausmę 2019 m. lapkričio 17 d.). Taigi kaltinamojo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis padarė nusikaltimą būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019).
Iš bylos medžiagos matyti, kad R. L. anksčiau teistas (1 t., b. l. 62–63), trauktas administracinėn atsakomybėn (1 t., b. l. 61), nedirba (1 t., b. l. 59), registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 60). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. L. paskyrus už BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą arešto bausmę. Kaip minėta, R. L. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jau buvo nuteistas už fizinio smurto naudojimą (BK 140 straipsnio 2 dalis) laisvės apribojimo bausme, tačiau, nepraėjus nė vieniems metams po nusikalstamos veikos padarymo, R. L. vėl nusikalto už smurtinio pobūdžio nusikaltimo padarymą. Akivaizdu, kad laisvės apribojimo bausmė nepadarė teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui, todėl prokurorės siūlomos analogiškos bausmės rūšies taikymas nelaikytinas kaip efektyvi priemonė, kuria galima būtų pasiekti bausmės tikslus, nustatytus BK 41 straipsnio 2 dalyje.
BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto.
Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. L. paskiriant 50 parų arešto bausmę.
BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
Nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas atidėti R. L. skirtinos arešto bausmės vykdymą, nes, teismo vertinimu, kaltinamasis nėra tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės net ir neilgam laikui. Byloje nenustatyta, kad R. L. piktybiškai nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Kaltinamojo elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų.
Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atideda paskirtos bausmės vykdymą 7 mėnesiams.
Teismas, atidėdamas R. L. skirtinos arešto bausmės vykdymą, paskiria:
1) intensyvią priežiūrą, įpareigojant R. L. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės: nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), išskyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi;
2) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);
3) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);
4) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nebendrauti su nukentėjusiąja A. S. (BK 75 straipsnio 5 dalies 9 punktas).
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
V. Civilinis ieškinys
Byloje buvo pareikštas nukentėjusiosios A. S. vardu jos atstovo advokato padėjėjo D. Raišučio civilinis ieškinys, kuriuo nukentėjusiajai prašoma priteisti iš kaltinamojo R. L. 140 Eur turtinės žalos ir 3000 Eur neturtinės žalos (1 t., b. l. 152–159).
BPK 109 straipsnyje įtvirtinta, kad civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė reikalauti iš įtariamojo (kaltinamojo) ar už jo veikas materialiai atsakingų asmenų atlyginti padarytus nuostolius. Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalį, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-129-697/2018).
A. S. vardu pareikštame civiliniame ieškinyje prašoma priteisti iš R. L. 140 Eur turtinės žalos, kurią sudaro nukentėjusiosios sulaužyti akiniai (akinių rėmeliai ir lęšiai). Teismas pažymi, kad šioje byloje R. L. buvo pareikštas kaltinimas ir jis pripažintas kaltu dėl A. S. nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo jai. Kaltinamajam nebuvo inkriminuotas svetimo (nukentėjusiosios) turto sugadinimas kaip nusikalstama veika (BK 187 straipsnis), taip pat kaltinime nenurodyta jokia aplinkybė, susijusi su akinių sulaužymu. Be to, pagal nukentėjusiosios parodymus, duotus baudžiamojo proceso metu, kaltinamasis konflikto metu nuėmė nuo jos veido akinius ir sulaužė juos. Remiantis tokiais A. S. parodymais, akivaizdu, kad nukentėjusiosios akiniai galimai sulūžo ne nuo kaltinamojo smūgių sudavimo nukentėjusiajai į veidą, o nuo kitokio pobūdžio jo veiksmų. Reikšminga ir tai, kad R. L. galimai sulaužė akinius nukentėjusiajai kitoje vietoje, nei panaudojo fizinį smurtą, įrodytą šioje byloje. Taigi nagrinėjamu atveju akinių sulaužymas nėra tiesioginė R. L. padarytos nusikalstamos veikos pasekmė. Sprendžiant klausimą dėl civilinio ieškinio išsprendimo baudžiamajame procese, negalima plėsti civilinio ieškinio priteisimo ribas, pavyzdžiui, priteisti turtinę žalą iš kaltininko, kuris galimai padarė kitokio pobūdžio veiksmus, nesudarančius konkrečios nusikalstamos veikos sudėties. Dėl aptartų priežasčių civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos priteisimo iš R. L. atmetama.
Nukentėjusioji A. S. dėl neturtinės žalos priteisimo nurodė, kad jai sumušimas nepraėjo ilgą laiką (apie mėnesį), jį turėjo slėpti makiažu, taip pat labai skaudėjo smilkinio sritį. Ji iki šiol neatsigavo psichologiškai – ramiai negali vaikščioti gatvėmis, bijo kaltinamojo, jaučiasi emociškai sužlugdyta. Iki dabar atsimena įvykį, pradėjo gal daugiau sirgti, emocinė būklė pradėjo veikti jos sveikatą, pradėjo prašyti laisvadienių, anksčiau išeiti iš darbo. Jaučiasi pažeminta. Buvo susiradusi psichologę, tačiau nenuėjo pas ją, nes buvo gėda, dar negalėjo apie tai kalbėti.
Dėl prašomos priteisti 3000 Eur neturtinės žalos pasakytina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. L. nusikalstama veika nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamasis tyčia kumščiu sudavė tris kartus A. S. į veido sritį. Nėra abejonių, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą. Tai įrodo ir tai, kad A. S. tam tikrą laiką po nagrinėjamo įvykio į darbą ir iš jo lydėjo liudytojas E. G., su juo taip pat vyko į policijos komisariatą dėl pareiškimo parašymo. Kita vertus, byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad A. S. sumušimas nepraėjo mėnesį, kaip teigė nukentėjusioji. Taip pat nėra objektyvių duomenų (medicinos dokumentų ar kt.), kad ji pradėjo vartoti vaistus dėl suprastėjusio miego ar kitų (pavyzdžiui, psichikos) ligų simptomų, lankėsi pas psichologą (nukentėjusioji savo iniciatyva atsisakė susitikti su juo). Teigti, kad yra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog dėl nusikalstamos veikos padarymo A. S. kilo ilgalaikių neigiamų pasekmių sveikatai, negalima. To negalima pripažinti vien remiantis nukentėjusiosios parodymais ar civilinio ieškinio bendro pobūdžio teiginiais. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad nukentėjusiąją persekiojo kaltinamasis, tačiau nenustatyta, kad R. L. po nagrinėjamo įvykio tiesiogiai kontaktavo su ja ar persekioja ją iki šiol. Kaltinamasis nedirba.
Šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo, kai nukentėjusiesiems padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokie dydžiai yra įvairūs, pavyzdžiui, 300 ir 500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-347-976/2018); 1000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-719/2020). Teismų praktikoje paprastai nėra priteisiama 3000 Eur už nežymų sveikatos sutrikdymą. Išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turi būti tenkintas visiškai civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai, šioje byloje nėra. Nei A. S., nei jos atstovas taip pat nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir nepateikė jas patvirtinančių dokumentų, kurie pagrįstų, jog jai dėl patirto nežymaus sveikatos sutrikdymo būtų pagrindas priteisti prašomą 3000 Eur sumą.
Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiosios A. S. prašomas neturtinės žalos dydis yra neproporcingai didelis, todėl mažintinas. Jai iš R. L. priteistinas 700 Eur neturtinės žalos dydis.
VI. Kiti klausimai
R. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 74–75). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Nukentėjusiosios A. S. atstovas advokato padėjėjas D. Raišutis pateikė prašymą priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiosios turėtas išlaidas už atstovavimą šioje byloje, iš viso 510 Eur (2 t., b. l. 4–8, 27–29).
Teismų praktikoje pripažįstama, jog nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-687/2012, 2K-152-303/2017, 2K-208-976/2017). Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo faktiškai sumokėtą pinigų sumą, bet ir į kasacinės instancijos teismo praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-28/2011).
Nėra abejonių, kad A. S., kaip nukentėjusioji, turėjo teisę naudotis atstovo paslaugomis, taip pat patyrė tam tikrų išlaidų. Teismas, spręsdamas dėl priteistinų nukentėjusiajai atstovavimo išlaidų dydžio, visų pirma vertina, tai, kad advokato padėjėjas D. Raišutis pradėjo atstovauti A. S. 2020 m. gruodžio 30 d. (1 t., b. l. 95), kai ikiteisminis tyrimas buvo iš esmės baigtas ir jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai su nukentėjusiąja nebebuvo atliekami. Atstovas ikiteisminio tyrimo metu susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuri nėra didelės apimties (1 tomo). Advokato padėjėjas D. Raišutis surašė 8 lapų civilinį ieškinį, tačiau pastebėtina, kad didžiąją dalį civilinio ieškinio sudaro faktinių aplinkybių išdėstymas, taip pat BPK, CK normų, teismų praktikos citavimas. Teismo vertinimu, tokio civilinio ieškinio surašymas nereikalauja itin daug laiko, taip pat gilių teisinių žinių. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad teismas tik iš dalies tenkino pareikštą civilinį ieškinį byloje (teismas atmetė civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo, o dėl neturtinės žalos atlyginimo – gerokai sumažino). Bylą nagrinėjant teisme, vyko du teisiamieji posėdžiai (nelaikytina, kad teisminis procesas buvo sudėtingas ir jis užtruko), A. S. atstovas nebuvo ypatingai aktyvus atstovaudamas nukentėjusiosios interesams.
Teismas, atsižvelgdamas į visas anksčiau aptartas aplinkybes, taip pat pripažindamas, kad nukentėjusioji, pasinaudodama savo teise turėti atstovą, iš tiesų patyrė tam tikrų išlaidų, kurios yra pagrįstos, priteisia nukentėjusiajai iš R. L. 400 Eur išlaidų atstovavimo paslaugoms apmokėti.
Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
R. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausmę.
Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, atidėti R. L. paskirtos arešto bausmės vykdymą 7 (septyniems) mėnesiams paskiriant:
1) intensyvią priežiūrą, įpareigojant R. L. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės: nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), išskyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi;
2) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);
3) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas).
4) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nebendrauti su nukentėjusiąja A. S. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 9 punktas).
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
R. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Nukentėjusiosios A. S. civilinio ieškinio dalį dėl 140 Eur turtinės žalos atlyginimo atmesti, o civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies – priteisti iš R. L. nukentėjusiajai A. S. 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Iš R. L. priteisti nukentėjusiajai A. S. 400 Eur (keturis šimtus eurų) išlaidų atstovavimo (advokato padėjėjo) paslaugoms šioje byloje apmokėti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.