Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, vidurinio išsilavinimo, nevedusio, dirbančio (duomenys neskelbtini), gyvenančio ir deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteisto, administracine tvarka bausto, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. 2016-10-01 apie 10.40 val. Panevėžyje, ties Nemuno g. pastatu Nr. 80, vairavo automobilį Scania R 124, valst. nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,73 prom. girtumo laipsnis. Tokiais veiksmais D. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 126 str. 1 d.

D. K. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad alkoholį vartojo iš vakaro, šventė draugo gimtadienį. Anksti ryte paskambino įmonės direktorius, paprašė pervaryti automobilį į saugomą aikštelę, kad nepavogtų brangaus krovinio. Kadangi Lietuvoje su darbais sunku, jautėsi gerai, sutiko, pakluso direktoriaus prašymui. Direktoriui paaiškino, kad iš vakaro vartojo alkoholį, pasakė, kad gerai jaučiasi ir direktoriaus prašymu važiavo. Kitų vairuotojų įmonėje nebuvo, visi buvo komandiruotėse, direktorius buvo išvažiavęs į vairuotojų keitimą. Automobilį pervarė iš (duomenys neskelbtini) gatvę į (duomenys neskelbtini)gatvę. Dėl pažeidimo labai gailisi. Baustas už KET pažeidimus, baudas sumokėjo. Anksčiau baustas dėl vairavimo neblaiviam, padarė eismo įvykį, teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta 36 mėnesiams. Gyvena su tėvais, padeda jiems materialiai. Dirba vairuotoju, kitų pajamų neturi, nekilnojamo turto neturi.

Pažeidimo esmė tikslintina nurodant, kad D. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai, įvertinus prietaiso paklaidą ± 0,017 prom., jam nustatytas 0,73 prom. girtumas, nes iš alkotesterio patikros sertifikato (b. l. 20) matyti, kad prietaiso paklaida šiuo atveju sudaro ± 0,017 prom., kuri vertintina pažeidėjo naudai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo D. K. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., įrodyta jo paties parodymais, iš kurių matyti, kad alkoholį vartojo iš vakaro, direktoriaus prašymu pervarė automobilį į saugomą aikštelę iš (duomenys neskelbtini) gatvę į (duomenys neskelbtini) gatvę. Šiuos jo parodymus patvirtina ir byloje esanti rašytinė medžiaga: 2016-10-01 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 50P-73425118-16 (b. l. 4-5); policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, iš kurių matyti, kad Panevėžyje, ties Nemuno g. pastatu Nr. 80, sustabdytas D. K. vairuojamas automobilis Scania R 124, valst. nr. (duomenys neskelbtini) D. K. akys buvo paraudusios, sklido alkoholio kvapas, todėl įtarus bei atlikus pirminį asmens būklės įvertinimą, alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,75 prom. girtumas (b. l. 14, 15); asmens blaivumo testas, iš kurio matyti, kad 2016-10-01 10.40 val. D. K. nustatytas 0,75 prom. girtumas (b. l. 16); pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 17); patikros sertifikatu (b. l. 20); kitais byloje esančiais rašytiniais dokumentais. Visi šie įrodymai yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes, todėl teismas jais remiais kaip D. K. kaltę pagrindžiančiais įrodymais.

Taigi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad D. K. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu ir nurodytoje vietoje vairavo automobilį neblaivus, kai, įvertinus prietaiso paklaidą, jam nustatytas lengvas 0,73 prom. girtumo laipsnis, kas atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., sudėtį, jam administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal šią įstatymo normą surašytas pagrįstai, pažeidėjo kaltė įrodyta visiškai, todėl jis baustinas.

Motyvuojamoji dalis

D. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad savo kaltę dėl pažeidimo padarymo pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad pakarotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

Baigiamųjų kalbų metu D. K. atstovas prašė taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. ir skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Savo prašymą atstovas grindžia tuo, kad D. K. vairavo susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, dirba sunkvežimio vairuotoju, gyvena su tėvais, kuriems padeda, kitų pajamų neturi. D. K. palaikė atstovo prašymą ir prašė skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nes teisė vairuoti jam reikalinga darbui.

Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. D. K. atžvilgiu netaikytinas.

Bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, priešingai nei mano administracinėn atsakomybėn traukiamo D. K. atstovas, konstatuoja, kad aplinkybių, kurios suteiktų galimybę taikyti D. K. atžvilgiu Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskirti trumpesnio termino administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – nei numatyta straipsnio sankcijoje, byloje nėra.

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, visumą, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-7-4-2013).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo D. K. atstovas prašymą taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas grindžia tuo, kad D. K. vairavo susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, dirba sunkvežimio vairuotoju, gyvena su tėvais, kuriems padeda, kitų pajamų neturi. Tačiau bylą nagrinėjančio teismo nuomone, šios nurodytos aplinkybės jokiu būdu nepaneigia eismo dalyvių pareigos laikytis KET reikalavimų ir negali būti pripažintos ypatingomis ar išskirtinėmis, lemiančiomis švelnesnės nuobaudos taikymą. Ta aplinkybė, kad D. K. nenorėjo nepaklusti direktoriaus prašymui, jo administracinės atsakomybės nešalina ir negali būti laikoma išskirtine aplinkybe, lemiančia švelnesnės nuobaudos skyrimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. K. charakterizuojamas teigiamai, kaip nurodoma pateiktoje charakteristikoje, savo darbą atlieka profesionaliai ir atsakingai, taigi ir pats darbdavys turėjo būti suinteresuotas, kad D. K. neprarastų teisės vairuoti transporto priemones, be to iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus paaiškinimo matyti, kad nepaneigiama galimybė, kad transporto priemonę galėjo pervaryti ir kiti asmenys. D. K. manymas, kad iš ryto jautėsi gerai, todėl galėjo vairuoti transporto priemonę, nors žinojo, kad iš vakaro vartojo alkoholį, yra niekuo nepagrįstas, todėl D. K. prisiėmė savo veiksmų riziką. Be to, kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, D. K. baustas ne vieną kartą už KET pažeidimus, administracinėmis nuobaudomis už šiurkštų pažeidimą – vairavimą neblaiviam baustas vieną kartą, tuomet D. K., būdamas neblaivus, padarė ir eismo įvykį, jam paskirtos administracinės nuobaudos – bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesiams, tai neigiamai apibūdina jo asmenybę, leidžia teismui daryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui už ankstesnius pažeidimus skirtos nuobaudos jokio poveikio jo elgesiui neturi, jo priešingo teisei elgesio neveikia, tikslų nepasiekė, D. K. nepasitaisė, išvadų nepadarė ir toliau daro KET pažeidimus, o nepažeisti įstatymų jo neskatina paskirtos administracinės nuobaudos. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamo pažeidimo padarymo metu D. K. turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą už KET pažeidimą. D. K. nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbui. Tačiau asmenys, kuriems teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti, patys turi būti suinteresuoti nedaryti tokių pažeidimų, kurie lemtų šios teisės netekimą. D. K. turėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas pažeidimą, todėl nusižengęs privalo prisiimti visas neigiamas tokio elgesio pasekmes. Taigi, įvertinus šias aplinkybes bei atsižvelgus į D. K. padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, darytina išvada, kad jam šiuo nutarimu už padarytą pažeidimą skirtina bauda, savo dydžiu mažesnė nei įstatyme numatytas vidurkis, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus, individualios atsakomybės principą ir turės auklėjamąjį poveikį, atitinka jo padaryto pažeidimo bei asmenybės pavojingumą ir nėra per griežta ar aiškiai neteisinga. Išskirtinių sąlygų buvimo, kuris leistų švelninti D. K. paskirtą nuobaudą, paskiriant mažesnę nei įstatymas numato baudą, teismas nenustato.

Skirdamas administracinę nuobaudą pažeidėjui, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidimo padarymo motyvus, pažeidėjo asmenybę – Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas, administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, anksčiau baustas už analogišką pažeidimą, teismo paskirtą nuobaudą įvykdęs, tačiau šio pažeidimo pakartotinumas neigiamai apibūdina jo asmenybę, taip pat baustas už greičio viršijimą, kitus smulkius KET pažeidimus (b. l. 6-12), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus charakterizuojamas teigiamai, į vieną jo atsakomybę lengvinančią ir vieną ją sunkinančią aplinkybes, jų reikšmingumą, nustatytą lengvą girtumo laipsnį (b. l. 16), į tai, kad padarytas vienas iš šiurkščiausių ir pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, kitas konkrečias bylos aplinkybes. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. ir 30² str. nuostatomis, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad administracinių nuobaudų tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos ATPK 20 str., bus pasiekti D. K. už Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskyrus sankcijoje numatytas administracines nuobaudas – baudą, mažesnę nei įstatyme numatytas vidurkis, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 27 str., 30 str., 30² str., 126 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str., teismas

nutaria:

D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) už pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. paskirti administracines nuobaudas – 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo paskirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti administracinį teisės pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK: (duomenys neskelbtini), gavėjo kodą 188659752.

Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos ATPK 314 str. 1 d.).

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Papildomos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.