- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-24
- Bylos Nr.
- e2-1755-657/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00486-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- mažosios bendrijos „Pirkimų ABC“
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Pirkimų ABC“ ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenei dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos sprendimų. Teismas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Pirkimų ABC“ kreipėsi į teismą prašydama pripažinti pirkimo sąlygų 4 lentelės 3.3.4, 3.3.6 ir 3.3.7 eilučių kvalifikacijos reikalavimus neteisėtais bei priteisti ieškovei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenė paskelbė mažos vertės viešąjį pirkimą „Pasivaikščiojimo takelių įrengimo ir krepšinio aikštelės sutvarkymo viešasis pirkimas“ (pirkimo Nr. Nr. 438453). Atsakovė nustatydama Pirkimo sąlygų 4 lentelės 3.3.4 eilutės kvalifikacijos reikalavimą neteisėtai susiaurino reikalaujamos panašios įvykdytos sutarties dalyką, taip nepagrįstai ribodamas konkurenciją, nes tiekėjas atlikęs kelių ar gatvių, t. y. sudėtingesnių susisiekimo komunikacijų objektų, rangos darbų sutartį bus pajėgus ir turės pakankamą patirtį atlikti pėsčiųjų tako įrengimą. Ginčo Pirkimo sąlygų 4 lentelės 3.3.6 eilutėje atsakovė neteisėtai taikė bendrojo mokumo kvalifikacijos reikalavimą, nes Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-97, (toliau – Metodika) 16.1 punkte nurodyta, kad bendrojo mokumo reikalavimas gali būti taikomas tik didelės vertės pirkimuose, kai sudaromos ilgalaikės sutartys. Be to, Pirkimo sąlygų 2.7 punkte nurodyta, kad rangovas darbus turės atlikti per 2 mėnesius nuo darbų pradžios, kas reiškia, kad sutarties terminas yra trumpesnis nei 12 mėnesių, todėl vadovaujantis Metodikos 2.1 punktu sutartis nėra laikoma ilgalaike ir bendrojo mokumo koeficiento kvalifikacijos reikalavimas netaikytinas. Atsakovė Pirkimo sąlygose nustatė reikalavimą tiekėjo gautam pelnui, nors toks kvalifikacijos reikalavimas nėra numatytas Metodikoje. Nustatydama tokius kvalifikacijos reikalavimus atsakovė nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo 47 straipsnio 7 dalies nuostatų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Dėl atsakovės nustatytų neteisėtų kvalifikacijos reikalavimų ieškovei buvo nepagrįstai užkirsta galimybė dalyvauti pirkime, taip pažeidžiant jos teises bei neužtikrinant Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatytų principų laikymosi bei šio straipsnio 3 dalyje numatytos pareigos užtikrinti konkurenciją pirkimo metu
Atsakovei (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodė, kad Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatyta metodika šiuo atveju nėra privaloma, kadangi vykdytas mažos vertės pirkimas. Pirkimo sąlygų kvalifikaciniai reikalavimai parengti atsižvelgiant į pirkimo objektą, jo specifiką, apimtį, finansinius ir ekonominius pajėgumus. Sutartis su pirkimo laimėtoju pasirašyta 2019 m. birželio 8 d., t. y. dar prieš ieškinio pateikimą. Sutarties sudarymo atidėjimo terminas netaikytas, kadangi vykdytas mažos vertės pirkimas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenė 2019 m. birželio 3 d. paskelbė mažos vertės apklausos būdu viešąjį pirkimą „Pasivaikščiojimo takelių įrengimo ir krepšinio aikštelės sutvarkymo viešasis pirkimas“ (pirkimo Nr. 438453). Pirkimas vykdomas pagal skelbiamas apklausos sąlygas (toliau – pirkimo sąlygos). Pirkimo objektas – pasivaikščiojimo takelių įrengimas (70 kv. m) ir krepšinio aikštelės sutvarkymas (420 kv. m) (duomenys neskelbtini) kaime (sąlygų 2.1. p.). Perkamų darbų savybės, kiekiai arba bendroji apimtis pateikiami techninėje specifikacijoje (apklausos sąlygų 2 priedas), kuri yra neatskiriama šio pirkimo dokumentų dalis. Pirkimas į dalis neskaidomas (pirkimo sąlygų 2.2. p.). 2019 m. sausio 23 d. ir 2019 m. sausio 25 d. pranešimais atsakovė ieškovei paaiškino pirkimo sąlygas.
Byloje kilo ginčas dėl pirkimo sąlygų 4 lentelės 3.3.4, 3.3.6 ir 3.3.7 nustatytų kvalifikacijos reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Ieškovė 2019 m. birželio 5 d. pranešimu Nr. 7276230 pateikė atsakovei pretenziją, kurioje nurodė, kad šie kvalifikacijos reikalavimai yra neproporcingi pirkimo objektui, neatitinka Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos ir pažeidžia tiekėjų lygiateisiškumo, skaidrumo ir proporcingumo principų, per daug specifiški (3.3.4 eil.), taikytini tik ilgalaikėms ir didelės vertės sutartims (3.3.6 eil.), arba iš viso nėra numatyti Metodikoje (3.3.7 eil.), ir prašė panaikinti nurodytus reikalavimus arba pakeisti juos taip, kad reikalavimai atitiktų Metodiką ir būtų proporcingi.
Iš atsakovės 2019 m. birželio 6 d. pranešimo ieškovei Nr. 7283051 matyti, kad perkančioji organizacija, išnagrinėjusi atsakovės pretenziją, ją atmetė.
Teismas vertinimu, ieškovė, manydama, kad atsakovės paskelbtos pirkimo sąlygos varžo jos galimybes dalyvauti pirkime, turėjo teisę ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus tiek pareikšdama atsakovei pretenziją, tiek ieškinį teismui. Tiekėjo pretenzija ir perkančiosios organizacijos sprendimas dėl pareikštos pretenzijos yra ginčo sprendimo proceso dalis (privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme stadija). Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad ieškovė laikėsi ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, tiek pretenzijoje, tiek ieškinyje nurodė analogiškus esminius pagrindus ir reikalavimus (CPK 423³ str. 2 d. ir 3 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Pirkimo sąlygų 1.2 punkte nurodyta, kad pirkimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu (toliau – VPĮ), Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-97 patvirtintu Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašu (toliau – Aprašas), Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais viešuosius pirkimus, bei pirkimo dokumentais.
Pagal VPĮ 47 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs, taip pat nepažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų viešųjų pirkimų principų. Remiantis VPĮ 47 straipsnio 3 dalies 1 punktu tikrindama tiekėjo finansinį ir ekonominį pajėgumą, perkančioji organizacija gali nustatyti tam tikrą reikalaujamą tiekėjų metinių pajamų iš visos veiklos arba iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, sumą. Reikalaujama metinė tiekėjo veiklos pajamų suma negali būti daugiau kaip du kartus didesnė už numatomą atliekamo pirkimo vertę.
Konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Pagal teismų praktiką, perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Tai gali būti grindžiama ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifine paskirtimi, arba tuo, kad aukštą ar labai tikslų reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017).
Viešųjų pirkimų statymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vykdant pirkimą, tai yra ir nustatant ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, turi būti laikomasi pagrindinių viešųjų pirkimų principų, t. y. jie turi būti aiškūs, suprantamai aprašyti pirkimo dokumentuose. Perkančioji organizacija turi stengtis taip nustatyti vertinimo kriterijus, kad išrenkant geriausią pasiūlymą būtų sudarytos sąlygos pasiekti šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatytų pirkimų tikslą, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai; vykdant pirkimo sutartis būtų laikomasi aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų Europos Sąjungos ir nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ir šio įstatymo 5 priede nurodytose tarptautinėse konvencijose.
Taikydamos ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo atrankos kriterijų, perkančiosios organizacijos laisvos ne tik pasirinkti sutarties sudarymo (tiekėjų vertinimo) kriterijų, bet ir nustatyti jų lyginamąjį svorį tiek, kiek tai, siekiant surasti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, leistų apibendrintai vertinti nustatytus subkriterijus (Teisingumo Teismo 2003 m. gruodžio 4 d. Sprendimas EVN ir (duomenys neskelbtini), C-448/01, Rink. 2003, p. 1-14527, Rekomendacijų IV skyrius). Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijaus subkriterijai arba parametrai turi būti susiję su viešojo pirkimo sutartimi – sutarties dalyku. Sąsaja su pirkimo dalyku turi būti suprantama taip, kad atitinkamas kriterijus susijęs tik su produktu plačiąja prasme, tačiau ne su bendra tiekėjo politika tam tikroje srityje (Teisingumo Teismo Sprendimas Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10). Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijaus subkriterijai turi ne tik sietis su sutartimi bei jos vykdymu, bet ir neturi riboti tiekėjų įsisteigimo ar paslaugų teikimo laisvių. Jie privalo būti nediskriminuojantys ir proporcingi siekiamam tikslui.
Perkančioji organizacija, nustatydama vienokius ar kitokius reikalavimus, turi įvertinti konkretaus reikalavimo tikslingumą, pagrįstumą ir reikalingumą. Esant ginčui, perkančioji organizacija turėtų pateikti paaiškinimus, jei tai įmanoma, bet kokius kitus dokumentus ar įrodymus, kodėl nustatyti būtent tokie reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai. Taigi, visų aukštesnių apribojimų ar specifinių reikalavimų pagrindimo našta įrodinėjimo procese tenka perkančiajai organizacijai (CPK 12 str., 178 str.).
Kaip jau minėta, tiekėjų kvalifikacijos nustatymą reglamentuoja Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 patvirtinta Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodika.
Žemesnės instancijos teismas
Pirkimo sąlygų 3.3. punkte perkančioji organizacija nustatė, kad tiekėjas, dalyvaujantis pirkime, turi atitikti šiuos minimalius kvalifikacijos reikalavimus, kuriuos jis privalo būti įgijęs iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Specialieji ekonominės ir finansinės būklės, techninės kompetencijos reikalavimai (darbams) nustatyti 4 pirkimo sąlygų lentelėje.
Atsakovė, jokių argumentų bei įrodymų dėl pirkimo sąlygose nustatytų specialiųjų kvalifikacinių reikalavimų nepateikė, vien tik teigdama, kad Metodikos reikalavimai šiuo atveju nėra taikomi, nes tai buvo mažos vertės pirkimas. Tokie atsakovės argumentai, atmestini kaip nepagrįsti.
Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-97 patvirtinto Mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nustatyta, kad 6 punkte nustatyta, kad mažos vertės pirkimai atliekami laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Perkančioji organizacija, vykdydama pirkimą, siekia racionaliai naudoti tam skirtas lėšas, bei užtikrina, kad būtų laikomasi aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų vykdant pirkimo sutartis. Be to, planuojant pirkimus ir jiems rengiantis, negali būti siekiama išvengti Apraše nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu tam tikriems tiekėjams nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos. Todėl perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nustatydama reikalaujamos sutarties dalyką turi vadovautis Kvalifikacijos metodikoje nustatytais reikalavimais.
Dėl 3.3.4 eilutėje nustatyto reikalavimo
Nagrinėjamu atveju pirkimo sąlygų 4 lentelės 3.3.4 eilutėje perkančioji organizacija nustatė kvalifikacijos reikalavimą, kad rangovas per pastaruosius 5 metus arba per laiką nuo rangovo įregistravimo dienos (jei rangovas vykdė veiklą mažiau nei 5 metus) yra laiku ir kokybiškai įvykdęs bent vieną pėsčiųjų takų rangos darbų sutartį, kurios vertė yra ne mažesnė kaip 70 000 tūkst. Eur su PVM ir bent vieną sporto aikštelės įrengimo darbų sutartį, kurios vertė yra ne mažesnė kaip 55 000 tūkst. Eur su PVM.
Ieškovės nuomone, atsakovė pirkimo sąlygose neteisėtai susiaurino panašios įvykdytos sutarties dalyką, nes akivaizdu, kad tiekėjas atlikęs kelių ar gatvių, t. y. sudėtingesnių susisiekimo komunikacijos objektų rangos sutartis, bus pajėgus ir turės pakankamą patirtį įrengti pėsčiųjų taką, todėl toks nustatytas kvalifikacijos reikalavimas neatitinka Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos ix išnašoje pateiktų išaiškinimų, bei riboja tiekėjų konkurenciją.
Kaip jau minėta, pirkimo objektas – pasivaikščiojimo takelių įrengimas ir krepšinio aikštelės sutvarkymas. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1 –713 patvirtintą Statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ tiek pėsčiųjų pasivaikščiojimo takelis tiek sporto aikštelė yra priskiriama nesudėtingiems statiniams. Atsižvelgiant į tai, kad pirkimo objektas yra sudėtinis ir pilnai apima susisiekimo sistemos tinklo projektavimo, planavimo ir įrengimo sritį (pasivaikščiojimo takelių įrengimo atveju) ir nesudėtingų statinių statybos sritį (krepšinio aikštelės sutvarkymo atveju), todėl dalyvauti pirkime bei įvykdyti sutartinius įsipareigojimus gebėtų ir tiekėjai, atliekantys ir kitus susisiekimo sistemos tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus, tačiau neturintys reikalaujamos ne mažesnės kaip 70 000 tūkst. Eur su PVM sutarties siauroje pėsčiųjų takų rangos darbų srityje, bei atliekantys nesudėtingų statinių statybos darbus, tačiau neturintys ne mažesnė kaip 55 000 tūkst. Eur su PVM siauros sporto aikštelės įrengimo darbų sutarties.
Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad reikalavimas turėti sutartį būtent siaurose pėsčiųjų takų rangos darbų ir sporto aikštelės įrengimo rangos darbų srityje yra perteklinis, nepagrįstas ir ribojantis konkurenciją.
Dėl 3.3.6. eilutėje nustatyto reikalavimo
Pirkimo sąlygų 4 lentelės 3.3.6 eilutėje perkančioji organizacija nustatė kvalifikacijos reikalavimą, kad bendrojo mokumo koeficiento reikšmė būtų ne mažiau 1.
Ieškovės teigimu, atsakovė pirkimo sąlygose neteisėtai taikė bendrojo mokumo kvalifikacijos
reikalavimą, todėl toks nustatytas kvalifikacijos reikalavimas neatitinka Metodikos 16.1 punkto reikalavimų ir iv išnašoje pateiktų išaiškinimų. Be to, pirkimo sąlygų 2.7 punkte nurodyta, kad rangovas darbus turės atlikti per 2 mėnesius nuo darbų pradžios, todėl bendrojo mokumo koeficientas negalėjo būti taikomas.
Metodikos 16.1 punkto 1 dalyje nustatyta, kad bendrojo (pastovaus) mokumo koeficientas – tai ilgalaikio finansinio stabilumo rodiklis, parodantis, kiek vienam įmonės skolos eurui tenka nuosavo kapitalo ir išreiškiantis įmonės finansinį pajėgumą, stabilumą bei gebėjimą vykdyti savo ilgalaikes prievoles. Šis reikalavimas naudotinas perkant prekes, paslaugas ar darbus, sudarant didelės vertės ilgalaikes pirkimo sutartis (Metodikos 16.1 p. 3 d.). Ilgalaikėmis sutartimis pripažįstamos viešojo pirkimo – pardavimo ar pirkimo – pardavimo sutartys, kuriose nustatomas prekių tiekimo, paslaugų teikimo, darbų atlikimo laikotarpis yra ilgesnis kaip 12 mėnesių nuo pirkimo sutarties sudarymo (Metodikos 2.1. p.), o didelės vertės pirkimas pripažįstamas tada, kai pirkimo sutarties vertė: lygi ar didesnė kaip 209 000,00 Eur be PVM, kai perkamos prekės ar paslaugos ir lygi ar didesnė kaip 5 225 000,00 Eur be PVM, kai perkami darbai (Metodikos iv išnaša).
Byloje nustatyta, kad pagal pirkimo sąlygų 2.7 punktą darbai turi būti atlikti per 2 mėnesius nuo darbų pradžios, o pirkimas nepriskiriamas didelės vertės pirkimui, todėl sutiktina su ieškovės argumentais, jog, šiuo atveju, nepagrįstai nustatytas kvalifikacijos reikalavimas dėl bendrojo (pastovaus) mokumo koeficiento vertinimo, juolab, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad pagrįstų tokio kvalifikacinio reikalavimo būtinumą.
Dėl 3.3.7. eilutėje nustatyto reikalavimo
Pirkimo sąlygų 4 lentelės 3.3.7 eilutėje perkančioji organizacija nustatė kvalifikacijos reikalavimą, kad tiekėjo paskutinių trejų finansinių metų arba per laiką nuo tiekėjo registravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 finansinius metus) vidutinė metinė grynojo pelno reikšmė turi būti teigiama, bet ne mažesnė nei 45 000 Eur iš statybos veiklos.
Ieškovės nuomone, toks reikalavimas nėra numatytas metodikoje, o atsakovė nepateikė jokių argumentų dėl šio reikalavimo nustatymo pagrįstumo, pažeidė VPĮ 47 straipsnio 7 dalies nuostatų.
Pagal Metodikos 14 punktą finansinio ir ekonominio pajėgumo vertinimo tikslas – įsitikinti, jog tiekėjas turi pakankamus finansinius resursus veikti pirkimo sutarties įgyvendinimo laikotarpiu, t. y. geba padengti svarbiausias išlaidas (mokėti atlyginimus, įsigyti medžiagas, kt.), kol bus apmokėtos pirkimo vykdytojui pateiktos sąskaitos. Finansinis ir ekonominis pajėgumas vertinamas atsižvelgiant į tai, ar tiekėjas pakels jam tenkančią ekonominę naštą, susijusią su pirkimo sutarties vykdymu bei į tiekėjo galimybes įvykdyti reikalavimus, kylančius iš netinkamo pirkimo sutarties vykdymo. Vertinant tiekėjo finansinį ir ekonominį pajėgumą, atsižvelgiama į tiekėjo metines pajamas, finansinį santykį ir (ar) profesinės civilinės atsakomybės draudimą, tačiau Metodikoje nėra numatytas toks rodiklis kaip vidutinė metinė grynojo pelno reikšmė.
Metodikos 15.2.2. punkte nurodyta, kad reikalavimas „Vidutinės metinės pajamos iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas“ nustatomas įvertinus numatomos sudaryti pirkimo sutarties trukmę – kuo ilgesnė pirkimo sutarties trukmė, tuo mažesnė nustatoma reikalaujamų pajamų suma, pavyzdžiui, sudarant trumpalaikę pirkimo sutartį nustatomas reikalavimas, jog tiekėjo vidutinės metinės pajamos iš veiklos, su kuria susijęs pirkimas, būtų 1,5 karto didesnės už numatomą atliekamo pirkimo vertę, sudarant ilgalaikę sutartį (pavyzdžiui, 36 mėnesių trukmės) nustatomas reikalavimas, kad tiekėjo vidutinės metinės pajamos iš veiklos, su kuria susijęs pirkimas, būtų ne mažesnės kaip 0,5 numatomos atliekamo pirkimo vertės.
Nei Pirkimo dokumentuose, nei atsiliepime į ieškinį perkančioji organizacija nenurodė, kokia yra numatoma pirkimo vertė. Skelbiamų apklausos sąlygų 2.7. punkte nustatyta, kad tiekėjas darbus turi pradėti per 5 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo dienos ir juos tinkamai užbaigti bei galutinį atliktų darbų perdavimo ir priėmimo aktą pasirašyti ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo darbų atlikimo pradžios.
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytų aplinkybių visumą, akivaizdu, kad perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygų 4 lentelės 3.3.7 eilutėje nustatytas ir ieškovės ginčijamas kvalifikacijos reikalavimas yra aiškiai neproporcingas pirkimo objektui, neatitinka Metodikos 15.2.2. punkto nuostatų ir sudaro prielaidas galimam tiekėjų konkurencijos varžymui ir jų diskriminavimui, bei ir riboja galimybę kitiems potencialiems tiekėjams teikti pasiūlymus ir dalyvauti pirkime.
Teismas, sprendžia, kad atsakovė neįrodė savo teiginių dėl nustatytų kvalifikacinių reikalavimų pagrįstumo ir taip pažeidė tiekėjų konkurenciją (VPĮ 47 str. 1 d.) bei VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principus, todėl ieškinys pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.
Dėl alternatyvios sankcijos taikymo
Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai teismas savo iniciatyva ar šalies reikalavimu pirkimo sąlygas (dalį jų) pripažįsta neteisėtomis VPĮ ar kitų teisės aktų pagrindu, perkančiajai organizacijai dėl tame pačiame pirkime neatkurtino ūkio subjektų sąžiningo (laisvo) varžymosi tenka griežčiausi neteisėtų veiksmų padariniai – procedūrų nutraukimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011; 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-248/2017). Negalima šalių grąžinti į prieš pažeidimą buvusią padėtį, jei neteisėti veiksmai atlikti nustatant pirkimo sąlygas, kadangi neteisėtų pirkimo sąlygų pakeitimas (ištaisymas) reiškia naują konkursą, t. y. ankstesnių teisinių santykių pabaigą. Taigi, pripažinus pirkimo sąlygose nustatytą reikalavimą tiekėjų kvalifikacijai neteisėtu, viešasis pirkimas nutraukiamas.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad viešasis pirkimas yra pasibaigęs viešojo pirkimo sutarties sudarymu 2019 m. birželio 8 d.. Pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu viešasis pirkimas įstatymo pagrindu yra pasibaigęs (taigi, jo metu priimti sprendimai nebesukelia teisinių padarinių), sutarties sudarymu, teismas, konstatavęs, kad viešojo pirkimo procedūros vyko neteisėtai, savo iniciatyva pripažįsta viešojo pirkimo sutarties sudarymą neteisėtu ir sprendžia dėl įstatyme įtvirtintų padarinių: viešojo pirkimo sutarties pripažinimo niekine ir jos panaikinimo arba jos išsaugojimo ir alternatyvių sankcijų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013).
Pagal VPĮ 106 straipsnio 2 dalį teismas gali nepripažinti viešojo pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas, nors pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų padarinių, būtina išsaugoti šios sutarties padarinius. Skirdamas pirmiau nurodytų straipsnių 3 dalyje įvardytas alternatyvias sankcijas, teismas turi atsižvelgti į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančiosios organizacijos elgesį.
Teismas, atsižvelgdamas į faktines ginčo aplinkybes ir įvertinęs tai, jog viešasis pirkimas yra pasibaigęs sutarties sudarymu 2019 m. birželio 8 d., o darbai pagal pirkimo sąlygų 2.7 punktą turėjo būti pradėti per 5 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo dienos (t. y. ne vėliau kaip 2019 m. birželio 17 d.), į tai, kad darbai turi būti baigti ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo darbų atlikimo pradžios (t. y. ne vėliau kaip iki rugpjūčio 17 d.), sprendžia, jog labiau tikėtina, kad darbai yra įpusėję, todėl nagrinėjamoje byloje kilo poreikis taikyti VPĮ 106 straipsnio nuostatas – nepripažinti sudarytos sutarties niekine ir perkančiajai organizacijai skirti vieną iš galimų alternatyvių sankcijų – baudą (VPĮ 112 str. 3 d. 2 p.). Įstatyme įtvirtintas tik didžiausias skiriamos baudos dydis (10 procentų viešojo pirkimo sutarties vertės) (VPĮ 106 str. 3 d. 2 p.), taip pat baudos skyrimo ar sutarties termino sutrumpinimo sąlygos – alternatyvios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios (VPĮ 106 str. 3 d.), tačiau nėra nustatytų konkrečių skiriamos baudos dydžio apskaičiavimo taisyklių. Taigi tiek, kiek teismas atitinkamu atveju įvertina sankcijų poveikį perkančiajai organizacijai, jos veiksmų turinį ir padarinius (proporcingumas), skirdamas baudą, kuri negali viršyti 10 procentų neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties vertės, iš esmės tam tikru lygiu naudojasi įstatymo leidžiama diskrecija.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo skiriamos baudos dydis (santykinis ir nominalus), pirma, bet kokiu atveju turi atitikti įstatyme įtvirtintus bendruosius veiksmingumo, proporcingumo ir atgrasomumo tikslus (VPĮ 106 str. 3 d.), antra, turi būti individualizuotas ir motyvuotas (VPĮ 106 str. 4 d.), kita vertus, trečia, perkančiajai organizacijai neturi būti sunkiai įvykdomas ir(ar) tapti bausmės priemone. Be to, kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į vis dažnėjančią žemesnės instancijos teismų praktiką perkančiosioms organizacijoms skirti itin mažus baudų dydžius, nesiekiančius net ir 1 procento viešojo pirkimo sutarties vertės ir neretai prilygstančius atstovavimo išlaidų kai kuriose bylose dydžiams. Dėl tokios praktikos galimai lieka neįvykdyti įstatymų leidėjo siekiami tikslai atgrasyti konkrečią perkančiąją organizaciją ir kitus subjektus ateityje elgtis teisei priešingu būdu (netinkamai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-415/2015; 2017 m. vasario 14 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017).
Kaip matyti iš viešai skelbiamo Marijampolės vietos veiklos grupės vietos projektų atrankos komiteto 2019 m. sausio 18 d. posėdžio protokolo Nr. 1 buvo pritarta projektui „(duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės viešosios erdvės sutvarkymas“, prašoma paramos suma 20 199,06 Eur (žr. http://marijampolesvvg.lt/wp-content/uploads/2019/01/protokolas-2019-01-18.pdf). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė nepateikė jokių duomenų apie pirkimo sutarties vertę, teismas, įvertinęs perkančiosios organizacijos atlikto pažeidimo svarbą, kilusius padarinius, prašomas paramos vertę, į tai, kad VPĮ 106 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta bauda turi būti ne didesnė kaip 10 procentų pirkimo sutarties vertės, bei įvertinus tai, jog skirtina bauda turi būti veiksminga, proporcinga ir turėti atgrasantį poveikį perkančiajai organizacijai (skatinti vengti VPĮ pažeidimų), skiria atsakovei alternatyvią sankciją – 1 000,00 Eur baudą (apie 5 procentus projekto vertės), kuri priteistina valstybės naudai.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Teismas 2019 m. birželio 13 d. nutartimi šioje byloje buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones ir nutaręs įpareigoti atsakovę (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenę sustabdyti viešojo pirkimo „Pasivaikščiojimo takelių įrengimo ir krepšinio aikštelės sutvarkymo viešasis pirkimas“ (pirkimo Nr. Nr. 438453) procedūras iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Kadangi sudaryta pirkimo sutartis nepripažintina niekine, o taikytinos alternatyvios sankcijos atsakovei, nėra pagrindo toliau palikti galioti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, todėl sprendimui įsiteisėjus taikyta laikinoji apsaugos priemonė panaikinama (CPK 150 str. 2 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles civilinėje byloje šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.).
Ieškovė už ieškinį sumokėjo 262,50 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į ieškovės pasiektą teisinį rezultatą byloje, ieškovei iš atsakovės priteistina 262,50 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 str.). Iš teismui pateiktų dokumentų (sąskaitų faktūrų, sąskaitos išrašo) matyti, kad ieškovė patyrė 1 512,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, dėl to ieškovei jos priteistinos iš atsakovės (Rekomendacijų 2.1., 2.2, 2.5, 2.7 punktai) (CPK 98 str.), iš viso ieškovei priteistina 1 774,50 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 150 straipsniu, 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, 423⁸ straipsniu, Viešųjų pirkimų įstatymo 104 straipsniu, 106 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Pripažinti (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės skelbto mažos vertės viešojo pirkimo „Pasivaikščiojimo takelių įrengimo ir krepšinio aikštelės sutvarkymo viešasis pirkimas“ (pirkimo Nr. Nr. 438453) pirkimo (apklausos) sąlygų 4 lentelės Specialieji ekonominės ir finansinės būklės, techninės kompetencijos reikalavimai (darbams) 3.3.4, 3.3.6 ir 3.3.7 eilučių kvalifikacijos reikalavimus neteisėtais.
Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės , juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Pirkimų ABC“, juridinio asmens kodas 304992315, 1 774,50 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Skirti atsakovei (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenei, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą, mokėtiną į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenę sustabdyti viešojo pirkimo „Pasivaikščiojimo takelių įrengimo ir krepšinio aikštelės sutvarkymo viešasis pirkimas“ (pirkimo Nr. Nr. 438453) procedūras iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.
Sprendimas per 14 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.