- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-09-03
- Bylos Nr.
- e1-2958-1100/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25187-2024-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- D. M.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Ukmergės) prokuroro Dainiaus Dambrausko pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje D. M. (D. M.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn):
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda su baudžiamojo poveikio priemonėmis (bauda išieškota 2023 m. gruodžio 19 d.);
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme (bausmę atliko 2022 m. sausio 27 d.),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
D. M. 2024 m. liepos 2 d. apie 22.05 val. viešoje vietoje – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), lauko terasoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,49 promilių neblaivumas), įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, t. y. būdamas minėto baro lauko terasoje, pašalinių žmonių akivaizdoje priėjo prie baro darbuotojo K. S., kuris tuo metu nurinkinėjo nuo stalo indus, ir tyčia be jokios priežasties abiem rankų delnais trenkė jam 3 kartus į veido sritį, taip įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
D. M. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis D. M. ikiteisminio tyrimo metu visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, parodė, kad 2024 m. liepos 2 d. apie 19 val. su savo sugyventine A. G. atėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini). Dviese atsisėdo lauko terasoje prie baro stalo. Bendravo, užkandžiavo, vartojo alkoholį – alų. Užsakyti maistą ir gėrimus prie baro vaikščiojo ir nešė A. G.. Apie 22 val. grįžtančią prie stalo A. G., jam matant, užkalbino terasoje buvęs barmenas, jis jai kažką pasakė. A. G. ir barmenas buvo nuo jo maždaug 3 metrų atstumu. Jis paklausė barmeno „ką tu pasakei?“, o barmenas atsakė „koks tau skirtumas, eik tu (necenzūrinis žodis)“. Jis supyko, be to, jau buvo gerokai išgėręs, todėl atsistojo, nuėjo prie barmeno ir, kaip jam atrodo, jį pastūmė. Tarp jų tuoj pat atsistojo A. G., kuri buvo šalia. Staiga kažkas jį pargriovė veidu į viršų, ant jo „užsėdo“ kažkoks jam nepažįstamas vyras, sugriebė jam už kaklo ir pradėjo jį smaugti. Kažkuriuo momentu jam buvo papurkšta pipirinių dujų į veidą, bet kas ir kokiu momentu papurškė, negali pasakyti. Jis tam vyriškiui sakė „ką tu darai?“, taip pat išgirdo balsą, sakantį jam tą patį „ką tu darai, jie jau iškvietė policiją?“, kas tai sakė, nežino. Vyras jį paleido, jie apsižodžiavo ir atvyko policija. Baro terasoje buvo daug lankytojų ir jie visi turėjo galimybę matyti įvykį. Prisipažįsta, kad tokiu savo elgesiu pažeidė viešąją tvarką, tik nepamena, kad barmenui būtų sudavęs į veido sritį. Jam atrodo, kad jis tik pastūmė barmeną. Dėl šio įvykio labai gailisi (el. b. 1 t., b. l. 100–103).
Nukentėjusysis K. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba barmenu UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini). 2024 m. liepos 2 d. su juo kartu dirbo pagalbinis baro darbuotojas D. K.. Tą dieną dirbo už baro, pilstė gėrimus ir prie baro priiminėjo užsakymus, o D. K. surinkinėjo nuo stalų panaudotus indus. Jam dirbant prie baro, pamatė, kad baro lauko terasoje ant stalų daug nešvarių indų, kurių D. K. nespėjo surinkti, todėl ir jis nueidavo surinkti indus, kad būtų greičiau. Apie 22 val. vėl nuėjo į lauko terasą, kad surinkti indus. Išėjus iš baro patalpos į lauko terasą, kairėje pusėje pastebėjo staliuką, ant kurio buvo nešvarūs indai. Prie minėto staliuko sėdėjo trys moterys. Priėjus prie staliuko, ištiesė savo dešinę ranką, kad paimtų indus, o tuo metu viena iš merginų, kuri sėdėjo nugara į įėjimą, paėmė jam už rankos ir pasakė, kad duotų savo numerį. Jai atsakė, kad neduos, nes yra darbo vietoje ir turi dirbti. Tuo metu, stovint prie minėto staliuko, pajuto pabaksnojimą su pirštu į kairį petį. Atsisukus pastebėjo stovintį labai neblaivų vyrą, kuris buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, šiek tiek pasportavusio kūno sudėjimo, apie 177 cm ūgio, apsirengęs žalsvos spalvos marškinėliais ir šortais, per juosmenį buvo užsidėjęs juodos spalvos rankinę. Minėtas vyras jam nieko nesakęs, savo rankų delnais sudavė jam 3 kartus į veido sritį, dėl to patyrė fizinį skausmą. Vyras jam trenkė vieną kartą vienos rankos delno (neatsimena kokios), tada kitos, ir trečią kartą vėl trenkė ta ranka, su kuria pradėjo. Lauko terasoje sėdėjo ir daugiau baro lankytojų. Kiti klientai pamatę, kad minėtas vyras jį užpuolė, juos išskyrė. Supranta, kad šis žmogus jį užpuolė, nes jo mergina laikė jį už rankos ir pagalvojo, kad tai jis lenda prie merginos, kadangi matė prieš tai juos sėdinčius kartu prie vieno staliuko. Kai juos išskyrė, jis kažką dar sakė, tačiau ką sakė, neatsimena. Atsimena, kad jis kitiems baro lankytojams sakė, jog įsimins veidus ir juos susiras. Jis (nukentėjusysis) garsiai jam paaiškino situaciją, kas įvyko tarp jo ir jo draugės, tačiau vyras ir toliau nenusiramino ir elgėsi agresyviai, todėl D. K. iš baro atnešė ašarinių dujų, kad jis galėtų apsiginti. Stovint lauko terasoje, vyras prie jo artinosi agresyviai nusiteikęs ir priėjus arčiau (ištiestos rankos atstumu), jis vyrui į akis pripurškė dujų, kad išvengti fizinio kontakto. Purkšdamas dujas šiek tiek pataikė ir savo bendradarbiui D. K.. Papurškus užpuolusiam vyrui į akis dujų, jis kartu su kitas baro lankytojais jį pargriovė ant žemės, kad nusiramintų ir tuo metu D. K. iškvietė policiją. Laukiant policijos, vyrą laikė kiti baro lankytojai, kad tarp jų vėl nekiltų muštynių ir tuo metu per atstumą jie konfliktavo. Atvyko policijos pareigūnai, kuriems nurodė vyrą ir paaiškino situaciją. Dėl įvykio patyrė ne tik fizinę, bet ir moralinę žalą (el. b. 1 t., b. l. 1–13).
Liudytojas D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba baro darbuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini). 2024 m. liepos 2 d. su juo kartu dirbo kitas baro darbuotojas – K. S.. Tą dieną jis surinkinėjo nuo stalų panaudotus indus, o K. S. dirbo prie baro, priiminėjo užsakymus. Sunešioti panaudotus indus padėjo ir K. S., kadangi jis vienas nelabai spėjo. Apie 22 val. jam nunešus į baro vidų indus, ėjo atgal į lauko terasą ir pro stiklines duris pastebėjo, kaip vienas iš baro lankytojų sudavė bendradarbiui K. S. į veido sritį. Matė vieną smūgį, kuris buvo kaire ranka. Atėjus į lauko terasą, K. S. jam pasakė, kad atneštų ašarines dujas, tą ir padarė. Girdėjo kaip K. S. aiškino vyrui, kad jis su jo mergina nieko nedarė, tik atėjo pasiimti nešvarių indų. Minėtas vyras buvo agresyvus ir priėjęs prie K. S. bandė jam suduoti, todėl K. S. pripurškė jam į akis dujų. Tuo metu jis buvo už vyro nugaros, todėl ir jam į akis pateko dujų. Jis su kitais baro lankytojais pargriovė vyrą ant žemės. Dėl įvykio iškvietė policijos pareigūnus, jų belaukiant, vyras buvo labai agresyvus, ėjo link jo muštis, bet to jam neleido padaryti kiti baro lankytojai, kurių įvykio metu buvo labai daug. Atvykus policijos pareigūnams, jis kartu su K. S. nurodė vyrą, kuris sumušė bendradarbį (el. b. 1 t., b. l. 87–90).
Liudytojas A. N. (A. N.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. liepos 2 d. apie 21 val. su draugais sėdėjo prie stalo lauko terasoje, bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini). Netoli jų, prie šalia esančio staliuko, sėdėjo vyras ir moteris. Vyras ir moteris labai garsiai šnekėjo, abu buvo akivaizdžiai neblaivūs. Vyras ir moteris kažkiek laiko garsiai bendravo tarpusavyje, todėl prie jų priėjo kiti baro lankytojai (nuo kito staliuko) ir paprašė, kad jie tyliau šnekėtų, nes trukdo. Tada moteris, būdama akivaizdžiai neblaivi, pradėjo vaikščioti per terasą, ėjo prie kiekvieno staliuko, kur sėdėjo lankytojai ir kabinėjosi prie visų prašydama, kad visi su ja išgertų. Tuo metu vyras (su kuriuo ji sėdėjo) toliau sėdėjo prie staliuko ir nieko nedarė. Tada jis pastebėjo, kad baro darbuotojas vaikšto terasoje ir renka nešvarius indus nuo stalų. Baro darbuotojui beeinant, ta mergina paėmė jį už rankos, tada iš karto pamatė, kad vyras, kuris sėdėjo kartu su ta mergina, priėjo prie baro darbuotojo (kurio ranką buvo pastvėrusi mergina), iš galo jį apkabino per liemenį. Baro darbuotojas atsisuko pažiūrėti kas jį apkabino ir tuo metu vyras iškarto baro darbuotojui sudavė maždaug 3 smūgius delnais į galvą, paskui iškarto sudavė kumščiu maždaug 2 kartus į krūtinės sritį. Tada prie jų priėjo baro lankytojai (2 vyrai) ir bandė išskirti konflikto dalyvius (baro darbuotoją ir vyrą). Agresyvus vyras pasitraukė į šoną, bet kai tik tie du vyrai, kurie juos išskyrė, grįžo prie savo staliuko, agresyvus vyras vėl priėjo prie baro darbuotojo ir vėl prasidėjo grumtynės. Kas, kiek ir į kurią kūno dalį sudavė pasakyti negali, nes nematė – tuo metu jis iškarto pribėgo prie agresyvaus vyro, pastvėrė jį iš nugaros ir paguldė ant žemės. Tada paprašė baro darbuotojo, kad jis iškviestų policiją. Kol atvyko policija, agresyvus vyras žodžiu konfliktavo su visais baro lankytojais, bet daugiau muštynių nebuvo (el. b. 1 t., b. l. 87–90).
2024 m. liepos 2 d. K. S. pareiškime nurodyta, kad 2024 m. liepos 2 d. apie 22.05 val. jam dirbant bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), aptarnaujant klientus lauko terasoje, prie jo priėjo akivaizdžiai neblaivys klientas, kuris kitų klientų akivaizdoje, nieko nesakęs, sudavė jam abiejų rankų delnais 3 kartus į veido sritį, dėl to patyrė fizinį skausmą (el. b. 1 t., b. l. 1–13).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2024 m. liepos 2 d. 22.07 val. pranešėjas pranešė, kad bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), neadekvačiai elgiasi neblaivus asmuo, mušasi, buvo panaudotos dujos (el. b. 1 t., b. l. 14–21).
2024 m. rugpjūčio 8 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų, gautų iš baro „(duomenys neskelbtini)“ administracijos, apžiūra. Vaizdo įrašo, pavadinimu „20240702221919209“, trukmė 49 sek. Vaizdo įrašo kairės pusės viršutiniame kampe parašyta „07-02-2024 Tue 21-06-59“, dešinės pusės apatiniame kampe parašyta „Camera 1“. Vaizdo įraše matyti, kad baro viduje sėdi keli lankytojai (baro viduje konfliktų \ susistumdymų nesimato), paskui matosi, kaip lauke, baro terasoje, prie įėjimo į baro vidaus patalpas, įvyksta kelių asmenų susistumdymas. Asmenys susistumdo, parkrenta ant žemės (el. b. 1 t., b. l. 41–43).
Alkoholio kiekio matuoklio rodmenyse užfiksuotas D. M. 2024 m. liepos 2 d. 22.22 val. nustatytas 2,49 promilių neblaivumas. Alkoholio kiekio matuoklio, kuriuo buvo nustatytas D. M. neblaivumas, patikra galioja iki 2024 m. lapkričio 18 d. (el. b. 1 t., b. l. 98–99).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. M. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų, t. y. įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis, piktybišku tyčiojimusi ar vandališkais veiksmais. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje – t. y. viešoje erdvėje, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-303/2014). BK 284 straipsnio dispozicijoje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti, todėl nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški, arba kitokie.
Remiantis teismų praktika, visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020).???
Smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012). Smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011).??? Teismų praktikoje iš visų galimų žmogui padarytų sveikatos sutrikdymų BK 284 straipsnyje esanti viešosios tvarkos pažeidimo sudėtis apima fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl BK 140 straipsnis papildomai neinkriminuojamas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-489/2022).
Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtina D. M. pareikštą kaltinimą. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos (fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį), nurodė jos padarymo aplinkybes. Kaltinamojo veiksmai padaryti viešoje vietoje – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), į kurį turi teisę patekti kiti asmenys be jokio leidimo. Tai, kad D. M. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį, įrodo nukentėjusiojo K. S., liudytojų D. K. ir A. N., kurie betarpiškai matė nagrinėjamą įvykį, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Teismas nenustatė priežasčių netikėti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais bei abejoti jų objektyvumu. Be to, nukentėjusysis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad dėl D. M. veiksmų jis juto fizinį skausmą. Nurodytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes įrodo ir kiti objektyvūs byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2024 m. liepos 2 d. K. S. pareiškime nurodytos aplinkybės, policijos įvykių registro išraše, 2024 m. rugpjūčio 8 d. kitų objektų apžiūros protokole ir alkoholio kiekio matuoklio rodmenyse užfiksuotos aplinkybės.
Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju bylos duomenys sudaro pagrindą daryti išvadą, kad D. M., veikdamas viešoje vietoje pašalinių žmonių akivaizdoje, pasirinkdamas įžūlų veikimo būdą, t. y. mušdamas nukentėjusįjį K. S., bare „(duomenys neskelbtini)“, nakties metu, kai bare buvo kitų žmonių (kitų baro darbuotojų ir lankytojų), veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, tačiau bendrais bruožais numatė, kad panaudodamas fizinį smurtą prieš kitą žmogų (baro darbuotoją), sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką (įprastą baro veiklą), t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu.
Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad D. M. 2024 m. liepos 2 d. apie 22.05 val. viešoje vietoje – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), lauko terasoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,49 promilių neblaivumas), įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, t. y. būdamas minėto baro lauko terasoje, pašalinių žmonių akivaizdoje priėjo prie baro darbuotojo K. S., kuris tuo metu nurinkinėjo nuo stalo indus, ir tyčia be jokios priežasties abiejų rankų delnais trenkė jam 3 kartus į veido sritį, taip įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad D. M. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. M. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (el. b. 1 t., b. l. 165–167). Nukentėjusiajam K. S. išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, prieštaravimų negauta (el. b. 1 t., b. l. 181–182).
BK 284 straipsnio sankcijoje įtvirtintos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. M. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką viešajai tvarkai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis nusikalstamą veiką padarė įžūliu elgesiu, nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
D. M. atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019). Kaltinamojo atsakomybę taip pat sunkina tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui – D. M. nustatytas 2,49 promilių neblaivumas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Iš bylos medžiagos matyti, kad D. M. anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (el. b. 1 t., b. l. 148–153). Paskutinių 1 metų laikotarpiu jis nebaustas administracine tvarka (el. b. 1 t., b. l. 173–174). „Sodros“ duomenimis, kaltinamasis dirba ir vykdo individualią veiklą (el. b. 1 t., b. l. 134–136). Byloje nėra duomenų, kad D. M. anksčiau gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. M. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro siūlomą BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.
Teismo vertinimu, 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su:
1) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);
2) įpareigojimu per 8 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas);
3) draudimu 6 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas),
atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
D. M. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
V. Kiti klausimai
D. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. 1 t., b. l. 126–133). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.
Byloje nukentėjusysis K. S. pateikė civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (el. b. 1 t., b. l. 57). Byloje taip pat yra pateiktas D. M. 2024 m. rugpjūčio 7 d. įsipareigojimas atlyginti nukentėjusiajam K. S. padarytą 1 000 Eur neturtinę žalą per penkis mėnesius, kas mėnesį pervedant į nukentėjusiojo banko sąskaitą po 200 Eur, t. y. atlyginti neturtinę žalą iki 2025 m. sausio mėnesio pabaigos (el. b. 1 t., b. l. 164), tačiau šio įsipareigojimo nukentėjusysis K. S. nėra raštiškai patvirtinęs. Nenustatyta, kad toks susitarimas abiem yra priimtinas ir tinkamas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas netvirtina D. M. įsipareigojimo savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam K. S. padarytą neturtinę žalą iki 2025 m. sausio mėnesio pabaigos.
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.
Nukentėjusysis K. S. civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl nagrinėjamo įvykio suprastėjo jo emocinė būklė, nuolat nevalingai dreba ir apsiašaroja, atsirado baimė būti viešumoje. Taip pat pasikeitė požiūris į darbinę veiklą ir baro klientus, darbas nebeteikia džiaugsmo, pradėjo bijoti bendrauti su klientais. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis K. S. dėl kaltinamojo D. M. veiksmų juto fizinį skausmą, kaltinamasis trenkė nukentėjusiajam abiejų rankų delnais 3 kartus į veido sritį kitų žmonių (klientų) akivaizdoje. Akivaizdu, kad dėl tokių kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė tam tikrus nepatogumus. Teismas konstatuoja, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys yra pagrįstas, kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko ir neginčijo jo dydžio, įsipareigojo atlyginti padarytą neturtinę žalą, tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl nukentėjusiojo K. S. civilinis ieškinys tenkinamas ir priteisiamas iš kaltinamojo D. M..
Kaltinamasis laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
D. M. (D. M.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:
1) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);
2) įpareigojimu per 8 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas);
3) draudimu 6 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. M. paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:
1) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);
2) įpareigojimu per 8 (aštuonis) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas);
3) draudimu 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
D. M. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo, o pradėjus vykdyti – panaikinti.
Iš D. M. priteisti nukentėjusiajam K. S. 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
1) laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1. susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;
2. atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;
3. laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
4. pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
5. kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.
2) bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Vilnius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, elektroninis paštas vilnius@probacija.lt);
3) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
4) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.