Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2015-01-30 · Civilinė byla Nr. 2-118-864/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-01-30
Bylos Nr.
2-118-864/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Mikonienė
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Atsakovas
UAB „KNYST AUTO“
Trečiasis asmuo
Rusijos draudimo įmonė OAO MSK Insurance Group
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2015 m. sausio 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Mikonienė,sekretoriaujant Linai Kelevišienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui UAB „KNYST AUTO“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo - Rusijos draudimo įmonė OAO MSK Insurance Group,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 54 121,92 Lt (15 674,79 EUR) nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 16 d. Vokietijoje dėl transporto priemonės RENAULT (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), valdytojo kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini) bei padaryta žala tretiesiems asmenims (toliau – eismo įvykis). Teigė, kad eismo įvykio dieną atsakovas buvo transporto priemonės RENAULT (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), naudotojas pagal lizingo sutartį, t. y. asmuo, atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė RENAULT (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, dėl ko Vokietijos nacionalinis draudikų biuras atlygino tretiesiems asmenims eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 54 121,92 Lt (15 674,79 EUR) sumai ieškovui, t.y. transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Atsižvelgiant į tai, ieškovo teigimu, pastarajam sumokėjus reikalaujamą 54 121,92 Lt (15 674,79 EUR) sumą, ieškovui atsirado teisė išmokėtų sumų reikalauti iš atsakovo, t. y. asmens, kuris neįvykdė pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Pažymėjo, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą reikalaudamas grąžinti Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 54 121,92 Lt (15 674,79 EUR), tačiau iki ieškinio teismui pateikimo atsakovas šio reikalavimo neįvykdė (1 t., b.l. 128-130).

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad transporto priemonė RENAULT (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 2 d. iki 2013 m. sausio 1 d. buvo apdrausta pagal tarptautinį draudimo liudijimą – žaliąją kortą (duomenys neskelbtini) (toliau – žalioji korta). Teigė, kad draudimo teritorija taip pat apima ir Vokietijos Respubliką. Todėl, atsakovo nuomone, šioje byloje ieškovas reikalavimus reiškia netinkamam atsakovui (1 t., b.l. 118-120).

Trečiasis asmuo Rusijos draudimo įmonė OAO MSK Insurance Group atsiliepimo byloje nepateikė.

Šalies argumentai

Ieškovas prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, o atsakovas bei trečiasis asmuo į įvykusį Vilniaus miesto apylinkės teisme 2015 m. sausio 19 d. teismo posėdį neatvyko (2 t., b.l. 1-4).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Pagal byloje esančius įrodymus nustatyta, kad 2012 m. rugpjūčio 16 d. Vokietijoje dėl transporto priemonės RENAULT (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), valdytojo kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini) (toliau – eismo įvykis) (1 t., b.l. 82-88, 92). Iš esančios byloje ekspertizės ataskaitos matyti, kad dėl eismo įvykio atsiradusios žalos dydis - 54 121,92 Lt (15 674,79 EUR) (1 t., b.l. 40-78, 135-151). Atsakovas bylos nagrinėjimo metu eismo įvykio buvimo aplinkybių bei dėl šio įvykio atsiradusios žalos dydžio neginčijo. Iš VĮ „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo matyti, kad atsakovas eismo įvykio metu buvo transporto priemonės RENAULT (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), naudotojas pagal lizingo sutartį (1 t., b.l. 36). Pagal pateiktą draudimo sutarčių ir liudijimų duomenų išrašą, transporto priemonė RENAULT (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu nebuvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (1 t., b.l. 131-132). Iš esančių byloje įrodymų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 2 d. iki 2013 m. sausio 1 d. ši transporto priemonė RENAULT (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta Rusijos draudimo įmonės OAO MSK Insurance Group (1 t., b.l. 156-159). Pagal bylos medžiagą, dėl įvykusio eismo įvykio Vokietijos nacionalinis draudikų biuras atlygino tretiesiems asmenims eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 54 121,92 Lt (15 674,79 EUR) sumai ieškovui, kurią ieškovas 2013 m. kovo 26 d. bei 2013 m. spalio 22 d. pervedė eismo įvykio valstybės nacionaliniam draudikų biurui (1 t., b.l. 40, 107, 151). Atsižvelgiant į tai, ieškovas kreipėsi į atsakovą su 2013 m. gegužės 3 d. pretenzija, joje reikalaudamas sumokėti ieškovui išmokėtą Vokietijos nacionalinis draudikų biurui sumą (1 t., b.l. 108). Atsakovas bylos nagrinėjimo metu ginčijo ieškovo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, kadangi, atsakovo teigimu, eismo įvykio metu transporto priemonė RENAULT (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), buvo apdrausta.

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilęs ginčas iš draudimo teisinių santykių dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo eismo įvykio metu buvimo (nebuvimo), Rusijos draudimo įmonės OAO MSK Insurance Group išduoto Tarptautinio draudimo liudijimo-žaliosios kortos (duomenys neskelbtini) (toliau – žalioji korta) galiojimo bei atitinkamai draudimo apsaugos eismo įvykio metu buvimo (nebuvimo).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad pagrindinis nacionalinės Lietuvos teisės aktas, reglamentuojantis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykius, yra Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDĮ), priimtas įgyvendinant ES direktyvas. Civilinės atsakomybės draudimo tikslas yra draudėjo siekis perkelti neigiamų turtinių padarinių, kylančių dėl savo ar trečiojo asmens veiksmų, riziką draudikui, t. y. visiškai ar iš dalies išvengti savo turto sumažėjimo. Šiame kontekste TPVCAPDĮ ypatumas – įstatymų leidėjas tokiam draudimui suteikia privalomąjį pobūdį. Draudėjai negali pasirinkti, sudaryti civilinės atsakomybės draudimo sutartį ar ne. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimą apsaugos sistema, pagal kurią, atsiradus transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, žalos atlyginimo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado, naudojant apdraustą ar, pažeidžiant transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytą pareigą privalomai drausti, neapdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2010).

Pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas, o transporto priemonės naudojimo pagal lizingo sutartį atveju yra atsakingas asmuo, kuris naudoja transporto priemonę pagal tokią lizingo sutartį (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis). Kadangi atsakovas transporto priemonę RENAULT (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), naudoja pagal lizingo sutartį, darytina išvada, kad būtent atsakovui buvo kilusi pareiga sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu šios aplinkybės neginčijo.

Pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 8 dalies 1 punktą atsakovo transporto priemonės RENAULT (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, kadangi Lietuvos Respublikoje ši transporto priemonė yra įregistruota (1 t., b.l. 36). Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikoje įregistruotos transporto priemonės įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis remiantis TPVCAPDĮ 2 straipsnio 9 dalimi, 18 dalimi, 41 straipsnio 3 ir 8 dalimi, turi būti sudaryta pagal TPVCAPDĮ reikalavimus įmonėje, kuri teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kuri yra draudikų biuro narė. Tokia įmonė turi būti įsteigta arba Lietuvoje, arba kitoje ES valstybėje narėje, arba gali būti Lietuvoje įsteigtas užsienio valstybės draudimo įmonės filialas. Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, akivaizdu, kad šiuo atveju atsakovas, būdamas transporto priemonės RENAULT (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), kuri įregistruota Lietuvoje, valdytoju, turėjo pareigą sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį pagal TPVCAPDĮ reikalavimus būtent su Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro nariu arba kitos ES valstybės narės draudimo įmone ar filialu.

Iš esančių byloje įrodymų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 2 d. iki 2013 m. sausio 1 d. transporto priemonė RENAULT (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), buvo apdrausta Rusijos draudimo įmonės OAO MSK Insurance Group, atsakovui išdavus draudimo apsaugos buvimą patvirtinančią žaliąją kortą (1 t., b.l. 156-159). Teismas pažymi, kad Rusijos draudimo įmonė OAO MSK Insurance Group nėra Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė bei nėra ir niekada nebuvo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro nare. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad atsakovui išduota žalioji korta nesuteikia tokios draudimo apsaugos, kokios reikalauja TPVCAPDĮ nuostatos, ir toks draudimas neatitinka TPVCAPDĮ 41 straipsnio 3 dalies ir 8 dalies reikalavimų. Pažymėtina, kad Rusijos transporto priemonių draudikų asociacija yra nurodžiusi, jog Rusijos draudimo tarpininkų Tarptautinių automobilio draudimo kortelių (žaliųjų kortelių) išdavimas Lietuvos Respublikoje įregistruotoms transporto priemonėms prieštarauja žaliosios kortelės sistemos taisyklėms ir Lietuvos teisės aktams bei yra neteisėta veika. Todėl visos nuo 2011 m. sausio 1 d. pagal transporto priemonės identifikavimo numerį išduotos žaliosios kortelės laikomos suklastotomis/neteisėtai išduotomis (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1771-392/2014; Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1819-611/2014). Kaip matyti iš atsakovui Rusijos draudimo įmonės OAO MSK Insurance Group išduotos žaliosios kortos, ji buvo išduota pagal transporto priemonės identifikavimo numerį laikotarpiui nuo 2012 m. sausio 2 d. iki 2013 m. sausio 1 d., t. y. būtent po 2011 m. sausio 1 d. (1 t., b.l. 156-159). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad žalioji korta atsakovui buvo išduota pažeidžiant žaliosios kortelės sistemos taisykles ir Lietuvos teisės aktus bei laikytina neteisėtai išduota (1 t., b.l. 90). Vadinasi, transporto priemonės RENAULT (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė eismo įvykio metu nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu pagal TPVCAPDĮ reikalavimus.

Pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 23 straipsnio 1 dalį, ieškovas atlyginęs Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui šio išmokėtą 54 121,92 Lt (15 674,79 EUR) dydžio žalą įgijo teisę reikalauti, kad atsakovas grąžintų ieškovui išmokėtą sumą. Todėl įvertinus aplinkybę, kad eismo įvykio metu transporto priemonė RENAULT (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu pagal TPVCAPDĮ reikalavimus, ir nesant byloje duomenų apie tinkamą atsakovo pareigos sumokėti ieškovui pastarojo išmokėtą sumą įvykdymą, iš esmės byloje nesant ginčo dėl padarytos žalos dydžio, ieškovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo laikytinas pagrįstu, dėl ko ieškinys tenkintinas visa apimtimi iš atsakovo priteisiant 54 121,92 Lt (15 674,79 EUR) nuostolių atlyginimo.

Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. birželio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina viso 764,79 EUR (1 640,70 Lt) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 446,01 EUR (1 540 Lt) žyminis mokestis (1 t., b.l. 4, 111) bei 318,78 EUR (1 100,70 Lt) išlaidos vertimui (1 t., b.l. 109-110, 152-153). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui patikslinus ieškinį nebuvo sumokėtas žyminis mokestis nuo padidintų ieškinio reikalavimų, ši suma 24,33 EUR (84 Lt) priteistina iš atsakovo valstybės naudai.

Priteisti iš atsakovo valstybės naudai 10,56 EUR (36,45 Lt) patirtų pašto išlaidų (Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 265, 382 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo UAB „KNYST AUTO“, į. k. 122089771, ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, į. k. 125709291, naudai 15 674,79 EUR (penkiolikos tūkstančių šešių šimtų septyniasdešimt keturių eurų 79 ct) (54 121,92 Lt) nuostolių atlyginimo regreso tvarka, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (15 674,79 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2013 m. birželio 21 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 764,79 EUR (septynių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 79 ct) (1 640,70 Lt) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo UAB „KNYST AUTO“, į. k. 122089771, valstybės naudai 10,56 EUR (dešimt eurų 56 ct) (36,45 Lt) pašto išlaidų bei 24,33 EUR (dvidešimt keturis eurus 33 ct) (84 Lt) žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ramunė Mikonienė