- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-08
- Bylos Nr.
- 2-300-446/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00207-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Suinteresuotas asmuo
- Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus, T. S., Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui
- Pareiškėjas
- D. L.
- Advokatai
- Vidmantas Lazickas
- Kategorijos
- 34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
suinteresuotojo asmens Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Tomui Bimbai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims T. S., T. S., Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir leidimo palikimui priimti išdavimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. L., jo atstovė pagal įstatymą L. L. prašo atnaujinti D. L. terminą jo tėvo R. S., mirusio 2010 m. liepos 20 d., palikimui priimti, išduoti teismo leidimą L. L. nepilnamečio D. L. vardu priimti jo tėvo R. S. palikimą.
Pareiškėjo atstovė pagal įstatymą L. L. nurodė, kad su savo sūnaus Dovydo tėvu R. S. daugelį metų ryšių nepalaikė, juo nesidomėjo, apie jo mirtį sužinojo tik pradėjusi rinkti dokumentus civilinei bylai dėl tėvystės sūnui pripažinimo. Paaiškėjus, kad sūnaus tėvas R. S. miręs, ji į teismą kreipėsi su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. 2011 m. lapkričio 22 d. Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nustatytas faktas, kad jos sūnaus D. L. tėvas yra R. S.. Bylos nagrinėjimo metu liudytoja apklausiama R. S. sesuo patvirtino, kad jokio turto R. S. neturėjo. Apie tai, kad jos vaiko tėvui yra suteiktas žemės sklypas, kurio dalį gali paveldėti ir jos sūnus, ji sužinojusi tik tuomet, kai 2012 m. rugsėjo mėnesį Kelmės rajono vaiko teisių apsaugos skyrių apie R. S. palikimą informavo Joniškio rajono notarų biuro notarė. Ji prašo atnaujinti praleistą terminą jos sūnui priimti tėvo palikimą, nes šį terminą ji kaip įstatyminė sūnaus atstovė praleido dėl svarbių priežasčių - nežinodama apie sūnaus tėvo mirtį bei palikimą, išduoti jai leidimą nepilnamečio sūnaus vardu priimti po tėvo mirties atsiradusį palikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas nurodė, kad pareiškimo dėl termino aplikimui priimti atnaujinimo ir leidimo motinai L. L. nepilnamečio vaiko vardu priimti tėvo R. S. palikimą patenkinimas neprieštarauja nepilnamečio D. L. interesams, todėl prašo pareiškimą patenkinti.
Suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškimą (39-40 b. l.) nurodė, kad neturi duomenų apie R. S. priklausiusio turto pripažinimą bešeimininkiu ar tokio turto paėmimo valstybės nuosavybėn, sprendimą prašo priimti teismo nuožiūra.
Suinteresuotieji asmenys T. S. ir T. S. nuomonės nepareiškė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.
Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 str. 1, 2 d.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 3 d. nuostatas, šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pasibaigus šiam terminui palikimas gali būti priimtas nesikreipiant į teismą tik tuo atveju, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 str. 1 d.).
Iš mirties liudijimo (7 b. l.) matyti, kad R. S. mirė 2010 m. liepos 20 d. Pagal Lietuvos Respublikos CK 5.11 str. 1 d. nuostatas paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai. Iš 2011 m. lapkričio 22 d. Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimo (8-10 b. l.) matyti, kad D. L. yra R. S. vaikas. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Joniškio žemėtvarkos skyriaus pažymos (22 b. l.) matyti, kad R. S. Joniškio apylinkės tarybos 1994 m. birželio 30 d. sprendimu buvo skirta 3 ha asmeninio ūkio žemės. Iš Joniškio rajono notarų biuro informacijos (18 b. l.) matyti, kad paveldėjimo byla į R. S., mirusio 2010 m. liepos 20 d., palikimą nėra užvesta. Tokiu būdu, darytina išvada, kad įstatymo nustatyta tvarka ir terminais dėl palikėjo R. S. turto paveldėjimo niekas iš įpėdinių nesikreipė. Iš 2012 m. gegužės 4 d. ir 2012 m. birželio 27 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutarčių (23, 24-25 b. l.) matyti, kad palikėjo R. S. sūnui T. S. atnaujintas terminas palikimui priimti, I. S. išduotas teismo leidimas palikimui priimti kito sūnaus T. S. vardu.
Pasisakydamas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo terminui palikimui priimti pratęsti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-258/2007).
Iš gimimo liudijimo (6 b. l.) matyti, kad D. L. gimė 1999 m. liepos 22 d. Savo tėvo R. S. mirties dieną - 2010 m. liepos 20 d. - jis buvo 10 metų amžiaus, todėl akivaizdu, kad jis pats ginti savo teisių dėl palikimo priėmimo negalėjo. Jį turėjo atstovauti jo atstovė pagal įstatymą – motina L. L. Per trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą po R. S. mirties nėra rašytinių įrodymų, kuriuose būtų išreikšta L. L. valia, atstovaujant sūnų D. L., priimti ar atsisakyti priimti tėvo palikimą. Iš pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (civilinė byla Nr. 2-909-471/2011) matyti, kad nepilnamečio D. L. atstovė pagal įstatymą dėl tėvystės sūnui nustatymo į teismą kreipėsi tik 2011 m. rugsėjo 29 d., sūnui sulaukus 12 metų amžiaus, tuo metu, kai sūnaus tėvas R. S. jau buvo miręs. Iš pareiškėjo atstovės pagal įstatymą L. L. paaiškinimo, rašytinių įrodymų visumos darytina išvada, kad nepilnamečio D. L. įstatyminė atstovė – jo mama - elgėsi pasyviai vaiko tėvystės nustatymo, tėvo palikimo atžvilgiu, nes teisiškai tėvystės, palikimo dokumentų ilgą laiką sūnaus vardu netvarkė. Be to, kaip matyti iš VĮ Registrų centro duomenų bazės išrašo (47 b. l.), Nacionalinės žemės tarnybos pažymos (22 b. l.) R. S. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus viešame registre nėra įregistruotos, jam suteiktas žemės sklypas, tačiau mirusiojo teisės į šį sklypą nėra įteisintos įstatymų nustatyta tvarka.
Palikimo atsiradimo metu įpėdinis D. L. buvo tik 10 metų amžiaus ir dėl gebėjimų, individualių gyvenimo aplinkybių jis negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų, jo interesus turėjo atstovauti, jo teises ginti atstovė pagal įstatymą – vaiko motina. Nepilnametis D. L. negali patirti neigiamų pasekmių dėl jo atstovės pagal įstatymą pasyvaus elgesio palikimo priėmimo metu. Atsižvelgiant į tai, kad D. L. – nepilnametis, kuris negalėjo žinoti apie palikimą, jo priėmimą ir jį priimti, nuosavybės teisės į turtą mirusiojo palikėjo R. S. vardu viešame registre nebuvo įregistruotos, pripažįstama, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl tikslinga šį terminą atnaujinti, jis pratęstinas įstatymo (CK 5.50 str. 3 d.) nustatytam trijų mėnesių terminui palikimui priimti.
Be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą (CK 3.188 str. 1 d. 2 p.). D. L. – nepilnametis, gyvenantis su motina L. L. (13 b. l.). Iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus pažymos (26 b. l.) matyti, kad L. L. šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, duomenų, kad pareiškėja netinkamai vykdytų motinos pareigas vaiko atžvilgiu nėra, vaiko teisių apsaugos skyrius sutinka, kad L. L. savo sūnaus vardu priimtų palikimą. Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad L. L. nepilnamečio sūnaus D. L. vardu priėmus palikimą, vaiko turtiniai interesai nenukentės, ji sugebės tinkamai pasirūpinti paveldėto turto apsauga ir panaudojimu, todėl išduotinas L. L. leidimas nepilnamečio sūnaus vardu priimti jo tėvo palikimą
Pareiškėjas, jo atstovė pagal įstatymą nuo teismo išlaidų mokėjimo atleisti (28 b. l.), todėl iš jų bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, CPK 578 straipsniu, 582 straipsnio 4 dalimi, 6 dalimi, teismas
nutaria:
Pareiškimą tenkinti.
Pratęsti D. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusiam 1999 m. liepos 22 d., terminą jo tėvo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio 2010 m. liepos 20 d., palikimui priimti trims mėnesiams nuo teismo nutarties įsitesėjimo dienos.
Leisti L. L., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus D. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio 1999 m. liepos 22 d., vardu priimti jo tėvo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio 2010 m. liepos 20 d., palikimą.
Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui atskiruoju skundu per Kelmės rajono apylinkės teismą.