- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-09
- Bylos Nr.
- 2A-3023-467/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00182-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pran.), Algirdas Auruškevičius, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- Rūdiškių medžiotojų
- Ieškovas
- K. B.
- Kategorijos
- 27.3.1.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Rūdiškių medžiotojų būrelio apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. B. ieškinį atsakovui Rūdiškių medžiotojų būreliui dėl juridinio asmens sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas K. B. 2011 m. sausio 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė panaikinti Rūdiškių medžiotojų būrelio 2011 m. sausio 7 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimą dalyje dėl ieškovo pašalinimo iš Rūdiškių medžiotojų būrelio ir grąžinti jį į minėto medžiotojų būrelio narius. Nurodė, kad 2010 m. gruodžio 23 d. jis ir Rūdiškių medžiotojų būrelio nariai J. Š. bei V. S. atvyko į Rūdiškių medžiotojų būrelio medžioklės plotą medžioti šernų. Ieškovas pats asmeniškai nesiruošė medžioti, nebuvo su savimi pasiėmęs ir ginklo. Medžioklės vadovas J. Š. informavo, kad gauta Rūdiškių medžiotojų būrelio pirmininko S. B. licencija elnio patelei sumedžioti. V. S. sumedžiojus elnio patelę, nušautas žvėris buvo išdorotas pirminio žvėrių apdorojimo aikštelėje, dorojimo atliekos supiltos į žvėrienos atliekų duobę. Jokių įtarimų, kad buvo pažeistos medžioklės taisyklės, ieškovui nekilo. Po trijų dienų jis sužinojo, kad Aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai, atlikę tyrimą, nustatė, jog nebuvo tinkamai užpildyti medžioklės dokumentai, o 2011 m. sausio 7 d. vykusiame Rūdiškių medžiotojų būrelio visuotiniame susirinkime ieškovas buvo pašalintas iš medžiotojų būrelio narių. Ieškovas jokių teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, pažeidimų nepadarė, o ginčijamas sprendimas jo atžvilgiu priimtas, pažeidžiant pašalinimo iš medžiotojų būrelio nustatytą tvarką: ieškovas negavo pranešimo apie šaukiamą visuotinį susirinkimą, taip pat nebuvo pateiktas darbotvarkės projektas, nebuvo valdybos teikimo visuotiniam susirinkimui pašalinti ieškovą iš medžiotojų būrelio narių. Tokiu būdu ieškovas buvo pašalintas iš medžiotojų būrelio narių, nesilaikant Rūdiškių medžiotojų būrelio įstatuose nustatytos procedūros.
Atsiliepimas
Atsakovas Rūdiškių medžiotojų būrelis su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepimuose į ieškinį nurodė, kad ieškovas pažeidė medžioklės taisykles, todėl už kolektyvinį brakonieriavimą, praradus Rūdiškių medžiotojų būrelio narių pasitikėjimą, buvo pašalintas iš būrelio jo įstatuose nustatyta tvarka. Buvo sušauktas neeilinis visuotinis narių susirinkimas, kurio metu balsų dauguma priimtas sprendimas dėl ieškovo pašalinimo iš medžiotojų būrelio. Rūdiškių medžiotojų būrelio pirmininkas S. B. žodžiu pranešė jo nariams apie neeilinį visuotinį susirinkimą ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki susirinkimo pradžios, taip pat nurodė, koks klausimas bus svarstomas neeiliniame susirinkime. Priimant ginčijamą sprendimą, buvo reikiamas narių kvorumas ir už tai balsuota reikalinga narių balsų dauguma, todėl ieškovo pašalinimas atitiko Rūdiškių medžiotojų būrelio narių tikrąją valią ir jo įstatuose numatytą procedūrą.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 13 d. sprendimu ieškinį patenkino - panaikino Rūdiškių medžiotojų būrelio 2011 m. sausio 7 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimą dalyje dėl ieškovo K. B. pašalinimo iš Rūdiškių medžiotojų būrelio bei grąžino jį į Rūdiškių medžiotojų būrelio narius. Teismas konstatavo, jog Rūdiškių medžiotojų būreliui taikytinos Asociacijų įstatymo nuostatos. Todėl, nagrinėdamas ieškovo akcentuojamą asmens teisę į gynybą, aiškinosi, ar ieškovo pašalinimas iš būrelio, atitiko medžiotojų būrelio kaip subjekto ir jo narių tikrąją valią, ar nebuvo pažeista medžiotojų būrelio įstatuose nustatyta narių pašalinimo iš būrelio procedūra. Teismas nustatė, jog buvo pažeista norminiais aktais įtvirtinta narystės nutraukimo (šalinimo iš narių) procedūra (Rūdiškių medžiotojų būrelio įstatų 4.1 p., Asociacijų įstatymo 12 str. 8 d.), kadangi Rūdiškių medžiotojų būrelio valdyba nepriėmė sprendimo nutraukti ieškovo narystę būrelyje ir tokio teikimo nepateikė svarstyti visuotiniam susirinkimui. Klausimas dėl ieškovo šalinimo iš būrelio narių buvo iškeltas tik neeilinio visuotinio susirinkimo eigoje ir dėl to buvo priimtas šioje byloje ginčijamas Rūdiškių medžiotojų būrelio visuotinio neeilinio narių susirinkimo sprendimas. Šalinant ieškovą iš Rūdiškių medžiotojų būrelio narių buvo pažeistos jo teisės, kurios CK 1.138 straipsnio prasme turi būti ginamos. CK 2.82 straipsnio 4 dalies prasme teismas laikė, kad Rūdiškių medžiotojų būrelio 2011 m. sausio 7 d. visuotinio (neeilinio) narių susirinkimo sprendimas dalyje dėl ieškovo pašalinimo iš Rūdiškių medžiotojų būrelio naikintinas dėl procedūrinių pažeidimų. Teismas pažymėjo, kad pagal Asociacijų įstatymą šios bylos nagrinėjimas apribotas atsakovo, kaip asociacijos, veiklos ginčijamu klausimu patikrinimu tik procedūrinių reikalavimų laikymosi aspektu, o ginčijamo sprendimo pagrįstumo tikrinimas iš esmės (ne procedūriniu aspektu) nenagrinėtinas teisme.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas Rūdiškių medžiotojų būrelis prašo sprendimą panaikinti. Nurodo, jog žodinė, įprastai nusistovėjusi medžiotojų būrelyje, o ne rašytinė neeilinio visuotinio narių susirinkimo sušaukimo tvarka atsitiko įstatuose numatytus procedūrinius reikalavimus, todėl negalėjo pažeisti ieškovo teisės į gynybą. Laikydamasis įstatų 6.7.5 punkto reikalavimų, būrelio pirmininkas sušaukė neeilinį visuotinį būrelio narių susirinkimą. Apie susirinkimą pirmininkas visiems būrelio nariams pranešė žodžiu prieš dvylika kalendorinių dienų iki susirinkimo pradžios, nurodė susirinkimo datą, laiką, vietą bei darbotvarkę. Pirmosios instancijos teismas nepritaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos rekomendacijų tam, kad nustatytų ir įvertintų, ar atsakovas, žodine forma pranešdamas apie susirinkimą, sudarė tinkamiausias ir priimtiniausias sąlygas (prielaidas) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui. Ieškovas neįrodė, kad žodinis pranešimas apie neeilinį visuotinį būrelio narių susirinkimą pažeidė jo teises į gynybą. Teismas neatsižvelgė į būrelio pirmininko išsakytas, iki susirinkimo pradžios vykusias, reikšmingas bylos eigai aplinkybes, kad ieškovas ir kiti du pašalintieji nariai asmeniškai kalbėjosi su pavieniais būrelio nariais, įtikinėdami juos balsuoti prieš jų šalinimą iš būrelio. Ši aplinkybė yra akivaizdus įrodymas, kad ieškovas žinojo susirinkimo sušaukimo pranešimo turinį, kaip to reikalauja įstatų 6.11 punktas, ir jam ruošėsi. Neeilinio visuotinio narių susirinkimo protokolas akivaizdžiai įrodo, kad būrelio nariai taip pat atsakingai ruošėsi susirinkimui: iš 27 būrelio narių susirinkime dalyvavo 25, iš jų 19 narių tiesiogiai, o likusieji 6 pateikė įgaliojimus su balsavimo teise. Protokolas patvirtina, kad susirinkime buvo išsakyta įvairių nuomonių. Būrelio valdybos teikimas visuotiniam būrelio susirinkimui spręsti dėl galimo keleto narių pašalinimo priimtas iš anksto tarpusavyje suderintu žodiniu sutarimu (įstatuose nėra imperatyviai nurodyta, kad turi būti rašytinis teikimas) ir vieno valdybos nario, būrelio pirmininko, pateiktas susirinkimui svarstyti, kaip to reikalauja įstatų 7.9 punktas. Vieningą valdybos teikimo faktą netiesiogiai patvirtina 2011 m. sausio 7 d. neeilinio visuotinio susirinkimo protokolas, kuris rodo, jog neeiliniame visuotiniame susirinkime dalyvavę likę trys iš penkių valdybos narių, priešingos nuomonės nepareiškė. Tikrindamas valdybos teikimo fakto klausimą bei jo atitikimą narystės nutraukimo būrelyje procedūriniams reikalavimams, teismas nesiėmė kitų procesinių veiksmų tam, kad išsiaiškintų būrelio valdybos narių tikrąją valią. Teismas pritaikė rekomendacinio pobūdžio valdybos teikimo modelį, kuris nėra privalomas būreliui pagal Asociacijų įstatymą ir būrelio įstatus. Nutaręs, kad valdybos teikimo nebuvimas, svarstant narystės nutraukimo klausimą susirinkime, pažeidė ieškovo teises, teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (LAT 2006 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-550/2006). Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog byloje nėra duomenų, kad buvo parengtas susirinkimo darbotvarkės projektas, kuriame būtų numatytas ieškovo pašalinimo klausimas iš Rūdiškių medžiotojų būrelio narių, nes tai paneigia susirinkimo protokolas. Teismas neteisingai susiejo valdybos teikimo dėl nario pašalinimo iš būrelio (įstatų 4.1 p.) ir reikiamos (rašytinės) darbotvarkės formos aplinkybes (įstatų 6.11 p.), nes jas reikėtų vertinti kaip atskiras savalaikes aplinkybes, neišplaukiančias viena iš kitos. Teismas klaidingai sprendime konstatavo, jog ieškovo pašalinimo klausimas buvo įtrauktas tik susirinkimo eigoje, nes tą paneigia susirinkimo protokolas. Teismo išvada prieštarauja teismų praktikai (LAT 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-470/2009). Teismas, priėmęs sprendimą dėl ieškovo pašalinimo iš Rūdiškių medžiotojų būrelio procedūrinių pažeidimų, pritaikė formalųjį atitikimo ar neatitikimo teisės aktų reikalavimams patikrinimą, padarė neteisingą išvadą, jog atsakovo visuotinio susirinkimo sprendimas neišreiškė būrelio, kaip subjekto, ir jo narių tikrosios valios. Teismas neatsižvelgė ir nepasisakė dėl esminių ieškovo šalinimo iš būrelio klausimų, kad šį klausimą išsprendė aukščiausią galią turintis būrelio valdymo organas, kurio kompetencijai ir priklauso narystės būrelyje klausimai. Nors Rūdiškių medžiotojų būrelis atsiliepime į ieškinį ginčijo ieškinio dalyką dėl ginčijamo sprendimo pagrįstumo tikrinimo iš esmės ir ne procedūriniu aspektu, teismas išsamiai nagrinėjo visas ieškovo šalinimo iš būrelio pagrįstumo aplinkybes, taip pat ir papildomai prašydamas būrelio pateikti su tuo susijusius įrodymus. Tačiau teismas ieškovo pašalinimo iš būrelio pagrįstumo nevertino ir nebuvo atsižvelgta į tai, kad ieškovas prarado būrelio narių pasitikėjimą po to, kai dalyvavo kolektyvinėje brakonieriavimo veikloje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas K. B. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog apeliantas įvardija naujas, tikrovės neatitinkančias aplinkybes, bei tendencingai iškraipo faktus, tuo klaidindamas teismą. Atsakovo teiginys, kad žodinė susirinkimo sušaukimo tvarka atitiko būrelio įstatuose numatytus procedūrinius reikalavimus, todėl negalėjo pažeisti ieškovo teisių į gynybą, yra nepagrįstas, kadangi rašytinė susirinkimų šaukimo tvarka yra tiksliai įvardinta būrelio įstatuose ir tokios sušaukimo tvarkos ypač svarbu laikytis, ketinant svarstyti tokius neeilinius ir pasekmes sukeliančius klausimus kaip narių pašalinimas. Atsakovas apie šaukiamą susirinkimą pranešė ne žodžiu prieš 12 dienų, o telefonu prieš porą valandų iki susirinkimo, nė žodžiu neužsimenant, kokie klausimai bus svarstomi. Nutarimas administracinio pažeidimo byloje surašytas 2010 m. gruodžio 29 d., o susirinkimas sušauktas 2011 m. sausio 7 d. Ieškovas iš būrelio narių buvo pašalintas ne vienbalsiu sprendimu, todėl balsavimo rezultatai būtų buvę kitokie, jei ieškovo pašalinimo iš būrelio klausimas būtų numatytas iš anksto. Apeliantas klaidinančiai teigia, kad ieškovas neįrodė, jog, šaukiant susirinkimą, buvo pažeistos jo teisės, kadangi šiuo atveju įrodinėjimo našta tenka būtent atsakovui. Atsakovas nepagrįstai prašo teismo atsižvelgti į tai, kad ieškovas prarado būrelio narių pasitikėjimą, nes balsavimas vyko pažeidžiant tiek ieškovo, tiek ir kitų būrelio narių teises, dėl to balsavimo rezultatai yra iškraipyti ir neobjektyvūs. Atsakovas klaidina teismą, teigdamas, kad ieškovas dalyvavo kolektyvinio brakonieriavimo veikloje, kadangi administracine tvarka nubaustas buvo tik V. S., kuris nušovė elnio patelę, ir medžioklės vadovas J. Š.. Ieškovas medžioklės metu neturėjo ginklo, be to nebuvo atsakingas už dokumentų užpildymą, todėl ir nebuvo nubaustas už jokius medžioklės taisyklių pažeidimus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo Rūdiškių medžiotojų būrelio apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas K. B. prašė panaikinti Rūdiškių medžiotojų būrelio 2011 m. sausio 7 d. visuotinio susirinkimo sprendimą dalyje dėl jo (ieškovo) pašalinimo iš Rūdiškių medžiotojų būrelio ir grąžinti jį į šio medžiotojų būrelio narius. Ieškovas ieškinį grindė tuo, kad jis be pagrįsto pagrindo buvo pašalintas iš medžiotojų būrelio narių, kadangi nepadarė jokio nei Rūdiškių medžiotojų būrelio įstatuose, nei Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse numatyto pažeidimo, be to jis pašalintas iš medžiotojų būrelio narių, grubiai pažeidus pašalinimo procedūrą. Pirmosios instancijos teismas, ieškovo pašalinimo iš medžiotojų būrelio (asociacijos) teisėtumą patikrinęs procedūrų atlikimo aspektu, skundžiamame sprendime konstatavo, jog buvo pažeista norminiais aktais įtvirtinta narystės nutraukimo (šalinimo iš narių) procedūra, ir ieškovo ieškinį patenkino visiškai. Teismas, priimdamas sprendimą, pasirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-550/2006, suformuluota taisykle, jog teismas ginčo klausimą turi teisę analizuoti tik procedūriniu nario pašalinimo aspektu, kadangi Asociacijų įstatymo 14 straipsnyje yra įtvirtintas draudimas kištis į asociacijos vidaus reikalus. Teismas sprendė, jog nagrinėjamoje byloje ginčijamo atsakovo visuotinio narių susirinkimo sprendimo pagrįstumo tikrinimas ne procedūriniu aspektu, o iš esmės, – nenagrinėtinas teisme. Atsakovas Rūdiškių medžiotojų būrelis su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir apeliaciniame skunde teigia, jog esminių procedūrinių pažeidimų, šalinant ieškovą ir medžiotojų būrelio narių, nebuvo, todėl ieškovo teisės pažeistos nebuvo, be to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ieškovo pašalinimo iš medžiotojų būrelio narių pagrįstumo, nes minimas aplinkybes aiškinosi, įrodymus tyrė. Teisėjų kolegija sutikti su tokiais apelianto argumentais iš esmės neturi teisinio pagrindo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-7-470/2009, atsižvelgdama į tai, kad teisė laisvai vienytis į asociacijas yra konstitucinė ir konvencinė žmogaus teisė, taip pat pažymėdama klausimo dėl nario pašalinimo iš asociacijos svarbą bei individualią (asmeniui, kurio pašalinimo iš asociacijos narių klausimas nagrinėjamas) ir kolektyvią (visiems asociacijos nariams) reikšmę, konstatavo, kad asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui: pavyzdžiui, turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan.; tokiais atvejais turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. Nors šios garantijos nėra tiesiogiai įtvirtintos norminiuose teisės aktuose, tačiau, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, jas lemia ne tik narystės asociacijoje, kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės, reikšmė, bet ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Be to nurodytos garantijos atitinka visų asociacijos narių, o ne vien tik asmens, kurio narystės klausimas sprendžiamas, interesus. Šios garantijos gali būti nustatomos asociacijos įstatuose, tačiau ir tuo atveju, kai įstatuose jų nenustatyta, aptariamos garantijos turi būti, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įgyvendinamos asociacijos atitinkamų organų konkrečiais veiksmais, pavyzdžiui, iš anksto, per protingą iki visuotinio narių susirinkimo terminą iškeliant klausimą dėl nario pašalinimo, jį iš anksto įtraukiant į susirinkimo darbotvarkę, suteikiant protingą terminą nariui, kurio pašalinimo klausimą numatyta nagrinėti, bei kitiems nariams pasirengti šio klausimo nagrinėjimui ir pan. Esant ginčui teisme, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas, atsakovas, teigiantis, kad nario pašalinimo procedūra nebuvo pažeista, turi įrodyti aptariamų garantijų įgyvendinimo faktą (CPK 178 str.).
Apeliaciniame skunde atsakovas, nesutikdamas su teismo išvada, jog buvo pažeista narystės nutraukimo (šalinimo iš narių) procedūra, tvirtina, kad Rūdiškių medžiotojų būrelyje buvo įprastai nusistovėjusi žodinė neeilinio visuotinio narių susirinkimo sušaukimo tvarka, kuri atitiko šio medžiotojų būrelio įstatuose numatytus reikalavimus, todėl nepažeidė ieškovo teisių į gynybą; teismas nepagrįstai sprendė, jog būrelio valdyba visuotiniam narių susirinkimui nepateikė svarstyti teikimo dėl narių pašalinimo iš būrelio (įstatų 4.1 p.), kadangi toks teikimas buvo iš anksto suderintas tarp valdybos narių ir būrelio pirmininko pateiktas susirinkimui svarstyti; teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog byloje nėra duomenų, kad buvo parengtas susirinkimo darbotvarkės projektas, kuriame būtų numatytas ieškovo pašalinimo klausimas iš medžiotojų būrelio narių, kadangi aplinkybę, jog susirinkimo darbotvarkė buvo parengta, patvirtina neeilinio visuotinio susirinkimo protokolas. Tačiau tokie apelianto argumentai nėra pagrįsti pakankamais įrodymais.
Rūdiškių medžiotojų būrelio įstatų 6.9 punktas nustato, kad, jeigu šaukiamas neeilinis visuotinis būrelio narių susirinkimas, būrelio nariai raštu arba pasirašytinai informuojami ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki susirinkimo. Prieš visuotinio būrelio narių susirinkimo pradžią būrelio pirmininkas ar kitas jo įgaliotas asmuo informuoja apie tai, kiek ir kam buvo išsiųsta pranešimų (įstatų 6.10 p.). Pranešime apie visuotinio būrelio narių susirinkimo sušaukimą turi būti nurodyta susirinkimo data, pradžios laikas ir darbotvarkės projektas (įstatų 6.11 p.). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje duomenų, patvirtinančių, kad įstatų nustatyta tvarka ieškovas, kaip Rūdiškių medžiotojų būrelio narys, raštu arba pasirašytinai ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki susirinkimo buvo informuotas apie neeilinį susirinkimą, nėra. Šios aplinkybės neginčija ir apeliantas, tačiau jis tvirtina, kad apie susirinkimą pirmininkas visiems būrelio nariams pranešė žodžiu prieš dvylika kalendorinių dienų iki susirinkimo pradžios, nurodė susirinkimo datą, laiką, vietą bei darbotvarkę, ir kad tokia žodinė, o ne rašytinė neeilinio visuotinio narių susirinkimo sušaukimo tvarka, buvo įprastai nusistovėjusi medžiotojų būrelyje. Tuo tarpu ieškovas teigia, kad atsakovas apie šaukiamą susirinkimą pranešė ne žodžiu prieš 12 dienų, o telefonu prieš porą valandų iki susirinkimo, nė žodžiu neužsimenant, kokie klausimai bus svarstomi. Nurodytas aplinkybes patvirtino byloje liudytojais apklausti V. S. (b.l. 111-112) ir J. Š. (b.l. 126-127) bei iš esmės pripažino Rūdiškių medžiotojų būrelio pirmininkas S. B. (b.l. 97-98). Tokiu būdu byloje pakankamais įrodymais nustatyta, jog ginčijamas Rūdiškių medžiotojų būrelio 2011 m. sausio 7 d. visuotinis narių susirinkimas buvo sušauktas pažeidžiant nustatytą tvarką, kas neabejotinai pažeidė ieškovo teises ir teisėtus interesus.
Rūdiškių medžiotojų būrelio įstatų 4.1 punktas nustato, kad sprendimus dėl naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš būrelio priima visuotinis būrelio narių susirinkimas būrelio valdybos teikimu. Būrelio nariai gali būti pašalinami iš būrelio už būrelio narių pareigų nevykdymą būrelio valdybos teikimu visuotinio būrelio narių susirinkimo sprendimu, kuris priimamas visuotiniame būrelio narių susirinkime dalyvaujančių narių 50 procentų plius 1 balsas balsų dauguma (įstatų 4.10 p.). Nagrinėjamoje byloje įrodymų, patvirtinančių, kad valdyba apsvarstė ieškovo pašalinimo iš būrelio narių klausimą, kad visuotiniame būrelio narių susirinkime šis klausimas svarstytas valdybos teikimu, kad šis klausimas buvo įtrauktas į susirinkimo darbotvarkės projektą ar kad susirinkimo darbotvarkės projektas, kuriame būtų numatytas ieškovo pašalinimo klausimas iš Rūdiškių medžiotojų būrelio narių, buvo parengtas, taip pat nėra. Atvirkščiai, Rūdiškių medžiotojų būrelio pirmininkas S. B. pripažino (b.l. 98), kad dienotvarkės projektas nebuvo paruoštas, valdyba nebuvo šaukiama, susirinkimą inicijavo pirmininkas, pasitaręs su kai kuriais valdybos nariais.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pranešimas ieškovui ir kitiems Rūdiškių medžiotojų būrelio nariams telefonu apie šaukiamą neeilinį visuotinį medžiotojų būrelio narių susirinkimą ieškovo narystės nutraukimo klausimo nagrinėjimui yra akivaizdus Rūdiškių medžiotojų būrelio įstatuose įtvirtintos susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimas. Rašytinė susirinkimų sušaukimo tvarka yra įtvirtinta įstatuose ir tokios tvarkos ypač svarbu laikytis, ketinant svarstyti tokius neeilinius ir pasekmes sukeliančius klausimus, kaip būrelio narių pašalinimas. Kolegija nesutinka su apeliantu, kad Rūdiškių medžiotojų būrelio visuotinio narių susirinkimo 2011 m. sausio 7 d. protokole užfiksuoti duomenys, jog susirinkimą pradėjęs būrelio pirmininkas trumpai apžvelgė susirinkimo darbotvarkę, patvirtina, jog tokia darbotvarkė į susirinkimą šaukiamiems būrelio nariams buvo žinoma iš anksto. Tai, kad tiek ieškovas, tiek kiti būrelio nariai nuspėjo galimą susirinkimo darbotvarkę, negali būti vertinama tinkama susirinkimo organizavimo procedūra, juo labiau, kad būrelio pirmininko teiginiai, jog telefonu jis informavo apie šaukiamą susirinkimą tinkamai, paneigti byloje surinktais įrodymais.
Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Rūdiškių medžiotojų būrelio įstatų nuostata, jog sprendimus dėl narių pašalinimo iš būrelio priima visuotinis būrelio narių susirinkimas būrelio valdybos teikimu, reiškia, jog valdyba savo posėdyje turi ne tik apsvarstyti, valdybos narių manymu, netinkamą medžiotojų būrelio nario elgesį, bet šiuo klausimu priimti aiškų nutarimą dėl siūlomos nuobaudos, kuris turi būti įtrauktas į visuotinio susirinkimo darbotvarkę. Valdyba šiuo klausimu turi paruošti sprendimo projektą tam, kad susirinkime dalyvaujantys asmenys galėtų tinkamai ir efektyviai spręsti klausimus, dėl kurių buvo sušauktas susirinkimas. Asmuo, kurio elgesys bus svarstomas, turi aiškiai žinoti valdybos siūlomą poveikio priemonę dėl pažeidimo, kad galėtų argumentuotai atsikirsti. Teisėjų kolegijos vertinimu dėl byloje nustatytų pašalinimo iš atsakovo narių procedūrinių pažeidimų ieškovui nebuvo suteikta galimybė tinkamai pasirengti šio klausimo nagrinėjimui, surinkti ir pateikti papildomą informaciją, suformuluoti atsikirtimus ir pan., taip pat nesudaryta galimybė tinkamai apsispręsti kitiems atsakovo nariams. Teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje nustatyti ieškovo pašalinimo iš atsakovo narių procedūriniai pažeidimai sudaro pakankamą pagrindą pripažinti neteisėtu ir panaikinti Rūdiškių medžiotojų būrelio 2011 m. sausio 7 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimą dalyje dėl ieškovo pašalinimo iš būrelio narių, ką teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime.
Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ieškovo pašalinimo iš medžiotojų būrelio narių pagrįstumo, nors ir šiuo aspektu visapusiškai ir pilnutinai išnagrinėjo bylą. Atsakovas pirmosios instancijos teisme nuosekliai tvirtino, jog ieškovas iš būrelio narių pašalintas dėl to, kad prarado būrelio narių pasitikėjimą, taip pat už įvykdytą kolektyvinį brakonieriavimą. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-550/2006, suformuota taisykle, jog teismas ginčo klausimą turi teisę analizuoti tik procedūriniu nario pašalinimo aspektu, sprendė, jog nagrinėjamoje byloje ginčijamo atsakovo visuotinio narių susirinkimo sprendimo pagrįstumo tikrinimas iš esmės yra nenagrinėtinas teisme. Tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika buvo pakeista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-7-470/2009. Išplėstinė teisėjų kolegija šioje nutartyje konstatavo, jog, kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija jo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą, bylos teisminio nagrinėjimo ribos nustatomos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, t.y. atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes; bylą nagrinėjantis teismas, esant tam procesiniam pagrindui, tikrina tiek materialiuosius nario pašalinimo iš asociacijos pagrindus, tiek ir procedūrinius pašalinimo aspektus, nes galiojančiuose teisės norminiuose aktuose neįtvirtinta jokių išimčių ar ypatumų, kurie paneigtų ar pakeistų pirmiau nurodytas CPK bendrojo pobūdžio nuostatas dėl bylos nagrinėjimo ribų; Asociacijų įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintos asociacijų veiklos garantijos neturi įtakos konstitucinės teisės į teisminę gynybą turiniui ir apimčiai, neeliminuoja šių bendro pobūdžio procesinių taisyklių veikimo bei taikymo. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nevertino byloje ginčijamo atsakovo visuotinio narių susirinkimo sprendimo pagrįstumo iš esmės, tuo pažeisdamas CPK bendrojo pobūdžio nuostatas dėl bylos nagrinėjimo ribų bei nesilaikydamas aktualios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tačiau šis procesinis pažeidimas nesudaro pagrindo pakeisti arba panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, nes minimas pažeidimas gali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, kadangi, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas aptariamas aplinkybes ištyrė, ką pripažįsta ir apeliantas apeliaciniame skunde.
Iš Rūdiškių medžiotojų būrelio 2011 m. sausio 7 d. visuotinio susirinkimo protokolo matyti, kad ieškovas K. B. iš būrelio narių pašalintas už įvykdytą kolektyvinį brakonieriavimą ir praradęs Rūdiškių medžiotojų būrelio pasitikėjimą. Ieškovas ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nuosekliai tvirtina, jog iš medžiotojų būrelio narių pašalintas nepagrįstai, kadangi jokio pažeidimo nepadarė. Nagrinėjamoje byloje duomenų apie tai, kad ieškovas būtų pažeidęs Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles ar įvykdęs kolektyvinį brakonieriavimą, už ką būtų nubaustas administracine ar kitokia tvarka, byloje nėra. Ieškovas nebuvo medžioklės vadovu (b.l. 83), jis nenušovė žvėries (elnio patelės), jam nesurašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 93, 94). Byloje taip pat nepaneigtas ieškovo teiginys, kad 2010 m. gruodžio 23 d. medžioklėje jis dalyvavo be šautuvo. Ieškovo teiginį patvirtino kartu buvę liudytojai V. S. ir J. Š. (b.l. 111-112, 116-117), atsakovas priešingai neįrodė (b.l. 97-99). Tokiu būdu byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad ieškovas įvykdė kolektyvinį brakonieriavimą. Be to, atsižvelgiant į tai, jog buvo pažeista ginčijamo susirinkimo sušaukimo procedūra, apribojusi galimybę ne tik pačiam ieškovui, bet ir kitiems būrelio nariams tinkamai pasiruošti konkretaus klausimo svarstymui, Rūdiškių medžiotojų būrelio narių balsavimo rezultatai, kolegijos vertinimu, negali būti laikomi atitinkančiais tikrąją būrelio narių valią ir nuomonę dėl nepasitikėjimo ieškovu kaip būrelio nariu, juo labiau, kad už ieškovo pašalinimą iš būrelio narių nebuvo ne tik vieningo balsavimo, bet ir vieningos nuomonės (b.l. 54-59). Duomenų, kad ieškovas netinkamai vykdė Rūdiškių medžiotojų būrelio įstatuose nustatytas būrelio nario pareigas, byloje nepateikta, atsakovas pripažino, kad iki neteisėtos elnio patelės sumedžiojimo fakto K. B. būrelio įstatų pažeidęs nebuvo (b.l. 82). Šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog ieškovas iš Rūdiškių medžiotojų būrelio narių pašalintas ne tik pažeidus procedūrinius reikalavimus, bet taip pat ir be pakankamai pagrįsto ir teisėto pagrindo.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškinį ir panaikindamas Rūdiškių medžiotojų būrelio 2011 m. sausio 7 d. visuotinio susirinkimo sprendimą dalyje dėl ieškovo K. B. pašalinimo iš būrelio narių bei ieškovą grąžindamas į Rūdiškių medžiotojų būrelio narius, iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.