Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-389-487/2019

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2019-12-18
Bylos Nr.: 1A-389-487/2019
Teisminio proceso Nr.: 1-03-6-00021-2017-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jolanta Čepukėnienė, Ernesta Montvidienė, Algimantas Valantinas
Nuteistasis: R. L.
Advokatai: Vytenis Gubavičius

Kategorijos

1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-389-487/2019Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00021-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.;1.1.10.1.;1.2.22.1.1.;2.4.1.;2.4.2.1.; 2.4.6.4.1.;2.4.6.4.2.;2.4.6.4.3.;2.4.7.; (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) Ernestos Montvidienės ir Algimanto Valantino,

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Antanui Stepučinskui,nuteistosios R. L. gynėjui advokatui Vyteniui Gubavičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. L. gynėjo advokato Vytenio Gubavičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. L. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalį ir nuteista 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant R. L. bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu, R. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (nusikaltimo padarymo metu 1 MGL buvo prilygintas 37,66 Eur), t. y. 188,30 Eur (šimto aštuoniasdešimt aštuonių eurų 30 ct) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. L. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad 2017 m. kovo 28 d. laikotarpiu nuo 13 val. iki 14 val. iš nenustatytos vietos neteisėtai atgabeno į savo sesers R. Ž. namus, esančius (duomenys neskelbtini), pusiau automatinį B kategorijos 9 mm kalibro 19-o C modelio pistoletą Glock Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat didelį kiekį – viso 125 vnt. šaudmenų: 19 vnt. pramoninės gamybos 38 mm kalibro šovinių, skirtų šaudyti B kategorijos šaunamiesiems ginklams, 106 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro šovinius, skirtus šaudyti A, B ir C kategorijų šaunamiesiems ginklams.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

2. Nuteistosios R. L. gynėjo advokato Vytenio Gubavičiaus apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – nuteistąją R. L. išteisinti.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turėtų būti panaikintas ir priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis.

Dėl kratos protokolo ir kratos metu liudytojo R. Ž. duotų parodymų

2.2. Nuteistosios gynėjas, aptardamas 2017 m. kovo 28 d. kratos protokolo turinį, t. y. dėl rastų ir paimtų daiktų (ginklo Glock su dėtuve, kurioje buvo 14 vnt. 9 mm kalibro šovinių, dvi dėžutės su 92 vnt. 9 mm kalibro šoviniais ir viena dėžutė su 19 vnt. 38 mm kalibro šoviniais), užfiksuotus liudytojos R. Ž. parodymus apie nuteistosios atvykimą į namus ir pilkos spalvos krepšio atnešimą, atkreipia dėmesį į teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartį, kuria buvo leista daryti kratą. Pažymi, kad minėta nutartimi teismas leido daryti kratą, siekiant surasti ir paimti su kitu ikiteisminiu tyrimu Nr. (duomenys neskelbtini) susijusius daiktus ir dokumentus – nuteistajai ar jos sugyventiniui J. R. M. priklausančius grynuosius pinigus, kitus su ikiteisminiu tyrimu susijusius daiktus ir dokumentus, t. y. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi leista daryti kratą, siekiant surasti ir paimti ne šaunamą ginklą ir šaudmenis.

2.3. Nuteistosios gynėjas nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 149 straipsnio 6 dalies nuostatą kratos metu rasti ir paimti šaunamasis ginklas bei šaudmenys nebuvo kratos, kurią leista atlikti teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartimi, dalyku. Todėl juos suradus ir paėmus, sutinkamai su BPK 160¹ straipsnio 3 dalimi, turėjo būti gauta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, patvirtinanti jų paėmimo teisėtumą, tačiau dėl kratos metu rastų šaunamojo ginklo ir šaudmenų paėmimo teisėtumo tokia nutartis nebuvo gauta. Gynėjo manymu, iš šios nuostatos seka, kad tolesniame procese, įskaitant teisminį bylos nagrinėjimą, kratos rezultatais dėl šaunamojo ginklo ir šaudmenų paėmimo negalėjo būti remtasi kaip nuteistosios kaltumą pagrindžiančiais duomenimis. Dėl tos pačios priežasties teismas negalėjo remtis 2017 m. kovo 28 d. kratos protokole užfiksuotais liudytojos R. Ž. parodymais. Be to, remtis tokiais liudytojos parodymais nėra galimybės dar ir dėl to, kad tokia R. Ž. apklausa neatitiko BPK 183 straipsnyje įtvirtintos liudytojo apklausos tvarkos, R. Ž. nebuvo įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, parodymai surašyti ne pirmuoju asmeniu ir ne pažodžiui (BPK 133 straipsnio 1 dalis, 183 straipsnio 3 dalis). O tai, anot gynėjo, leidžia abejoti dėl jų patikimumo, juolab, kad liudytojai nebuvo išaiškinta ir BPK 82 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisė neduoti parodymų dėl savo sesers (nuteistosios).

2.4. Vieno iš nurodytų minėtos liudytojos apklausos pažeidimų, įtvirtintų BPK 82 straipsnio 2 dalyje, teismas neįžvelgė argumentuodamas, kad tuo metu nuteistajai nebuvo pareikšti jokie įtarimai ir dar nebuvo žinoma, kokie daiktai bus rasti krepšyje. Tačiau gynėjo vertinimu, tokiu būdu teismas pernelyg susiaurino liudytojo procesines garantijas. Todėl vien tai, kad 2017 m. kovo 27 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi leista daryti kratą siekiant surasti ir paimti nuteistajai priklausančius pinigus, daiktus ir dokumentus, klausimai liudytojai R. Ž. apie nuteistąją ir apie tai, ką ir kada į jos namus atnešė nuteistoji, kuri yra liudytojos sesuo, negalėjo būti užduodami, prieš tai neišaiškinus liudytojai jos teisės neduoti parodymų ar neatsakyti į klausimus, juo labiau kad, kaip parodė liudytoju apklaustas R. Ž. sutuoktinis R. Ž., kai pareigūnai maišą rado, tik tada žmona pasakė, kad buvo jos sesuo, atėjo su maišu, o išėjo jau be maišo.

2.5. Taip pat apeliaciniame skunde pažymima, jog 2017 m. kovo 28 d. krata buvo atlikta, pareigūnams patekus į gyvenamąsias patalpas be kratoje dalyvavusių asmenų, t. y. R. Ž. ir jos sutuoktinio R. Ž., pažeidžiant BPK 149 straipsnio 1 dalies nuostatas. Ši aplinkybė leidžia abejoti kratos rezultatų patikimumu, juo labiau, kad nuteistajai pareiškus kaltinimą dėl šaunamojo ginklo ir šaudmenų atgabenimo į vietą, kurioje atlikta krata, aplinkybės, kada ir iš kur nuteistoji įgijo šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, nebuvo nustatinėjamos ir išaiškintos. 2019 m. birželio 26 d. teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. Ž. parodė, kad jam su sutuoktine R. Ž. atvykus į namus, svetainėje jų jau laukė keturi žmonės, t. y. trys pareigūnai, kurie atliko kratą, ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas, kuris vėliau išvyko. Atitinkamai 2019 m. vasario 20 d. teismo posėdžio metu liudytoja apklausta kratą atlikusi pareigūnė L. M. su kitais pareigūnais į namus atvykstančios R. Ž. laukė namo viduje, tarp holo ir svetainės (būtent toje vietoje kur yra prieškambaris, kuriame vėliau buvo rastas šaunamasis ginklas ir šaudmenys) ir nors ši liudytoja nurodė, kad šalia jų visą laiką buvo senyvo amžiaus moteris (liudytojas R. Ž. patvirtino, kad namuose tą dieną buvo R. Ž. močiutė J. L.), kratos protokole aplinkybės apie pareigūnų patekimą į gyvenamąjį namą ir J. L. buvimą šalia jų nenurodytos, o 2019 m. vasario 20 d. teismo posėdžio metu liudytojais apklausti likę du pareigūnai skirtingai nurodė šias aplinkybes: liudytojas V. J. nurodė, kad namo duris atidarė pagyvenusi moteris, tačiau jis ir kiti pareigūnai R. Ž. laukė lauke, liudytojas Ž. B. nurodė, kad jį ir kitus pareigūnus į namą įleido savininkai, vyras ir žmona.

2.6. Šios, anot nuteistosios gynėjo, nurodytos aplinkybės tiek su kratos atlikimu, tiek su liudytojos R. Ž. apklausa susiję procesiniai pažeidimai, sudaro pagrindą išvadai, kad šių procesinių veiksmų rezultate gautais duomenimis negalėjo būti remtasi kaip nuteistosios kaltumą pagrindžiančiais įrodymais.

Dėl liudytojos R. Ž. ir kitų liudytojų parodymų duotų apylinkės teisme

2.7. Liudytoja R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo Kauno apygardos teisme metu atsisakė duoti parodymus pasinaudodama BPK 82 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Tačiau ji davė parodymus bylą nagrinėjant Kauno apylinkės teisme, kuriame buvo priimtas 2018 m. liepos 24 d. nuosprendis, kuris vėliau apeliacinės instancijos teismo buvo panaikintas ir byla perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui, pripažinus, kad bylą nagrinėjant Kauno apylinkės teisme buvo pažeistos teismingumo taisyklės, įtvirtintos BPK 225 straipsnio 1 dalyje. Kiti liudytojai bylą nagrinėjant Kauno apylinkės teisme taip pat davė parodymus, įskaitant liudytoja apklaustą nuteistosios motiną R. D., kurios parodymai nei patvirtina, nei paneigia nusikalstamos veikos aplinkybių ir kuri bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme parodymus duoti atsisakė.

2.8. Apygardos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį vertino ne tik šiame teisme nagrinėjant bylą duotus liudytojų parodymus, bet ir Kauno apylinkės teisme duotus liudytojų parodymus, įskaitant liudytoją R. Ž., kuri duoti parodymus bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme atsisakė. Tačiau apelianto vertinimu, teismas vertinti liudytojų, įskaitant R. Ž., parodymų, duotų bylą nagrinėjant Kauno apylinkės teisme, teismas neturėjo, nes šie parodymai Kauno apylinkės teisme gauti neteisėtai, t. y. pažeidžiant BPK 225 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teismingumo taisykles, kas pripažinta apeliacinės instancijos teismui panaikinus Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 24 d. nuosprendį.

Dėl nuteistosios tėvo A. L. ir jo draugo A. S. parodymų

2.9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs liudytojų A. L. (nuteistosios tėvas) ir A. S. parodymus, dėl lauktuvių sudėtų į medžiaginį maišiuką A. L. nuo dukros palikimo ir vėliau šio maišiuko neradimo, atmėtė nuteistosios parodymus, kad ji tėvui lauktuves atnešė medžiaginiame maišelyje. Tačiau gynėjo nuomone, lauktuvių iš nuteistosios atnešimo savo tėvui aplinkybės nei patvirtina, nei paneigia pareikšto kaltinimo, nusikalstamos veikos aplinkybių vertinimui kaip daiktinis įrodymas svarbus medžiaginis maišelis, kuriame rastas ginklas ir kiti ikiteisminio tyrimo metu specialistų atliktų objektų tyrimų rezultatai.

Dėl specialistų išvadų

2.10.Gynėjo teigimu, netinkamai, pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, įvertinta ir specialisto išvada dėl biologinių pėdsakų, rastų ant medžiaginio maišelio (rankinės), kuriame buvo rastas šaunamasis ginklas ir šaudmenys, kaip patvirtinanti kaltinimo aplinkybę, kad nuteistoji veikdama tiesiogine tyčia atgabeno į savo sesers namus šaunamąjį ginklą ir didelį kiekį šaudmenų.

2.11.Teismas nurodė, kad ant tirti pateiktos rankinės rasti moters biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa tik su nuteistosios genotipu, kai tuo tarpu specialisto išvadoje nurodoma, kad ant tyrimui pateiktos rankinės rasta ne mažiau, nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti buvo tinkami tik rasti nukentėjusiosios biologiniai pėdsakai, o kito asmens (ar kitų asmenų) biologiniai pėdsakai nebuvo tinkami asmens tapatybei nustatyti. Anot gynėjo, nuteistosios biologinių pėdsakų suradimas ant medžiaginio maišelio, kuriame rastas šaunamasis ginklas ir didelis kiekis šaudmenų patvirtina, kad nuteistoji lietė šį medžiaginį maišelį, tačiau nepatvirtina, kad nuteistoji jį lietė tuo metu, kai jame buvo įdėtas šaunamasis ginklas ir šaudmenys, o jei net ir lietė šį maišelį tuo metu, kai jame buvo šaunamasis ginklas ir šaudmenys, pavyzdžiui, lietė jį atgabendama į sesers namus, tai niekaip nepatvirtina, kad nuteistoji būtų žinojusi apie šio medžiaginio maišelio turinį, t. y. kad jame yra šaunamasis ginklas ir būtent didelis kiekis šaudmenų.

2.12.Tuo pačiu atkreipiamas dėmesys, kad remiantis liudytojo V. J. parodymais, medžiaginiame maišelyje rastas šaunamasis ginklas ir šoviniai buvo įsukti į skudurą. Kratos protokole apie tai nieko nebuvo nurodoma. Liudytojų R. Ž. ir R. Ž. teigimu jis kratos metu buvo paimtas. Tačiau šis skuduras nepateiktas biologinių pėdsakų tyrimui, kas sudaro pagrindą abejoti dėl ginklo ir šaudmenų atsiradimo nuteistosios sesers namuose aplinkybių, juo labiau, kad kratą atlikę pareigūnai į juos įėjo be vėliau kratoje dalyvavusių namo šeimininkų.

2.13.Taip pat pažymima ir apie kitus specialistų atliktų objektų tyrimų rezultatus, kurie rodo, kad nuo tyrimui pateikto šaunamojo ginklo, dėtuvės, šovinių dėžučių ir šovinių dėl įvairių priežasčių nebuvo daromos nuoplovos lytėjimo pėdsakų DNR tyrimui, o rankų pėdsakai, išryškėję ant šaunamojo ginklo, šovinių dėtuvės, šovinių dėžučių ir šovinių asmeniui identifikuoti netinka.

2.14.Tokiu būdu vertinama, kad jokie ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nepatvirtina, jog nuteistoji lietė ar kitaip kontaktavo su medžiaginio maišelio viduje buvusiais objektais, dėl ko negalima daryti išvados, kad nuteistoji žinojo, jog maišelyje, kurį ji lietė gabendama į savo sesers namus ar kitomis aplinkybėmis, yra šaunamasis ginklas ir būtent didelis kiekis šaudmenų, t. y. surinkti įrodymai nepatvirtina, kad nuteistoji veikė tiesiogine tyčia.

2.15.Nusikalstama veika pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, galima tik veikiant tiesiogine tyčia, nenustačius, kada, iš kur ir kokiomis kitomis aplinkybėmis nuteistoji įgijo šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, t. y. ar prieš gabenant į sesers namus gavo juos įdėtus į medžiaginį maišelį, ar pati juos į ten įdėjo, pagal byloje esančius įrodymus negalima daryti išvados, kad nuteistoji žinojo apie maišelio turinį ir veikdama tiesiogine tyčia į savo sesers namus atgabeno šaunamąjį ginklą ir didelį kiekį šaudmenų.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nuteistosios parodymų ir veikos kvalifikavimo

2.16.Ikiteisminio tyrimo metu nuteistoji atsisakė duoti parodymus ir juos davė bylą nagrinėjant Kauno apylinkės teisme. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus teismo nuosprendį ir perdavus bylą nagrinėti Kauno apygardos teismui, nuteistoji bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme parodymus, lyginant su tais, kuriuos davė Kauno apylinkės teisme, pakeitė, paaiškino, kad Kauno apylinkės teisme davė neteisingus parodymus siekdama nepakenkti savo sugyventiniui R. J. M., o vėliau supratusi, kad gali būti nuteista, nurodė tikrąsias aplinkybes.

2.17.Įvertinęs viso proceso metu nuteistosios duotų parodymų turinį, apygardos teismas konstatavo, kad pastaroji davė nenuoseklius parodymus ir išanalizavo jų nesutapimus vien tik kaltinimo aspektu. Tačiau, gynėjo vertinimu, taip pat kaip ir liudytojų, taip ir nuteistosios duotų parodymų bylą nagrinėjant Kauno apylinkės teisme, teismas neturėjo vertinti, nes šie parodymai Kauno apylinkės teisme gauti neteisėtai, t. y. pažeidžiant BPK 225 straipsnio 1 dalį įtvirtintas teismingumo taisykles, kas pripažinta apeliacinės instancijos teismui panaikinus Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 24 d. nuosprendį. Todėl teigiama, kad teismas turėjo vadovautis tik Kauno apygardos teisme nagrinėjant bylą nuteistosios duotais parodymais.

2.18.Apeliaciniame skunde išdėstydamas nuteistosios duotų parodymų turinį, gynėjas nurodo, kad vien tai, jog atsakomybei kilti dėl aptariamos veikos padarymo pakanka bent vieno kurio nors iš nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymio – šiuo atveju šaunamojo ginklo ir didelio kiekio šaudmenų gabenimo, būtent dėl ko nuteistajai ir buvo pareikštas kaltinimas, aplinkybės apie šaunamojo ginklo ir šaudmenų įgijimą prieš juos gabenant nebuvo reikšmingos veikos kvalifikavimui ir nebuvo nustatinėjamos, todėl nuteistosios nurodytos aplinkybės apie medžiaginio maišelio gavimą iš sugyventinio R. J. M. nebuvo tiriamos. Sutinkama, kad pareikštam kaltinimui dėl šaunamojo ginklo ir šaudmenų gabenimo jos reikšmės neturi, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nesurinkta jokių objektyvių įrodymų, kad nuteistoji atgabendama šaunamąjį ginklą ir šaudmenis į savo sesers namus veikė tiesiogine tyčia, t. y. kad žinojo apie medžiaginio maišelio turinį, suvokė, kad gabena šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, juo labiau, didelį kiekį šaudmenų, ir to siekė. Tuo tarpu ta aplinkybė, kad šaunamasis ginklas ir šaudmenys rasti ant spintos stropiai paslėpti, nors nėra jokių duomenų, kad juos ten paslėpė nuteistoji, juo labiau, kad ji tik 10 min. lankėsi pas savo seserį, kuri geranoriškai viską neva nurodė pareigūnams, tačiau pažymėtina, kad apie tai net neužsiminė.

2.19.Šių visų išdėstytų aplinkybių pagrindu tvirtinama, kad nuteistoji buvo nuteista nepagrįstai, nes nesurinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių nuteistosios kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 2 dalyje padarymo.

Dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo

2.20.Jeigu būtų pripažinta, kad nuteistoji elgdamasi atsakingai ir protingai negalėjo nežinoti jos gabenamo medžiaginio maišelio turinio, nors tai iš dalies reikštų kaltinimo pagrindimą prielaidų pagrindu, t. y. jei nuteistajai prieš gabenimą ir būtų pasakyta, kad maišelyje yra šaunamasis ginklas ir šaudmenys, akivaizdu, kad nuteistoji negalėjo žinoti, kad gabenamų šaudmenų kiekis yra didelis, kai šiuo atveju veika pagal BK 253 straipsnio 2 dalį buvo kvalifikuota būtent dėl didelio šaudmenų kiekio. Todėl esant tokiam vertinimui veika turėtų būti perkvalifikuota į BK 253 straipsnio 1 dalį.

3. Teismo posėdyje nuteistosios R. L. gynėjas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistosios R. L. gynėjo advokato Vytenio Gubavičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistosios R. L. gynėjo advokato Vytenio Gubavičiaus apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliaciniu skundu nuteistosios gynėjas, nesutikdamas su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada dėl nuteistosios kaltės, įvykdžius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą. Gynėjas nurodo, kad duomenys, kuriuos teismas laikė nuteistosios kaltę patvirtinančiais įrodymais, buvo gauti, padarius procesinius pažeidimus, todėl teismas negalėjo jais remtis.

5. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutikti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje surinktus ir ištirtus įrodymus ir atlikusi pakartotinę byloje ištirtų įrodymų vertinimo analizę, neturi pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė ir netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas šios bylos aplinkybes, ištirtus įrodymus įvertino, nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimų ir pagrįstai pripažino R. L. kalta. Vis tik kvalifikuojant pripažintas įrodytomis nuteistosios nusikalstamą veiką aplinkybes, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nuosprendis keistinas (BPK 362 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismas pagrįstai pripažino nuteistąją R. L. kalta, kad ji neteisėtai gabeno šaunamąjį ginklą ir šaudmenis. Kad nuteistoji nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytomis aplinkybėmis padarė šią nusikalstamą veiką, patvirtina iš dalies jos pačios pozicija, liudytojų parodymai, kratos protokolas, specialistų išvados bei kiti rašytiniai įrodymai. Visi šie įrodymai išsamiai išdėstyti ir aptarti skundžiamame nuosprendyje bei dar kartą įvertinti šiame procesiniame sprendime.

6.1. Nuteistoji R. L., neigdama savo kaltę, teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad 2017-03-28 rytą su savo sugyventiniu D. (J.) M. išvažiavo iš namų, buvo mieste avalgyti. Važiuojant pro sesers R. Ž. namus, ji paprašė D., kad ją trumpam užvežtų pas seserį, kadangi turėjo paėmusi tėčiui dovaną. Jiems privažiavus prie sesers namo, D. paprašė, kad ji kartu su savimi paimtų jo maišelį, kadangi jis nenori to maišelio palikti automobilyje, o pats turėjo dėl kažko taip pat išlipti. Jis jai maišą padavė iš automobilio salono galo. Kas yra tame maišelyje, ji neklausė. Šis buvo ganėtinai sunkus. Ji pas seserį užtruko ne ilgiau nei 10 min., t. y. įėjo ir pašaukė seserį, tačiau ši pasakė, kad miega vaikas. Tai sakydama sesuo buvo ant laiptų, lipo žemyn, ji ją matė. Taip pat namuose buvo močiutė Jadvyga, tačiau jos nematė. Maišus paliko įėjusi į namą, prieškambaryje. Ji turėjo du maišelius, viename buvo 1 litras viskio ir blokas cigarečių, kaip dovana tėčiui, o kitą maišelį – kurį jai padavė D., kas buvo jo viduje, ji nežiūrėjo. Abu maišeliai buvo tamsūs, ar jie buvo vienodi – ji nepamena. Sesers name ji iš prieškambario nuėjo į virtuvę pro svetainę, kuri sujungta su virtuve, atsigerti. Ji D. maišą pamiršo pas seserį. Grįžus į namus, D. paklausė, kur jo duotas pasaugoti maišelis, ji pasakė, kad maišelį paliko pas seserį namuose. Kai D. norėjo važiuoti jo pasiimti, atvažiavo policijos pareigūnai. Ankstesniuose parodymuose ji neminėjo, kad D. jai davė maišą, kadangi nenorėjo, kad jam būtų problemų. Pagal bylos medžiagą žino, kad maišas buvo rastas ant spintos, užsegtame lopšyje, tačiau ji nežino, kaip jis ten atsirado, nes maišą paliko prie durų. Šiuo metu jos draugas D. yra (duomenys neskelbtini) kalėjime, nuteistas kalėti 32 metus.

Žemesnės instancijos teismas

6.1.1. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė nuteistosios parodymų viso baudžiamosios bylos proceso metu nuoseklumą ir pagrįstai nustatė, kad nuteistosios pozicija dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veiksmų buvo nenuosekli ir prieštaringa. 2019-01-22 teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos – Kauno apygardos teisme metu R. L. nurodė, kad ji su D. M., kuris yra jos sugyventinis, 2017 m. kovo 28 d. važiavo pro jos sesers namus. Ji paprašė jį kelioms minutėms sustoti, nes norėjo tėčiui nunešti lauktuvių. D. M. sutiko ir paprašė su savimi paimti kitą maišelį, kuris buvo visiškai vienodas, medžiaginis, džinso medžiagos, vienoje pusėje buvo nupiešta širdelė ir parašyta „Guess“, kaip ir tas, kuriame ji atvežė lauktuvių savo tėvui. Įėjusi į sesers namą, pasidėjo tuos maišus prieškambaryje, nes norėjo nusiauti batus ir nueiti į vidų atsigerti vandens. Sesuo paprašė, kad ji nešūkautų, nes vaikutis dar miega. Ji, nusiavusi batus, atsigėrė, tada jos išėjo į lauką parūkyti ir ji pamiršo tuos abu krepšius, paliko prie durų. Jai atėjus prie automobilio, D. jau buvo grįžęs, todėl jie išvažiavo. Tos dienos vakare namuose D. jos paklausė, kur jo duotas maišas, ir ji pasakė, kad pamiršo pas sesę. Jis nusprendė pasiimti vėliau, bet atvyko policijos pareigūnai ir pradėjo daryti kratą. Kas iš sesers tuos maišus paėmė, ji nežino, žino tik, kad tėtis paėmė tą maišą, kuris buvo jam skirtas. Jis pravėrė ir pamatė, kad ten yra butelis ir cigaretės. Tėtis sakė, kad kito tokio maišo nematė. Kaip maišas galėjo atsidurti ant spintos, vežimėlyje, nežino.

6.1.2. Šios apklausos metu nuteistoji taip pat nurodė, kad ji nežinojo, kad jos draugas turi ginklą, šovinių. D., paduodamas jai maišą su ginklu ir šoviniais, nesakė ir jokiais būdais nedavė suprasti, kad ten yra draudžiami daiktai. Pas seserį į namus nešėsi po ranka pasidėjusi abu maišelius. Kai atnešė į namą, abu maišelius iš rankos paleido, pasidėjo, kad batus nusiautų. Po kratų pas juos namuose, jai susitikus su sese, ši jai pasakė, kad pas juos rado ginklą. Tada ji suprato, kad ten turėjo būti ginklas, kurį jai įdavė D.. Kas nors iš jos artimųjų ar besilankančių tame name asmenų galbūt ir galėjo tą ginklą užkelti ant spintos, nes kito paaiškinimo ji neturi. Tuo metu namų valdoje dirbo statybininkai, lygino kiemą, vežiojo žvyrą klojo trinkeles. Ten vaikščiojo ir jos tėtis A. L..

6.1.3. Šios apklausos metu nuteistoji taip pat pakomentavo savo anksčiau duotus parodymus – ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo Kauno apylinkės teisme metu. Nurodė, kad skirtumą tarp tų parodymų suvokia. Paaiškino, kad jie skiriasi, nes pirminius parodymus davė, bijodama ir nenorėdama savo sugyventiniui užtraukti kažkokią bausmę ar problemas, o kadangi su tuo ginklu nėra nei tiesiogiai, nei netiesiogiai susijusi, manė, kad ji pati už tai negali būti baudžiama. Kadangi Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad ji yra kalta, ji nusprendė pasakyti viską, kaip buvo. Ji nebuvo pasakiusi, kad D. M. padavė jai tą maišą, nes manė, kad jeigu ji pasakys, jog jis jai kažką davė ir ji kažką nešė, tai jam bus tik daugiau problemų ir papildomi kaltinimai. Kadangi ji nebuvo mačiusi to ginklo, nebuvo jo čiupinėjusi, nieko nebuvo dariusi su juo, manė, kad neturėtų prieš ją būti jokių įrodymų ir ji neturėtų būti teisiama dėl to (2 t., b. l. 68-71).

6.1.4. 2018-03-20 teisiamojo posėdžio Kauno apylinkės teisme metu nurodė, kad atvyko pas sesę pakalbėti su ja apie savo sveikatą, ji niekur neskubėjo tą dieną. Ji su seserimi parūkė, sesuo pasakė, kad mergaitė miega ir ji išėjo. D. liko laukti automobilyje, jis kalbėjosi telefonu. Eidama pas sesę, ji nešėsi vieną pilką maišelį, kuriame buvo buteliukas tėčiui ir cigaretės. Tą dieną, kai atvažiavo pas sesę, užsuko trumpam, su sese pasisveikino, pasakė, kad nori gerti, nusimovė batus, nuėjo į virtuvę, atsigėrė, po to su sese parūkė, pasikalbėjo lauke ir ji išvažiavo. Cigaretes ir butelį atnešė kitame maiše, ne tame, kuris užfiksuotas byloje esančioje nuotraukoje. „Guess“ maišą gali turėti bet kas, galimai ji kažkada tokį maišą turėjo, galbūt jį pametė, gal tą maišą kažkas paėmė, tuo maišu pasinaudojo, gal kažkas norėjo taip jos draugą pakišti. Nuo 2015 m. ji ir jos draugas yra sekami, todėl mano, kad kažkas suinteresuotas taip pakenkti jai, jos draugui, jos šeimai. Kovo 28 d. kai atvyko pas sesę, turėjo su savimi tik vieną maišelį ir jį padėjo prie durų prieškambaryje, kai batus avėsi, nes maišą laikyti buvo nepatogu. Ji galvojo tą maišą paduoti tėvui pati, dėl to ten ir važiavo, bet nežino, kodėl ji maišo nenunešė tėvui. Sesuo neklausė, ką ten atnešė. Nežino, kodėl būtent tą dieną vežė tą maišą tėvui. Įvairiai tas ginklas galėjo pas jos sesę namuose atsirasti, gal patys policininkai jį ten padėjo. Jos draugo priešai irgi galėjo patekti į sesės namą, tada, kai sesuo išvykusi, nes pas sesę beveik visą laiką namas buvo nerakinamas. Ji ant spintos nieko nekėlė (1 t., b. l. 185-187).

6.1.5. Ikiteisminio tyrimo metu R. L. atsisakė duoti parodymus (1 t., b. l. 110, 114, 116).

6.2. Liudytojas R. Ž. nurodė, kad jam paskambino žmona R. Ž. ir pasakė, kad reikia kuo skubiau vykti namo, nes ten kažkas vyksta. Jis susikrovė daiktus, pasiėmė žmoną ir vyko link namų. Per tą laiką kol važiavo, žmonės, kurie buvo jų namuose, vis skambino ir skubino juos grįžti. Sugrįžę kieme pamatė keletą automobilių, o namo viduje buvę žmonės darė pas juos kratą. Namuose tuo metu buvo ir močiutė. Atvažiavusius Ž. supažindino, dėl ko daroma krata, jie pasirašė, kad sutinka. Iš karto jų klausinėjo apie maišelį su pinigais. Jie name viską rodė, o pareigūnai ieškojo. Koridoriuje daiktus padavinėjo jis. Kai jis padavė maišą, kuris buvo užsegtame kūdikio lopšyje ant spintos, pareigūnas jį sustabdė ir pasakė, kad maiše yra ginklas. Liudytojas nurodė, nežinojęs, ar tas maišas anksčiau ten buvo, bet jis jo nebuvo matęs. Jis su žmona net nenumanė, iš kur tas ginklas namuose, buvo išsigandę.

6.2.1. Liudytojo R. Ž. parodymai, duoti Kauno apylinkės teisme teismo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, buvo perskaityti Kauno apygardos teismo teisiamojo posėdžio metu, kuriuose jis parodė, kad jis yra vedęs R. L. seserį R. Ž., jie su vaiku gyvena name, dar su jais gyvena žmonos močiutė. Kai pas juos į namus atvyko pareigūnai, tą dieną jis buvo sporto mokykloje. Jam apie 19 val. paskambino žmona ir pasakė, kad atvažiuotų prie PC „(duomenys neskelbtini)“ ją ir vaiką pasiimti. Nuvažiavus iki PC „(duomenys neskelbtini)“, žmona pasakė, kad sesers R. kieme kažkokie žmonės bėgioja, ji negali išvažiuoti, todėl paskambino jam. Žmona savo automobilį paliko prie R. namų. Jam su žmona važiuojant namo, žmonai paskambino kažkas ir pasakė, kad jų laukia namuose, skambino kelis kartus, vis skubino atvažiuoti greičiau. Grįžus, prie jų namo buvo kelios mašinos, svetainėje buvo keturi svetimi žmonės. Jie prisistatė pareigūnais ir VTAS atstovu. Jiems rodė dokumentus, sakė, kad darys kratą, ieškos kažkokių dokumentų, pinigų. VTAS atstovas išvyko, nes jo nereikėjo. Pareigūnai nurodė jiems atiduoti viską, ką turi draudžiamo. Jie padavė visus dokumentus. Tada pareigūnai pradėjo daryti kratą. Nuėjus į koridorių, žmona kraustė viską, kas buvo apačioje, jis kėlė viską nuo spintos, buvo pasilipęs ant kėdės, kurią pasiėmė iš svetainės. Nuo spintos nukėlė dėžę su žaisliukais, tada nukėlė vaikišką lopšį, jį atsegė, kišo ranką ir iš ten išėmė maišą, jį atidavė pareigūnui. Tas vaiko lopšys buvo ant spintos ir buvo pilnai užsegtas. Pareigūnas pradarė maišą, kurį jis jam padavė, ir ten pamatė ginklą. Svetainėje maišą atidarė prie jo. Nežino, iš kur tas ginklas, nematė kas ten jį padėjo. Tada pareigūnas paprašė pirštinių. Jie nustebo, kad šis neturi savo pirštinių, kai ateina daryti kratą. Žmona atnešė savo pirštines iš tualeto. Pareigūnas užsimovė vieną pirštinę, tada iš maišo ištraukė ginklą, dėžutes. Ginklas buvo tikras, sunkus. Kai pareigūnai rado maišą, tada žmona pasakė, kad buvo jos sesuo, atėjo su maišu, o išėjo jau be maišo. Prie jo žmona neminėjo, kad R. būtų atnešusi tėvui cigarečių. Kaip dabar jau žino, R. atvežė ne tą maišą, o maišą, kuriame buvo cigaretės ir viskio butelis tėvui. Po to jis pats ėjo pas žmonos tėvą to maišo ieškoti, bet tėvas sakė, kad to maišo jau nėra. Jis suprato, kad tėvas tą pačią dieną užėjo pas juos, užsikabino koja už maišo ir nusinešė tą maišą, kuriame buvo alkoholis ir cigaretes, pas save į namus. Nežino, kas paliko pas juos maišą su ginklu. Pas juos daug žmonių lankėsi, buvo labai daug meistrų, buvo mokymai pas juos name. Jie lauko durų nerakina, nes tėvas nuolat vaikšto, pečių kūrena. Name pas juos lankėsi ir R. draugas. Lopšiu, kai persikėlė į namą, nebesinaudojo, ten jis jį uždėjo, užsegė, kad nedulkėtų (1 t., b. l. 171-174).

6.2.2. Perskaičius šiuos parodymus, liudytojas nurodė, kad šie parodymai teisingi. Pareigūnams namo duris atidarė močiutė J. L., kuri pas juos gyveno nuolatos. Jis ir jo žmona kratos protokolą pasirašė, po protokolu jo ir jo žmonos parašai. Protokolą jis ir žmona skaitė 3-4 kartus, jo išsilavinimas aukštasis.

6.3. Liudytojas A. L. parodė, kad jam paskambino dukra R. ir pasakė, kad turi jam iš Anglijos lauktuvių, kurias paliks R. Ž. namo koridoriuje. Tą pačią dieną jis jas ir pasiėmė. Iš pradžių tą dieną buvo blaivus. Lauktuvės buvo padėtos koridoriuje prie durų, sudėtos į maišelį. Maišelis buvo medžiaginis, lyg mėlynos spalvos.

6.3.1. Liudytojo A. L. parodymai, duoti Kauno apylinkės teisme teismo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, buvo perskaityti Kauno apygardos teismo teisiamojo posėdžio metu, kuriuose jis parodė, kad praeitą pavasarį dukra R. jam atvežė lauktuvių, t. y. butelį viskio ir cigarečių „Festo“ bloką. Viską jis parsinešė pas save namo, paskambino A., kad ateitų. Atėjus A., abu gėrė, butelis buvo pusės litro. Lauktuves R. jam padėjo name, koridoriuje prie durų, ant grindų, tik įėjus pro lauko duris. Viskas sudėta buvo į kažkokį medžiaginį maišiuką, kuris po to nežinia kur dingo. Gal A. maišiuką paėmė. Kitą dieną atėjo pas jį žentas, ieškojo to maišo, bet nerado. Kas buvo ant to maišiuko nupiešta – nežino. Draugas A. maišo irgi nerado pas save (1 t., b. l.174-175).

6.3.3. Perskaičius šiuos parodymus, liudytojas A. L. nurodė, kad parodymai teisingi. Patvirtino, kad koridoriuje buvo tik vienas maišelis.

6.4. Liudytojas A. S. nurodė, kad su A. L. draugauja, eina kartu žvejoti. Jam užėjus pas A. L. paimti meškerės, šis jam pasakė, kad turi dovanų nuo dukros. Tada jie išgėrė buteliuką, jis pasiėmė meškerę ir grįžo namo. Ikiteisminio tyrimo metu jo klausė apie kažkokį medžiaginį maišelį, džinsinį, tačiau jis jokio maišelio nematė.

6.4.1. Liudytojas A. S. parodymai, duoti Kauno apylinkės teisme teismo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, buvo perskaityti Kauno apygardos teismo teisiamojo posėdžio metu, kuriuose jis parodė, kad su A. L. kartu žvejoja, kartais susitinka ir išgeria, parūko kartu. 2017 m. kovo mėnesio viduryje ar pabaigoje buvo toks atvejis, kai A. jam paskambino ir paprašė pataisyti jam meškerę. Pasakė, kad turi užsienietiško pilstuko, kurį gavo dovanų. Jam nuėjus, jie išgėrė, jis paėmė A. meškerę taisyti su visomis detalėmis, sudėjo viską į kažkokį maišą ir išėjo. Po to A. jam paskambino po kokių 3-4 dienų ir prašė atiduoti jam tą džinsinį maišą. Jis nesuprato, kokį maišą, nes pas save tokio nerado. Pas jį visi maišai celofaniniai. A. meškerė buvo sustumiama, todėl tilpo į maišą, tik neatsimena, koks buvo tas maišas, ar „Maxima“, ar koks kitoks. A. sakė, kad maišas turi būti džinsinis, bet tikrai neatsimena, kokiame maiše nešėsi meškerę namo (1 t., b. l. 176).

6.4.2.Perskaičius šiuos parodymus, liudytojas nurodė, kad pas A. L. buvo ar prieš Kalėdas, ar po Kalėdų, tiksliai nepamena. O gal jis sakė, kad tai Velykinė dovanėlė. Išeidamas iš A. L., pasiėmė meškerę, nes žadėjo ją sutvarkyti, meškerę įdėjo į maišelį, kadangi ji buvo sulaužyta. Tai buvo paprastas prekybos centro celofaninis maišelis, 30x45 cm dydžio. Su A. L. jokios kalbos apie maišo grąžinimą nebuvo. Jokio džinsinio maišelio neturėjo, jis ir A. L. pasakė, kad neėmė ir pas jį nematė to džinsinio maišelio. Tikrai pamena, kad tai buvo celofaninis maišelis. Pas A. L. atėjo apie pietus, tačiau tiksliai nepamena. A. L. jam sakė, kad dukra grįžo ir jam atvežė dovanėlę. Butelis buvo plastmasiniame maišelyje, dar tam maišelyje buvo blokas cigarečių.

6.5. Iš 2017-03-28 kratos protokolo matyti, kad, atliekant kratą gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrėjus prieškambaryje esančią spintą, ant spintos viršaus rastas pilkos spalvos krepšys, krepšio viduje rastas pistoletas GLOCK 19C Nr. (duomenys neskelbtini) su dėtuve, kurioje yra 14 šovinių 9×19 kalibro. Šiame krepšyje taip pat rasta 2 vnt. raudonos spalvos dėžučių, kuriose yra 92 vnt. 9×12 kalibro ,,Luger“ šovinių ir žalios spalvos plastiko dėžutė su užrašu ,,RCBS“, kurioje yra 19 vnt. 38 kalibro SPL šovinių. Kratos protokole nurodyta, kad namo šeimininkė R. Ž. paaiškino, kad šiandien, t. y. 2017-03-28 apie 13-14 val., į jos namus, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atvykusi sesuo R. L., nešina pilkos spalvos krepšiu. Užtrukusi apie 10 min., R. L. iš namo išėjo be krepšio. R. L. krepšį galimai paliko prieškambaryje, nes į vidų, į kambarius nėjo. Kas yra R. L. krepšyje, R. Ž. teigė nežinanti (1 t., b. l. 26-35).

6.6. Specialisto išvadoje Nr. 140-(1980)-IS1-3519 nurodyta, kad tirti pateiktas pistoletas yra tinkamas šaudyti pramoninės gamybos (Austrija) 9 mm kalibro 19-o C modelio pistoletas „GLOCK“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 9 mm kalibro Luger šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šis pistoletas yra pusiau automatinis trumpasis šaunamasis ginklas ir priskiriamas B kategorijos ginklams. Tirti pateikti devyniolika šovinių žalios spalvos plastikinėje dėžutėje yra tinkami šaudyti šaudmenys - pramoninės gamybos, .38 kalibro .38 Special šoviniai, kurie skirti B kategorijos šaunamiesiems ginklams. Šie šoviniai nėra skirti tirti pateiktam pistoletui ir jų negalima iššauti iš šio ginklo. Tirti pateikti šimtas šeši šoviniai yra tinkami šaudyti šaudmenys - pramoninės gamybos, 9 mm kalibro Luger (9x19) šoviniai, kurie yra skirti A, B ir C kategorijų šaunamiesiems ginklams. Šie šoviniai yra skirti ir tirti pateiktam pistoletui bei juos galima iššauti iš šio ginklo (1 t., b. l. 68-71).

6.7. Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokoluose nurodyta, kad pavyzdžiai lyginamajam tyrimui buvo paimti iš J. R. M., R. L., R. Ž., R. Ž. (1 t., b. l. 38-40, 41-43, 44-45, 46-47, 48-49, 50-51, 52-53, 54-55).

6.8. Iš specialisto išvados Nr. 140-(1980)-IS1-5802 matyti, kad ant tirti pateiktų pistoleto Glock 19 C, Nr. (duomenys neskelbtini), ir dėtuvės, paimtų 2017-03-28 atliekant kratą (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 1-5), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateiktos rankinės, paimtos 2017-03-28 atliekant kratą (duomenys neskelbtini), rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 7), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 6), iš kurių asmens tapatybei nustatyti tinkami yra vienos moters biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su R. L. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų R. L. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000000000001 proc. Šoviniai yra netinkamas objektas lytėjimo pėdsakų DNR tyrimui atlikti, todėl tirti pateikti 92 vnt. 9 mm kalibro Luger šovinių, 19 vnt. 38 kalibro SPL šovinių ir 14 vnt. 9 mm kalibro šovinių (išimti iš dėtuvės), paimti 2017-03-28 atliekant kratą (duomenys neskelbtini) tiriami nebuvo. Nuo tirti pateiktų trijų dėžučių, paimtų 2017-03-28 atliekant kratą (duomenys neskelbtini), nuoplovos lytėjimo pėdsakų DNR tyrimui atlikti nedarytos, kad nebūtų sunaikinti pirštų pėdsakai daktiloskopiniam tyrimui atlikti (1 t., b. l. 64-66).

6.9. Specialisto išvadoje Nr. 140-(1980)-IS1-3277 nurodyta, kad rankų pėdsakai, išryškėję ant pistoleto, šovinių dėtuvės, 2 vnt. raudonos spalvos dėžučių su 92 vnt. šovinių, žalios spalvos šovinių dėžutės su 33 vnt. šovinių, paimtų 2017-03-28 atliekant kratą, (duomenys neskelbtini), asmeniui identifikuoti netinka (1 t., b. l. 78-79).

6.10. Kaip liudytojai pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo apklausti policijos pareigūnai, atlikę kratą Ž. name adresu (duomenys neskelbtini). Liudytoja L. M. nurodė, kad ji, kaip FNTT vyriausioji tyrėja, dalyvavo kratoje ir pildė kratos protokolą. Krata buvo atliekama gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), galbūt (duomenys neskelbtini) gatvėje, tikslaus adreso nežino. Ji vyko kartu su V. J. ir Ž. B. daryti kratos, dar buvo vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistas. Atvykus daryti kratą, be pareigūnų name buvo moteris ir jos sutuoktinis, vardų ir pavardžių nepamena. Buvo ieškota nutartyje nurodytų daiktų, dokumentų, pinigų. Kratos metu buvo rastas šaunamasis ginklas. Jiems perskaičius nutartį dėl kratos ir pateikti tai, kas nurodyta nutartyje ir kitus daiktus, kurie yra draudžiami, namo šeimininkai pasiūlė nueiti į prieškambarį, didesnę iniciatyvą rodė moteris. Ji paaiškino, kad buvo atvykusi jos sesuo, kol ji migdė vaiką, buvo įėjusi trumpam į koridorių, užtruko neilgai. Taip pat nurodė, kad sesuo rankose turėjo krepšį, kažkiek užtrukusi, ši išvažiavo. Namo savininkė sakė, kad seserį atvežė sugyventinis, bet į namą jis nebuvo įėjęs. Sesuo iš namo išėjo jau be krepšio. Šeimininkė paaiškino, kad galimai sesė kažką paliko. Nutarus koridoriuje, prieškambaryje viską apžiūrėti, buvo rastas krepšys ir krepšyje – ginklas, dėtuvė ir daug šovinių. Krepšys buvo paliktas aukštai, ant spintos, įdėtas vežimėlio lopšyje.

6.10.1. Perskaičius kratos protokolą, liudytoja nurodė, kad, apklausiant galėjo būti netiksli, kratos protokole viskas surašyta tiksliai. Moteris, namo šeimininkė minėjo, kad jos sesuo R. L. atvykusi rankose turėjo krepšį. Netrukus ji pasišalino jau be krepšio. Minėjo, kad buvo migdomas vaikas, dėl tos priežasties moters sesuo nėjo toliau. Kratos protokolą pildė ji, vėliau padarė nuotraukas. Visa, kas surašyta kratos protokole, yra teisinga. Šeimininkė pasakė, kad ji su seserim buvo išėjusi į lauką parūkyti, nurodė, kad sesuo iš namo išėjo be krepšio. Apie jokias lauktuves, kurias galėjo atnešti R. L., šeimininkė nekalbėjo. Radus ginklą, reakcija buvo natūrali tiek šeimininkės, tiek jos vyro. Jai jų elgsena pasirodė rami, be didelės nuostabos. Krata vyko sklandžiai, namo šeimininkai buvo geranoriškai nusiteikę, į viską reagavo ramiai, geranoriškai. Jiems paprašius pateikti viską ką turi, pokalbis išsirutuliojo apie seserį ir krepšį. Ji mano, kad namo šeimininkė žinojo apie viską. Ji turbūt galvojo, kad darant kratą, jie krepšį gali rasti. Tą krepšį prisiminė namo šeimininkai, bet iniciatyva buvo labiau iš moters. Tai, kas buvo rasta, viskas buvo nufotografuota, nepamena, ar ginklas turėjo specialią dėtuvę ginklui įdėti. Namo šeimininkė minėjo, kad sesuo atvyko netikėtai, su jauduliu, sunerimusi. Buvo kalba, kad ši skubėjo. Tą dieną, kai vyko krata, prie namo, į kurį jie vėliau važiavo daryti kratą, matė automobilį, kurį vairavo šeimininkės sesers sugyventinis. V. J. jai atnešė tą krepšį su ginklu, kartu buvo Ž. B. ir namo šeimininkė, ji pati tuo metu prieškambaryje nebuvo. Namo šeimininkė patvirtino, kad tai tas pats krepšys, kurį atnešė sesuo R. L.. R. Ž. paaiškino, kad tas ginklas atvežtas sesers ir tas ginklas priklausė sesers draugui. Namo šeimininkė kalbėjo, kad jos sesers sugyventinis nebuvo geras sesei. Ji tarsi nepateisino gyvenimo su juo. Atvykus daryti kratą, į namus buvo įleisti iš karto, juos įleido moteris, kuri gyvena kartu. Buvo susiskambinta su namo šeimininke, grįžtančios šeimininkės jie laukė namo viduje, tarp holo ir svetainės. Ta moteris, kuri juos įleido, visada buvo šalia.

6.10.2. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos L. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose ji nurodė, kad kartu su bendradarbiais V. J. ir Ž. B. 2017-03-28 atliko sankcionuotą kratą R. Ž. vardu registruotame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Kratos metu dalyvavo savininkė R. Ž. ir jos sutuoktinis R. Ž.. Prieš pradedant kratą, R. ir R. Ž. buvo duota teismo nutartis ir pasiūlyta supažindinti su nutartimi kratai daryti, kurią jie patys perskaitė ir pasirašė. Tuomet buvo paprašyta pateikti nutartyje nurodytus daiktus. Kaip pamena, namo savininkė R. Ž. jiems pasakė, kad šiandien, t. y. kratos atlikimo dieną, apie pietus, jai migdant dukrytę, į jos namus atvyko sesė R., kuri buvo užėjusi tik į prieškambarį ir į svetainės kambarį. Taip pat ji paaiškino, jog buvo pastebėjusi, kad sesė R. ateidama savo rankose turėjo pilkos spalvos krepšį, o po kelių minučių išeidama iš jos namų, krepšio neturėjo. Tai pasakiusi, R. nuėjo į prieškambario patalpą ir ten esančioje spintoje pradėjo vartyti daiktus, ieškodama galimai palikto sesers krepšio. Tuo pat metu jos sutuoktinis, pasilipęs ant kėdės, nuiminėjo nuo spintos viršaus esančius daiktus. Netrukus tarp jo nuimtų daiktų visi pamatė pilkos spalvos džinsinį krepšį su rankenomis, širdies atvaizdu. R., pamačiusi šį krepšį, iš karto patvirtino, kad tai tas pats krepšys kuriuo nešina atėjo sesė R.. Po to, visiems kratos metu dalyvaujantiems asmenims matant, iš krepšio buvo išimti šoviniai ir pistoletas. Rasti daiktai (krepšys, šoviniai, pistoletas) buvo nufotografuoti ir išimti prie kratos protokolo (1 t., b. l. 81-82).

6.11. Liudytojas V. J. nurodė, kad jis, kaip FNTT vyriausiasis tyrėjas, maždaug prieš du metus, panašiu metu, važiavo pagal nutartį atlikti kratą. Kartu važiavo L. M. ir Z. B., dar buvo vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistas. Važiavo į (duomenys neskelbtini) tikslaus adreso nežino. Buvo vakaras. Atvažiavus į nutartyje nurodytą vietą, šeimininkų nebuvo namuose, buvo pagyvenusi moteris su mažu vaiku. Šeimininkų atrodo laukė lauke, nepamena, laukė gal pusvalandį, ar 10 minučių, tiksliai nepamena. Grįžo namo šeimininkė R. Ž., nepamena viena ar su vyru. Krata buvo pradėta daryti, abiem sutuoktiniams dalyvaujant. Nutartis buvo paskelbta kambaryje ir pasiūlyta pateikti nutartyje nurodytus daiktus, dokumentus. Jiems buvo pateikti dokumentai, susiję su nekilnojamu turtu, pakartotinai paklausus, ar daugiau nieko nėra, šeimininkė pasakė, kad buvo atvykusi sesuo, atsivežė tašę, o išėjo be jos. Tiek vyras, tiek R. Ž. nuėjo žiūrėti į prieškambarį. Ten buvo prieškambario spinta. Pirma ėjo R. Ž., kartu ėjo jos sutuoktinis, jis ėjo iš paskos. R. Ž. atidarė spintos duris, pasižiūrėjo. Jos vyras, pasidėjęs kėdę, palypėjo aukštyn ir nukėlė nuo spintos viršaus krepšį. Ten buvo vaikiško vežimėlio lopšys ir jame buvo įdėtas krepšys. Viskas buvo nufotografuota. Tas krepšys buvo ant spintos. R. Ž. paminėjo apie R. L. atvažiavimą. Ji tik paminėjo, kad sesuo turėjo krepšį, jos išėjo parūkyti ir sesuo išėjo be krepšio. Krepšys buvo su rankenom, lyg džinsinis. R. Ž. patvirtino, kad tai tas pats krepšys, kurį atsinešė R. L.. Krepšyje jie rado šovinių dėžutę, ginklą, viską išėmė, suskaičiavo, aprašė, pasirašė. Ž. sakė, kad ginklas ne jų, kad atnešė R. L., jie buvo nustebę pamatę, kas yra tame krepšyje. Krepšyje buvo dar kažkoks skudurėlis, jis buvo paimtas kartu su krepšiu. Ginklą apžiūrėjo mūvėdamas pirštines, tik pirmą dėžutę išėmė be pirštinių.

6.11.1. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo V. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis nurodė, kad kartu su bendradarbiais, tyrėjais L. M. ir Ž. B., pagal teismo sankcionuotą nutartį, kaip ir nurodyta surašytame kratos protokole, 2017-03-28 19.40- 22.10 val., atliko kratą R. Ž. vardu registruotame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini). Kratos metu dalyvavo savininkė ir jos sutuoktinis R. Ž.. Prieš pradedant aktyvius kratos veiksmus (patalpų ir juose esančių daiktų apžiūrą) tiek R., tiek ir R. buvo supažindinti su nutartimi kratai daryti, kurią patys atidžiai perskaitė ir pasirašė. Tuomet buvo paprašyta pateikti nutartyje minimus R. L. priklausančius grynuosius pinigus, daiktus ir dokumentus. Atkreipia dėmesį į nutartyje minimus ikiteisminio tyrimo metu nustatytus faktinius duomenis, kad, atliekant sesers R. Ž. sesers R. L. telefoninių pokalbių kontrolę, juose buvo ne kartą minima apie sesers namuose laikomą didelę pinigų sumą. R. pasakė, kad gal sesė turėjusi galvoje apie jiems paskolintus 11000 eurų grynais namo įrengimui, kuriuos R., pardavęs savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), grąžino bankiniais pavedimais. Ji išėmusi iš svetainėje esančios komodos stalčiaus, pateikė šio buto įsigijimo bei pardavimo dokumentus. Po to dar kartą paraginus prisiminti, ar iš tiesų daugiau nėra jokių teismo nutartyje minimų ieškomų daiktų, R. Ž. pasakė, kad šiandien, t. y. kratos atlikimo dieną, 2017-03-28 apie 13-14 val. buvo atvažiavusi sesė R., kuri buvo užėjusi tik į prieškambarį ir svetainės kambarį. Pastebėjusi, kad sesė atėjo su pilkos spalvos krepšiu, o išvažiavo jau be krepšio. Tai pastebėjusi, nes, prieš išvažiuojant sesei, abi lauke rūkė. Tuomet nuėjus į prieškambarį, R. pradėjo versti daiktus, esančius prieškambario spintoje, o R., pasilypėjęs ant kėdės, apžiūrai padavinėjo ant spintos buvusius daiktus. Pradėjus nuo artimiausio kampo, pradžioje nieko reikšmingo nebuvo, tačiau pasistūmėjus prie ant spintos buvusio lopšio, R. padavė džinsinį pilkos spalvos krepšį su rankenomis, širdies atvaizdu ir kažkokiu tai užrašu. R., pamačiusi krepšį, iš karto patvirtino, kad tai tas pats krepšys, kuriuo nešina atėjo sesė R. L.. Po to, visiems matant, svetainės kambaryje ant stalo, prie kurio buvo rašomas kratos protokolas, apžiūrėjus krepšio turinį, iš krepšio buvo išimti šoviniai ir pistoletas. Visa tai atliko jis pats asmeniškai. Pirmiausia išėmė ir ant stalo padėjo dvi popierines dėžutes su 9x19 kalibro „Luger“ šoviniais. Po to matydamas, kad tai šaudmenys, nenorėdamas užteršti galimų įkalčių savo pirštų pėdsakais, tolimesnę krepšio turinio ir jame surastų šaudmenų ir pistoleto apžiūrą atliko jau su guminėmis pirštinėmis. Taigi, jau su pirštinėmis iš krepšio išėmė žalios spalvos dėžutę su joje buvusiais 38SPL kalibro šoviniais bei pistoletą „GLOCK 19c“ su dėtuve, kurioje buvo 14 vnt. 9x19 kalibro šovinių. Surašant kratos protokolą, buvo atidarytos ir popierinės dėžutės ir suskaičiuoti šoviniai (jų neliečiant). Viena šovinių dėžutė, kurioje telpa 50 vnt., buvo pilna, tokioje pat antroje trūko 8 šovinių (buvo 42 vnt.), apkaboje buvo 14 vnt., taigi viso buvo surasta 106 vnt. 9x19 kalibro šovinių, bei 19 vnt. 38SPL kalibro šovinių ir pistoletas „GLOCK 19c“. Pakuojant, iš dėtuvės išimti šoviniai buvo sudėti į žalios spalvos plastmasinę dėžutę, kurioje buvo 38SPL kalibro šoviniai ir dar liko laisvos vietos ir, kad nebūtų pažeisti galimai ant jų buvę pėdsakai. Nufotografavus, visi minėti daiktai, įskaitant ir krepšį, buvo supakuoti į paimtiems daiktams pakuoti skirtą paketą ant kurio pasirašė kratos metu dalyvavę R. Ž. ir R. Ž.. Dar galėti paminėti, kad kartu su krepšiu buvo paimtos ir jame buvusios dvi šluostės (skudurėliai), kurios į kratos protokolą įrašytos nebuvo. Taip pat R. Ž., aiškindama krepšio su jame rastais daiktais atsiradimo jos namuose aplinkybes, paminėjo, kad sesė R. buvo atvažiavusi su draugu J. M., kuris sėdėjo anapus tvoros, prie vartų stovinčiame automobilyje. R. krepšio padėjimo momento nemačiusi ir kad palieka krepšį, sesė jai neva nesakiusi. R. ir R. sakė, jog leidimų laikyti ir nešiotis ginklą jie neturi (1 t., b. l. 84-86).

6.12. Liudytojas Ž. B. nurodė, kad nepamena nei datos, nei vietos, kur buvo atliekama krata. Dalyvavo dar du jo bendradarbiai L. M. ir V. J., taip pat vaikų teisių skyriaus pareigūnas. Kratą atliko apie 17 val., krata buvo atliekama name. Atvyko prie namo, turėdami teismo nutartį kratai atlikti, į namą įleido savininkai, nors to tiksliai nepamena. Kratą atliekant, dalyvavo savininkai vyras ir žmona. Paskelbus nutartį, kai savininkai susipažino su nutartimi, šeimininkas nuvedė juos į prieškambarį ir išėmė maišą, kuriame buvo ginklas. Tiksliai pasakyti negali, bet atrodo, kad šeimininkas parodė, nukėlė nuo viršaus krepšį. Krepšys buvo ant lentynos kažkokiame vaikiškame vežimėlyje. Kažkas atnešė kėdę. Krepšys buvo medžiaginis, jame buvo rastas ginklas, šoviniai, dėtuvė. Viskas buvo smulkiai aprašyta. Moteris sakė, kad tą krepšį atnešė jos sesuo ir paprašė palaikyti. Mano, kad ginklas nebuvo įrašytas nutartyje, kaip ieškomas daiktas. Tiksliai negali pasakyti, bet atrodo, kad ginklas buvo įvyniotas į skudurą.

6.12.1.Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo Ž. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis nurodė, kad kartu su bendradarbiais, tyrėjais L. M. ir V. J. 2017-03-28 atliko kratą R. Ž. verdu registruotame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Atliekant kratą dalyvavo savininkė R. Ž. ir jos vyras R. Ž.. Prieš pradedant kratą, R. ir R. Ž. buvo supažindinti su teismo nutartimi ir pasiūlyta pateikti nutartyje nurodytus daiktus. Kaip pamena, namo savininkė R. Ž. jiems pasakė, kad tą pačią dieną, t. y. kratos atlikimo dieną, apie pietus, į jos namus atvyko jos sesuo R., kuri buvo užėjusi tik į prieškambarį ir į svetainės kambarį. Taip pat paaiškino, kad sesuo R. ateidama turėjo pilkos spalvos krepšį, o po kelių minučių išeidama iš jos namų, krepšio neturėjo. Iš karto tai pasakiusi, R. nuėjo į prieškambario patalpą ir ten ėmė vartyti daiktus, ieškodama galimai palikto sesers krepšio. Tuo pat metu jos sutuoktinis pradėjo nuiminėti nuo prieškambaryje stovinčios spintos ten gulinčius daiktus. Netrukus tarp nuimtų daiktų visi pamatė džinsinį, pilkos spalvos krepšį su rankenomis. R., pamačiusi šį krepšį, iš karto paaiškino, kad tai tas pats krepšys, su kuriuo atėjo sesė R.. Po to, visiems kratos metu dalyvaujantiems asmenims matant, buvo apžiūrėtas krepšys ir jo turinys. Krepšyje buvo rasti šoviniai ir pistoletas. Krepšys, šoviniai ir pistoletas buvo nufotografuoti ir išimti prie kratos protokolo (1 t., b.1.88-89).

6.12.2. Perskaičius šiuos parodymus, liudytojas nurodė, kad savo duotus parodymus patvirtina, tada visas aplinkybes prisiminė geriau. Kalba buvo apie vieną krepšį, t. y. kad šeimininkės sesuo atsinešė vieną krepšį. R. Ž. minėjo, kad sesuo buvo užėjusi tik į prieškambarį. Jis kratos protokolą pasirašė, jame buvo surašyta apie sesers apsilankymą iš namo savininkės žodžių.

6.13. Liudytoja R. Ž. pirmosios instancijos teisme atsisakė duoti parodymus. Teismas ištyrė jos parodymus, duotus Kauno apylinkės teisme teismo posėdžio metu, BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu perskaitydamas Kauno apygardos teismo teisiamojo posėdžio metu, kuriuose ji parodė, kad R. L. yra jos sesuo, 2017 m. jie baiginėjo statyti namą, nes prieš tai gyveno bute, todėl name vyko remonto darbai, būdavo daug žmonių, meistrų, vyko vidaus ir lauko remonto darbai, buvo tvarkomas ir garažas, tada 2017 m. kovo 28 dieną apie pietus buvo atvažiavusi ir jos sesuo, tuo metu ji pati antrame namo aukšte migdė savo vaiką. Ji lipo žemyn iš antro aukšto ir sutiko sesę, kuri jau buvo namo viduje pirmo aukšto koridoriuje ir kambaryje. Namo durų jie nerakino. Sesuo stovėjo, po ranka laikė pasikišusi kažkokį medžiaginį maišą. Sesuo paprašė ko nors atsigerti, tai ji jai pasakė, kad eitų į virtuvę ir atsigertų, nes ji eina į tualetą. Kai ji išėjo iš tualeto, sesuo stovėjo virtuvėje, pakvietė ją eiti parūkyti. Išėjus parūkyti, sesuo rankose jau nieko neturėjo. Jos rūkė, kalbėjosi. Sesuo buvo viena, jos draugas tada neužėjo į namą, liko laukti mašinoje. Paklausus sesers, kodėl neužėjo draugas, sesuo paaiškino, kad jis kalba telefonu. Parūkius ir pakalbėjus, sesuo išėjo, matė ją nueinančią. Apie krepšį tada ji visai negalvojo, pamiršo, neatkreipė į tai dėmesio. Krepšį prisiminė tik tada, kai jau buvo pareigūnai. Sesuo dažnai atvažiuodavo pas juos trumpam, tai maisto atveždavo, tai vaiką lankydavo. Tą dieną sesuo buvo kažkokia liūdna, skubėjo. Tą dieną ji buvo namuose, tik vakare su vaiku vyko pasiimti mamą iš R. namų ir ketino nuvežti mamą į šios namus (duomenys neskelbtini). Privažiuojant prie R. namų, ji skambino mamai, bet ši neatsiliepė, prie R. namų ji iš karto pamatė „Aro“ pareigūnus. Jos niekas nestabdė, bet išvažiuoti iš teritorijos ji negalėjo, nes buvo užsidarę vartai. Ji paskambino vyrui, kaip tik tuo metu jai paskambino iš FNTT, pasakė, kad jos laukia namuose. Su vyru grįžus į namus, namuose buvo FNTT pareigūnai – trys vyrai ir moteris, jie laukė virtuvėje prie stalo, namuose dar buvo jų močiutė. Pareigūnai prisistatė, davė skaityti nutartį, VTAS atstovas išvyko. Pareigūnai prašė R. ir D. daiktų, ieškojo pinigų, neminėjo, kokios valiutos. Taip pat prašė visokių dokumentų, banko kortelių, pasakė, kad darys kratą, todėl jie turi patys viską atiduoti, ką turi namuose draudžiamo, kas surašyta protokole. Jokių pinigų jie neturėjo, atnešė savo kompiuterius, davė telefonus, parodė buto pardavimo sutartį. Pareigūnai klausė, ar sesuo, D. jai ko nors neatnešė. Tada ji ir prisiminė apie sesers krepšį, viską pasakė pareigūnams, t. y. kad tą dieną sesuo atėjo su krepšiu, o išėjo jau laisvomis rankomis. Tada visi ėjo per visas patalpas, visą spintą apžiūrėjo, bet ten nieko nerado. Tada jos vyras atsinešė kėdę. Jų kėdės truputį supasi, todėl pareigūnai lipti bijojo. Vyras, užlipęs ant kėdės, viską ėmė nuo spintos viršaus ir rodė pareigūnams. Parodė ir vežimo lopšį, kurio jie jau seniai nebenaudojo. Vyras atsegė lopšio brezentą, kišo į vidų ranką ir tada ten kažką rado. Vyras ištraukė tą susuktą krepšį, jį padavė pareigūnams, o ji pasakė, kad krepšys – sesers. Ji anksčiau buvo mačiusi tokį tamsų krepšį pas seserį, taip pat pas mamą tokį matė, tokius krepšius duoda su pirkiniais rūbų ar batų parduotuvėse „(duomenys neskelbtini)“. Tokie krepšiai neparduodami. Krepšį pareigūnas pravėrė, į jį pasižiūrėjo ir atsinešė į svetainę ant stalo. Iš krepšio ištraukė kažkokius skudurus. Tada pareigūnas paprašė pirštinių, ji net nežino, iš kur jis gavo gumines pirštines, neatsimena, bet žino, kad pareigūnas užsidėjo pirštines. Ji jam jų nepadavė. Pareigūnas viską ėmė iš krepšio su pirštinėmis. Po tų įvykių ji su vyru kalbėjosi apie tai su jos sese. Ši pasakė, kad ne ji tą ginklą jiems atnešė, sesuo aiškino, kad ji tada paliko pas juos tėvui cigaretes ir butelį, o ne ginklą. Tėvas gyvena šalia, jis kas dieną pas juos ateina pečių kurti, bet kada gali pas juos ateiti. Sesuo sakė, kad krepšį paliko prie durų, o tėvas tą krepšį pasiėmė (1 t., b. l. 163-166).

6.14. Liudytoja R. D. pirmosios instancijos teisme atsisakė duoti parodymus. Teismas ištyrė jos parodymus, duotus Kauno apylinkės teisme teismo posėdžio metu, BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu perskaitydamas Kauno apygardos teismo teisiamojo posėdžio metu, kuriuose ji parodė, kad R. L. yra jos dukra. Ginklas buvo rastas pas kitą jos dukrą R. namuose kratos metu. Pas R. name tuo metu buvo labai daug žmonių, dirbo daug darbininkų, name vyko mokymai. R. jau 5 metai turi draugą užsienietį, kuris yra vedęs. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), kartais ateina pas dukrą R. pažiūrėti mergaitę. Žino, kad R. tėvas kūrena name pečių. Krata buvo atlikta kovo 26-27 d. Ji tada buvo namuose pas R.. Su pareigūnais po to vyko į Rokus. Vyko R. draugo sulaikymas, sulaikymą vykdė „Aras“, FNTT. Tą vakarą buvo sulaikytas tik D. R. M., kuris yra iš Didžiosios Britanijos. Jokio ginklo ji pati pas D. niekada nematė (1 t., b. l. 175-176).

6.15. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Jungtinės Karalystės pareigūnų pateiktą informaciją Teisinės pagalbos prašyme, kuriame nurodyta, kad J. R. M. vadovauja organizuotai nusikalstamai grupuotei, kuri importuoja didelius kokaino kiekius į Angliją ir Velsą. Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijų disponuojamais duomenimis, dalis organizuotos grupės narių, nusikalstamų veikų realizavimo tikslais pastoviai lankosi Lietuvos Respublikoje, palaiko glaudžius ryšius su Lietuvos Respublikos piliete R. L., kuri galimai yra bendrininkė, atsakinga už organizuotos grupės ryšių plėtojimą bei palaikymą Lietuvos Respublikoje. 2017 m. kovo 28 d. buvo atliekamos kratos Kauno mieste, susijusios su ikiteisminiu tyrimu ir gautu Teisinės pagalbos prašymu. 2017 m. kovo 28 d., pagal 2017 m. kovo 27 d. Kauno apylinkės teismo teisėjo nutartį atliekant kratą patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiose R. Ž., apie 20.10 val. prieškambaryje ant spintos viršaus rastas laikomas, neturint leidimo, šaunamasis ginklas - pistoletas Glock 19 C Nr. (duomenys neskelbtini), su dėtuve, kurioje buvo 14 šovinių 9x19 kalibro. Ginklas buvo įdėtas į pilkos spalvos krepšį. Krepšyje taip pat buvo rasti 2 vnt. raudonos spalvos dėžučių, kuriose buvo 92 vnt. 9x12 kalibro „Luger“ šovinių ir žalios spalvos plastiko dėžutė su užrašu „RCBS“, kurioje buvo 19 vnt. 38 kalibro SPL šovinių (1 t., b. l. 13-14).

7. Baudžiamojoje byloje nekyla abejonių dėl medžiaginio maišelio, kuriame buvo nusikalstamos veikos aprašyme nurodytas šaunamasis ginklas ir šaudmenys, radimo kratos metu pas R. ir R. Ž. gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini) fakto, kuris patvirtintas kratos protokolu, kratą atlikusių policijos pareigūnų, apklaustų kaip liudytojų, parodymais, specialistų išvadomis apie kratos metu rastų šaunamojo ginklo ir šaudmenų pobūdį ir kiekį. Nors apeliantas skunde ginčija procesinio veiksmo – kratos atlikimo teisėtumą ir kelia klausimą dėl to, kad dėl procesinio veiksmo atlikimo metu padarytų esminių pažeidimų šiuo veiksmu gautais duomenimis, kaip įrodymais, negalima vadovautis, priimant apkaltinamąjį nuosprendį R. L. atžvilgiu, teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka.

Žemesnės instancijos teismas

7.1. Pirmiausia, pažymėtina, kad minėtus argumentus nuteistosios gynėjas išsakė jau pirmosios instancijos teisme, tačiau teismas skundžiamame nuosprendyje juos motyvuotai atmetė. Teismas nurodė, kad, atliekant kratą, BPK 149 straipsnyje numatyta kratos atlikimo tvarka pažeista nebuvo – į gyvenamąsias patalpas pareigūnai pateko įleisti nuolatinės namo gyventojos J. L., krata buvo pradėta daryti, dalyvaujant namo savininkei R. Ž. ir jos sutuoktiniui R. Ž., kratos protokole užfiksuota kratos eiga, jame užrašytas R. Ž. paaiškinimas apie kratos metu rasto maišelio priklausomybę, nežinant, kas yra maišelyje; kratos rezultatai buvo fotografuojami, kratos protokolą pasirašė visi joje dalyvavę asmenys, jokių pastabų protokolo turiniui nebuvo pareikšta. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad R. L. tuo metu jokie įtarimai pareikšti nebuvo.

7.2. Apeliantas apeliaciniame skunde, kaip kratos atlikimo esminius pažeidimus įvardina tai, kad nutartis atlikti kratą buvo priimta kitame ikiteisminiame tyrime, pradėtame pagal Jungtinės Karalystės teisinės pagalbos prašymą J. R. M. atžvilgiu ir teismas nutartimi leido daryti kratą, siekiant surasti ir paimti su kitu ikiteisminiu tyrimu Nr. (duomenys neskelbtini) susijusius daiktus ir dokumentus – nuteistajai ar jos sugyventiniui J. R. M. priklausančius grynuosius pinigus, kitus su ikiteisminiu tyrimu susijusius daiktus ir dokumentus, t. y. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi leista daryti kratą, siekiant surasti ir paimti ne šaunamą ginklą ir šaudmenis. Nors su apelianto argumentu, kad 2017 m. kovo 27 d. Kauno apylinkės teismo teisėjo nutartimi buvo leista atlikti kratą, siekiant surasti ir paimti su kitu ikiteisminiu tyrimu Nr. (duomenys neskelbtini) susijusius daiktus ir dokumentus, aplinkybė, kad kratos metu buvo rasti daiktai, neįvardinti nutartyje – šaunamasis ginklas ir šaudmenys, nesąlygoja procesinio veiksmo – kratos neteisėtumo.

Žemesnės instancijos teismas

7.3. BPK 149 straipsnio, reglamentuojančio kratos ir poėmio tvarką, 6 dalyje numatyta, kad darantis kratą ar poėmį pareigūnas turi teisę paimti tik tuos daiktus ir dokumentus, kurie gali turėti reikšmės tyrimui, tačiau daiktai ir dokumentai, kurių apyvarta įstatymų uždrausta, turi būti paimami neatsižvelgiant į jų ryšį su tyrimu. Todėl policijos pareigūnai, atlikdami kratą, turėjo teisę paimti rastą šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, kadangi jiems laikyti namo savininkai leidimo neturėjo ir paaiškino maišelio su šiais objektais atsiradimo jų namuose aplinkybes.

7.4. Gynėjas, pripažindamas, kad nors kratos metu rastus ir paimtus šaunamąjį ginklą bei šaudmenis, kurie nebuvo kratos pagal teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartį, dalyku, byloje nustatytomis aplinkybėmis pareigūnai turėjo pagrindą paimti, tvirtina, kad tokiu atveju, sutinkamai su BPK 160¹ straipsnio 3 dalies nuostata, jų paėmimo teisėtumas turėjo būti patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Gynėjas nurodo, kad dėl kratos metu rastų šaunamojo ginklo ir šaudmenų paėmimo teisėtumo tokia nutartis nebuvo gauta. Su šiuo skundo argumentu teisėjų kolegija nesutinka.

7.5. BPK 160¹ straipsnis reglamentuoja procesinių prievartos priemonių taikymą neatidėliotinais atvejais, kai procesinės prievartos priemonės, numatytos šio Kodekso 154, 155, 158, 159 straipsniuose, gali būti taikomos ir prokuroro nutarimu, o procesinės prievartos priemonės, numatytos šio Kodekso 145, 147, 160 straipsniuose – ir prokuroro arba ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu, tačiau visais šiais atvejais per tris dienas nuo nutarimo priėmimo turi būti gauta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, patvirtinanti procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumą. Taigi, neatidėliotinais atvejais procesinė prievartos priemonė – krata, numatyta BPK 145 straipsnyje gali būti taikoma prokuroro arba ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu, bet per tris dienas nuo veiksmo atlikimo ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi turi patvirtinti veiksmo atlikimo teisėtumą. Nesant tokios nutarties, taikoma įstatymo nuostata, kurią nurodo gynėjas – pagal BPK 160¹ straipsnio 3 dalį daiktai, dokumentai grąžinami asmenims, iš kurių jie paimti, o procesinių prievartos priemonių taikymo rezultatais tolesniame procese negali būti remiamasi kaip įtariamojo ar kaltinamojo kaltumą pagrindžiančiais duomenimis.

7.6. Šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi turi patvirtinti kratos, atliktos prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu, teisėtumą, o jos nepatvirtinus, jos rezultatais negalima remtis procese. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje krata R., R. Ž. gyvenamajame name buvo daroma pagal 2017 m. kovo 27 d. Kauno apylinkės teismo teisėjo nutartį, todėl atskiras jos teisėtumo patvirtinimas, nežiūrint į jos metu rastus objektus– net ir nenurodytus nutartyje, nenumatytas. Pažymėtina ir tai, kad rastas maišelis su jo turiniu, kaip nurodė namo savininkė R. Ž., buvo atneštas nuteistosios R. L., kurios ir jos sugyventinio J. R. M. daiktų leista ieškoti kratos metu.

7.7. Todėl, įvertinus šį procesinės prievartos priemonės atlikimo aspektą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, kaip vieną iš nuteistosios kaltę patvirtinančių įrodymų šaltinių vertino kratos rezultatą, t. y. rastą medžiaginį maišelį su šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis.

7.8. Gynėjas taip pat nesutinka ir su kratos eiga, nurodydamas, kad policijos pareigūnai į R., R. Ž. namą pateko be pastarųjų žinios, kratos protokole užfiksuoti liudytojos R. Ž. parodymai, nors tokia R. Ž. apklausa neatitiko BPK 183 straipsnyje įtvirtintos liudytojo apklausos tvarkos, R. Ž. nebuvo įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, parodymai surašyti ne pirmuoju asmeniu ir ne pažodžiui (BPK 133 straipsnio 1 dalis, 183 straipsnio 3 dalis), be to, liudytojai nebuvo išaiškinta ir BPK 82 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisė neduoti parodymų dėl savo sesers (nuteistosios). Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.

7.8.1. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad policijos pareigūnus ir VTAS atstovą, atvykusius daryti kratą adresu (duomenys neskelbtini), į gyvenamąjį namą įleido jo nuolatinė gyventoja – namo savininkės močiutė J. L.. Nors liudytojais apklaustų pareigūnų parodymai apie patekimo į namą aplinkybes nebuvo vienodi – liudytoja L. M. neprisiminė, kaip buvo patekta į namą, liudytojas V. B. nurodė, kad atvykus buvo sutuoktiniai Ž., o liudytojas V. J. teigė, kad savininkų laukė lauke, nes namie buvo pagyvenusi moteris su vaiku, o savininkai atvyko vėliau, ši aplinkybė vertintina, atsižvelgiant į tai, kad pareigūnai pagal darbo specifiką ir praėjusį laiko tarpą negali tiksliai nurodyti detalių kiekvienos procesinės prievartos priemonės taikymo aplinkybių. Liudytojas R. Ž. patvirtino, kad, gavę informaciją, jog jiems reikia skubiai sugrįžti namo, grįžę namuose jau rado policijos pareigūnus, kuriuos įleido su jais kartu nuolat gyvenanti sutuoktinės močiutė J. L., krata buvo pradėta, tik jiems atvykus ir susipažinus su pareigūnų pateiktais dokumentais dėl kratos pagrindo.

7.8.2. Iš kratos protokolo matyti, kad jame užfiksuotas R. Ž. paaiškinimas dėl R. L. apsilankymo su maišeliu jų namuose aplinkybių, po to buvo apžiūrėtas namo prieškambaris, jame ant spintos esančiame vaikiško vežimėlio lopšyje rastas medžiaginis maišelis su daiktais. Nors, gynėjo manymu, R. Ž. turėjo būti taikomos liudytojo apklausos taisyklės – paimtas paaiškinimas pirmu asmeniu, užrašytas pažodžiui, jai išaiškinta teisė neduoti parodymų prieš artimą asmenį, o taip pat ji turėjo būti įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, su tokiu gynėjo vertinimu sutikti nėra pagrindo. Kratos neteisėta nedaro jos atlikimo metu namo savininkės R. Ž. pateikto paaiškinimo dėl kratos metu ieškomų ir rastų daiktų – nagrinėjamoje byloje maišelio atsiradimo jų namuose aplinkybių įrašymas į kratos protokolą. Kratos metu joje dalyvaujantys asmenys turi teisę paaiškinti apie ieškomų ir rastų daiktų priklausomybę, pobūdį, laikymo aplinkybes ir t.t. ir toks paaiškinimas yra įrašomas į kratos protokolą. Nėra pagrindo vertinti, kad toje proceso stadijoje asmuo gali būti prilyginamas liudytojui ir jam turi būti taikomos gynėjo nurodytos liudytojo apklausos taisyklės. Vėlesnėje proceso stadijoje neabejotinai toks asmuo gali būti apklausiamas liudytoju ir tokiu atveju laikomasi baudžiamajame įstatyme nustatytos liudytojo apklausos tvarkos, asmeniui išaiškinama teisė atsisakyti duoti parodymus apie artimą asmenį, o taip pat asmuo pasirašytinai įspėjamas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą.

7.9. Taigi, aukščiau aptartais duomenimis, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė nuteistosios kaltę patvirtinančiais įrodymais, neginčytinai nustatytas faktas, kad kratos metu rastą maišelį su jame buvusiais nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėse nurodytais šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis į sesers namą atnešė nuteistoji R. L.. Pirmosios instancijos teismas šią išvadą pagrindė išsamia byloje ištirtų įrodymų, jų tarpusavio sąsajų analize ir įvertinimu, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo su padaryta išvada nesutikti.

7.9.1. Kaip minėta, kratos R. ir R. Ž. gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini) metu rastas paslėptas medžiaginis maišelis, kuriame rasti šaunamasis ginklas ir šaudmenys. Kratos darymo metu, pranešus, kad bus ieškoma R. L. ir jos sugyventiniui J. R. M. priklausančių daiktų, dėl ko namo savininkė, nuteistosios sesuo R. Ž. nurodė, kad kratos dieną pas ją namuose lankėsi sesuo R. L., kuri su savimi turėjo maišelį ir buvo prieškambaryje bei užėjusi į virtuvę, po trumpo laiko sesuo išėjo, tačiau maišelio kartu su savimi neturėjo. Patikrinus prieškambaryje ant spintus gulinčiame vaikiško vežimėlio lopšyje buvo rastas medžiaginis maišelis, kaip nurodė, R. Ž. – tas, su kuriuo buvo atėjusi R. L..

7.9.2. Iš specialisto išvados Nr. 140-(1980)-IS1-5802 matyti, kad ant tirti pateiktos rankinės (medžiaginio maišelio, rasto ir paimto kratos gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini) metu) rasti ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišę biologiniai pėdsakai, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tinkami vienos moters biologiniai pėdsakai. Paėmus pavyzdžius lyginamajam tyrimui iš J. R. M., R. L., R. Ž., R. Ž., nustatyta, kad tinkamų asmenybei nustatyti moters biologinių pėdsakų genotipas sutampa su R. L. genotipu, kur atsitiktinio sutapimo galimybė yra labai maža (1 t., b. l. 38-40, 41-43, 44-45, 46-47, 48-49, 50-51, 52-53, 54-55, 64-66). Taigi, šių įrodymais nustatytų faktinių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad medžiaginį maišelį su šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis į sesers R. Ž. namus atnešė nuteistoji R. L..

7.9.3. Nuteistosios pozicija, susijusi su apsilankymo sesers namuose aplinkybėmis, viso bylos proceso metu nebuvo nuosekli. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistoji pasinaudojo teise dėl jai reiškiamų įtarimų parodymų neduoti. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme Kauno apylinkės teisme, nuteistoji aiškino, kad pas seserį atsinešė tik vieną maišą, kuriame buvo alkoholio butelis ir cigaretės, skirtos jos tėčiui A. L., cigaretes ir butelį atnešė kitokiame maiše, nei tas, kuris nufotografuotas byloje, maišą paliko prie durų. Kodėl atneštų lauktuvių tiesiogiai neatidavė tėvui, R. L. paaiškinti negalėjo. R. L. kėlė versijas, kad rastą ginklą galėjo padėti patys policininkai, jį galėjo padėti ir jos draugo priešai, nes nuo 2015 m. ji ir jos draugas yra sekami (1 t., b. l. 185-187). Vėlesnio proceso Kauno apygardos teisme metu R. L. jau teigė, kad į sesers namus atnešė du identiškus ar panašius maišus, viename iš jų buvo alkoholis ir cigaretes, skirtos tėvui A. L., o kas buvo antrame maiše, ji nežino, nes jį jai padavė D. M., paprašydamas pasinešioti, nes jis taip pat neketino likti automobilyje. R. L. teigė, kad jokio maišo ji ant spintos nekėlė, jį galėjo užkelti darbininkai, kiti šeimos nariai ar pašaliniai asmenys (2 t., b. l. 68-71).

7.9.4. Šią nuteistosios poziciją pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė, kaip paneigtą kitais byloje ištirtais įrodymais nustatytų aplinkybių. Aplinkybę, kad R. L. 2017-03-28 į savo sesers namus atėjo nešina tik vienu maišeliu, būtent tuo, kuris buvo rastas kratos metu, o išėjo tuščiomis rankomis, patvirtino liudytoja R. Ž.. Atliekant kratą 2017-03-28 19.40 val., ji, girdint kratą atlikusiems pareigūnams Ž. B., V. J., L. M., pati savanoriškai nurodė, kad 2017-03-28 apie 13-14 val. į jos namus, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atvykusi sesuo R. L., nešina pilkos spalvos krepšiu, užtrukusi apie 10 min., R. L. iš namo išėjo be krepšio, R. L. krepšį galimai paliko prieškambaryje, nes į vidų, į kambarius nėjo. Šie R. Ž. parodymai buvo užfiksuoti kratos protokole, po kuriuo R. Ž. pasirašė (1 t., b. l. 26-35). Liudytojai Ž. B., V. J., L. M. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad liudytoja R. Ž. savanoriškai nurodė visas aplinkybes, kurios buvo užfiksuotos kratos protokole, geranoriškai pati su savo sutuoktiniu prieškambaryje ieškojo R. L. palikto krepšio, radę, pateikė jį pareigūnams, R. Ž. patvirtino, kad tai tas pats krepšys, kurį atnešė sesuo R. L.. Teisiamojo posėdžio metu R. Ž. šių anksčiau savo nurodytų aplinkybių neneigė, patvirtino, kad matė, kaip sesuo, atėjusi pas ją, po ranka laikė pasikišusi kažkokį medžiaginį maišą, jai nuėjus į tualetą ir po to išėjus su seserimi parūkyti, R. L. rankose jau nieko neturėjo. Paklausus sesers, kodėl D. liko mašinoje, pastaroji atsakė, kad šis kalba telefonu. (1 t., b. l. 163-166).

7.9.5.Teismas taip pat tikrino nuteistosios versiją dėl pas seserį atnešto maišelio turinio – lauktuvių tėvui A. L.. Nors buvo teigiama, kad A. L. alkoholis ir cigaretės buvo atneštos identiškame krepšyje, kaip ir tame, kuriame buvo rastas šaunamasis ginklas ir šaudmenys, liudytoju apklaustas A. S., kuris, kaip teigė A. L., matė maišelį su lauktuvėmis, matė jame buvusį alkoholinio gėrimo butelį ir netgi jį gėrė, o po to galimai į šį maišelį susidėjo remontuoti nešamą meškerę, nurodė, kad su A. L. vartojo alkoholį, kurį pastarasis buvo gavęs dovanų iš dukters, tačiau pas A. L. jokio džinsinio maišelio nematė, maišelis, iš kurio A. L. išėmė alkoholį ir kuriame buvo cigarečių blokas, buvo plastmasinis; A. L. artimieji pas jį ieškojo maišelio, kuriame jis iš A. L. parsinešė paprašytą suremontuoti meškerę, tačiau nerado.

7.9.6. Vėlesnės apklausos metu nuteistoji, paaiškinusi, kad be maišelio su lauktuvėmis tėvui, dar pas seserį atsinešusi sugyventinio duotą maišelį, teigė, kad atnešto maišelio ji ant spintos nekėlė, jo neslėpė, taip pat nežinojo, kas yra maiše, pirmosios instancijos teismo motyvuotai buvo paneigta ir ši versija. Teisme R. L. patvirtino, kad maišas, kurį paliko pas seserį namuose, buvo sunkus, jai buvo žinoma, jog ji ir D. nuo 2015 m. buvo sekami, bylos duomenimis, maišas, kuriame buvo šaunamasis ginklas ir šaudmenys, buvo paslėptas, t. y. rastas ant spintos užkeltame lopšyje užsegtu dangalu. Nors R. L. ir teigė, kad maišą paliko namo viduje prie durų, R. Ž. nurodė, kad, parūkiusi lauke su R. L., grįžusi į namus, jokio palikto krepšio prie durų nepastebėjo, tik atkreipė dėmesį į tai, kad sesuo iš jos namų po 10 minučių jau išėjo tuščiomis rankomis. Nuteistosios R. L. parodymai, kad maišą jai perdavė sugyventinis J. R. M., paneigti objektyviais bylos įrodymais – kaip minėta, ant tirti pateiktos rankinės rasti moters biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa tik su R. L. genotipu (1 t., b. l. 64-66).

7.9.7. Visų pirmosios instancijos teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų, kurių pakartotinę vertinimo analizę atliko apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiame procesiniame sprendime pagrindu padaryta pagrįsta išvada, kad nuteistoji įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių aprašyme nurodytu būdu neteisėtai, neturėdama atitinkamo leidimo gabeno šaunamąjį ginklą ir šaudmenis.

7.10. Apeliantas nuteistosios gynėjas, ginčydamas šią pirmosios instancijos teismo išvadą, nurodo, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas neturėjo kaip nuteistosios kaltę patvirtinančiais įrodymais remtis liudytojų, apklaustų bylą nagrinėjant pirmąja instancija Kauno apylinkės teisme, kadangi šio teismo nuosprendis dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, pažeidus bylos nagrinėjimo teismingumo taisykles, buvo panaikintas ir baudžiamoji byla perduota nagrinėti pagal įstatyme nustatytas bylos teismingumo taisykles Kauno apygardos teismui.

7.10.1. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutikti nėra pagrindo. BPK 276 straipsnyje, kuriame numatyta kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo pirmiau duotų parodymų perskaitymo tvarka, jo 5 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai teismo nuosprendis ar nutartis yra panaikinti ar kitais atvejais, kai byla nagrinėjama iš naujo, liudytojai ir nukentėjusieji, apklausti anksčiau šią bylą nagrinėjant teismo posėdyje, pakartotinės apklausos nekviečiami, jeigu to nereikia teisingumo interesais, o jų parodymai, duoti pirmiau teismo posėdžio metu, paskelbiami ir ištiriami BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka, reglamentuojančia dokumentų perskaitymo ir apžiūros tvarką.

7.10.2. Todėl, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, kuriame įstatymų leidėjas nediferencijuoja priežasčių, dėl kurių teismo nuosprendis ar nutartis panaikinti, ar bylos nagrinėjimas vyksta iš naujo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, kaip įrodymų šaltinį vertino ir tinkamai ištyrė baudžiamojoje byloje esančius R. L. ir liudytojų parodymus Kauno apylinkės teismo posėdžiuose. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka tirdamas šią įrodymų rūšį, gretino juos su kitais įrodymais, išklausė apklaustųjų pozicijos dėl parodymuose užfiksuotų aplinkybių, aiškinosi jų kaitos priežastis, t. y. visapusiškai ir išsamiai ištyrė baudžiamosios bylos medžiagą ir ją tinkamai bei motyvuotai įvertino.

7.10.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą pažymima, kad teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

7.11. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismas išvada, kad nuteistoji R. L., žinodama, kad krepšyje yra šaunamasis ginklas, taip pat 125 vienetai šaudmenų, 2017-03-28, laikotarpiu nuo 13 val. iki 14 val., šį krepšį atgabeno į savo sesers R. Ž. namus, esančius (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą krepšį su šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis paslėpti. Teismas nustatė, kad kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo atliekamų veiksmų neteisėtumą, suvokė nusikalstamas pasekmes ir jų siekė, jos veika teisingai kvalifikuota kaip tyčinis baigtas nusikaltimas, numatytas BK 253 straipsnio 2 dalyje.

7.11.1. Pagal BK 253 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo straipsnio dispozicijoje nurodytų neteisėtų veiksmų pradžios momento arba daugiau negu trijų šaunamųjų ginklų, didelės sprogstamosios galios arba didelio kiekio šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų realizavimo. Nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Didelis kiekis šaudmenų – vertinamasis požymis, kuris nustatinėjamas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į dalyko (šovinių) kiekybinę išraišką, taiklaus šūvio nuotolį, pramušamąją galią, laikymo vietą (ar saugi), kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-178/2012 ir kt.).

7.11.2. Teisėjų kolegijos vertinimu, vis tik pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistosios veiksmai kvalifikuotini pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, yra nepagrįsta. Teismas pripažino, kad nuteistosios nusikalstamą veiką kvalifikuoja aplinkybė, kad ji žinojo, jog jos gabenamas šaudmenų kiekis yra didelis. Su šia teismo išvada sutikti nėra pagrindo.

7.11.3. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad vizualiai kratos metu prie šaunamojo ginklo rastas šaudmenų kiekis neatrodo didelis – šaudmenys rasti ginklo apkaboje, dviejose nedidelėse raudonos spalvos dėžutėse bei nepilnoje žalios spalvos plastiko dėžutėje. Todėl baudžiamosios bylos duomenys neduoda pagrindo prieiti išvados, kad asmeniui, kuris neturi teisinio išsilavinimo, nėra susipažinęs su disponavimo minėtos kategorijos daiktais teisiniu reglamentavimu ir atitinkama teismų praktika, taip pat nesant byloje duomenų, kad minėti šaudmenys priklauso jai pačiai, buvo žinoma, jog jos gabentas šaudmenų kiekis kvalifikuojamas kaip didelis.

7.11.4. Įvertinus išdėstytas faktines bylos aplinkybes bei laikantis nuostatos, kad įrodinėjant asmens kaltumą, turi būti vadovaujamasi visuotinai pripažintu principu, pagal kurį visos abejonės vertinamos kaltinamo asmens naudai (in dubio pro reo), taip pat draudimu grįsti apkaltinamąjį nuosprendį prielaidomis, darytina išvada, jog byloje esančių įrodymų viseto nepakanka įrodyti, kad R. L. žinojo ir suprato, jog neteisėtai, neturėdama leidimo gabena didelį šaudmenų, nurodytų nusikalstamos veikos aprašyme, kiekį. Šioje baudžiamojoje byloje neginčytinais įrodymais nepagrindus ir nenustačius R. L. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuojančio požymio, R. L. nusikalstama veika iš BK 253 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojama į BK 253 straipsnio 1 dalį.

7.11.5. BPK 255 straipsnio 2 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) nustatyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. BPK 256 straipsnio 2 dalis nustato, kad prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, apie šią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Jeigu yra gautas prokuroro ar nukentėjusiojo prašymas pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, šio prašymo nuorašai įteikiami kaltinamajam, jo gynėjui ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams. Ši taisyklė galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 255 straipsnio 2 dalies (2003 m. balandžio 10 d. redakcija), 256 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d., 2011 m. gruodžio 22 d. redakcijos), 4 dalies (2007 m. birželio 28 d., 2011 m. gruodžio 22 d. redakcijos), 320 straipsnio 3 dalies, 326 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 4 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ 6.2 punkte nurodyta, kad situacija, kai iš esmės nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių kaltinamojo veika perkvalifikuojama pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kuriame nustatytų nusikalstamos veikos požymių visuma yra kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo įstatymo nustatytų požymių visumos dalis, traktuotina kaip nesudaranti prielaidų pažeisti kaltinamojo teisę žinoti kaltinimą ir jo teisę į gynybą. Šioje situacijoje kaltinamajam sudaromos sąlygos žinoti, kuo yra kaltinamas, ir turėti galimybę gintis nuo visų kaltinimo dalių: ginčyti tiek nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, tiek atskirus baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos požymius, tiek jų visumą. Vadinasi, nėra pagrindo teigti, kad pagal Konstituciją įstatyme turi būti nustatyta, jog apie tokio veikos perkvalifikavimo galimybę kaltinamajam teisiamajame posėdyje turi būti iš anksto pranešta. Atsižvelgiant į šio nutarimo nuostatas, yra formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-199-696/2017, 2K-P-1/2014).

7.11.6. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad, perkvalifikavus nuteistosios R. L. veiką pagal švelnesnę to paties baudžiamojo įstatymo dalį, nuteistosios teisė į gynybą ir teisė žinoti, kuo ji yra kaltinama, nebuvo pažeista. Jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nebuvo pakeistos iš esmės skirtingomis nuo nurodytųjų kaltinime, nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde ginčytas nuosprendžio pagrįstumas ir šioje dalyje, nenustatyta aplinkybių, kad nuteistosios gynyba galėjo būti kitokia, negu buvo. Todėl konstatuotina, kad bylos nagrinėjimo teisme ribos nebuvo peržengtos ir BPK 44 straipsnio 7 dalies, 255, 256 straipsnių pažeidimai nepadaryti.

7.11.7.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje ištirtų įrodymų pagrindu nustatytos šios nuteistosios R. L. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės :

nuteistoji R. L., žinodama, kad krepšyje yra pusiau automatinis B kategorijos 9 mm kalibro 19-o C modelio pistoletas Glock Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat šaudmenys – 19 vnt. pramoninės gamybos 38 mm kalibro šovinių, skirtų šaudyti B kategorijos šaunamiesiems ginklams, 106 vnt. pramoninės gamybos, 9 mm kalibro šovinius, skirtus šaudyti A, B ir C kategorijų šaunamiesiems ginklams, 2017-03-28, laikotarpiu nuo 13 val. iki 14 val., šį krepšį atgabeno į savo sesers R. Ž. namus, esančius (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą krepšį su aukščiau nurodytais daiktais paslėpti.

7.12. Nuteistosios R. L. veiką perkvalifikuojant iš BK 253 straipsnio 2 dalies į BK 253 straipsnio 1 dalį, spręstinas ir naujos bausmės paskyrimo pagal šį baudžiamąjį įstatymą klausimas. Skiriant nuteistajai R. L. bausmę, vadovaujamasi BK 41 straipsnio 2 dalies, BK 54 straipsnio 2 dalies bei BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

7.12.1. Skiriant R. L. bausmę, atsižvelgtina į skundžiamame nuosprendyje nurodytus bausmės R. L. skyrimo motyvus, nuteistosios asmenybę (praeityje neteista, nusikalto pirmą kartą, duomenų apie taikytas administracines nuobaudas nėra, dirba, yra jauno amžiaus, per laikotarpį nuo nusikalstamos veikos padarymo naujų nusikaltimų nepadarė), į šios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (tiesiogine tyčia padarytas apysunkis nusikaltimas), į nuteistosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Išdėstytų aplinkybių visumą įvertinus kartu su kitas bausmės skyrimui reikšmingomis aplinkybėmis, bausmės taikymo efektyvumo ir tikslingumo principais, už nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą R. L. parenkama bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant lygų sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

7.12.2. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti, atidėjus nuteistajai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (vadovaujantis BK 3 straipsnio nuostatomis, taikytina nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 75 straipsnio redakcija (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija)). Laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju, nuteistoji atitinka formaliuosius BK 75 straipsnio taikymo reikalavimus, nuteista vieno apysunkio nusikaltimo padarymą, paskirta bausmė neviršija BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytų laisvės atėmimo bausmės ribų. Kaip minėta, R. L. anksčiau neteista, o tai leidžia spręsti jog polinkio nusikalsti ji neturi. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, atidėjus nuteistajai jai šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo nustatytą įpareigojimą – neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei baudžiamojo poveikio priemonę – pirmosios instancijos teismo nustatyto dydžio įmoką į nukentėjusiųjų asmenų fondą, nurodant ją sumokėti per teismo skundžiamame nuosprendyje nustatytą laikotarpį.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1p. , 2 p. 3 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nuteistosios R. L. gynėjo advokato Vytenio Gubavičiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendį pakeisti.

R. L. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 253 str. 2 d., perkvalifikuoti pagal BK 253 str. 1 d. ir paskirti jai 2 (dvejų) metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), 2 dalies 8 punktą ir R. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant ją per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėErnesta MontvidienėAlgimantas Valantinas