Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2023-04-06 · Civilinė byla Nr. e2A-280-642/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-04-06
Bylos Nr.
e2A-280-642/2023
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01233-2022-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Irma Čuchraj, Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė
Ieškovas
N. M.
Atsakovas
I. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-280-642/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01233-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U TA RTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo N. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo N. M. ieškinį atsakovei I. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas N. M. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės I. J. 8 688 Eur skolą, 3 000 Eur neturtinę žalą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2014 m. birželio 9 d. paskolino atsakovei I. J. 30 000 Lt (8 688,60 Eur), atsakovė išdavė paprastąjį vekselį, juo iki 2014 m. gruodžio 15 d. įsipareigojo vekselio turėtojui (ieškovui) sumokėti vekselyje nurodytą pinigų sumą, tačiau skolos negrąžino, o ieškovas vekselio nerealizavo, todėl vekselis tapo skolos rašteliu. Ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovę dėl skolos, tačiau atsakovė nei į žodines, nei į rašytines ieškovo pretenzijas nereagavo.

Atsiliepimas

3. Atsakovė I. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir skirti ieškovui N. M. 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. šios baudos priteisiant atsakovei I. J.. Nurodė, jog ieškovas prašė grąžinti pinigus kuo skubiau, todėl su ieškovu žodžiu buvo susitarta, kad skola bus grąžinama dalimis grynais pinigais, nes ieškovas nesutiko duoti savo banko sąskaitos numerio. 2014 m. rugpjūčio 9 d. atsakovė grąžino ieškovui 2 316,96 Eur (8 000 Lt); 2014 m. gruodžio 15 d. atsakovės vyras grąžino 4 344,30 Eur (15 000 Lt), o 2015 m. sausio 5 d. grąžino dar 2 000 Eur ir tai patvirtina ieškovo išrašyti pakvitavimai. Skolos likutis – 27,34 Eur buvo grąžintas ieškovui, praėjus kelioms dienoms po 2015 m. sausio 5 d. atlikto 2 000 Eur mokėjimo. Atsakovė prašė vekselį atiduoti, tačiau ieškovas patikino, kad vekselį sunaikino. Nuo 2015 m. sausio mėnesio iki pretenzijos pareiškimo atsakovė nėra gavusi jokio rašto dėl skolos ar neapmokėto vekselio. Pažymėjo, kad ieškovas, inicijuodamas šį teisminį procesą, elgiasi nesąžiningai, nes žino, kad vekselis buvo apmokėtas ir tai patvirtina ieškovo išduoti pakvitavimai. Atsakovės nuomone, ieškovas nesąžiningai reiškia nepagrįstą ieškinį, nes jis supranta, kad skola buvo grąžinta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nusprendė tenkinti atsakovės prašymą dėl baudos ieškovui skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir ieškovui N. M. skirti 2 500 Eur bauda, 50 proc. šios baudos priteisiant atsakovei I. J..

5. Teismas nurodė, kad ginčo, jog atsakovė gavo 30 000 Lt iš ieškovo nėra, šiuo atveju svarbu – ar atsakovė įrodė pinigų grąžinimo faktą, ir ar į bylą pateikti ieškovo pasirašyti trys pakvitavimai tą faktą patvirtina. Teismas pažymėjo, kad ieškovas N. M., ginčydamas atsakovės pateiktus pakvitavimus, teigė, jog tie pakvitavimai buvo mokestis už parduotoje sodyboje buvusias statybines medžiagas, o ne atsiskaitymas pagal vekselį. Tačiau jokių įrodymų savo teiginiui patvirtinti nepateikė, tuo tarpu atsakovė nurodė, kad pagal vekselį atsiskaitė ir pateikė tris tai patvirtinančius ieškovo pasirašytus pakvitavimus, taip pat statybinių medžiagų dovanojimo sutartį.

6. Teismo vertinimu, ieškovo teiginiai apie pakvitavimų išdavimo aplinkybes neatitinka realios situacijos, nes ieškovas nepagrindė, kad jis realiai pardavė statybines medžiagas, kokios tai buvo medžiagos ir kokia buvo jų vertė, o atsakovės į bylą pateikti pakvitavimai dėl atiduotų pinigų sumų atitinka pasiskolintą sumą – 30 000 Lt. Taip pat pažymima, kad ieškovas nenurodė priežasčių – kodėl nuo 2014 m. gruodžio 15 d., kai atsakovė I. J. įsipareigojo sumokėti ieškovui 30 000 Lt (8 688,60 Eur) iki 2022 metų neišsiieškojo skolos, tuo labiau, kad suma yra didelė.

7. Dėl fakto, jog atsakovė neišsireikalavo grąžinti vekselį, teismas nurodė, kad labiau tikėtina atsakovės versija, jog ji prašė grąžinti vekselį, tačiau ieškovui nurodžius, kad jis jį sunaikino, patikėjo ieškovo teiginiu, tuo labiau, kad ji turėjo įrodymus – tris pakvitavimus, patvirtinančius, jog N. M. skolą pagal vekselį yra atidavusi.

8. Dėl ieškovo teiginio, kad pakvitavime nenurodyta, jog suma grąžinama būtent dėl išduoto vekselio, teismas pažymėjo, jog ieškovas pats surašė pakvitavimus ir pats tekste nenurodė, kad tai atsikaitymas (dalinis) pagal 2014 m. birželio 9 d. paprastąjį neprotestuotinąjį vekselį. Todėl teismas vertina, kad ieškovas, rašydamas pakvitavimą, sutiko, kad prievolė yra tinkamai vykdoma.

9. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės pateikti pakvitavimai įrodo realiai įvykusias operacijas ir patvirtina skolos grąžinimo faktą, o ieškovo argumentai dėl skolos negrąžinimo atmetami kaip neįrodyti.

10. Spręsdamas klausimą dėl baudos skyrimo, teismas padarė išvadą, kad ieškovas N. M., žinodamas, kad prievolė pagal 2014 m. birželio 9 d. paprastąjį neprotestuotinąjį vekselį yra įvykdyta, nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, yra pagrindas tenkinti atsakovės prašymą dėl baudos ieškovui skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir skirti ieškovui N. M. 2 500 Eur baudą (galimos baudos vidurkis), 50 proc. šios baudos priteisiant atsakovei I. J..

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovas N. M. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:

11.1. Ieškovo vertinimu, atsakovė į bylą nėra pateikusi nei vieno įrodymo, kad pagal vekselį atsiskaitė.

11.2. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovės melagingais paaiškinimais, jog pakvitavimai buvo parašyti už atsiskaitymą pagal vekselį.

11.3. Ieškovas pažymi, kad pakvitavimai buvo išrašyti kaip mokestis už parduotoje sodyboje buvusias statybines medžiagas, o ne atsiskaitymas pagal vekselį.

11.4. Apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog buvo sudaryti du paskolos sandoriai, o byloje esantys pakvitavimai patvirtina tik vienos skolos atidavimą, o apie kitos skolos atidavimą nėra jokių duomenų.

Atsiliepimas

12. Atsakovė I. J. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai:

12.1. Atsakovė pažymi, kad jos atsiskaitymą pagal vekselį patvirtina paties ieškovo išrašyti pakvitavimai. Po paskutinės skolos dalies grąžinimo ji ieškovo paprašė atiduoti vekselį atsakovei, tačiau ieškovas žodžiu patikino, kad vekselis jau sunaikintas, nes skola grąžinta. Taigi, ieškovas suprato ir pripažino, kad vekselis yra apmokėtas.

12.2. Akcentuojama, kad ieškovo išrašytuose pakvitavimuose nėra nurodyta pastabų dėl prievolės įvykdymo, todėl laikoma, kad atsakovė prievolę įvykdė tinkamai ir skolą grąžino.

Šalies argumentai

12.3. Ieškovas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog buvo sudaryti du paskolos sandoriai, o byloje esantys pakvitavimai patvirtina tik vienos skolos atidavimą, o apie kitos skolos atidavimą nėra jokių duomenų. Tačiau, atsakovės vertinimu, ieškovas bando nusimesti nuo savęs įrodinėjimo naštą, kadangi reikalauja, jog atsakovė pateiktų įrodymus apie tariamos skolos atidavimą, tačiau pats nepateikė nei vieno įrodymo, jog tariama skola išvis egzistuoja.

12.4. Ieškovas teigia, jog pakvitavimai išrašyti atsiskaitant už statybines medžiagas, tačiau jokių įrodymų šiam teiginiui pagrįsti nepateikia, o tariama „kita“ skola išvis neegzistuoja.

12.5. Pažymima, kad tiek sodyba, tiek statybinės medžiagos priklausė ieškovo dukrai K. D., o ne ieškovui. Pagal 2014 m. birželio 10 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį atsakovė įsigijo sodybą iš K. D., o pinigai už šią sodybą buvo pervesti būtent į K. D. banko sąskaitą. Jeigu būtų bet kokių pretenzijų dėl dovanojimo sutarties vykdymo, jas turėtų teisę reikšti tik K. D., kaip dovanojimo sutarties šalis, o ne ieškovas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

15. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas kilęs iš paskolos teisinių santykių. Bylos duomenys patvirtina, kad šalys 2014 m. birželio 9 d. pasirašė / sudarė paprastąjį neprotestuotinąjį vekselį, kuriuo atsakovė (vekselio davėja) iki 2014 m. gruodžio 15 d. įsipareigojo sumokėti ieškovui 30 000 Lt (8 688,60 Eur). Ieškovas nurodė, kad pinigus atsakovė gavo, tačiau jų iki šiol negrąžino. Atsakovė iš esmės neginčija fakto, kad skolinosi iš ieškovo ieškinyje nurodytą sumą, tačiau, byloje pateikdama tris pakvitavimus, pasirašytus ieškovo N. M. (jų ieškovas neginčijo), teigia, kad su ieškovu yra visiškai atsiskaičiusi. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo ieškinį. Taip pat už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrė ieškovui N. M. 2 500 Eur bauda, 50 proc. šios baudos priteisiant atsakovei I. J.. Ieškovas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir, kaip ir pirmosios instancijos teisme, kelia ginčą dėl paskolos grąžinimo fakto.

16. Apeliacinės instancijos teismas nekartoja pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kadangi išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, pagrįstai ieškovo ieškinį atmetė. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (H. v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išvadomis, tačiau privalo pasisakyti dėl ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytų esminių argumentų.

17. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovės paaiškinimais, jog pakvitavimai buvo parašyti už atsiskaitymą pagal vekselį. Ieškovo teigimu, atsakovė pakvitavimais atsiskaitė už parduotoje sodyboje buvusias statybines medžiagas, be to, teismas nevertino, jog buvo sudaryti du paskolos sandoriai, o byloje esantys pakvitavimai patvirtina tik vienos skolos atidavimą. Teisėjų kolegija nurodytus ieškovo teiginius vertina kritiškai ir pasisako dėl vekselio, paskolos prievolinių teisinių santykių ir jų įvykdymo įrodinėjimo ypatumų.

18. Pagal Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 2 straipsnio 1 dalį, vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-219/2015 ir kt.). Jeigu atitinkamas dokumentas, įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturi paprastojo vekselio galios, tai nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2016 ir kt.). Kitaip tariant, vekselis, kuris neatitinka ĮPVĮ nustatytos formos, ar praleidžiamas įstatymo nustatytas paprastojo vekselio rekvizitus atitinkančio vekselio pateikimo apmokėti terminas, jis patampa paprastu skolos (paskolos) rašteliu (sutartimi), kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-514/2009).

19. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Esminiai paskolos sutarties elementai – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų. Tuo metu, kai buvo pasirašytas vekselis, CK 6.871 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 2 000 Lt (CK 6.871 straipsnio 1 dalies redakcija galiojus, nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovė teigia, kad vekselyje nurodytą sumą gavo ir ieškovui grąžino dalimis: 2014 m. rugpjūčio 9 d. I. J. grąžino 8 000 Lt (2 316,96 Eur); 2014 m. gruodžio 15 d. F. J. (atsakovės vyras) grąžino 15 000 Lt (4 344,30 Eur), 2015 m. sausio 5 d. F. J. (atsakovės vyras) grąžino 2 000 Eur. Pinigų grąžinimo aplinkybes įrodinėja byloje pateiktais pakvitavimais, pasirašytais ieškovo.

20. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2012; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-701/2015).

21. Pažymėtina, kad teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Paskolos teisiniuose santykiuose tai reiškia, paskolos gavėjui remiantis aplinkybe, jog jis paskolą grąžino, šios aplinkybės įrodinėjimo pareiga tenka būtent paskolos gavėjui. Be to, paskolos sutarties atveju svarbu tai, kad tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisiniai padariniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009; 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-430/2013 kt.). Kitaip tariant, jeigu paskolos sutartis turėjo būti rašytinės formos, tai būtent rašytinės formos turi būti ir kreditoriaus pakvitavimas, kuris patvirtintų paskolos (ar jos dalies) grąžinimo faktą.

22. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, jog atsakovė į bylą nėra pateikusi nei vieno įrodymo, kad pagal vekselį atsakovė su ieškovu yra atsiskaičiusi. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto teiginius atmeta kaip nepagrįstus.

23. Kaip jau minėta, atsakovės skolos grąžinimo faktą įrodinėja rašytiniais įrodymais – trimis pakvitavimais, pasirašytais N. M. (jų ieškovas neginčijo), kurie patvirtina, jog 2014 m. rugpjūčio 9 d. I. J. grąžino 8 000 Lt (2 316,96 Eur), 2014 m. gruodžio 15 d. F. J. (atsakovės vyras) grąžino 15 000 Lt (4 344,30 Eur), 2015 m. sausio 5 d. F. J. (atsakovės vyras) grąžino 2 000 Eur. Skolos likutis 27,34 Eur, atsakovės teigimu, buvo grąžintas ieškovui praėjus kelioms dienoms po 2015 m. sausio 5 d. atlikto 2 000 Eur mokėjimo. Pakvitavimas reiškia bet kokį kreditoriaus išduotą rašytinį dokumentą, kuriame išreikšta jo valia bei pateikta reikšminga informacija, kad jis priėmė visišką arba dalinį prievolės įvykdymą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagrindinė pakvitavimo funkcija yra įrodomoji, jis svarbus ir naudingas skolininkui visų pirma dėl savo įrodomosios reikšmės: leidžia sumažinti dvigubo prievolės įvykdymo riziką ir riboja nesąžiningo kreditoriaus galimybes nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2009). Taigi, pakvitavimu patvirtinamas prievolės įvykdymo priėmimas: šiuo dokumentu patvirtinama, kad kreditorius pripažįsta skolininką prievolę įvykdžiusiu ir įvykdžiusiu tinkamai, jeigu kitaip nenurodyta dokumente. Jeigu prievolę priimantis kreditorius pakvitavime apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą nenurodo jokių pastabų dėl prievolės įvykdymo, preziumuojama, kad prievolės įvykdymo priėmimas reiškia tinkamą jos įvykdymą (CK 6.123 straipsnio 1 dalis, 6.65 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010).

24. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš byloje pateiktų pakvitavimų, ieškovas nenurodė jokių pastabų dėl prievolės netinkamo įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pakvitavimuose nenurodyta, kad atitinkamos sumos grąžinamos būtent pagal išduotą vekselį. Pažymėtina, kad formos, kokia turi būti išrašomas pakvitavimas ir kas jame imperatyviai turi būti nurodoma – įstatymai nenumato. Šiuo atveju ieškovas pats surašė pakvitavimus (šios aplinkybės ieškovas neginčija), tiksliai nenurodydamas pagal kokią prievolę atsiskaitymas (dalinis) yra vykdomas. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ieškovas, pasirašydamas pakvitavimuose, sutiko, kad prievolė yra vykdoma tinkamai. Be to, pakvitavimuose nurodytos pinigų sumos, kurios grąžintos ieškovui (įskaitant ir grąžintą 27,34 Eur skolos likutį), atitinka vekselyje nurodytą paskolintą sumą – 30 000 litų (8 688,60 Eur), o tai visumos aplinkybių kontekste suteikia pagrindą išvadai, kad pakvitavimai patvirtina būtent skolos grąžinimą pagal ginčo vekselį.

25. Ieškovas, išdavęs pakvitavimus apie prievolės įvykdymą, turėjo teisę įrodinėti, kad atsakovė prievolę įvykdė netinkamai, visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos proceso įstatymo normose, t. y. CPK 185 straipsnyje. Šios teisės normos esmė yra ta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra nurodęs, kad įstatymas iš anksto neapibrėžia įrodymų galios, nenustato vienų įrodymų viršenybės prieš kitus. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad prievolė pasibaigė ją tinkamai įvykdžius, yra pagrįsta, padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo taisyklių, įtvirtintų CPK 176–185 straipsniuose. Šioje byloje atsakovės pozicija dėl prievolės grąžinimo aplinkybių yra nuosekli – atsakovė nurodė, ieškovas išrašė pakvitavimus, patvirtinančius pinigų gavimo faktą, patvirtindamas, kad prievolė grąžinti skolą įvykdyta tinkamai. Po skolos likučio – 27,34 Eur grąžinimo, atsakovė teigia prašiusi ieškovo atiduoti vekselį atsakovei, tačiau ieškovas žodžiu patikino, kad vekselis jau sunaikintas, nes skola grąžinta. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti tokiais atsakovės paaiškinimais, nes ji, turėdama ieškovo pasirašytus pakvitavimus – prievolės įvykdymą patvirtinančius dokumentus, neturėjo pagrindo abejoti ieškovo sąžiningumu, tuo labiau, negalėjo tikėtis ieškovo reikalavimo atsiskaityti pagal tą pačią prievolę dar kartą.

26. Nagrinėjamu atveju ieškovas neneigia fakto, kad atsakovė sumokėjo jam pagal minėtus pakvitavimus atitinkamas sumas, tačiau, ieškovo teigimu, atsakovė tokiu būdu atsiskaitė už statybines medžiagas, o ne grąžino pasiskolintą 30 000 litų (8 688,60 Eur) sumą. Tokius ieškovo teiginius apeliacinės instancijos teismas laiko visiškai nepagrįstais, kadangi jis nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių egzistavimą tariamos skolos už statybines medžiagas. Aplinkybę, jog ieškovas negali įrodyti, kad „kita“ tariama skola egzistuoja, ir kad pakvitavimai buvo išrašyti atsiskaitant už statybines medžiagas, o ne pagal vekselį, patvirtina ir pats ieškovas apeliaciniame skunde, nurodęs, jog „ieškovas net neteikė jokių įrodymų, juolab, kad tokių įrodymų šiuo metu ir neturi“. Teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip matyti iš byloje pateiktos 2014 m. birželio 10 d. dovanojimo sutarties, kurią pasirašė ieškovas, veikiantis pagal įgaliojimą, K. D. (ieškovo dukros) ir Š. D. vardu, šia sutartimi atsakovei buvo padovanotos medžiagos, kurios buvo sodybos kieme, išskyrus molio čerpės, eglės rąstai 33 kub. m. ir statybos pastoliai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas, teigdamas, jog pakvitavimai patvirtina pinigų grąžinimą už statybines medžiagas, nepagrindė, kad jis realiai pardavė statybines medžiagas, kokios tai buvo medžiagos ir kokia buvo jų vertė. Priešingai, minėta dovanojimo sutartis patvirtina statybinių medžiagų dovanojimo faktą ieškovei, o duomenų apie tai, kad molio čerpės, eglių rąstai ir statybos pastoliai ieškovei buvo perduoti ir ieškovė už šias medžiagas liko skolinga 30 000 litų (8 688,60 Eur) sumą, ieškovas nepateikė. Tuo labiau, atsakovė nurodo, kad šių medžiagų savininkas buvo ne ieškovas, o ieškovo dukra K. D., kuri jokių pretenzijų atsakovei dėl dovanojimo sutarties vykdymo nereiškia.

27. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad buvo sudaryti du paskolos sandoriai, o byloje esantys pakvitavimai patvirtina tik vienos skolos atidavimą, o apie kitos skolos atidavimą nėra jokių duomenų. Pažymėtina, kad pats ieškovas nepateikė jokių „kitos“ tariamos skolos egzistavimą patvirtinančių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadai, neturi pagrindo abejoti, jog atsakovės į bylą pateikti pakvitavimai yra išrašyti būtent už atsiskaitymą pagal vekselį ir atsakovės prievolė atsiskaityti pagal vekselį yra visiškai įvykdyta. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į faktinius bylos duomenis ir byloje nustatytas aplinkybes, sutinka su tinkamai motyvuota pirmosios instancijos teismo išvada dėl ginčo pakvitavimų vertinimo, kuri (išvada) atitinka materialiosios ir proceso teisės normose įtvirtintą teisinį reglamentavimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad prievolė pasibaigė jos tinkamu įvykdymu (CK 6.123 straipsnis).

28. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ieškovui paskirtos baudos. Teismas nurodė, kad ieškovas N. M., žinojo, kad prievolė pagal 2014 m. birželio 9 d. paprastąjį neprotestuotinąjį vekselį yra įvykdyta, tą faktą pats patvirtino, išduodamas tris pakvitavimus, juos pasirašė, o tai sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovas N. M. nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį. Dėl šios priežasties atsakovės prašymą dėl baudos ieškovui skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis teismas tenkino, ieškovui N. M. skirdamas 2 500 Eur baudą (galimos baudos vidurkis), 50 proc. šios baudos priteisiant atsakovei I. J..

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde ieškovas neprašo jam paskirtą baudą panaikinti ar ją sumažinti, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į apelianto prašymą panaikinti visą skundžiamą teismo sprendimą, vertina, jog ieškovas nesutinka ir su jam paskirta bauda.

30. CPK 95 straipsnyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 1, 2 dalys).

31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

32. Byloje pateiktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovas, inicijavo teisminį procesą, suprasdamas, kad vekselis buvo apmokėtas, tokiu būdu ieškovas siekia tariamos skolos iš atsakovės priteisimo, elgiasi nesąžiningai, o ne gina savo pažeistas teises. Kaip jau minėta, vekselio apmokėjimo faktą patvirtina paties ieškovo išduoti pakvitavimai. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, esant teisiniam ir faktiniam pagrindui, pagrįstai nagrinėjamoje byloje taikė ir aiškino CPK 95 straipsnį ir, ieškovo veiksmus pripažinęs piktnaudžiavimu procesine teise, paskyrė 2 500 Eur baudą (galimos baudos vidurkį), 50 proc. šios baudos priteisiant atsakovei I. J..

Dėl procesinės bylos baigties

33. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

35. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

36. Ieškovo (apelianto) N. M. apeliacinį skundą atmetus, jam apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu atsakovė I. J. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 680,63 Eur teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), nusprendžia, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteisiamos iš ieškovo atsakovei.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo N. M. atsakovei I. J. 680,63 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt eurų šešiasdešimt tris centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Irma ČuchrajLarisa ŠimanskienėDanutė Žvinklytė