Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-12-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-348-1131/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-09
Bylos Nr.
II-348-1131/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01743-2020-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Asta Benetytė (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 policijos komisariatas
Advokatai
Jūratė Matonienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-348-1131/2020Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01743-2020-0Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. gruodžio 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė,

sekretoriaujant Aušrai Razutienei, Aušrai Tumbrotaitei, Ilonai Okunevičienei, Modestai Jusytei,

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui E. S. (E. S.),

A. Č. (A. Č.), kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, ir jo atstovei pagal pavedimą advokatei Jūratei Matonienei,

nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl 2020 m. gegužės 27 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 policijos komisariato nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2020 m. gegužės 4 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate gautas E. S. pareiškimas ROIK (duomenys neskelbtini) dėl to, kad 2020 m. gegužės 4 d. (duomenys neskelbtini), kaimynas A. Č. (A. Č.) jam į akis pripurškė dujų. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyresnioji tyrėja A. T., vadovaudamasi ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2020 m. gegužės 27 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, nustačius, kad nėra jokių kitų duomenų, apart E. S. parodymų, kas galėtų patvirtinti, kad A. Č. dujas purškė nesigindamas nuo šuns (b. l. 32–33).

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas E. S. skundas, kuriuo prašo išsamiai ištirti bylos aplinkybes – apklausti A. Č. ir I. Č., pareigūną E. V.; patraukti A. Č. ir I. Č. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 224 straipsnio 2 dalį; A. Č. taip pat patraukti atsakomybėn pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą (namo laiptinėje be pateisinamos priežasties purškė ašarines dujas), 346 straipsnio 16 dalį už žiaurų elgesį su gyvūnu (purškė ašarines dujas į šunį) ir baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 236 straipsnį ir 140 straipsnio 1 dalį (dėl to, kad A. Č. 2020 m. gegužės 4 d. pateikė melagingą pranešimą su melagingais parodymais apie nebūtą nusikaltimą). Taip pat E. S. prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju ir priteisti jam 2000 Eur moralinės žalos. Skunde nurodė, kad nesutinka su Institucijos nutarimu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Dėl 2020 m. gegužės 4 d. įvykio buvo iškviestas į Instituciją pateikti patikslinimą dėl įvykio aplinkybių. Jį apklaususi vyr. tyrėja J. S. neišaiškino jo teisių ir pareigų. Institucijos prašė jo pareiškimą išnagrinėti pagal jo gyvenamąją vietą, tačiau į jo prašymą reaguota nebuvo, pareiškimas buvo išnagrinėtas Institucijoje. Tyrimo metu buvo įvertinti tik melagingi A. Č. ir I. Č. parodymai, t. y. tyrėja nesigilino į bylą, ignoravo tyrimui pateiktą medžiagą, objektyviai nesiaiškino aplinkybių. Dėl įvykio nurodoma, kad 2020 m. gegužės 4 d. 12.43 val. jis išeidinėjo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Šunį laikė ant trumpo pavadžio, buvo prie pat jo kojų. Būdamas tarpduryje pamatė, kad laiptinėje vienu laiptų maršu žemiau stovi A. Č., kuris kažką purškė į jo pusę. Iš pradžių jis nekreipė dėmesio. Išėjo iš buto tarpdurio, dar sykį įsidėmėjęs, kad A. Č. be jokios priežasties iš dujų balionėlio purškia ašarines dujas, jų srovę nukreipęs į jį ir jo šunį. Papurškęs dujų, nusisuko ir staiga pabėgo laiptais žemyn į lauką. Dujų balionėlį laikė dešinėje rankoje. Užrakinęs buto duris, žengė žingsnį laiptais žemyn ir pastebėjo, kad jo šuo pradėjo blogai jaustis – nuleido galvą, čiaudėjo, apsvaigo. Jis taip pat pajuto ašarinių dujų kvapą, pradėjo perštėti akys. Iškart nusisuko ir nuėjo atgal į butą. Iškvietė policijos pareigūnus, paprašė GMP pagalbos. Atvykusiam policijos pareigūnui paaiškino visas aplinkybes ir įteikė surašytą pareiškimą. Bendraujant lauke su pareigūnų link jų ėjo persirengęs A. Č.. Apie 13.35 val. jį apžiūrėjo atvykę greitosios pagalbos medikai ir patarė kuo greičiau eiti į gryną orą bei prasivėdinti. Įvykio metu liudytojų nematė, I. Č. ir A. Č. nebuvo laiptinėje. Jo manymu, A. Č. jo tykojo prie buto durų ir tyčia mėgino pakenkti jam ir jo gyvūnui. Jis kasdien grįžta tuo pačiu metu namo papietauti ir pavedžioti šuns. Šias aplinkybes A. Č. žino, kadangi neretai jį matė tuo pačiu metu. Pažymėjo, kad atvykęs į Instituciją sužinojo, kad A. Č. parašė priešpriešinį pareiškimą, tačiau jame išdėstė visai kitas aplinkybes. Susipažinęs su bylos medžiaga, jo teigimu, A. Č. ir I. Č. parodymai yra išgalvoti, neatitinka tikrovės, melagingi. A. Č. nurodo, kad laiptinėje jis buvo su žmona I. Č. ir dukra A. Č., ėjo į lauką, jiems einant pro antrą aukštą, iš buto Nr. 16 į laiptinę išbėgo vilkšunis, jis buvo ant ilgo pavadėlio, šuns šeimininkas dar buvo bute. Šuo šoko A. Č. pusėn, bandydamas jam įkąsti, A. Č. spėjo atsitraukti, tada šuo dar kartą šoko ant jo, A. Č. vėl atsitraukė ir išsitraukęs dujų balionėlį papurškė į šunį. Analogiškai dėl įvykio paaiškino ir I. Č.. E. S. teigimu, namo laiptinėje A. Č. buvo vienas, I. Č. ir A. Č. nebuvo. A. Č., jo teigimu, ne leidosi laiptais žemyn, bet pasivažinėjęs dviračiu įėjo į namo laiptinę ir buvo vienu laiptų maršu žemiau negu buto Nr. 16 durys. Jo šuo išeidamas iš buto į A. Č. nereagavo, buvo su trumpu pavadžiu, prie pat jo kojų, A. Č. nepuolė ir jokios grėsmės jam nekėlė. Taigi, A. Č., surašęs melagingą priešpriešinį pareiškimą, jį melagingai įskundė dėl nebūto šuns užpuolimo, o I. Č. parodymai irgi melagingi, nes jos laiptinėje nebuvo. Atkreipė dėmesį į tai, kad jo šuo yra draugiškas ir paklusnus, niekada nėra užpuolęs kito žmogaus. Jis yra reguliariai skiepijamas, turi pasą, nuolat dresuojamas. A. Č. ir I. Č. pateikė melagingus parodymus dėl savanaudiškų paskatų, galimai dėl jų paties konfliktiško būdo ir nemeilės gyvūnams. Sutikęs jį gatvėje, A. Č. nuolat grasina, nuolat provokuoja šunį, o tada filmuoja ir reiškia pretenzijas bei nuolat rašo pareiškimus policijai apie nebūtus nusikaltimus (2019 m. balandžio, liepos mėn., 2020 m. kovo, balandžio mėn. pareiškimai). Pareiškėjo teigimu, jo šuo niekada nebuvo laiptinėje ar praėjęs pro A. Č., ar kitus asmenis be pavadžio, niekada nėra puolęs kitų asmenų. Jo manymu, A. Č. santykiai su liudytojais geri, todėl jie susitarė dėl melagingų parodymų davimo. Taigi vyresnioji tyrėja A. T. netinkamai vertino byloje pateiktas aplinkybes, rėmėsi vien melagingais liudytojų parodymais, visiškai nevertino jo išdėstytos pozicijos, paaiškinimų ir parodymų (b. l. 4–6, 79, 127-129).

Institucija atsiliepimu į skundą prašo priimtą nutarimą palikti nepakeistą ir E. S. skundo netenkinti. Nurodė, kad pareigūnė, įvertinusi visas aplinkybes, priėmė motyvuotą nutarimą nepradėti A. Č. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisenos, kadangi nenustatė jo veiksmuose pažeidimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, požymių. Nuo 2019 m. sausio 1 d. iki šiol Institucijoje yra registruoti penki E. S. pareiškimai dėl kaimyno A. Č. veiksmų ir 12 pranešimų dėl E. S. pažeidimų (11 iš jų pateikė A. Č.), susijusių su netinkama šuns priežiūra. Šios bylos buvo nutrauktos pagal ANK 591 straipsnio 1 dalį, įvertinus nustatytas aplinkybes ir atsižvelgus į tai, kad visos nepašalintos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Dėl to nėra pagrindo A. Č. ir I. Č. atžvilgiu pradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal ANK 224 straipsnio 2 d. ir A. Č. atžvilgiu – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį (b. l. 2).

Teismo posėdžio metu E. S. parodė, kad 2020 gegužės 4 d., apie 12.43 val. išeidinėjo iš buto kartu su savo šunimi. Šuo buvo prie pat jo kojų, ant trumpo pavadžio, pirmas išeidinėjo jis, po to – šuo. Būdamas tarpduryje, pamatė, kad laiptinėje vienu laiptu maršu žemiau stovi A. Č. ir kažką purškia į jo pusę. Jis be jokios pateisinamos priežasties laiptinėje į jo pusę papurškė jam ir jo šuniui dujų ir sufabrikavo bylą taip, kad neva šuo jį puolė, o jis teisinosi, kad gynėsi nuo šuns puolimo. Jo šuo išeidamas į A. Č. niekaip nereagavo ir nekreipė į jį dėmesio. Liudytojų I. Č. ir jų dukros įvykyje nebuvo, jos negalėjo nieko matyti. Jo šuo A. Č. negalėjo užpulti, nes jo negalėjo pasiekti. Būtent tuo metu kai A. Č. papurškė dujų ir nubėgo laiptais žemyn, tik tuo metu šuo sureagavo ir vieną ar du kartus sulojo. A. Č. melavo, kad jis neva leidosi laiptais žemyn, paskui jis pakeitė savo poziciją, kad jau neva kilo laiptais į viršų. Su A. Č. tai jau ne pirmas konfliktas, jis nuolat skundžia jį nebūtais dalykais, kad neva jį puola jo šuo. Siekdamas apsiginti nuo jo melagingų parodymų, jis įmontavo stebėjimo kameras. Be to, kai jis iš šio namo išeina, visada laiko rankoje vaizdo kamerą. Įvykio metu buvo padaryti du vaizdo įrašai. Vienas vaizdo įrašas darytas iš lauko, o kita kamerą jis, išeidamas iš namų, laikė rankoje, kitoje rankoje laikė šunį su pavadėliu. Ar A. Č. dujas purkšti taikėsi į šunį, ar į jį, negali pasakyti, nes jis ir jo šuo šalia vienas kito buvo. A. Č. motyvuoja, kad gynėsi, bet tai nesąmonė, nes nebuvo pagrindo gintis. Po įvykio jis iš pradžių atsisakė medikų pagalbos, bet, kai dujos suveikė ir jam pradėjo perštėti akis, kreipėsi į medikus, kurie jį apžiūrėjo ir patarė eiti į lauką vėdintis, dėl šuns buvo kreiptasi į veterinarą telefonu, pažymos neturi. Veterinarijos gydytojas šuniui buvo paskyręs akių lašus ir patarė kuo greičiau išvesti į lauką šunį. Tyrėja A. T. buvo šališka ir tirdama šį įvykį neišsiaiškino visų aplinkybių, tyrimas buvo atliktas neobjektyviai, nepatikrinta daug aplinkybių. Kai jis teikė paaiškinimą gegužės 4 d., buvo stresinėje situacijoje, todėl visko iš karto nesurašė ir neprisiminė, išdėstė tik pačią esmę, o vėliau, kai buvau pakviestas į policijos komisariatą, visas aplinkybes patikslino.

Teismo posėdžio metu A. Č. parodė, kad jis su šeima susiruošė pasivažinėti dviračiais. Kai jis leidosi žemyn į rūsį dviračių, pastebėjo, kad pamiršo mobilųjį telefoną. Pradėjo lipti į viršų ir staiga per metrą atsidarė durys ir išbėgo šuo, šuo lojo, dantis rodė. Šeimininko nematė, šuo padarė pagreitėjimą, vieną kartą bandė jį užpulti, jis atsitraukė. Kitą kartą šuo pabandė užšokti, bet jis vėl atsitraukė, kad tai nepasikartotų trečią kartą, jis papurškė ašarinių dujų ir pasišalino. Tuo metu laiptinėje buvo jo žmona ir dukra, jos buvo viršuje ir leidosi žemyn, jis jas matė būdamas žemiau ir pažvelgęs į viršų. Dėl nuolatinių konfliktų su kaimynu dėl šuns jo dukra bijo išeiti iš namų, verkia. Dabar jis su šeima išvyko gyventi kitur, nes nebegali taip daugiau gyventi, dukra nuolat verkia, kai reikia eiti į mokyklą, jis nežino, kaip reikia ją pasitikti, kai grįžta iš mokyklos. Su E. S. reikalaujama 2000 Eur moraline žala nesutinka.

Liudytojas E. V. teismo posėdžio metu parodė, kad nei E. S., nei A. Č. nepažįsta, paties įvykio nematė. Jis atvyko į iškvietimą jau po įvykio, gal po 30 min. Laiptinėje jautėsi dujų kvapas, bet kažkaip ypatingai, kad ašarotų akys, nesijautė. Užėjo pas E. S., priėmė iš jo pareiškimą. Po to pamatė, kad grįžo A. Č. ir priėmė iš jo paaiškinimą. Visą medžiagą pristatė į komisariatą. Ką tiksliai aiškino E. S. ar A. Č., nepamena. Bandė aiškintis aplinkybes, bet vienas pilietis teigė, kad pripurškė dujų iš niekur nieko, o kitas pilietis paaiškino, kad jį puolė šuo ir dėl to jis gindamasis purškė dujų. Siūlė greitąją pagalbą, bet E. S. atsisakė. Tiksliai nepamena, kodėl atsisakė. Nepamena, ar A. Č. buvo sužeistas. Nepamena, ar jis minėjo, kad šį įvykį matė jo žmona ir jo dukra. Dėl šio įvykio kitų liudytojų neapklausė, kadangi A. Č. prisipažino, kad dujas papurškė dėl to, kad gynėsi, ir nebuvo tam pagrindo klausinėti kitų. E. S. neminėjo, kad turi filmavimo medžiagą ir filmavo šitą įvykį.

Liudytoja I. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad dienos metu apie pietus ji su savo dukra leidosi iš trečio aukšto žemyn į antrą aukštą ir matė, kad jos vyras kilo laiptais į viršų. Staiga, kai jis buvo netoliese antrame aukšte prie 16 buto, atsidarė durys ir iššoko šuo iš buto. Ji matė, kad kelis kartus jis šoko į vyro pusę, urzgė ir vyras buvo priverstas gintis. Jis turėjo dujų balionėlį ir jį panaudojo, papurškė. Jos su dukra pasislėpė bute. Šuo buvo su pavadžiu, viskas įvyko per kelias sekundes. Be jų tuo metu laiptinėje daugiau nieko nebuvo. Jų šeima nuolat stengiasi išvengti šio žmogaus, dukra nevaikšto viena, ji visą laiką eina jos pasitikti, jų šeima ramiai į namus nebegali vaikščioti.

Liudytoja A. T. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra vyresnioji tyrėja ir paaiškino, kad įvykyje nebuvo, tik priėmė sprendimą nutraukti teiseną pagal surinktus paaiškinimus. Buvo kiti pareigūnai, kurie iš jų grupės rinko medžiagą, taip pat pareigūnai, kurie reagavo į įvykį. Iš surinktos medžiagos buvo surašytas tarnybinis pranešimas, paimti paaiškinimai iš A. Č., jo žmonos, taip pat E. S.. Administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta, bet nutraukta. E. S. parodymai su A. Č. parodymais nesutampa, nes A. Č. teigė, kad šuo jį užpuolė ir dėl to jis purškė dujas, o E. S. sakė, kad šuo jo nepuolė. E. S. paaiškinimai buvo nenuoseklūs, o A. Č. ir jo žmonos nuoseklūs. E. S. pareiškimas buvo išnagrinėtas pagal gyvenamąją vietą, dėl prašymo nagrinėjimo teismingumo sprendė ne ji, o kita vyresnioji tyrėja. Kokios dujos buvo įvykio metu purškiamos, nežino, pareigūnai dujų balionėlio nematė.

BIRT žiūryklės duomenimis – 2020 m. gegužės 4 d. registruotas įvykis – prieš 5 minutes kaimynas iš 17 buto pranešėjui pripurškė ašarinių dujų. Pranešėjas E. S. teigia, kad jokio konflikto nebuvo. GMP atsisakė. Papildoma informacija – atvykus, pasitiko E. S., kuris paaiškino, kad jam būnant laiptinėje su šuniu, priėjo kaimynas A. Č. ir pripurškė dujų į akis. A. Č. paaiškino, kad jam įėjus į laiptinę, E. S. ant ilgo pavadėlio laikė šunį, pasiekė jį, o jis gindamasis panaudojo ašarines dujas. Konfliktai tarp kaimynų vyksta nuolat (b. l. 34). Apie minėtą įvykį policijai taip pat pranešė ir A. Č. – 2020 m. gegužės 4 d. 13.42 val., nurodydamas, kad jį du kartus bandė užpulti šuo, išbėgęs iš 16 buto, dėl to jis gindamasis papurškė šuniui ašarinėmis dujomis (b. l. 80).

2020 m. gegužės 4 d. E. S. pareiškime nurodyta, kad jam išėjus iš buto su šuniu, atėjo kaimynas iš žemiau esančios laiptinės ir be jokios priežasties pradėjo purkšti dujas. Pradėjo labai perštėti akis. Iškvietė greitąją pagalbą. Prašo įvykį išnagrinėti pagal jo gyvenamąją vietą I. K. al. (b. l. 35). Patikslinime dėl įvykio aplinkybių E. S. nurodė, kad šuo buvo ant trumpo pavadžio prie jo kojų, jam būnant tarpduryje pamatė, kad A. Č., stovėdamas vienu laiptų maršu žemiau purškia ašarines dujas, jų srovę nukreipęs į jo šuns pusę, po to A. Č. išbėgo į lauką. I. Č. ir jos dukros laiptinėje nematė (b. l. 39, 42).

Iš GMP kvietimo kortelės matyti, kad E. S. nustatyta preliminari diagnozė – akies skausmas, taip pat nustatyta, kad paciento akys atmerktos, neparaudę, neašaroja, hospitalizacijos atsisakė (b. l. 12).

E. S. priklausantis šuo, vardu N., paženklintas poodine mikroschema, vakcinuotas, dresuojamas (duomenys neskelbtini) klube, dalyvauja varžybose (b. l. 13-15, 108, 113-115).

Pateikti A. Č. pareiškimai bei Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas; taip pat E. S. pareiškimas dėl ankstesnio pranešimo ir kiti dokumentai, susiję su ankstesniais įvykiais tarp E. S. ir A. Č. (b. l. 16–31).

Šalies argumentai

A. Č. paaiškinime nurodyta, kad 2020 m. gegužės 4 d. apie 12.40 val., (duomenys neskelbtini), laiptinėje jį užpuolė vilkšunis. 16 buto durys atsidarė ir ant jo šoko didelis juodas šuo be antsnukio. Pavadėlis buvo ilgas ir šuo pasiekė jį laisvai. Gindamasis nuo šuns papurškė dujomis į šuns snukį ir pabėgo iš laiptinės (b. l. 36). A. Č. paaiškinime nurodytos analogiškos įvykio aplinkybės kaip ir užfiksuotos vyr. tyrėjos J. S. tarnybiniame pranešime (b. l. 38, 43).

Tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo nurodyta, kad 2020 m. gegužės 4 d. reaguota į pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjui E. S. kaimynas iš 17 buto pripurškė dujų. Atvykus minėtu adresu ir užėjus į namo laiptinę, jautėsi dujų kvapas. Pranešėjas išėjo į lauką, paaiškino, kad kaimynas iš 17 buto be jokios priežasties jam pripurškė dujų. Prie laiptinės atėjęs kaimynas iš 17 buto, A. Č. paaiškino, kad dujas panaudojo gindamasis nuo pranešėjo šuns, kuris buvo be antsnukio ir vedamas ilgu pavadžiu. Dujų balionėlio pas A. Č. nematė. (b. l. 37). 2020 m. gegužės 4 d. vaizdo įrašų pateikti nėra galimybės (b. l. 57).

Vyr. tyrėjos J. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo bendrauta telefonu su A. Č., kuris paaiškino, kad 2020 m. gegužės 4 d. apie 12.40 val. su žmona I. Č. ir dukra A. Č. name, (duomenys neskelbtini) ėjo laiptine žemyn į lauką. Jiems einant pro 2 aukštą, atsidarė 16 buto durys ir iš buto į laiptinę išbėgo juodas vilkšunis. Šuo buvo ant ilgo pavadžio, šuns šeimininkas dar buvo bute. Išbėgęs šuo lodamas ir rodydamas dantis, padarė pagreitėjimą ir šoko į A. Č. pusę, bandydamas jam įkąsti. Šuo neįkando, bet tik todėl, kad jis spėjo atsitraukti. Tada minėtas šuo antrą kartą mėgino šokti į A. Č. pusę. A. Č. ištraukė dujų balionėlį su ašarinėmis dujomis ir papurškė į šunį. Kai šuo šokinėjo, šuns šeimininkas buvo bute ar tarpduryje, tačiau nesiėmė jokių veiksmų patraukti šunį ar jį sutramdyti. Šis šuo nėra tinkamai prižiūrėtas, jo šeimininkas tyčia leidžia šuniui puldinėti žmones, ne kartą minėtas šuo buvo užpuolęs namo gyventojus, todėl buvo surašytas kolektyvinis pareiškimas. Taip pat buvo užpulta jo dukra. Jo žmona I. Č. telefoninio pokalbio metu parodė, kad 2020 m. gegužės 4 d. 12.40 val. su vyru A. Č. ir dukra A. Č. name, (duomenys neskelbtini), iš savo buto Nr. 17, ėjo laiptine žemyn į lauką. Jiems einant pro 2 aukštą, atsidarė 16 buto durys ir iš buto į laiptinę išbėgo juodas vilkšunis. Šuo buvo ant ilgo pavadžio, šuns šeimininkas dar buvo bute. Išbėgęs šuo agresyviai lojo, rodė dantis, šoko į A. Č. pusę, bet vyras spėjo atsitraukti. Tada ji su dukra nubėgo atgal į trečią aukštą ir iš ten viską stebėjo. Šuo šoko antrą kartą, todėl vyras papurškė į šunį dujų iš balionėlio. Šuns šeimininkas tuo tarpu buvo bute arba tarpduryje, tačiau nesiėmė jokių veiksmų patraukti ar sutramdyti šunį (b. l. 38).

Šalies argumentai

I. Č. paaiškinime nurodytos analogiškos įvykio aplinkybės kaip ir užfiksuotos vyr. tyrėjos J. S. tarnybiniame pranešime (b. l. 38, 44).

Byloje buvo pateikti (tiek E. S., tiek A. Č. įgaliotos atstovės) ir teismo posėdžio metu peržiūrėti vaizdo įrašai, nuotraukos (b. l. 88, 109-112, 130-132 ir prisegti prie bylos galinio viršelio).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma. Elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjančių institucijų (pareigūnų) teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo ar pareigūno atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto sprendimo priėmimą.

Teismas, įvertinęs E. S. skundo argumentus ir skundžiamą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2020 m. gegužės 27 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį A. Č., daro išvadą, kad institucija, spręsdama, ar A. Č. veiksmuose yra administracinio nusižengimo požymių, padarė pagrįstą išvadą, kad nėra jokių kitų duomenų, apart E. S. parodymų, kas galėtų patvirtinti, kad A. Č. dujas purškė nesigindamas nuo šuns.

Ginčo byloje dėl to, jog 2020 m. gegužės 4 d. (duomenys neskelbtini) esančioje laiptinėje, A. Č. papurškė dujas, nėra. Ginčas šioje byloje kyla dėl to, kokiu tikslu jis purškė dujas – E. S. tvirtina, jog A. Č. tai padarė be jokios priežasties, jo šuo A. Č. nepuolė, A. Č. tvirtina, jog dujas purškė, norėdamas apsiginti nuo jį puolančio E. S. šuns.

A. Č. versiją, kad dujas jis purškė gindamasis nuo E. S. šuns, patvirtina laiptinėje aukštu aukščiau buvusi liudytoja I. Č.. Ši liudytoja yra A. Č. sutuoktinė ir nors jos nurodytos įvykio aplinkybės esminėse detalėse yra nuoseklios kaip ir jos pateiktame rašytiniame paaiškinime, taip pat sutampa su A. Č. paaiškinimais, tačiau minėta liudytoja, duodama parodymus, galimai buvo suinteresuota ir galimai siekė padėti A. Č. išvengti administracinės atsakomybės, todėl teismas jos parodymus vertina kritiškai. Liudytojai pareigūnai E. V. ir A. T. tiesiogiai įvykio nematė, todėl jų parodymai šioje byloje ginčijamoms aplinkybėms nustatyti nėra reikšmingi. Kitų įvykį mačiusių liudytojų nėra.

Teismas taip pat kritiškai vertina ir E. S. versiją. Visų pirma, pažymėtina, kad E. S. parodymai nuo pat įvykio pradžios nėra nuoseklūs – E. S. nurodo, kad: jam pripurškė dujų; kad jam laiptinėje būnant su šuniu, A. Č. jam (E. S.) pripurškė į akis dujų; kad jam išeinant iš buto su šuniu, kaimynas iš žemiau esančios laiptinės pradėjo purkšti dujas; kad jam būnant tarpduryje, A. Č. purškia dujas, jų srovę nukreipęs į jo šunį; kad šuo buvo prie pat jo kojų, ant trumpo pavadžio, pirmas išeidinėjo jis, po to – šuo, būdamas tarpduryje, pamatė, kad laiptinėje vienu laiptų maršu žemiau stovi A. Č. ir kažką purškia į jo pusę, jis be jokios pateisinamos priežasties laiptinėje į jo pusę papurškė jam ir jo šuniui dujų.

Byloje esantys duomenys, tiek rašytiniai, tiek daugybė pateiktų vaizdo įrašų ir nuotraukų, patvirtina ir tai, kad tarp kaimynų – E. S. ir A. Č. nuo 2019 m. nuolat vyksta konfliktai, nesusipratimai ir pan. (E. S. šuo užpuolė A. Č. dukrą, taip pat ir A. Č., šuo laiptinėje elgiasi agresyviai ir gąsdina A. Č., A. Č. užpuolė E. S., mojavo jam peiliu, dėl A. Č. karantino reikalavimų nesilaikymo), dėl to rašomi pareiškimai ir kreipiamasi į valstybės institucijas, teismą, tai patvirtina tiek E. S., tiek A. Č. byloje pateikti duomenys (b. l. 16-21, 27, 102-104). Taip pat byloje pateikti duomenys, jog dėl A. Č. ar E. S. veiksmų bylos nepradėtos arba teisenos nutrauktos (b. l. 18-19, 24-31, 86-87, 107, 133-141). Taigi, kaip matyti, E. S. ir A. Č. – kaimynai, jų santykiai – įtempti ir emocionalūs. Teismas pažymi, kad visų šių bylos aplinkybių kontekste, nors ir jos nėra tiesiogiai susijusios su 2020 m. gegužės 4 d. įvykiu, teismas turi labai įdėmiai ir itin atsargiai vertinti kiekvieno iš proceso dalyvių parodymus, nes tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai gali neadekvačiai vertinti situaciją ir kiekvieną įvykio aplinkybę suvokti itin subjektyviai. Tokiu atveju E. S. nurodomų aplinkybių nepatvirtinus kitais byloje esančiais objektyviais įrodymais, negalima teigti, kad Institucijos priimtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pažymėtina ir tai, kad tai, jog kiekvienas iš minėtų proceso dalyvių aplinkybes suvokia itin subjektyviai, iš dalies patvirtina ir teismo posėdžių metu po peržiūrėtų vaizdo įrašų (nors ir tiesiogiai nesusijusių su nagrinėjamu įvykiu) duoti E. S. ir A. Č. paaiškinimai.

Vienintelis objektyvus byloje esantis įrodymas, galintis paneigti arba patvirtinti E. S. ir arba A. Č. paaiškinimus, yra byloje pateiktas E. S. rankine kamera darytas įvykio vaizdo įrašas. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, pavadinimu ,,GX010089 ranku kamera“, matyti, kaip tarpduryje asmuo išeina, matyti gyvūno koja, loja, tada vaizdas labai juda ir nieko negalima aiškiai matyti, po to matosi, kaip kažkas rausvo nubėga laiptais žemyn, asmuo su šuniu grįžta į butą. E. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad minėtame įraše yra užfiksuotas būtent byloje nagrinėjamas įvykis, kad įrašo antrą sekundę buvo papurkšta dujų, tačiau dar kartą peržiūrėjus vaizdo įrašą ir E. S. paprašius konkrečiai nurodyti, kurioje įrašo vietoje įvyko dujų papurškimas, E. S. nurodė, kad kamera buvo įjungta keletą akimirkų po papurškimo, papurškimas yra užfiksuotas, bet ten jau pabaiga. Taigi, pats E. S. yra nenuoseklus, viena vertus tvirtina, kad vaizdo įrašas patvirtina jo nurodytas aplinkybes, kita vertus, nurodo, kad kamera buvo įjungta keletą akimirkų po papurškimo. Teismo vertinimu, byloje pateiktas vaizdo įrašas vienareikšmiškai ir neabejotinai nepatvirtina E. S. nurodomų aplinkybių, kadangi paties įvykio pradžia nėra užfiksuota, o ir apskritai vaizdo įrašas nėra tiek informatyvus, kad būtų galima teigti, jog jis patvirtina E. S. nurodytas įvykio aplinkybes.

Taigi, teismas, įvertinęs teismo posėdžio metu pateiktus E. S., A. Č., liudytojų I. Č., E. V., A. T. paaiškinimus ir byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad A. Č. versija, jog dujas jis papurškė gindamasis nuo jį puolančio E. S. šuns, kurios jis nuosekliai laikėsi nuo pat tyrimo pradžios ir teisme, nepaneigta.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.

Taigi, iš byloje esančių įrodymų negalima daryti vienareikšmiškos ir neabejotinos išvados, kad A. Č. 2020 m. gegužės 4 d. Vilniuje, Genių g. 16, E. S. į akis ir (ar) jo šuniui pripurškė dujų be priežasties.

Papildomai pažymėtina ir tai, kad kvalifikuojant asmens veiksmus pagal ANK 481 straipsnį, būtina nustatyti objektyviuosius veikos požymius – viešąją tvarką ir necenzūrinių žodžių ar gestų vartojimą viešose vietose ar kitus panašius veiksmus, kuriais būtų trikdoma viešoji tvarka ar žmonių rimtis. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia, todėl taip pat būtina įrodyti ir tai, kad asmuo suvokė, jog savo veiksmais jis siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį ir norėjo taip veikti. Šioje nutartyje jau minėta, kad tarp E. S. ir A. Č. susiklostę asmeniniai konfliktiniai santykiai, jie yra priešingai nusiteikę vienas kito atžvilgiu.

Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, E. S. skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2020 m. gegužės 27 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atmetus E. S. skundą, netenkintini E. S. prašymai pripažinti jį nukentėjusiuoju ir priteisti jam 2000 Eur moralinės žalos, taip pat patraukti A. Č. ir I. Č. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 224 straipsnio 2 dalį, A. Č. patraukti atsakomybėn pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 16 dalį už žiaurų elgesį su gyvūnu (purškė ašarines dujas į šunį) ir baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnį ir 140 straipsnio 1 dalį (dėl to, kad A. Č. 2020 m. gegužės 4 d. pateikė melagingą pranešimą su melagingais parodymais apie nebūtą nusikaltimą).

A. Č. atstovė prašo priteisti jo patirtas išlaidas už atstovavimą – 800 Eur ir 60 Eur už išlaidas dėl faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo. ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra procese pakvietė dalyvauti ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pagal BPK 105 straipsnio 6 dalį kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Nagrinėjamu atveju, A. Č., siekiant apginti savo interesus, buvo suteikta teisinė pagalba, dėl kurios jis patyrė išlaidų, teismui pateiktos sąskaitos faktūros ir jų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai. Patirtos atstovavimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, kurios teismo vertinimu, buvo reikalingos ir nėra didelės, atsižvelgiant į byloje vykusių posėdžių kiekį bei trukmę, bei atitinka protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus. Dėl to iš E. S. A. Č. priteistina 860 Eur proceso išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsniu, teismas,

nutaria:

Netenkinti E. S. skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2020 m. gegužės 27 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną A. Č..

Priteisti iš E. S. A. Č. 860 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt eurų) proceso išlaidų.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Benetytė