Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. I. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2021 m. vasario 10 d. sprendimo Nr. 21-IL-20-00373-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ (b. l. 53–54) teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas 2021 m. sausio 18 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (b. l. 21). Kauno AVPK VTV 2021 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. 21-IL-20-00373-e leidimą laikyti (nešiotis) ginklus išduoti atsisakė (b. l. 53–54).

Skundžiamame sprendime buvo nustatyta, jog Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) ir jam skirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Nuosprendis neįsiteisėjęs.

2014 m. sausio 23 d. pareiškėjui pareikšti įtarimai ikiteisminiame tyrime Nr. 22-1-01079-13 pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2014 m. gruodžio 1 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 22-1-01079-13 nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, paskirta 2 metų laisvės apribojimo bausmė, teistumas išnyko 2020 m. spalio 20 d.

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, jam skirta bauda, kuri yra sumokėta. Teistumas išnyko 2012 m. birželio 8 d.

Pareiškėjas 33 kartus baustas administracine tvarka, iš jų 2020 m. liepos 13 d., 2020 m. birželio 6 d., 2018 m. liepos 16 d., 2018 m. gegužės 9 d., 2017 m. rugsėjo 29 d., 2016 m. spalio 21 d. už ant priekinių automobilio durelių langų įtaisytus tinklelius – kliūtį, kuri ribojo vairuotojo matymo lauką, 2020 m. sausio 23 d. už sustojimą ir stovėjimą pėsčiųjų perėjoje, 2018 m. sausio 9 d., 2018 m. sausio 4 d., 2001 m. kovo 23 d. už necenzūrinius žodžius ar gestus viešose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, 2018 m. sausio 4 d. už važiavimą automobiliu pėsčiųjų taku, 2017 m. kovo 31 d., 2007 m. liepos 23 d., 2005 m. kovo 2 d. už nustatyto greičio viršijimą, 2013 m. vasario 6 d., 2011 m. lapkričio 12 d. už naudojimąsi mobiliojo ryšio priemone, vairuojant automobilį, 2013 m. sausio 22 d. už tai, kad vairavo transporto priemonę, kuri neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, 2012 m. gruodžio 19 d., 2008 m. balandžio 12 d., 2006 m. rugsėjo 5 d., 2006 m. sausio 8 d. už tai, kad vairuojamo automobilio priekinių durų stiklų šviesos laidumas mažesnis nei leidžiama, 2011 m. balandžio 14 d., 2009 m. liepos 13 d., 2009 m. kovo 15 d., 2009 m. sausio 27 d., 2003 m. balandžio 16 d. už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, 2009 m. gegužės 21 d. už alkoholinių gėrimų gėrimą ar girto pasirodymą viešoje vietoje, 2007 m. vasario 9 d. už vairavimą be saugos diržo, 2004 m. gegužės 1 d., 2004 m. gegužės 6 d. už tai, kad vairavo automobilį, kuriam neatlikta techninė apžiūra, 2003 m. balandžio 7 d. už neteisėtą šaudymą iš ginklo, 2002 m. vasario 12 d. už paso praradimą, 1999 m. rugpjūčio 10 d. už rūkymą draudžiamose vietose.

Skundžiamame sprendime nurodyta, jog išdėstyti faktai leidžia neigiamai vertinti pareiškėjo elgesį. Ne kartą viešose vietose padaryti administraciniai nusižengimai (pažeidimai), incidentas su restorano darbuotoju rodo asmens polinkį konfliktuoti. Pažymėta, jog pareiškėjo padaryti nusižengimai (pažeidimai) rodo jo nenorą laikytis valstybėje galiojančių įstatymų, teisės normų reikalavimų, jo netinkamas nuostatas į valstybėje nustatytą tvarką ir charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, galintį kelti ir keliantį grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog jo padaryti administraciniai nusižengimai nekelia grėsmės visuomenės saugumui, nuosavybei, todėl nesudaro pagrindo jam taikyti Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas. Taip pat nurodė, jog nurodytas ikiteisminis tyrimas bei baudžiamosios bylos negali būti vertinamos Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto kontekste, kadangi ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, vienas iš nuosprendžių panaikintas, o kitose baudžiamosiose bylose yra išnykęs teistumas.

Skundžiamas sprendimas neišduoti pareiškėjui leidimo laikyti (nešiotis) ginklus buvo priimtas, vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu bei Aprašo III skyriaus 16–19 punktais, įvertinus dėl pareiškėjo atliktus ikiteisminius tyrimus, priimtus nuosprendžius, padarytus pareiškėjo teisėtvarkos pažeidimus, atsižvelgus į tai, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Sprendimas buvo grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus, priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius, atliktą ikiteisminį tyrimą bei priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuris buvo neįsiteisėjęs.

Pažymėtina, jog ginklų ir šaudmenų apyvarta, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, klasifikavimo į kategorijas nuostatos, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisiniai pagrindai, taip pat subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teisės ir pareigos yra numatytos Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Įstatymo paskirtis – nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Šie klausimai detalizuoti Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklėse. Taigi, neabejotina, jog Įstatymo tikslas yra užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą.

Atitinkamai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Kaip žinia, ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d., 2013 m. sausio 25 d. nutarimai). Konstitucinio Teismo nutarimai pripažino, jog visuomenės ir valstybės saugumas yra konstitucinė vertybė.

Taigi, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme ginklai vertinami kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esantys daiktai, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojami.

Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17, 18 ir 30 straipsnių nuostatas, asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Šiose Įstatymo normose išsamiai numatytos sąlygos bei atvejai, kada asmeniui gali būti neišduodamas arba panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, taip pat nustatyti griežti reikalavimai asmenų elgesiui įgyjant, laikant bei nešiojant šaunamuosius ginklus bei juos, kaip asmenybes, charakterizuojančioms aplinkybėms.

Kaip minėta, Konstitucinis Teismas dar 2001 m. balandžio 12 d. nutarime akcentavo, kad įstatymų leidėjas turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką, o viešojo administravimo subjektui nesuteikta diskrecijos teisė pasirinkti kitokį elgesio variantą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto normą lingvistiniu bei teleologiniu teisės aiškinimo būdais, 2014 m. birželio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014 pažymėjo, kad apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs duomenys tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nepateikta konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).

Įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto normos aiškinimo, matyti, kad kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai, o pripažinimą, jog asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ir savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, iš esmės lemia jo veiksmų iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikimo vertinimas. Atitinkamai, vertinant pareiškėjo charakteristikas ir biografiją, turi būti atsižvelgiama į pareiškėjo veiksmų pobūdį, t. y. į kokius visuomenės gėrius šiomis veikomis buvo kėsintasi ir kokia atsakomybė (baudžiamoji ar administracinė) už tuos veiksmus buvo taikoma, taip pat į sunkumą, pakartotinumą bei tai, kiek laiko yra praėję nuo minėtų veiksmų atlikimo iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikimo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikimo buvo nubaustas 33 kartus už administracinius teisės pažeidimus (b. l. 40–52). Pareiškėjo padaryti administraciniai nusižengimai: nustatyto greičio viršijimas vairuojant transporto priemonę, neapdraustos civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės vairavimas, kelio ženklo reikalavimų nesilaikymas ir kiti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, kurie neabejotinai susiję su grėsme kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, be to, kiti pareiškėjo padaryti pažeidimai – už necenzūrinius žodžius ar gestus viešose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, už alkoholinių gėrimų gėrimą ar girto pasirodymą viešoje vietoje, už neteisėtą šaudymą iš ginklo, – tik patvirtina pareiškėjo neatsakingumą ir nepagarbą teisės aktų reikalavimams bei tai, kad pareiškėjo elgesys kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Taip pat nustatyta (b. l. 22–24), jog pareiškėjas Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas), BK 300 straipsnio 3 dalį (dokumentų suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), skirta 2 metų laisvės apribojimo bausmė. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (aplaidus apskaitos tvarkymas), jam skirta bauda, kuri yra sumokėta. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2014 m. gruodžio 1 d. nutarimu (b. l. 25–28) ikiteisminis tyrimas Nr. 22-1-01079-13 dėl pareiškėjo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (viešosios tvarkos pažeidimas), 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (nesunkus sveikatos sutrikdymas) nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė (b. l. 29–39). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog Kauno apygardos teismas 2021 m. kovo 3 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 27 d. nuosprendį, kuriuo pareiškėjas buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, panaikino ir, vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, BK 28 straipsnio 2 dalimi, baudžiamąją bylą nutraukė, esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog minėtoje baudžiamojoje byloje yra pateiktas kasacinis skundas ir byla 2021 m. birželio 4 d. išsiųsta į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą kasacinio skundo priėmimo klausimui spręsti. Iš pateiktų į bylą dokumentų matyti, jog pareiškėjui ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų dėl pareiškėjo dalyvavimo įvykdant nusikalstamas veikas, incidentai su restorano darbuotojais bei jo savininku vyksta ne kartą, todėl minėti duomenys patvirtina, kad nustatyti įvykiai ir faktai neabejotinai sietini su pavojumi viešajai tvarkai ir saugumui.

Pareiškėjo motyvas, jog jis baigęs universitetą, pateiktos darbdavių charakteristikos nėra pagrindu patenkinti skundo reikalavimą. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teisė turėti ginklą nėra absoliuti, nes tai susiję su žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumu, todėl, kaip minėta, valstybė kontroliuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, nustato griežtus reikalavimus subjektams, norintiems gauti leidimus nustatytų kategorijų ginklams įsigyti, laikyti, nešioti ir naudoti. Neišdavimas pareiškėjui leidimo laikyti (nešiotis) ginklą nėra laikytinas jo baudimu, kadangi leidimas laikyti (nešiotis) ginklą yra išduodamas tik tiems subjektams, kuriems netaikomi Įstatymo 17 straipsnyje nustatyti apribojimai. Pareiškėjo argumentas, jog jam 2003 m. spalio 8 d. (b. l. 65) jau buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, nesudaro pagrindo vertinti kaip palankią jam aplinkybę, kadangi Įstatymas tuo metu numatė kitus kriterijus, siekiant gauti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą.

Įvertinus pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus, priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius, akivaizdu, jog pareiškėjas nesilaiko teisės aktais nustatytų elgesio taisyklių, į bylą pateikti pareiškėjo asmenybę charakterizuojantys duomenys nepaneigia pareiškėjo asmenybės pavojingumo, jo nerūpestingo požiūrio į visuotinai pripažintas vertybes, nustatytas elgesio normas. Pirmiau nurodyti pareiškėjo padaryti teisėtvarkos pažeidimai, vertinant pareiškėjo galimą elgesį ateityje, leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėjas kels grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Teismo vertinimu, pareiškėjo padaryti administraciniai nusižengimai bei priimti įsiteisėję nuosprendžiai yra nepateisinami ir nesuderinami su Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo reikalavimais ginklo turėtojui.

Pažymėtina, jog pareiškėjo teistumo išnykimas už padarytus nusikaltimus nėra reikšmingas Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pavyzdžiui, vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi.

Atsakovas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas dėl periodiškai daromų administracinių nusižengimų, priimtų įsiteisėjusių nuosprendžių kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, bei tinkamai įgyvendino Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas, nepažeisdamas asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros.

Skundžiamas sprendimas dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti sprendimą nėra jokio teisinio pagrindo. Nepanaikinus skundžiamo sprendimo, išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei taip pat netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo T. I. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.