- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-30
- Bylos Nr.
- A-602-415/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00557-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Rytis Krasauskas, Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- T. I.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Kauno AVPK
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Beatos Martišienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. I. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. I. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas T. I. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Kauno AVPK) Viešosios tvarkos valdybos (toliau – ir VTV) 2021 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. 21-IL-20-00373-e (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus savigynai.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. 2021 m. sausio 18 d. kreipėsi į Kauno AVPK VTV su prašymu išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus savigynai, tačiau Kauno AVPK VTV ginčijamu Sprendimu nusprendė neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus. Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turėtų būti panaikintas. Atsakovas nesidomėjo pareiškėjo asmenybe, neanalizavo padarytų nusižengimų, prioritetą suteikė rašytiniams įrodymams iš duomenų bazių, nepasisakė konkrečiai, dėl kokių veiksmų jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Atsakovas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą, nukrypo nuo administracinių teismų praktikos analogiškose administracinėse bylose.
2.2. Kauno AVPK sprendimą motyvavo tuo, kad Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje. Tačiau taip pat nurodė, jog šis nuosprendis apskųstas apeliacine tvarka, todėl yra neįsiteisėjęs. 2014 m. sausio 23 d. pareiškėjui buvo pareikšti įtarimai ikiteisminiame tyrime Nr. 22-1-01079-13 pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (viešosios tvarkos pažeidimas), 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (nesunkus sveikatos sutrikdymas). Tačiau 2014 m. gruodžio 1 d. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas), už tai paskirta 2 metų laisvės apribojimo bausmė. Tačiau bausmę pareiškėjas atliko, teistumas išnyko. Kauno apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (aplaidus apskaitos tvarkymas), už tai buvo paskirta bauda, kuri yra sumokėta, o teistumas išnykęs.
2.3. Atsakovas pateikia ikiteisminio tyrimo Nr. 22-1-01079-13 informaciją kaip pareiškėją neigiamai charakterizuojančią aplinkybę, nors pareiškėjas buvo visiškai nekaltas. Pareiškėjas buvo nepagrįstai nuteistas ir pripažintas kaltu padaręs Sprendime nurodytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kadangi apeliacinės instancijos teismas 2021 m. kovo 3 d. pareiškėją išteisino (baudžiamoji byla Nr. 1A-90-594/2021). Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjas veikė būtinosios ginties sąlygomis, kad nebuvo agresyvus, o tik pasipriešino savo sveikatai ir gyvybei grėsusiam pavojui. Pasak pareiškėjo, tokie duomenys rodo pareiškėjo stabilią psichologinę būklę, gebėjimą teisingai įvertinti grėsmes ir gebėjimą jų išvengti nepažeidžiant įstatymų saugomų vertybių. Pareiškėjas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimus finansams ir ūkininkavimo tvarkai, todėl šie duomenys negali būti vertinami kaip pavojingi visuomenei ar jos saugumui Įstatymo kontekste.
Atsiliepimas
2.4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas buvo 33 kartus baustas administracine tvarka, tačiau tokie pažeidimai negali būti vertinami kaip keliantys grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, visuomenės saugumui, viešajai tvarkai. Leidimas laikyti (nešiotis) ginklus pirmą kartą pareiškėjui buvo išduotas 2003 m. spalio 8 d., panaikintas 2008 m. rugsėjo 15 d. Laikotarpiu nuo leidimo išdavimo iki jo panaikinimo pareiškėjas buvo nubaustas už 15 administracinių nusižengimų ir atsakovas tuo metu nemanė, kad pareiškėjas yra linkęs kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, visuomenės saugumui, o, priimant ginčijamą Sprendimą, tais duomenimis rėmėsi.
2.5. Remdamasis teismų praktika pareiškėjas nurodė, kad Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo požiūriu faktinės aplinkybės (asmens patraukimas baudžiamojon ir (ar) administracinėn atsakomybėn) neturi tiesioginės reikšmės. Jos gali turėti tik papildomą kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis (kitais duomenimis apie norintį įsigyti ginklus asmenį) įrodomąją reikšmę sprendžiant klausimą, ar toks asmuo kelia šiame punkte nurodytą grėsmę. Pretenduojančio gauti leidimą turėti ginklus asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn faktas reikšmingas asmens nepriekaištingos reputacijos taip kaip ji apibūdinta Įstatymo 18 straipsnyje, turėjimo ar jos neturėjimo prasme. Asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn faktas gali turėti tiesioginę teisinę reikšmę tik Įstatymo 18 straipsnio taikymo kontekste, tačiau įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktui taikymo požiūriu tokios reikšmės neturi. Šiuo atveju atsakovas visiškai nevertino, jog be aptartų apkaltinamųjų nuosprendžių ir padarytų administracinės teisės pažeidimų (kurie pagal formuojamą administracinių teismų praktiką aktualūs tik taikant Įstatymo 18 str. bei 17 str. 1 d. 2 p.), nėra jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų pagrįsti pareiškėjo keliamą grėsmę Įstatymo saugomiems gėriams.
2.6. Pareiškėjas 2016 m. yra baigęs Vytauto Didžiojo universitete psichologijos studijų krypties psichologijos studijų programą ir įgijęs psichologijos bakalauro laipsnį, 2018 m. įgijo ir psichologijos magistro laipsnį, dirbo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistu, nuo 2019 m. verčiasi individualia psichologo veikla, nuo 2020 m. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „Digana“, yra teigiamai charakterizuojamas bei yra Lietuvos psichologų sąjungos narys.
3. Atsakovas Kauno AVPK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:
4.1. Kauno AVPK VTV Licencijavimo skyriuje 2021 m. sausio 18 d. užregistruotas pareiškėjo prašymas Nr. 21-G-20-00493-e išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Kauno AVPK VTV 2021 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. 21-lL-20-00373-e, vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) III skyriaus 16–19 punktais, nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
4.2. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta, kad šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pareiškėjui sistemingai yra pareiškiami įtarimai baudžiamosiose bylose ir, nors kai kurios tam tikrais atvejais nutraukiamos, tai nepaneigia fakto, kad buvo fiksuojami tam tikri duomenys ikiteisminiams tyrimams pradėti. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog konstatuojant, kad asmuo kelia (gali kelti) grėsmę, nebūtina nustatyti, jog asmuo būtent padarė nusikalstamą veiką ar kitokio pobūdžio teisės pažeidimą. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktui taikyti pakanka nustatyti aplinkybes, kurios sudaro pagrindą daryti išvadą, kad asmuo gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-575/2019, 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-l846-520/2019).
4.3. Pareiškėjo teistumo faktas dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo yra jį charakterizuojanti medžiaga ir nagrinėjamu atveju tai nebuvo lemiamas motyvas priimant skundžiamą Sprendimą. Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs vieną sunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą, dėl kurių teistumas išnyko tik 2020 m. spalio 20 d. Šie nusikaltimai BK priskirtini prie nusikaltimų nuosavybei ir valdymo tvarkai, o tai patvirtina, jog pareiškėjas kelia grėsmę nuosavybei, visuomenės saugumui. 2003 m. spalio 8 d. priimant sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus galiojo 2002 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-705 redakcija, kurioje nebuvo įtvirtinti apribojimai įsigyti ginklus asmenims, keliantiems grėsmę visuomenės saugumui, viešajai tvarkai.
4.4. Administracinių nusižengimų registro duomenys apie pareiškėjo administracinius nusižengimus (pažeidimus), jų kiekis, sistemiškumas ir pobūdis (viešosios tvarkos pažeidimai, nustatyto greičio viršijimai ir kt.), pareiškėjo elgesys, nereaguojant į jam taikomas administracinio poveikio priemones, pagrindžia, kad pareiškėjas kelia akivaizdžią grėsmę savo ir kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, visuomenės saugumui, viešajai tvarkai. Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą, todėl toks pareiškėjo elgesys yra nesuderinamas su įstatymo tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui – ginklo turėtojui. Surinkti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas įvairiose situacijose nevengia konfliktuoti, pažeidžia viešąją tvarką ir visuomenės rimtį, naudodamasis suteikta teise vairuoti automobilį – padidinto pavojaus šaltinį – sistemingai daro Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. rizikuoja ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikata ar gyvybe, kelia grėsmę nuosavybei, visuomenės saugumui.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. birželio 25 d. sprendimu pareiškėjo T. I. skundą atmetė.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. sausio 18 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Kauno AVPK VTV 2021 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. 21-IL-20-00373-e atsisakė išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Skundžiamas Sprendimas priimtas, vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu bei Aprašo III skyriaus 16–19 punktais, įvertinus dėl pareiškėjo atliktus ikiteisminius tyrimus, priimtus nuosprendžius, padarytus pareiškėjo teisėtvarkos pažeidimus, atsižvelgus į tai, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Sprendimas grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus, priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius, atliktą ikiteisminį tyrimą bei priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuris buvo neįsiteisėjęs.
7. Teismas pažymėjo, kad pagal Įstatymo 17, 18 ir 30 straipsnių nuostatas, asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Šiose Įstatymo normose išsamiai numatytos sąlygos bei atvejai, kada asmeniui gali būti neišduodamas arba panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, taip pat nustatyti griežti reikalavimai asmenų elgesiui įgyjant, laikant bei nešiojant šaunamuosius ginklus bei juos, kaip asmenybes, charakterizuojančioms aplinkybėms. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas imperatyviai numato, kad ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Policijos įstaiga privalo motyvuotai nurodyti atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus.
8. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikimo buvo nubaustas 33 kartus už administracinius teisės pažeidimus. Pareiškėjo padaryti administraciniai nusižengimai: nustatyto greičio viršijimas vairuojant transporto priemonę, neapdraustos civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės vairavimas, kelio ženklo reikalavimų nesilaikymas ir kiti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, kurie neabejotinai susiję su grėsme kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, be to, kiti pareiškėjo padaryti pažeidimai – už necenzūrinius žodžius ar gestus viešose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, už alkoholinių gėrimų gėrimą ar girto pasirodymą viešoje vietoje, už neteisėtą šaudymą iš ginklo, – tik patvirtina pareiškėjo neatsakingumą ir nepagarbą teisės aktų reikalavimams bei tai, kad pareiškėjo elgesys kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas), BK 300 straipsnio 3 dalį (dokumentų suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), skirta 2 metų laisvės apribojimo bausmė. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (aplaidus apskaitos tvarkymas), jam skirta bauda, kuri yra sumokėta. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2014 m. gruodžio 1 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 22-1-01079-13 dėl pareiškėjo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (viešosios tvarkos pažeidimas), 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (nesunkus sveikatos sutrikdymas) nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.
10. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2021 m. kovo 3 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 27 d. nuosprendį, kuriuo pareiškėjas buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, panaikino ir, vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, BK 28 straipsnio 2 dalimi, baudžiamąją bylą nutraukė, esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai. Minėtoje baudžiamojoje byloje yra pateiktas kasacinis skundas ir byla 2021 m. birželio 4 d. išsiųsta į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą spręsti kasacinio skundo priėmimo klausimą. Iš pateiktų į bylą dokumentų teismas nustatė, kad pareiškėjui ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų dėl pareiškėjo dalyvavimo įvykdant nusikalstamas veikas, incidentai su restorano darbuotojais bei jo savininku vyksta ne kartą, todėl minėti duomenys patvirtina, kad nustatyti įvykiai ir faktai neabejotinai sietini su pavojumi viešajai tvarkai ir saugumui.
11. Teismas vertino, jog tai, kad pareiškėjas yra baigęs universitetą bei yra pateiktos darbdavių charakteristikos, nėra pagrindas patenkinti skundo reikalavimą. Teisė turėti ginklą nėra absoliuti, nes tai susiję su žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumu. Pareiškėjo argumentas, jog jam 2003 m. spalio 8 d. jau buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, nesudaro pagrindo vertinti kaip jam palankią aplinkybę, kadangi Įstatymas tuo metu numatė kitus kriterijus, siekiant gauti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą.
12. Įvertinęs pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus, priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius, teismas sprendė, kad pareiškėjas nesilaiko teisės aktais nustatytų elgesio taisyklių, į bylą pateikti pareiškėjo asmenybę charakterizuojantys duomenys nepaneigia pareiškėjo asmenybės pavojingumo, jo nerūpestingo požiūrio į visuotinai pripažintas vertybes, nustatytas elgesio normas. Teismas konstatavo, kad nurodyti pareiškėjo padaryti teisėtvarkos pažeidimai, vertinant pareiškėjo galimą elgesį ateityje, leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėjas kels grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pareiškėjo padaryti administraciniai nusižengimai bei priimti įsiteisėję nuosprendžiai yra nepateisinami ir nesuderinami su Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo reikalavimais ginklo turėtojui.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo teistumo išnykimas už padarytus nusikaltimus nėra reikšmingas Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pavyzdžiui, vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi.
14. Teismas darė išvadą, kad atsakovas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas dėl periodiškai daromų administracinių nusižengimų, priimtų įsiteisėjusių nuosprendžių kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, bei tinkamai įgyvendino Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas, nepažeisdamas asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros. Teismas konstatavo, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Nepanaikinęs skundžiamo Sprendimo, išvestinio pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei teismas taip pat netenkino.
III.
15. Pareiškėjas T. I. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo tenkinti pareiškėjo skundą, tai yra panaikinti Kauno AVPK viešosios tvarkos valdybos 2021 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. 21-11-20-00373. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
16. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
16.1. Pirmosios instancijos teismas formaliai išnagrinėjo šią administracinę bylą, nekreipė dėmesio į pareiškėjo padarytų pažeidimų esmę ir pobūdį, ignoravo pareiškėjo nurodytus ir byloje esančius duomenis apie tai, kokiomis aplinkybėmis pareiškėjo atveju buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai bei kodėl jie buvo nutraukti bei apie išnykusį teistumą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi vien įrašų apie administracinius nusižengimus skaičiumi ir šį skaičių laikė pakankamu pagrindu konstatuoti, kad pareiškėjas nuolat nesilaiko teisinio reguliavimo, negerbia valstybėje galiojančios tvarkos, todėl laikytinas keliančiu pavojų asmenų sveikatai ir gyvybei, viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui.
16.2. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas, kuriuo rėmėsi Kauno AVPK VTV priimdamas skundžiamą Sprendimą bei Regionų apygardos administracinis teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, šiai dienai jau yra panaikintas ir nebegaliojantis, o tai daro teismo sprendimą negaliojančiu.
16.3. Iki šiol galioja Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuris kelia reikalavimus asmens reputacijai. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta koks asmuo yra nelaikomas nepriekaištingos reputacijos. Šiuo atveju net ir įvertinus pareiškėjo teistumą ir baustumą administracine tvarka, lingvistiškai aiškinant nurodyto teisės akto reikalavimus, nėra galima pareiškėją laikyti neatitinkančiu Įstatymo reikalavimų. Be to Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. birželio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014 aiškindamas šią teisės normą lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais, pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bent kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje.
16.4. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės rėmėsi ir vertino tik atsakovo pateiktą informaciją apie pareiškėjo teistumą ir baustumą, o pareiškėjo pateiktų dokumentų apie mokslų baigimą, darbdavių charakteristikų visiškai nevertino. Įrodymų visuma paneigia atsakovo padarytas išvadas, kurios buvo patvirtintos pirmosios instancijos teismo, kad pareiškėjas nesilaiko teisės aktais nustatytų elgesio taisyklių, pareiškėjo nerūpestingą požiūrį į visuotinai pripažintas vertybes, nustatytas elgesio normas.
Atsiliepimas
17. Atsakovas Kauno AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka.
18. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, papildomai pažymi, kad nagrinėjamoje byloje Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas nebuvo taikomas ir nebuvo sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjas laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Ginčijamas Sprendimas priimtas, remiantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, todėl, sprendžiant apie pareiškėjo keliamą ar galinčią kilti visuomenės saugumui grėsmę, nėra nustatyta pareiga privalomai įrodinėti, ar pareiškėjas yra nepriekaištingos reputacijos asmuo. Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, kurio nauja redakcija išdėstyta 2019 m. birželio 27 d. priimtu Pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2273. Minėtoje redakcijoje (galiojančioje šiuo metu) įtvirtinta 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostata – skundžiamo sprendimo pagrindas. Todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostata yra nebegaliojanti. Pareiškėjo teigiami biografijos faktai nepaneigia išvados, jog pareiškėjo elgesys kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai, visuomenės saugumui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
19. Vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
20. Pareiškėjui leidimas laikyti (nešioti) ginklus neišduotas būtent šiuo teisiniu pagrindu.
21. Vertindamas ginčijamo atsakovo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo padarytų administracinių nusižengimų pobūdis: nustatyto greičio viršijimas vairuojant transporto priemonę, neapdraustos civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės vairavimas, kelio ženklo reikalavimų nesilaikymas ir kiti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, kurie neabejotinai susiję su grėsme kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, be to, kiti pareiškėjo padaryti pažeidimai – už necenzūrinius žodžius ar gestus viešose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, už alkoholinių gėrimų gėrimą ar girto pasirodymą viešoje vietoje, už neteisėtą šaudymą iš ginklo, patvirtina pareiškėjo neatsakingumą ir nepagarbą teisės aktų reikalavimams bei tai, kad pareiškėjo elgesys kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
22. Teisėjų kolegija sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
22.1. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2003 m. spalio 8 d.–2008 m. rugsėjo 15 d. turėjo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
22.2. Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo pareiškėjas kreipėsi 2021 m. sausio 18 d.
22.3. Atsakovo surinkti duomenys liudija, kad 2016–2020 m. pareiškėjas 6 kartus baustas už ant priekinių automobilio langų įtaisytus tinklelius, t. y. kliūtys, ribojančios automobilio vairuotojo matymo lauką. Toks sistemingas vienarūšių pažeidimų darymas teisiniu asmens elgesio vertinimo požiūriu pripažintinas, kaip sąmoningas teisinės tvarkos nesilaikymo, dar daugiau, piktybinio jos nepaisymo faktas.
22.4. 2018 m. sausio 4 ir 9 d. pareiškėjas baustas už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Tokie administraciniai nusižengimai liudija, kad pareiškėjo elgesys kelia grėsmę viešajai tvarkai.
23. Daugetas kitokių pareiškėjo padarytų administracinių nusižengimų, padarytų prieš daugelį metų, todėl ginčo teisinių santykių kvalifikavimui tiesiogiai nedarančių įtakos, leidžia apibrėžti asmens elgesio standartą, apskritai, kaip asmenį charakterizuojančias aplinkybes.
24. Visi šios Nutarties 22 punkte nurodyti faktiniai duomenys patvirtina, kad pareiškėjo pasirinktas elgsenos modelis akivaizdžiai nedera su visuotinai pripažįstamomis vertybėmis – geros moralės ir pagarbos teisei principais.
25. Byloje taip pat nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Kauno apygardos teismas 2021 m. kovo 3 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 27 d. nuosprendį, kuriuo pareiškėjas buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, panaikino ir, vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, BK 28 straipsnio 2 dalimi, baudžiamąją bylą nutraukė, esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. nuosprendis ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 3 d. nutartis panaikinta ir pareiškėjas, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsnį, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o byla jam nutraukta.
26. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinto teisinio reglamentavimo taikymo aspektu Nutarties 22.3, 22.4 ir 25 punktuose nurodyti faktiniai duomenys bei jų teisinis vertinimas suponuoja, kad pareiškėjas neatitinka Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtintų reikalavimų, kad jam būtų išduotas leidimas laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus, todėl atsakovo sprendimas, kuriuo neišduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, ginčijamas šioje byloje, iš esmės yra pagrįstas bei teisėtas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo skundą atmetė.
27. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas), BK 300 straipsnio 3 dalį (dokumentų suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), skirta 2 metų laisvės apribojimo bausmė. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (aplaidus apskaitos tvarkymas), jam skirta bauda, kuri yra sumokėta. Šie duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi tiesioginės reikšmės ginčo teisinių santykių kvalifikavimui ir pripažintini tik kaip bendro pobūdžio asmenį charakterizuojančios aplinkybės. Šiame kontekste paminėtinas Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimas, kuriame nurodoma, jog teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pavyzdžiui, vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi.
28. Teisėjų kolegija iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies bei šioje byloje ginčijamo atsakovo sprendimo pašalina juose nurodomas aplinkybes, kad 2014 m. sausio 23 d. pareiškėjui pareikšti įtarimai ikiteisminiame tyrime Nr. 22-1-01079-13 pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (viešosios tvarkos pažeidimas), 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (nesunkus sveikatos sutrikdymas). Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2014 m. gruodžio 1 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 22-1-01079-13 dėl pareiškėjo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (viešosios tvarkos pažeidimas), 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (nesunkus sveikatos sutrikdymas) nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, kaip nereikšmingas ginčo teisiniams santykiams.
29. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
30. Atmetus apeliacinį skundą, pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo T. I. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.