- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-11
- Bylos Nr.
- e2-382-904/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01359-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mantas Ūsas
- Advokatai
- Kęstutis Jokimas, Artūras Narkevičius
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau- UAB) „Juris LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau-UAB) „Transbega“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau-UAB) „Termovizija“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovės 3 333,26 Eur skolos kartu su palūkanomis ir ikiteisminio išieškojimo išlaidomis, 12 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2023 m. gegužės 30 d. ieškovė ir pradinė kreditorė UAB „Termovizija“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė kaip naujoji kreditorė perėmė, o atitinkamai UAB „Termovizija“ perleido reikalavimo teisę į atsakovę. Ieškovė, vadovaudamasis LR CK VI skyriaus nuostatomis, išsiuntė atsakovei pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Pradinė kreditorė UAB „Termovizija“ pagal atsakovės užsakymą atliko darbus, nurodytas PVM sąskaitoje faktūroje. Atsakovė pretenzijų dėl darbų kokybės ar kitokių pretenzijų nereiškė, PVM sąskaitos faktūros kaip išrašytos be pagrindo negrąžino, dalinai ją apmokėjo, tačiau su pradine kreditore pilnai neatsiskaitė. Remiantis ieškovės 2023 m. gegužės 1 d. pranešimo atsakovei duomenimis, atsakovė yra skolinga ieškovei 3 000 Eur pagrindinės skolos, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, jai paskaičiuota 293,26 Eur palūkanų.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2023 m. liepos 18 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7310-904/2023 ieškovo ieškinys atsakovei dėl sumokėto avansinio mokėjimo grąžinimo ir netesybų priteisimo buvo patenkintas.
4. 2023 m. rugpjūčio 9 d. atsakovė pateikė prieštaravimus, kurie priimti ir yra užvesta civilinė byla Nr. e2-382-904/2024. Atsakovė prieštaravimuose nurodė, kad su teismo sprendimu nesutinka ir yra įsitikinus, kad teismas neįsigilino į teismų praktiką, galiojančius įstatymus, bei deklaratyvius pateiktus prašymus, kurie nėra niekaip surišti su sutartiniais santykiais bei įsipareigojimais. Todėl prašo ieškinį atmesti, kaip nepagrįsta ir deklaratyvų.
5. Trečiasis asmuo UAB „Termovizija“ atsiliepimo nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino dėl atstovavimo, jog atsakovės atstovo pasisakymai, kad ieškinį pateikė neįgalioti asmenys yra nepagrįsti, kadangi atstovavimo sutartys kurios yra pateiktos į bylą, yra galiojančios tiek ieškinio pateikusio advokato, kadangi sutartys yra neterminuotos, nėra jokio teisinio pagrindo atmesti ieškinį, atsakovės atstovo nurodytais pagrindais.
7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas paaiškino, jog ieškovės atstovavimas yra netinkamas ir prašo ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas.
8. Priimtinas galutinis sprendimas, kuriuo preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau ir – CPK, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų duomenų nustatyta, kad 2022 m. balandžio 19 pradinė kreditorė UAB „Termovizija“ atsakovei UAB „Transbega“ išrašė PVM sąskaitą faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 4 446,75 Eur sumai, už atliktus darbus.
10. Pagal 2022 m. balandžio 19 d. PVM sąskaitą faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) užsakovas (atsakovė) turėjo apmokėti PVM sąskaitą – faktūrą Nr.(duomenys neskelbtini) už atliktus darbus iki 2022 m. balandžio 25 d.
11. 2023 m. gegužės 30 d. ieškovė ir pradinė kreditorė UAB „Termovizija“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė kaip naujoji kreditorė perėmė, o atitinkamai UAB „Termovizija“ perleido reikalavimo teisę į atsakovę.
12. 2023 m. gegužės 31 d. ieškovė informavo atsakovę apie kreditorės pasikeitimą ir nurodė, jog atsakovės skola Naujajam kreditoriui Juris LT, UAB sudaro - 3 000 Eur pagrindinė skola pagal PVM sąskaitas-faktūras - 263,01 Eur netesybos už nesavalaikį atsiskaitymą; - 40 Eur išieškojimo išlaidos pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnį, viso 3 303,01 Eur. Nurodė pranešime iki 2023 m. birželio 7 d. nurodytą sumą sumokėti į Juris LT, UAB, banko sąskaitą.
13. Ieškovės teigimu, ieškovė tinkamai atliko sutartus darbus, o užsakovas (atsakovė) neįvykdė savo įsipareigojimų ir už atliktus darbus pagal išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą Nr.(duomenys neskelbtini) neatsiskaitė ir liko skolinga ieškovei 3 333,26 Eur.
Dėl atstovavimo
14. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovės atstovų advokatų atstovavimas yra netinkamas, todėl ieškinys turi būti netenkinamas.
15. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino dėl atstovavimo, jog atsakovės atstovo advokato pasisakymai, kad ieškinį pateikė neįgalioti asmenys yra nepagrįsti, kadangi atstovavimo sutartys kurios yra pateiktos į bylą, yra galiojančios tiek ieškinio pateikusio advokato. Atstovavimo sutartys yra neterminuotos, todėl nėra jokio teisinio pagrindo atmesti ieškinį, atsakovės atstovo nurodytais pagrindais.
16. Pažymėtina, jog 2017 m. liepos 27 d. tarp UAB „Juris LT“ ir advokato Artūro Narkevičiaus buvo sudaryta neterminuota atstovavimo sutartis. 2018 m. gruodžio 20 d. tarp UAB „Juris LT“ ir advokato Kęstučio Jokimo buvo sudaryta neterminuota teisinių paslaugų sutartis.
17. Atsakovės atstovo aukščiau nurodyti argumentai yra nepagrįsti, kadangi Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad advokatas klientui teisme atstovauja teisinių paslaugų sutarties <…> pagrindu, todėl advokato įgaliojimų terminas spręstinas pagal sutarčių galiojimą ir pasibaigimą reglamentuojančias teisės normas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2007). Byloje nėra pateikta įrodymų, kad pati Sutartis dėl paslaugų buvo nutraukta ar pasibaigusi. Priešingai, byloje pateiktos 2017 m. liepos 27 d. ir 2018 m. gruodžio 20 d. abiejų ieškovės atstovų pasirašytos sutartys, kuriuose patvirtinama, kad ieškovės interesus šioje byloje įgalioti atstovauti tiek advokatas Artūras Narkevičius, tiek Kęstutis Jokimas. Nors atsakovės atstovas nurodė, jog nėra nurodyti atstovavimo terminai, kaip priklauso pagal sutarties dalyką, tačiau sudarytos atstovavimo sutartys tarp ieškovės ir advokatų tebegalioja (CPK 185 str.). Dėl to spręstina, kad ieškovės atstovai advokatai Artūras Narkevičius ir Kęstutis Jokimas teisėtai veda bylą ieškovės vardu.
Dėl skolos priteisimo.
18. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 3 333,26 Eur skolos kartu su palūkanomis ir ikiteisminio išieškojimo išlaidomis, 12 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
19. Pažymėtina, kad atsakovė neginčija ieškovės reikalavimo dėl 3 333,26 Eur skolos kartu su palūkanomis ir ikiteisminio išieškojimo išlaidomis. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė iki ieškinio pateikimo būtų apmokėjusi atsiskaičiusi su ieškove (CPK 178 straipsnis).
20. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Be to, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Jau nurodyta, kad apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą atsakovė buvo informuota pranešimu, todėl laikytina, kad atsakovė tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimo faktą, o ieškovė laikytina turinčia teisę reikalauti iš atsakovės įvykdyti pastarosios neįvykdytas prievoles.
21. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas, todėl ginčo atveju jis privalo būti įrodytas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-686/2017).
22. Įstatyme numatyta šalių pareiga vykdyti sutartis, bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant sutartis bei dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti (CK 6.200 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).
23. Pažymėtina, jog civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Taigi pagal šias įstatymo normas šalys šioje byloje nėra atleidžiamos nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia (CPK 178 str.).
24. Nustatyta, kad jokie kiti papildomi dokumentai, išskyrus nurodytą PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) tarp šalių nebuvo sudaromi. Byloje nėra pateikti jokie įrodymai apie tai, kad atsakovė būtų nustačiusi darbų trūkumus ir kreipusi į ieškovę, reiškiant jai pretenzijas dėl atliktų darbų ir pan.
25. Nagrinėjamu atveju, šalys atliktų darbų priėmimo rašytiniu dokumentu neįformino (CPK 185 straipsnis). Atsakovei buvo pateikta PVM sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau pretenzijų dėl atliktų darbų nereiškė (CPK 185 straipsnis). Kaip minėta, atsakovė pretenzijas dėl netinkamai suteiktų paslaugų ieškovei nereiškė atsakovė tiek prieštaravimuose, tiek teismo posėdžio metu, visą laiką įrodinėjo dėl ieškovės atstovų netinkamumo atstovauti ją.
26. Ieškovės teigimu, atsakovė savo piniginių įsipareigojimų nevykdė ir ieškovei liko skolinga 3 333,26 Eur skolos kartu su palūkanomis ir ikiteisminio išieškojimo išlaidomis. Atsakovės prievolę atsiskaityti su ieškove patvirtina byloje esantys įrodymai –PVM sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) Duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad atsakovė su ieškove atsiskaitė, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).
27. Taigi atsakovei nesumokėjus už atliktus darbus bei neginčijus atliktų darbų kokybės, laikytina, kad ieškovė tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, tuo tarpu atsakovė pažeidė sutartinę piniginę prievolę atsiskaityti už atliktus darbus su ieškove. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės skolinga 3 000 Eur skolos pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas (CK 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
28. CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAKSVPĮ) 3 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 4 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kreditorius įvykdęs prievolę ir laiku negavęs jam priklausančios mokėtinos sumos turi teisę į pavėluoto mokėjimo palūkanas, kurių norma yra 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistinos 293,26 Eur palūkanos, paskaičiuotos už 446 pradelstas dienas, taikant 8 proc. palūkanų normą.
29. Pagal MAKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalį kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Be šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (MAKSVPĮ 7 straipsnio 2 dalis). Taigi kreditorius, su kuriuo laiku neatsiskaitė skolininkas, turi teisę gauti fiksuotą 40 Eur sumą kaip kompensaciją už skolos išieškojimą. Šis dydis yra neįrodinėtinas, t. y. kreditorius neprivalo pagrįsti, kad realiai patyrė bent 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovės.
30. Ieškovė taip pat prašo priteisti 12 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, apskaičiuotas pagal MAKSVPĮ.
31. Pagal MAKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalį, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos.
32. Pažymėtina, kad pareiga mokėti procesines palūkanas atsiranda nuo bylos iškėlimo, todėl procesinėms palūkanoms apskaičiuoti turėtų būti taikoma 2023 m. sausio 1 d. galiojusi palūkanų norma. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašomas priteisti procesinių palūkanų dydis neviršija pagal MAKSVPĮ apskaičiuoto dydžio, teismo vertinimu, ieškovei iš atsakovės gali būti priteistinos 12 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, MAKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalis).
33. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, ir vadovaujantis aptarta kasacinio teismo formuojama teismine praktika, konstatuotina, jog keisti ar naikinti preliminarų sprendimą nėra jokio pagrindo, todėl preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.
34. Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.
35. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
36. Ieškovė duomenų, kad po 2023 m. liepos 18 d. preliminaraus sprendimo priėmimo būtų papildomai patyrusi bylinėjimosi išlaidų, teismui nepateikė. Atsižvelgiant į paminėtą, bei įvertinus tai, kad priimant byloje galutinį sprendimą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. liepos 18 d. priimtas preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
37. Valstybė šioje byloje nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260 straipsniais, 263 straipsniu, 268 straipsniu, 424, 428 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 8 dalimi, teismas
nusprendžia:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. liepos 18 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Transbega“ 3 333,26 Eur (trys tūkstančiai trys šimtai trisdešimt trys eurai 26 ct) skolą, 12 (dvylika) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. liepos 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 538 Eur (penki šimtai trisdešimt aštuoni eurai) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Juris LT“.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus