- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-27
- Bylos Nr.
- eI-3417-821/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01603-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Iveta Pelienė, Beata Martišienė, Jolanta Malijauskienė, Ingrida Kisieliūtė
- Pareiškėjas
- T. R.
- Trečiasis asmuo
- J. Z., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Liudmila Grigorjeva, Natalja Sorokas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Beatos Martišienės ir Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. R. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ir J. Z.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja T. R. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2019-03-27 raštą Nr. 1SS-950-(9.14) „Dėl skundo nagrinėjimo“; 2) panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2019-02-15 raštą Nr. 48SD-1668-(14.48.136 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“; 3) įpareigoti NŽT (Vilniaus rajono skyrių) atlikti veiksmus – teisės aktų nustatyta tvarka imtis veiksmų dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės atlikimo tikslu atlaisvinti savavališkai užimtą (savavališkai užstatytą statiniais) valstybinę žemę pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Inspekcija) 2019-01-22 raštą Nr. 2D-1083 „Dėl statinių valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo pagal bendradarbiavimo sutartį“ ir persiųstą pareiškėjos T. R. 2018-12-10 prašymą „Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimas, paaiškėjus naujoms aplinkybėms“; 4) priteisti pareiškėjos T. R. naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Skunde pareiškėja nurodė, kad nesutikdama su NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2019-02-15 raštu kreipėsi į NŽT, kuri 2019-03-27 raštu atsisakė tenkinti pareiškėjos 2019-03-14 skundą. Pareiškėja mano, jog NŽT Vilniaus rajono skyrius nepagrįstai atsisakė vykdyti jos kompetencijai priskirtus veiksmus – atlikti žemės naudojimo valstybinę kontrolę (patikrinimą) pagal Inspekcijos 2019-01-22 raštą ir persiųstą pareiškėjos T. R. 2018-12-10 prašymą, netinkamai vertino, jog nebuvo pateiktos naujos aplinkybės, sudarančios pagrindą po 2016 m. atlikti valstybinės žemės patikrinimą. Pareiškėjos manymu, yra teisinis pagrindas panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus sprendimą bei NŽT sprendimą ir įpareigoti imtis veiksmų dėl savavališkai užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo pagal Inspekcijos raštą ir pareiškėjos prašymą.
Pareiškėja pažymi, jog žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo tvarką nustato Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklės, patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014-12-23 įsakymu Nr.1P-(1.3)-499 (toliau – Taisyklės). Taisyklės numato NŽT pareigą vykdyti žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir nenumato pagrindo atsisakyti vykdyti tokią kontrolę, jeigu gauna asmenų ar kitų viešojo administravimo subjektų informaciją (prašymą ar skundą) apie galimus padarytus žemės naudojimo pažeidimus. Kadangi NŽT Vilniaus rajono skyrius gavo Inspekcijos raštą su prašymu, pareiškėja daro išvadą, jog jis nepagrįstai atsisakė atlikti žemės naudojimo valstybinę kontrolę valstybinėje žemėje – Projekte suprojektuoto Žemės sklypo Nr.5030 teritorijoje, o NŽT nepagrįstai sutiko su tokiu sprendimu.
Skunde nurodoma, jog šiuo atveju savavališko valstybinės žemės užėmimo faktą patvirtina tos aplinkybės, kad valstybinė žemė užstatyta savavališkai pastatytais statiniais: išbetonuotu apie 25 kv.m. ploto lauko baseinu „b“, šuliniu „k1“ bei tvora, juosiančia apie 40 ha ploto teritoriją, naudojamą J. Z. šalia gyvenamojo namo. Šių statinių indeksai „b“ ir „k1“ yra nurodyti Namų valdos techninės apskaitos byloje esančioje pastatų išdėstymo schemoje. Lauko baseinas, šulinys bei tvora nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir nėra suformuoti nekilnojamojo turto daiktais, į juos nėra įregistruotų J. Z. nuosavybės teisių, lauko baseinas pavojingai apleistas ir nenaudojamas, kaip ir tvora laikytinas neturintis aiškios funkcinės paskirties arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniu. Pareiškėja nurodo, jog prie tokio pobūdžio statinių valstybinės žemės sklypai neformuojami. Tokios pozicijos, pagrįstos Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 1 p. bei 9 str. 6 d. 1 p. nuostatomis, laikosi NŽT, tačiau nagrinėjamu atveju ji nepagrįstai nukrypo nuo savo pozicijos. Pareiškėja pažymi, jog J. Z. statydama šiuos statinius, neturėjo statytojo teisės – ji nevaldė nuosavybės teise žemės, kurioje pastatė statinius, taip pat nevaldė jos kitais įstatyme numatytais pagrindais, t.y. neturėjo nuomos sutarties, nes namų valdos teritorija statybos metu nebuvo suformuota žemės sklypu. Namų valdos techninės apskaitos byloje nėra duomenų apie minėtus statinius, t.y. nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad šie statiniai sudarytų vieną senos (1922 metų) sodybos kompleksą arba teisėtai būtų pastatyti vėliau.
NŽT 2017-04-19 rašte (rašte padaryta techninio pobūdžio klaida nurodant rašto datą, kuri turi būti 2018-04-19) pažymėta, jog vykdant statybą valstybinėje žemėje statytojui būtina turėti teisę į žemę, kuri atitinkamais atvejais galėtų būti įforminta valstybinės žemės patikėtinio sutikimu vykdyti statybą valstybinėje žemėje, ir nurodyta, kad tokio sutikimo NŽT J. Z. neišdavė. NŽT ir Vilniaus rajono skundžiamuose sprendimuose pateiktas tik konstatavimas, kad 2013 m. ir 2016 m. atliekant Žemės sklypo Nr.5030 faktinio naudojimo patikrinimą nebuvo nustatyta ATPK 45 str. 1 d. pažeidimo, tačiau motyvuotų argumentų, kokios aplinkybės ir teisės aktai leidžia tokį patikrinimą laikyti išsamiu, nenurodyta. Pareiškėja pažymi, jog nesutinka su NŽT išvada, jog J. Z. yra valstybinės žemės užimtos baseinu, tvora ir šuliniu teisėta naudotoja. Minėti objektai nėra suformuoti nekilnojamojo turto objektais. Žemės sklypas Nr.5030 su savavališkai pastatytais statiniai yra buvusio savininko M. S. turėtoje žemėje. Jis suprojektuotas tiek atkurti nuosavybės teises pareiškėjai, tiek jo dalį be aukciono parduoti J. Z.. Suprojektavus nepagrįstai didelio ploto žemės sklypą Nr.5030, J. Z. suteikiama teisė be teisinio pagrindo įsigyti daugiau valstybinės žemės. Pažymi, jog NŽT Vilniaus rajono skyrius 2019-03-15 priėmė įsakymą Nr.48VĮ-373-(14.48.2.), kuriuo pakeitė žemės sklypo Nr.5030 ribas ir plotą iš žemės sklypo pašalindamas 0,0957 ha žemės plotą, neatitinkantį namų valdos žemės sklypo sąvokos, tačiau valstybinės žemės plotas, užimtas aptariamais statiniais liko žemės sklypo Nr.5030 teritorijoje.
Dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus argumento, jog pareiškėja Inspekcijos persiųstame prašyme nenurodė naujų aplinkybių, dėl kurių būtų tikslinga dar kartą atlikti žemės naudojimo valstybinę kontrolę, skunde pažymima, kad prašyme buvo nurodyta NŽT 2017-04-19 rašte (rašte padaryta techninio pobūdžio klaida nurodant rašto datą, kuri turi būti 2018-04-19) pateikta nauja informacija, kad NŽT neišdavė sutikimo statytojai J. Z. valstybinėje žemėje statyti aptariamus statinius. Vilniaus rajono skyriui iki skundžiamo sprendimo priėmimo buvo pateiktas pareiškėjos 2019-01-14 prašymas, kuriame atkreiptas dėmesys į nuo 2019-01-01 įsigaliojusią Lietuvos teritorijų planavimo ir statytos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 12 d, nuostatą, kurioje įtvirtinta, jog savavališkai valstybinėje žemėje statomų ir pastatytų statinių įteisinimas draudžiamas. Be to, pats Inspekcijos raštas patvirtina, kad Inspekcija įžvelgė, jog valstybinės žemės užėmimo faktas egzistuoja ir yra pagrindas spręsti dėl valstybinės žemės atlaisvinimo. Vilniaus rajono skyrius atsisakė atlikti valstybinės žemės naudojimo patikrinimą pažeidimams dėl savavališko valstybinės žemės užėmimo pašalinti, tačiau informavo Inspekciją, jog VĮ Valstybės žemės fondui pavesta iš naujo parengti Projekto patikslinimą pagal pareiškėjos advokatės ankstesnes pastabas, o tai reiškia ir pagal pastabas dėl savavališkai užstatytos žemės pašalinimo iš žemės sklypo Nr.5030 teritorijos.
Atsiliepimas
Atsakovas NŽT Vilniaus rajono skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjos skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodė, kad NŽT įvertinęs pareiškėjos skundą dėl Vilniaus rajono skyriaus 2019-02-15 rašto panaikinimo pateikė informacinį raštą ir tuo pačiu formalų sprendimą, kuriuo iš esmės pakartojo ir apibendrino jau atsakovo iki tol išsakytus vertinimus ir pareiškėjos skundą paliko nenagrinėtu. Pareiškėja neprašo teismo 2019-03-14 skundo nagrinėti iš naujo. Pažymi, jog pareiškėja prašo panaikinti informacinio pobūdžio raštą, kuris jai nesukelia jokių teisinių pasekmių.
Dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2019-02-15 rašto pažymima, kad Vilniaus rajono skyrius 2019-01-23 gavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raštą, kuriuo buvo persiųstas pareiškėjos skundas. Šiuo raštu Inspekcija prašė atsakovą pareiškėjos skundą išnagrinėti pagal kompetenciją dėl valstybinės žemės naudojimo kontrolės ir apie tyrimo rezultatus informuoti pareiškėją ir Inspekciją. Tiek šis pareiškėjos raštas, tiek reikalavimas atlikti veiksmus vertintini tuo aspektu, ar institucija tinkamai vykdo nuosavybės atkūrimo ir valstybinės žemės naudojimo kontrolę pagal teisės aktais pavestą kompetenciją. Atsiliepime pažymima, kad dėl nuosavybės teisių atkūrimo, namų valdos suformavimo ir privatizavimu vyksta ne viena teisminė byla, todėl bylą tikslinga nagrinėti atsižvelgiant į vykstančias skirtingas byla ir kartu vykdomus skirtingus procesus.
Nei persiųstame pareiškėjos skunde, nei teismui pateiktame skunde pareiškėja nenurodo jokios naujos faktinės aplinkybės. Pareiškėja naujai tariamai atsiradusias aplinkybes sieja su savo pačios kreipimusi į Inspekciją ir jos rašto persiuntimu atsakovui. Atsakovui jau daugelį metų žinomi pareiškėjos siekiai, nurodomos daugelyje raštų faktinės aplinkybės, t.y., kad formuojamoje namų valdoje yra registruoti statiniai gyvenamasis namas, pirtis, neregistruoti lauko baseinas, pirtis, tvora. Kitų jokių naujų faktinių aplinkybių dėl namų valdos naudojimo nėra ir pareiškėja nenurodo, todėl skyrius 2019-02-15 rašte pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja naujų faktinių aplinkybių nepateikė, dėl ko namų valdos naudojimas vietovėje būtų tikrinamas ketvirtą kartą. Namų valdos, suprojektuotos Vilniaus rajono, Lavoriškių seniūnijos, Lavoriškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015-07-01 įsakymu Nr. 48VĮ-1442-(14.48.2.) (projektinis Nr.5030) faktinis naudojimas buvo tikrinamas tris kartus: 2013, 2016-09-08 ir 2016-10-10. Pažymima, kad dar Vilniaus rajono skyriaus 2016-12-01 raštu pareiškėja buvo informuota, kad namų valdos naudojimo požymiai neatitiko Administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 str. 1 d. pažeidimo požymių ir skyriuje nebus pradėta administracinių bylų teisena dėl galimo ATPK 45 str. 1 d. pažeidimo. Pareiškėja ne kartą buvo informuota, jog atsakovė namų valdos žemės sklypo formavimą sieja pagal namų valdos naudojimo požymius, nurodytus Žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d.
Atsiliepimas
Atsiliepime pažymima, jog atmestini visi pareiškėjos argumentai dėl neįregistruotų namų valdoje esančių statinių: lauko baseino, tvoros, šulinio. Tvora kaip tik parodo namų valdos pastovų naudojimą, o šulinys namų valdoje įrengtas seniai ir reikalingas gyvenamojo namo eksploatacijai. Šie statiniai priskirti nesudėtingiems statiniams, jie yra tarp registruoto pirties (duomenys neskelbtini) ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Žemės sklypai projektuojami laikantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr.206 46 p. reikalavimų, t.y. žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų, racionalių ribų. Atsakovas mano, kad nėra pagrindo dirbtinai mažinti namų valdą ir tuo pačiu pažeisti šį metodikos reikalavimą.
Atsiliepime pažymima, jog atmestini visi pareiškėjos argumentai, atseit J. Z. namų valdą naudoja savavališkai prisistačiusi statinių ir neturėdama statytojo teisės. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 str. 2 d. nurodoma, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Žemės įstatymo 2 str. 11 d. nurodoma, kad žemės naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. Vienas iš teisinių pagrindų naudoti ir privatizuoti žemės sklypą buvo žemės suteikimas privatizuoti potvarkiu. J. Z. Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-2724-1047/2019 teismui pateikė Vilniaus rajono valdybos 1992-08-06 potvarkio Nr.1054p kopiją, kur nurodoma, kad J. Z. Kuželiškių k. buvo nuspręsta parduoti 2 ha žemės sklypą namų valdai. Už minėtą namų valdą yra apmokėta 17133 rb sumai investiciniais čekiais. Šio potvarkio priėmimo metu galiojusiame Žemės reformos įstatymo 9 str. 4 d. buvo nurodoma, kad atskirai sodybai (namų valdai) parduodama žemė, užimta statiniais, daugiamečiais sodiniais, kitais sodybos želdiniais, kiekas ir sodybos ribose pastoviai daržui naudojamos žemės sklypas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepimu į pareiškėjos skundą sprendimą prašė priimti teismo nuožiūra pagal administracinėje byloje pateiktą medžiagą. Atsiliepime pažymima, kad Inspekcijos Vilniaus departamentas 2019-01-22 raštu Nr.2D-1083 prašė Nacionalinės žemės tarnybos pagal kompetenciją atlikti nurodytos teritorijos žemės naudojimo valstybinę kontrolė ir priimti sprendimą dėl valstybinės žemės atlaisvinimo, o apie priimtą sprendimą raštu informuoti pareiškėją, taip pat prašė apie neteisėtai nustatytą (užimtą) statiniais valstybinę žemę pranešti Inspekcijai tik paaiškėjus, kad NŽT reikalavimuose nustatytas geranoriškas pažeidimo šalinimo terminas pasibaigė, tačiau pažeidimas nepašalintas. NŽT yra subjektas, kuris sprendžia dėl žemės naudojimo kontrolės atlikimo ir ar jos teisės, kaip valstybinės žemės patikėtinės, yra pažeistos valstybinėje žemėje pastatytais ginčo statiniais. Nacionalinei žemės tarnybai pavesta spręsti dėl žemės sklypų formavimo ir kokio dydžio jie turi būti formuojami bei nuosavybės teisių į suformuotus žemės sklypus atkūrimo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo J. Z. atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjos skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodė, kad su Vilniaus rajono, Lavoriškių seniūnijos, Lavoriškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015 m . liepos 1 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1442-( 14.48.2.) (toliau – Projektas) buvo suprojektuotas namų valdos žemės sklypas, projektinis Nr.5030, 0,59 ha ploto. Su Projekte suprojektuotomis sklypo ribomis sutiko pretendentės į nuosavybės teisių atkūrimą teisių perėmėjos T. R. ir N. J., pasirašydamos Projekto 5 priedo žiniaraštyje. Šio administracinio akto pareiškėja neskundė, o ginčą dėl namų valdos iškėlė tik 2017 m. Pareiškėja ginčijo NŽT 2017-05-09 raštą ir NŽT 2018-04-18 raštą, kuriuose įvertino VAAT sprendimu administracinėje byloje Nr.eI-3072-1063/2018. Pareiškėjos minimos faktinės aplinkybės buvo aptartos VAAT sprendime ir prieita išvados, kad pareiškėjos keliamas ginčas dėl tvoros, statinių susijęs su naudojimusi namų valdos žemės sklypu.
NŽT Skyriaus vedėjo 2019-03-15 įsakymu Nr.48VĮ-373-(14.48.2.) Projekte suprojektuoto namų valdos žemės sklypo Nr. 5030 ribos buvo patikslintos ir sumažintas jo plotas iki 0,5083 ha. Šie pakeitimas buvo padaryti dėl to, kad namų valdoje esantį sodą pareiškėjos naudojamoje sklypo dalyje ji iškirto 2016 metais ir pakartotinai tikrinant projekte suprojektuoto žemės sklypo Nr. 5030 ribas Skyrius konstatavo, kad nesant sodo sklypo pietinėje dalyje ši sklypo dalis (apie 9 arus) turi būti išjungta iš namų valdos žemės sklypo Nr. 5030.
Vilniaus rajono valdybos 1992-08-06 potvarkiu Nr. 1054p J. Z. (eil. Nr. 113) buvo leista privatizuoti 2 ha ploto namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini)., už kurį ji yra sumokėjusi 1999 m. rugsėjo 25 d. pagal Vilniaus rajono valdybos mokėjimo pranešimą. Žemės sklypas prie gyvenamojo namo buvo pažymėtas laikinajame projekte. Tačiau notarinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, nors faktiškai J. Z., apmokėdama už leistą privatizuoti namų valdos žemės sklypą, jį įsigijo. J. Z. kartu su sutuoktiniu be kita ko iki dabar moka žemės nuomos mokestį už 2 ha ploto namų valdos žemės sklypą.
Atkreipė dėmesį į tai, kad gyvenamojo namo 1/2 dalį ji paveldėjo po M. D. mirties 1985 m. Kadangi jos buvusi bendraturtė J. S. neleido naudotis bendru šuliniu, pasistatė šulinį prie jai priklausančio namo dalies.
1988 teismo sprendimu nustačius gyvenamojo namo naudojimosi tvarką, susitarus su J. S., buvo pastatyta tvora, skirianti naudojamą namų valdą. Pareiškėja gyvenamojo namo dalyje gyveno su šeima, turėjo mažamečių vaikų. Taigi, pastatė pirtį (kurią įregistravo 2002 metais) ir baseiną (gyvenamojo namo priklausinius).
Vilniaus rajono liaudės teismo 1988 m. gegužės 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2(3)-359-88 buvo nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka. J. Z. faktiškai naudojosi namų valdos žemės sklypo dalimi prie jai nuosavybės teisėmis priklausančio namo dalies. Iš teismui pateiktos NŽT schemos M 1:1000 matosi faktinis sklypo naudojimas, į sklypo ribas įtraukti visi statiniai, vaismedžiai, vaiskrūmiai. Sklypas yra taisyklingos formos, kompaktiškas. Atkreipė dėmesį į tai, kad sutartis su J. Z. bus sudaryta dėl 1/2 dalies žemės sklypo, o tai po žemės sklypo Nr. 5030 ribų ir ploto patikslinimo 2019 metais sudarys tik 0,25415 ha, vietoje 2 ha apmokėto ploto už kurio naudojimąsi iki sutarties sudarymo J. Z. mokėjo valstybei nuomos mokestį virš 20 metų.
Atsiliepimas
Atsiliepime pažymima, kad nesudėtingo statinio statybai kaimo teritorijoje statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas. Tokių statinių statyba nelaikoma savavališka statyba (Statybos įstatymo 2 str. 46 d., 87 d.). Vienas iš teisinių pagrindų naudoti ir privatizuoti žemės sklypą – leidimas privatizuoti žemės sklypą miesto ar rajono valdybos potvarkiu. J. Z. Vilniaus rajono 1992-08-06 potvarkiu Nr. 1054p nuspręsta parduoti 2 ha žemės sklypą namų valdai, už šią namų valdą yra apmokėta 17 133 rb sumai investiciniais čekiais. J. Z. naudojasi namų valdos žemės sklypu administracinio akto pagrindu.
Šalies argumentai
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėja ir pareiškėjos atstovė palaikė skunde nurodytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjos skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir pareiškėjos skundą prašė atmesti.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo J. Z. ir jos atstovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė teismo jo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje keliamas ginčas dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2019-02-15 rašto Nr. 48SD-1668-(14.48.136 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ ir NŽT 2019-03-27 rašto Nr. 1SS-950-(9.14) „Dėl skundo nagrinėjimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad J. Z. ir T. R. bendros dalinės nuosavybės teisėmis po ½ dalį priklauso gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 1A1m, esantis (duomenys neskelbtini) J. Z. taip pat priklauso žemės sklype esantys: ūkinis pastatas, unikalus (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 3I1m; kiemo rūsys, unikalus (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 4I1b; pirtis, unikalus (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 5I1 m. T. R. taip pat priklauso žemės sklype esantys: ūkinis pastatas, (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 2I1m; ūkinis pastatas, unikalus (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 6I1m. Visi paminėti statiniai yra suprojektuotame žemės sklype, projektinis Nr.5030. Dėl šių aplinkybių ginčo nėra.
Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja 2018-12-11 prašymu kreipėsi į Inspekciją prašydama teisės aktų nustatyta tvarka imtis veiksmų dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo iš nesuformuotos atskiru žemės sklypu valstybinės žemės, esančios šalia gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), taip pat buvo prašoma organizuoti situacijos vertinimą vietoje. Prašyme nurodoma, kad Vilniaus rajono Lavoriškių seniūnijos Lavoriškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos Projekte yra suprojektuotas 0,59 ha ploto kitos paskirties (namų valdos) žemės sklypas (projektinis Nr. 5030) į kurio teritoriją patenka pastatas – pirtis, unikalus (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas šifru „5I1m“ 2001 m. statybos, nuosavybės teise priklausantis J. Z., lauko baseinas, namų valdos pastatų išdėstymo plane pažymėtas šifru „b“, kuris nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, šulinys, namų valdos pastatų išdėstymo plane pažymėtas šifru „k1“, kuris nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tvora, kuria aptverta žemės sklypo (projektinis Nr. 5030) dalis (apie 0,40 ha ploto), kuri nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Pažymima, kad šie statiniai yra savavališka statyba pagal naujai paaiškėjusias aplinkybes, t. y. NŽT 2017-04-19 rašte Nr. 1SS-799-(7.5) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (rašte padaryta techninio pobūdžio klaida, nurodant rašto datą 2017 m., kai turėjo būti 2018 m.) nurodyta, kad minėti statiniai buvo pastatyti be NŽT (valstybinės žemės patikėtinės) sutikimo – be teisės į žemę. NŽT iš esmės pripažino savavališkos statybos buvimo faktą.
NŽT Vilniaus rajono skyrius, išnagrinėjęs Inspekcijos persiųstą prašymą ir pridedamą informaciją, 2019-02-15 raštu Nr. 48SD-1668-(14.48.136 E.) pareiškėją informavo, kad žemės sklypo (projektinis Nr.5030), esančio (duomenys neskelbtini)., faktinis naudojimas buvo tikrinamas 3 kartus: 2013 m., 2016 m. rugsėjo 8 d. ir spalio 10 d. 2016-10-10 skyrius pakartotinai atliko žemės naudojimo valstybinę kontrolę, siekdamas nustatyti faktinį suprojektuoto namų valdos žemės sklypo (projektinis Nr.5030) naudojimą. 2016-12-01 raštu Nr.48SD-14068-(14.48.104.), pareiškėja buvo informuota, kad žemės patikrinimo naudojimo metu, naudojant GPS imtuvą, buvo pamatuoti žemės sklype esantys pastatai, statiniai, tvoros, ir naudojamos naudmenos. Taip pat pareiškėjai buvo pateikta informacija, kad namų valdos naudojimo požymiai neatitinka ATPK 45 str. 1 d. pažeidimo požymių ir nebus pradėta teisena dėl galimo ATPK 45 str. 1 d. pažeidimo. Atsakovas nurodė, jog naujų aplinkybių paklausime nenurodyta, todėl dar kartą tikrinti žemės sklypo faktinį naudojimą netikslinga. Taip pat pareiškėja informuota apie tai, jog atsižvelgiant į pareiškėjos advokatės 2018-12-20 prašyme išdėstytas aplinkybes, pakartotinai pavesta VĮ Valstybės žemės fondui iš naujo parengti Vilniaus rajono Lavoriškių sen. Lavoriškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patikslinimą.
Pareiškėjos skundą išnagrinėjusi NŽT 2019-03-27 raštu Nr. 1SS-950-(9.14) pripažino, jog negavus papildomos informacijos apie įtariamus naujus žemės sklypo naudojimo tvarkos pažeidimus, skyrius pagrįstai atsisakė atlikti pakartotinį žemės sklypo naudojimo patikrinimą. Rašte pažymima, kad skyrius priėmė sprendimą pakartotinai neatlikinėti žemės sklypo naudojimo patikrinimo vietoje, nes aplinkybės dėl kurių pareiškėjai buvo pateiktas skyriaus atsakymas 2016-12-01 raštu Nr.48SD-14068-(14.48.104.) nepakito. NŽT 2017-02-15 raštu Nr.1SS-413-(7.5) pareiškėjai atsakė į jos 2016-12-27 skundą dėl 2016-12-01 rašto, nurodydama, jog pareiškėjos manymu neteisėti, J. Z. veiksmai, susiję namų valdos žemės sklype esančių statinių statyba, naudojimu, nelaikytini valstybinės ar privačios žemės užėmimu. Be to pažymima, jog pareiškėja 2018-04-19 NŽT raštu 1SS-799-(7.5) informuota apie tai, kad T. R. ir J. Z. yra gyvenamojo namo bendraturtės ir nepaisant aplinkybės, kad namų valdos žemės sklypo jų turimiems statiniams eksploatuoti formavimo procesas nėra užbaigtas, jos yra teisėtos namų valdos žemės sklypo naudotojos. Rašte pažymima, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundų nagrinėjimo metu valstybinės žemės užėmimas savavališkai pastatytais statiniais nebuvo nustatytas, pareiškėjos skunde minimas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 12 d. nuostatos, nagrinėjamu atveju nėra taikomos. Jei NŽT skundų nagrinėjimo metu būtų nustačiusi, jog valstybinė žemė yra užimta savavališkai pastatytais statiniais, ji būtų ėmusi veiksmų pagal kompetenciją dėl pažeidėjų patraukimo administracinėn atsakomybėn bei valstybinės žemės atlaisvinimo.
Pareiškėja, nesutikdama su minėtais raštais, su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti minėtus raštus ir įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių atlikti veiksmus – teisės aktų nustatyta tvarka imtis veiksmų dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės atlikimo. Pareiškėja nesutinka su atsakovės pozicija, teigia, kad pateikė naujus faktinius duomenis, t. y. 2018-04-19 NŽT rašte 1SS-799-(7.5) pateikta nauja informacija, kad NŽT neišdavė sutikimo statytojai J. Z. valstybinėje žemėje statyti aptariamus statinius. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į nuo 2019-01-01 įsigaliojusią Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 12 d. nuostatą. Be to, Inspekcija įžvelgė, jog savavališkas valstybinės žemės užėmimo faktas egzistuoja.
Byloje ginčas kilo dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus rašto, kuriuo nuspręsta, jog dar kartą tikrinti žemės sklypo faktinį naudojimą netikslinga.
Byloje sprendžiamas klausimas, ar atsakovė pagrįstai atsisakė imtis veiksmų dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės atlikimo, kadangi aplinkybės dėl kurių pareiškėjai buvo pateiktas skyriaus atsakymas 2016-12-01 raštu Nr.48SD-14068-(14.48.104.) nepakito. Taigi, šioje byloje esminė nustatinėtina aplinkybė – ar Inspekcijos atsakovui persiųstas pareiškėjos prašymas pagrįstai laikytas pakartotiniu prašymu VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto prasme, taip pat tai, ar pareiškėjos keliamas klausimas yra jau išnagrinėtas ankstesniais NŽT ir NŽT skyriaus raštais.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), aiškindamas VAĮ 14 str. 5 d. nuostatas, yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo subjekto finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, skirti įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti, turi būti naudojami efektyviai, racionaliai, todėl įstatymų leidėjas nustatė sąlygas, kada skundas gali būti nenagrinėjamas. Iš VAĮ 14 str. 5 d. normoje nustatyto teisinio reguliavimo matyti, kad viešojo administravimo subjektas asmens kartotinį skundą tuo pačiu klausimu gali nagrinėti tik tuo atveju, jei kartotiniame skunde yra nurodomos naujos aplinkybės (nauji faktiniai duomenys), o viešojo administravimo subjekto sprendimas nenagrinėti asmens kartotinio skundo gali būti skundžiamas teismui bendrąja įstatymų nustatyta tvarka (LVAT 2013-02-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-888/2013, 2016-02-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-305-492/2016).
Teismas, vertindamas, ar pagrįstai pareiškėjo kreipimasis nenagrinėtas remiantis VAĮ 14 str. 5 d. 4 p., analizuoja, ar pakartotiniame kreipimesi pateikiami nauji faktiniai duomenys, papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu (LVAT 2012-01-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-37/2012). Sprendžiant dėl VAĮ 14 str. 5 d. 4 p. taikymo pagrįstumo, turi būti kreipiamas dėmesys ne tik į tai, kokius prašymus asmuo suformulavo, o analizuojamas visas skundo turinys, ypač atkreipiant dėmesį į tai, ar viešojo administravimo subjektui pateiktame naujame skunde tuo pačiu klausimu yra nurodyta naujų faktinių duomenų, kurių nebuvo nurodyta ankstesniame skunde (LVAT 2012 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-392/2012).
Teisėjų kolegija, išsamiai bei visapusiškai įvertinusi byloje surinktus įrodymus, išanalizavusi skundų, prašymų ir atsakymų į juos turinį, daro išvadą, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2019-02-15 rašte ir NŽT 2019-03-27 rašte padaryta pagrįsta išvada, kad į pareiškėjos keliamus klausimus dėl ginčo namų valdos žemės sklype (projektinis Nr. 5030) esančių Nekilnojamojo turto registre neregistruotų statinių (lauko baseino, šulinio ir tvoros) buvo atsakyta NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2016-12-01 raštu Nr.48SD-14068-(14.48.104.) ir NŽT 2017-02-15 raštu Nr.1SS-413-(7.5) bei 2018-04-19 NŽT raštu Nr.1SS-799-(7.5).
Kaip matyti iš byloje esančių namų valdos patikrinimo aktų ir atsakovo parengtų raštų, namų valdos žemės sklypo faktinis naudojimas buvo tikrintas tris kartus, t.y. 2013-09-04, 2016-09-08 ir 2019-10-10. Kaip matyti iš bylos medžiagos 2016-09-08 patikrinimas buvo atliekamas nagrinėjant pareiškėjos prašymą dėl savavališkų ir neteisėtų statybų, o apie patikrinimo rezultatus pareiškėja buvo informuota NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2016-12-01 raštu Nr.48SD-14068-(14.48.104.) (I t. b.l. 99-102). Minėtame rašte pateikta informacija apie tai, kad žemės naudojimo patikrinimo metu, naudojant GPS imtuvą, buvo pamatuoti žemės sklype esantys pastatai, statiniai, tvoros. Pažymima, jog pareiškėjos prašyme minimas baseinas statytas daugiau nei prieš 20 metų. Atsakovas nustatė, jog VĮ „Valstybinis žemės fondas“ parengtame žemės sklypo (proj. Nr. 5030) plane pavaizduota faktinė žemės sklypo situacija atitinka vietovėje esamą situaciją. Taip pat pareiškėja buvo informuota apie tai, kad Vilniaus rajono skyriuje nebus pradėta administracinių bylų teisena dėl galimo Administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 str. 1 d. pažeidimo.
Pažymėtina, jog kaip matyti iš kitame pareiškėjos ginčijame NŽT rašte nurodyto 2018-04-19 NŽT rašto Nr.1SS-799-(7.5). (I t. b.l. 110-113), NŽT sprendė dėl galimai savavališkai valstybinėje žemėje pastatytų statinių ir nustatė, kad tiek statinys (unikalus (duomenys neskelbtini)), tiek kiti pareiškėjos nurodyti statiniai (baseinas ir šulinys), kurie neįregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre, yra projekte 2015 metais suprojektuotame žemės sklype, kuris naudojamas T. R. ir J. Z. nuosavybės teise valdomiems statiniams eksploatuoti. Taip pat minėtame rašte yra konstatuota, jog T. R. ir J. Z. yra gyvenamojo namo (unikalus (duomenys neskelbtini)) bendraturtės ir nepaisant aplinkybės, kad namų valdos žemės sklypo jų turimiems statiniams eksploatuoti formavimo (perdavimo privačiai nuosavybei) procesas nėra užbaigtas, turi teisę naudotis kitos paskirties namų valdos žemės sklypu, reikalingu jų valdomiems statiniams eksploatuoti t. y. tiek T. R., tiek J. Z. yra teisėtos namų valdos žemės sklypo (ploto) naudotojos, ir naudojimosi juo tvarkos nustatymas yra jų susitarimo dalykas.
Teisėjų kolegija pažymi, jog NŽT pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos keliami klausimai jau buvo išnagrinėti atliekant žemės naudojimo patikrinimus apie kuriuos informacija pareiškėjai buvo pateikta minėtais 2016-12-01, 2017-02-15 bei 2018-04-19 raštais. Be to, 2018-04-19 rašto Nr. 1SS-799-(7.5.) teisėtumas buvo patikrintas ir patvirtintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018-10-15 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3072-1063/2018. Šiame sprendime teismas, be kita ko, nurodė, jog „sutinka su atsakovės argumentais, jog nors namų valdos sklypo jų turimiems statiniams eksploatuoti formavimo procesas nėra užbaigtas, pareiškėja ir J. Z. yra teisėtos žemės sklypo naudotojos, todėl dėl namų valdai naudojamo žemės sklypo naudojimosi žemės sklypu tvarkos gali susitarti pačios ar kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą“. Taip pat teismo sprendime pasisakyta dėl pareiškėjos skundo argumentų, susijusių su NŽT atsisakymu pagal kompetenciją spręsti valstybinės žemės atlaisvinimo klausimą, t. y. su atsisakymu kreiptis į Inspekciją dėl J. Z. savavališkos statybos namų valdos žemės sklype (projektinis Nr. 5030), teisėtumo. Teismas pažymėjo, jog „įvertinus tai, jog pareiškėja ankstesniais raštais buvo informuota apie priežastis dėl kurių buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl galimai savavališkai pastatytų statinių ir tai, jog šie motyvai buvo išdėstyti 2018 m. balandžio 18 d. rašte Nr. 1SS-799-(7.5.) „Dėl prašymo išnagrinėjimo“, atsižvelgiant į visas bylos faktines aplinkybes konstatuotina, jog pareiškėjai šioje minimo rašto dalyje buvo atsakyta tinkamai.“
Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2019-02-15 rašte ir NŽT 2019-03-27 rašte iš tiesų yra pagrįstai nurodžiusi, jog į pareiškėjos keliamus klausimus dėl ginčo namų valdos žemės sklype (projektinis Nr. 5030) esančių Nekilnojamojo turto registre neregistruotų statinių (lauko baseino, šulinio ir tvoros) buvo atsakyta NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2016-12-01 raštu Nr.48SD-14068-(14.48.104.) bei 2018-04-19 NŽT raštu Nr.1SS-799-(7.5). 2016-12-01 atsakymo teismui pareiškėja neskundė, o 2018-04-19 rašto teisėtumas buvo patikrintas ir patvirtintas teismo. Todėl atsakovas Inspekcijos persiųstą pareiškėjos prašymą pagrįstai laikė pakartotiniu ir pagrįstai atsisakė imtis veiksmų dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės atlikimo, nurodydamas, jog aplinkybės dėl kurių pareiškėjai buvo pateiktas skyriaus atsakymas 2016-12-01 raštu Nr.48SD-14068-(14.48.104.) nepakito.
NŽT pareiškėjos prašymo nenagrinėjo nurodydama, kad jame nėra nurodyti nauji faktiniai duomenys, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumą ar ginčyti NŽT priimtą sprendimą. Tačiau, kaip matyti iš pareiškėjos skundo, ji teigia, jog tokiais naujais faktiniais duomenimis laikytina 2018-04-19 NŽT rašte 1SS-799-(7.5) pateikta nauja informacija, kad NŽT neišdavė sutikimo statytojai J. Z. valstybinėje žemėje statyti aptariamus statinius. Taip pat nuo 2019-01-01 įsigaliojusi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 12 d. nuostatą.
Šiuo aspektu pažymėtina, kad vadovaujantis VAĮ 14 str. 5 d. 4 p., viešojo administravimo subjektas, kuris jau yra priėmęs administracinį sprendimą tuo pačiu klausimu, gavęs naujų faktinių duomenų, turėtų svarstyti, ar šie duomenys leidžia abejoti ankstesnio sprendimo pagrįstumu ar ginčyti priimtą sprendimą. Taigi turėtų būti sprendžiama, ar konkrečiu atveju yra pateikti nauji faktiniai duomenys, ar šie duomenys leidžia abejoti ankstesnio sprendimo pagrįstumu ar ginčyti priimtą sprendimą (LVAT 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-5177-602/2018).
Iš NŽT pareiškėjai pateikto ir šioje administracinėje byloje skundžiamo atsakymo matyti, kad NŽT įvertino pareiškėjos minimą Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 12 d. nuostatą, susijusią su draudimu įteisinti savavališkai valstybinėje žemėje statomus ir pastatytus statinius, nurodydama, jog skundų nagrinėjimo metu valstybinės žemės užėmimas savavališkai pastatytais statiniais nebuvo nustatytas, todėl ši nuostata neaktuali. Taip pat NŽT įvertino ir kitą pareiškėjos nurodytą aplinkybę, jog NŽT neišdavė sutikimo statytojai J. Z. valstybinėje žemėje statyti aptariamus statinius. NŽT ginčijamu raštu pareiškėjai priminė, jog NŽT 2018-04-19 raštu Nr. 1SS-799-(7.5) pareiškėja buvo informuota apie tai, jog duomenų, kad nurodyti statiniai priskirtini prie nesudėtingų statinių, kuriems statyti tuo metu buvo reikalinga gauti Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą, neturi, tačiau ne apie tai, jog tokio sutikimo J. Z. NŽT neišdavė.
Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog įvertinus trečiojo suinteresuoto asmens J. Z. pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad 1992-08-06 potvarkiu Nr. 1054p J. Z. Kuželiškių k., buvo nuspręsta parduoti 2 ha žemės sklypą namų valdai. Už minėtą namų valdą yra apmokėta. Potvarkio priėmimo metu žemės sklypų pardavimo tvarką reglamentavo Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos nekonkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-02-07 nutarimu Nr. 89, kurių 8 punktas nustatė, kad miesto (rajono) valdyba leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise tvirtina savo potvarkiu. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 str. 2 d. numato, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 str. 11 d. žemės naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. Taigi, J. Z. naudoja namų valdą esant galiojančiam ir nenuginčytam potvarkiui ir nuo jo priėmimo yra teisėta namų valdos naudotoja, todėl galėjo įgyvendinti statytojo teises.
NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2019-02-15 raštas Nr. 48SD-1668-(14.48.136 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ ir NŽT 2019-03-27 raštas Nr. 1SS-950-(9.14) „Dėl skundo nagrinėjimo“ yra teisėti ir pagrįsti, atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, todėl nėra pagrindo jų naikinti skunde nurodytais argumentais bei galiojančiu teisiniu reglamentavimu, o kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti šioje byloje skundžiamą raštą, nenustatyta, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismui pripažinus, kad ginčijami raštai yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo patenkinti ir pareiškėjos išvestinio reikalavimo – įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių atlikti veiksmus – teisės aktų nustatyta tvarka imtis veiksmų dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės atlikimo tikslu atlaisvinti savavališkai užimtą (savavališkai užstatytą statiniais) valstybinę žemę.
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Pareiškėja teismo prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d., teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjos skundo reikalavimai atmesti, todėl prašymas priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo J. Z. atsiliepime prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 str. nustatytą teisinį reglamentavimą proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, taip pat kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų, tarp jų ir atstovavimo išlaidų, atlyginimą. Teismas, įvertinęs ginčo turinį, sprendžia, jog teismo priimtu sprendimu yra apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės, todėl J. Z. turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tačiau, trečiojo suinteresuoto asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo negali būti patenkintas, nes iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo pateikti patirtas išlaidas pagrindžiantys dokumentai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjos T. R. skundą atmesti.
Trečiojo suinteresuoto asmens J. Z. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.