Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-07-18 · Administracinė byla Nr. eI-2724-1047/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-07-18Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-11-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-07-18
Bylos Nr.
eI-2724-1047/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00943-2019-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Tomas Blinstrubis, Beata Martišienė, Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
T. R.
Trečiasis asmuo
J. Z.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-2724-1047/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00943-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.3., (S) 18.6.1.5; 55.1.
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Miliuvienės,

dalyvaujant pareiškėjai T. R. ir jos atstovei advokatei N. S.,trečiajam suinteresuotam asmeniui J. Z. ir jos atstovei advokatei L. G.,vertėjai Ingridai Kisieliūtei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. R. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo J. Z.).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja T. R. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2019 m. vasario 8 d. rašto Nr. 1SS-275-(7.5.) „Dėl skundo ir prašymo išnagrinėjimo“ dalį (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti NŽT visapusiškai, pagal Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatas ir laikantis gero administravimo principo, iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. gruodžio 27 d. skundą „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. lapkričio 30 d. rašto Nr. 48SD-12944-(14.48.104) „Dėl prašymo nagrinėjimo panaikinimo“ (toliau – ir Skundas) bei pateikti išsamų atsakymą į jį. Pareiškėja taip pat pareiškė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde pareiškėja nurodė, kad NŽT Vilniaus rajono skyriui (toliau – ir Skyrius) pateikė 2018 m. lapkričio 16 d. skundą, kuriuo prašė: pašalinti Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1442-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (toliau – ir Projektas), padarytus pažeidimus ir atlikti jo patikslinimą; patikslinti suprojektuoto namų valdos žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas ir plotą, iš jo pašalinant žemės plotą, užimtą: objektais, Nekilnojamojo turto registre neįregistruotais ir nesuformuotais nekilnojamojo turto daiktais (statiniais), neturinčiais aiškios funkcinės paskirties ir ūkinės veiklos pobūdžio (apleistais, nefunkcionuojančiais, neeksploatuojamais ir nenaudojamais) bei savavališkai pastatytais, t. y. baseinu „b“, šuliniu „kl“ bei tvora; J. Z. savavališkai apsodinta sodu bei kitais želdiniais, savavališkai įdirbta žeme. Patikslinus namų valdos žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas ir plotą, iš šio žemės sklypo pašalintoje žemėje pretendentės J. S. vardu suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą (-us); kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo valstybinėje žemėje, t. y. namų valdos žemės sklype (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), suprojektuotame Projekte, informuojant šia instituciją apie NŽT 2017 m. balandžio 19 d. rašte Nr. lSS-799-(7.5.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ konstatavimą, jog baseinas „b“, šulinys „kl“, tvora ir pirtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) valstybinėje žemėje pasatyti be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo; išsprendus klausimą dėl savavališkai pastatyto pastato – pirties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), patikslinti Projekte, suprojektuoto namų valdos žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas ir plotą, iš jo pašalinant žemės plotą, užimtą pastato – pirtimi (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pašalintoje žemėje pretendentės J. S. vardu suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą; pašalinus Projekte padarytus pažeidimus ir suprojektavus natūra grąžintinus žemės sklypus, į šiuos žemės sklypus atkurti nuosavybės teises natūra pretendentės J. S. vardu; nesudaryti valstybinės žemės prikimo-pardavimo sutarties su J. Z. dėl namų valdos žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), suprojektuoto (perprojektuoto) Projekte ir nepriimti sprendimo dėl nuosavybės teisių į šį namų valdos žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) atkūrimo J. S. vardu, kol šis skundas nebus galutiniai išnagrinėtas.

Skyrius, atsakydamas į 2018 m. lapkričio 16 d. pareiškėjos skundą, pateikė 2018 m. lapkričio 30 d. raštą Nr. 48SD-12944-(14.48.104.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir Skyriaus Raštas), kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjos 2018 m. lapkričio 16 d. skundą. Pareiškėja, nesutikdama su Skyriaus Raštu, su Skundu kreipėsi į NŽT, kuri Raštu Skyriaus Rašto nepanaikino.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, NŽT Raštas parengtas nesilaikant VAĮ 8 straipsnio reikalavimų ir nepagrįstai konstatuota, kad NŽT Skyriaus Raštas yra informacinio pobūdžio, todėl ikiteismine tvarka nenagrinėtinas. Sprendė, kad NŽT Raštas šioje dalyje turi būti panaikintas, o NŽT įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos Skundą.

Skunde pareiškėja detalizuoja NŽT Skyriaus rašto neteisėtumo teisinius argumentus ir pabrėžė, jog Skyrius netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, neteisingai interpretavo Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – ir VAAT) 2018 m. spalio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-3072-1063/2018 (toliau – ir VAAT Sprendimas), todėl priėmė neteisingą sprendimą. Pažymėjo, jog NŽT Rašte visiškai nevertino NŽT Skyriaus rašto argumentų, nepadarė išvados, ar NŽT Skyriaus atsisakymas spręsti dėl Projekte suprojektuoto žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) patikslinimo yra pagrįstas, nevertino pareiškėjos argumentų, todėl sprendė, kad pareiškėjos Skundas liko neišnagrinėtas NŽT.

NŽT, vietoj pareiškėjos argumentų dėl Projekte suprojektuoto žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų ir ploto patikslinimo analizės ir susidariusios situacijos išsprendimo, Rašte pateikė netikslią informaciją, nurodydama, kad NŽT Skyrius perdavė VĮ Valstybės žemės fondui Projekto patikslinimui reikalingus dokumentus ištaisyti pagal NŽT Skyriaus nustatytus trūkumus, kad vyksta Projekto patikslinimas, o pataisyti dokumentai bus vėl patikrinti NŽT Skyriuje.

Pažymėjo, kad dar nepasibaigus NŽT Skyriaus Rašto apskundimo terminui, t. y. tos pačios dienos (2018 m. lapkričio 30 d.) raštu Nr. 48SD-12946-(14.48.104.), pareiškėja buvo pakviesta atvykti į NŽT Skyrių suderinti Projekto patikslinimo planinę medžiagą dėl žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų ir ploto patikslinimo. Pareiškėjos įsitikinimu, NŽT vengė iš esmės išnagrinėti pareiškėjos Skundą ir išspręsti klausimą dėl žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų ir ploto patikslinimo teisėtumo.

NŽT Rašte nurodyta, kad rengiant namų valdos žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypų (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų patikslinimą, turi būti atsižvelgta į teisės aktų, reglamentuojančių žemės sklypų projektavimą reikalavimus, taip pat į asmenų, kuriems projektuojami žemės sklypai, interesus. Be to, šiame NŽT Rašte pažymėta, jog pareiškėja turi teisę teikti VĮ Valstybės žemės fondo specialistui, kuris rengia dokumentus Projektui patikslinti, savo pastabas ir pasiūlymus. Pažymėjo, kad pareiškėja jau yra pateikusi savo pastabas raštu NŽT Skyriui, o iš NŽT Skyriaus 2019 m. sausio 18 d. rašto matyti, kad jos buvo perduotos VĮ Valstybės žemės fondui, kuris, rengdamas Projekto patikslinimo dokumentus pakartotinai, net nekontaktavo su pareiškėja bei nepateikė jokios nuomonės dėl jos pastabų, nevyko į vietovę, dokumentus parengė formaliai – tik grafiškai.

Pareiškėja, siekdama objektyviai, teisėtai, operatyviai išspręsti žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų ir ploto patikslinimo klausimą, vadovaudamasi bei atsižvelgdama į NŽT Rašte pateiktą pasiūlymą, nors šį NŽT pasiūlymą vertino kaip perteklinį, savo pastabas dėl žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų ir ploto patikslinimo išdėstė grafiškai ir su 2019 m. vasario 21 d. raštu pateikė NŽT Skyriui, VĮ Valstybės žemės fondui.

Pareiškėjos įsitikinimu, NŽT Rašte taip pat neteisingai vertinamas ir Inspekcijos 2019 m. sausio 22 raštas Nr. 2D-1083 „Dėl statinių valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo pagal bendradarbiavimo sutartį“, nes minėtu raštu Inspekcija perdavė pareiškėjos 2018 m. gruodžio 10 d. prašymą NŽT Skyriui pagal kompetenciją atlikti nurodytos teritorijos žemės naudojimo kontrolę ir priimti sprendimą dėl valstybinės žemės atlaisvinimo. NŽT Skyrius neįvykdė prašomo patikrinimo ir, vadovaudamasis 2013 m. ir 2016 m. duomenimis apie patikrinimus vietovėje, 2019 m. vasario 15 d. raštu Nr. 48SD-1668- (14.48.136 E) „Dėl rašto nagrinėjimo“ atsakė Inspekcijai, kad pastarąjį kartą 2016 m. spalio 10 d. nenustatė namų valdos naudojimo požymių, kurie atitiktų tuo metu galiojusio Administracinių teisės pažeidimo kodekso 45 straipsnio 1 dalies pažeidimo požymių.

Pažymėjo, kad NŽT Skyriaus atsakymas Inspekcijai buvo parengtas po NŽT Rašto parengimo, todėl sprendė, jog akivaizdu, kad NŽT Rašte išdėstyta NŽT pozicija turėjo įtakos NŽT Skyriaus sprendimui nesiimti jokių veiksmų dėl savavališkai pastatytų baseino, šulinio, tvoros pašalinimo iš valstybinės žemės, į kurią turi būti atkurtos nuosavybės teisės natūra pretendentei, ir atitinkamai nesiimti jokių veiksmų tam, kad žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos ir plotas būti patikslintas pagal teisių aktų reikalavimus. Pareiškėjos įsitikinimu, šios aplinkybės įrodo, kad NŽT Raštas parengtas pažeidžiant gero administravimo principą.

Nesutiko su NŽT pozicija, kad NŽT Skyriaus Raštas yra informacinio pobūdžio, laikė šiuos argumentus prieštaraujančiais pačios NŽT atliekamiems veiksmams. Pabrėžė, kad iš pareiškėjos 2018 m. lapkričio 16 d. skundo, adresuoto NŽT Skyriui, turinio aiškiai matyti, jog pareiškėja kėlė kliausimą dėl Projekte suprojektuoto žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) tinkamumo ir šio žemės sklypo ribų bei ploto patikslinimo. Taigi remiantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatomis, pareiškėjos iškeltas klausimas (jos 2018 m. lapkričio 16 d. skundas) yra susijęs su NŽT Skyriaus kompetencija ir turėjo būti nagrinėjamas NŽT Skyriuje. Pareiškėja 2018 m. lapkričio 16 d. skunde suformulavo konkrečius reikalavimus, susijusius su veiksmų atlikimu dėl Projekte suprojektuoto žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų ir ploto pakeitimu, bet ne prašė suteikti jai informacijos apie Projektą ir pan., t. y. pareiškėjos reikalavimai buvo susiję su NŽT Skyriaus konkrečių sprendimų priėmimu. Iš NŽT Skyriaus Rašto matyti, kad NŽT Skyrius, nors ir netinkamais motyvais, bet atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą, t. y. spręsti dėl šio žemės sklypo suprojektavimo teisėtumo. Vadinasi, pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatas toks NŽT Skyriaus sprendimas turėjo būti skundžiamas NŽT vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Būtent taip ir pasielgė pareiškėja. Savavališkai pastatyti statiniai ir nepagrįstai J. Z. įdirbta (užvaldyta) valstybinė žemė yra buvusio savininko iki 1940 m nuosavybės teise turėtoje žemėje, į kurią pretendentė siekė atkurti nuosavybės teises natūra. Neteisėtas valstybinės žemės užstatymas ir laisvų valstybinės žemės plotų užvaldymas, lėmė žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) suprojektavimą didesniu plotu, neteisėtą žemės priskyrimą valstybės išperkamai žemei ir pretendentės teisės susigrąžinti žemę natūra pažeidimą.

Žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) suprojektuotas tiek tikslu į jo dalį atkurti nuosavybės teises pretendentei, tiek jo dalį parduoti be aukciono J. Z.. Todėl Projekte suprojektuoto šio žemės sklypo dydis tiesiogiai įtakoja J. Z. parduodamo be aukciono žemės ploto dydį: suprojektavus nepagrįstai didelio ploto žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), J. Z. yra suteikiama teisė daugiau įsigyti nuosavybėn buvusio savininko M. S. turėtos žemės, o iš Pretendentės šia apimtimi atimama teisę šio buvusio savininko turėtą žemę susigrąžinti natūra.

Pažymėjo, kad faktiškai naudojamų žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų ir šio žemės sklypo ribų, kurios suprojektuotos Projekte, neatitikimą nustatė pati NŽT ir ėmėsi veiksmų situacijai ištaisyti, duodama pavedimą VĮ Valstybės žemės fondui atlikti pakartotinius žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, patikslinus jo ribas. Toks Projekto tikslinimas vyksta, Skyriaus vedėjui yra duotas NŽT direktoriaus 2018 m. balandžio 18 d. pavedimas Nr. (duomenys neskelbtini)1.8 E) „Dėl žemės sklypų patikslinimo“ patikslinti žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas ir plotą, sumažinant jį 0,0957 ha plotu. Akcentavo, jog ir įvykdžius NŽT Skyriaus vedėjui duotą pavedimą, Projekto pažeidimai, o tai reiškia ir imperatyvių teisių aktų pažeidimai, visiškai pašalinti nebus, nes, kaip minėta, į žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas patenka nekilnojamojo turto daiktais nesuformuoti statiniai, kurių dalis yra apleista, nenaudojama, savavališkai pastatyti statiniai bei užgrobta valstybinė žemė, t. y. be teisinio pagrindo po žemės reformos ir nuosavybės teisių atkūrimo procesų pradžios pradėtas naudoti valstybinės žemės plotas. Pareiškėja savo skundais siekia šiuos pažeidimus pašalinti.

Atsiliepimas

Atsakovė NŽT atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjos skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėja pastaruoju metu vėl reiškia skundą teismui dėl atsakovės pateiktų raštų, kuriais pateikiama informacija apie namų valdos projektavimo eigą. Pareiškėja eilinį kartą ginčija atsakovo raštus bandydama nepagrįstai įrodyti, kad jie neatitinka VAĮ 8 straipsnio ir gero administravimo principo reikalavimų.

Atsakovės teigimu, pareiškėja siekia bet kokiu būdu sumažinti namų valdą po gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kad būtų suformuoti kuo didesni natūriniai žemės sklypai, kurie būtų suteikti sprendimu mirusiosios J. S. vardu, ir galiausiai atitektų kaip mirusiosios J. S. paveldėtojai pareiškėjai. Šiam tikslui pasiekti pareiškėja formuluoja reikalavimus iš naujo „objektyviai“ nagrinėti jos pateiktus skundus, tačiau neprašo atsakovės įpareigoti atlikti konkrečius veiksmus valstybinės žemės naudojimo kontrolės, projektavimo.

Šalies argumentai

Pareiškėja 2018 m. lapkričio 19 d. skunde reg. Nr. 48GS-69 prašė iš esmės patikslinti namų valdos ribas ir plotą, t. y. iš jos pašalinant žemės plotą savavališkai, užimtą J. Z. apsodintu sodu, savavališkai apdirbta žeme bei savavališkai pastatytais statiniais.

Pareiškėjai atsakant į jos skundą NŽT Skyriaus Raštu buvo pateikta informacija, kad šis klausimas yra jau išnagrinėtas ankstesniais atsakovo raštais, t. y. tuos pačius klausimus pareiškėja kėlė 2017 m., ginčijo NŽT 2017 m. gegužės 9 d. raštus Nr. 48SD-5766-(14.48.104), 2018 m. balandžio 18 d. Nr. lSS-799-(7.5.), kuriuos VAAT Sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3072-1063/2018 įvertino ir konstatavo, kad jie atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Šis teismo sprendimas turi prejudicinę galią, į kurį turi būti atsižvelgiama. Pažymėjo, kad pareiškėja nenurodė jokių naujų faktinių aplinkybių, su kuriomis susijęs šis įsisenėjęs ginčas dėl namų valdos. Pareiškėjai jau daug kartų teiktais ankstesniais atsakovo raštais buvo nurodytas teisinis reglamentavimas dėl namų valdos suformavimo. Dėl šių vietovėje esančių faktinių aplinkybių pareiškėjai buvo teikta atsakovės raštais informacija tiek iki šios bylos iškėlimo, tiek vėliau. Atkreipė teismo dėmesį, kad J. Z. teismui pateikė Vilniaus rajono valdybos 1992 m. rugpjūčio 6 d. potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, kur nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta parduoti 2 ha žemės sklypą namų valdai. Už minėtą namų valdą yra apmokėta (duomenys neskelbtini) sumai investiciniais čekiais. Todėl atmestinais laikė pareiškėjos argumentus, kad namų valdoje buvo vykdoma savavališka statyba neturint tam jokio pagrindo. J. Z. naudoja namų valdą esant aukščiau minėtam potvarkiui, eksploatuodama registruotą gyvenamąjį namą (teisinis naudojimo pagrindas).

Informavo teismą, kad NŽT Skyrius yra priėmęs konkrečius sprendimus, turinčius tiesiogiai įtakos pareiškėjos teisėms ir interesams dėl namų valdos dydžio ir suprojektavimo, t. y. NŽT Skyrius patikslino Projektą 2019 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 48VĮ-373-( 14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015 m . liepos 1 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1442-( 14.48.2.) „Dėl Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, pakeitimo“, kuriuo patvirtinto žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas ir plotą. Pažymėjo, kad namų valdos sklypas sumažintas iki 0,5083 ha žemės plotas, 0,0957 ha žemės plotas pervestas į laisvos valstybinės žemės fondą.

Pabrėžė, jog dėl namų valdos priskyrimo valstybės išperkamai ir neprivatizuojamai žemei klausimas išspręstas dar 2009 m. metais, t. y. Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 2.3-8132-(41) „Dėl Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių plano, tekstinės ir grafinės dalies patvirtinimo“ patvirtinus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių planą. Šiame plane namų valda pažymėta žydra spalva 12-2-1 simboliu. Minėtas įsakymas skelbtas viešai, pareiškėjai turėjo būti žinomas ir neskųstas, galiojantis, sukeliantis teisines pasekmes. Pareiškėjos motina J. S. pagal 2004 m. spalio 6 d. išduotą pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) turi teisę atkurti į 2,53 ha ploto M. S. valdytą žemę (duomenys neskelbtini) kaime. Projekte J. S. vardu suprojektuota buvo už visą pažymoje nurodytą plotą, galiausiai dar kartą patikslinus projektą nuosavybės teisės bus atkurtos pilnai suteikiant žemę natūra. Atsakovei nesuprantami pareiškėjos argumentai, kodėl turėtų būti mažinama namų valda, turint omenyje, kad nuosavybės teisės atkurtos bus pilnai suteikiant žemę natūra. Pareiškėjos keliamą ginčą vertino kaip ginčą kylantį tik dėl nesutarimų su šios bylos suinteresuotu trečiuoju asmeniu. Kita vertus pareiškėja dėl namų valdos suprojektavimo 2015 m. pasirašė pretendentų susirinkimo metu žiniaraštyje sutikdama su namų valdos ribomis, plotu.

NŽT vertinimu, dėl namų valdos ploto, jo priskyrimo valstybės išperkamai ir neprivatizuojamai žemei, dėl nuosavybės teisių atkūrimo klausimai išspręsti ne skundžiamu informaciniu raštu.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjos skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodė, kad su Projekte suprojektuotomis sklypo ribomis sutiko pretendentės į nuosavybės teisių atkūrimą teisių perėmėjos T. R. ir N. J., pasirašydamos Projekto 5 priedo žiniaraštyje.

Vilniaus rajono valdybos 1992 m. rugpjūčio 6 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) J. Z. (eil. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo leista privatizuoti 2 ha ploto namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini)., už kurį ji yra sumokėjusi 1999 m. rugsėjo 25 d. pagal Vilniaus rajono valdybos mokėjimo pranešimą. Žemės sklypas prie gyvenamojo namo buvo pažymėtas laikinajame projekte. Tačiau notarinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, nors faktiškai J. Z., apmokėdama už leistą privatizuoti namų valdos žemės sklypą, jį įsigijo. J. Z. kartu su sutuoktiniu be kita ko iki dabar moka žemės nuomos mokestį už 2 ha ploto namų valdos žemės sklypą.

NŽT Skyriaus vedėjo 2019 m. kovo 15 d. įsakymu Nr.48VĮ-373-(14.48.2.) Projekte suprojektuoto namų valdos žemės sklypo Nr. 5030 ribos buvo patikslintos ir sumažintas jo plotas iki 0,5083 ha. Šie pakeitimas buvo padaryti dėl to, kad namų valdoje esantį sodą pareiškėjos naudojamoje sklypo dalyje ji iškirto 2016 metais ir pakartotinai tikrinant projekte suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas Skyrius konstatavo, kad nesant sodo sklypo pietinėje dalyje ši sklypo dalis (apie 9 arus) turi būti išjungta iš namų valdos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja prašo dar labiau mažinti suprojektuotą namų valdos žemės sklypą Nr. 5030 teigdama, kad pažeidžiamos jos teisės, kaip pretendentės J. S. teisių perėmėjos, į nuosavybės teisių atkūrimą. Šiuos teiginius laikė visiškai nepagrįstais ir atmestinais.

Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjai ir J. Z. priklausantys gyvenamasis namas yra 1922 metų statybos. Gyvenamojo namo 1/2 dalį trečiasis suinteresuotas asmuo paveldėjo po E. D. (M. S. brolio J. S., mirusio (duomenys neskelbtini), sutuoktinės). J. S. iki žemės nacionalizavimo priklausė 3,80 ha žemės (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimas civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus apygardos teismo nutartis civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl pareiškėjos teiginį, kad visas namų valdos žemės sklypas yra buvusio savininko M. S. turėtoje žemėje laikė nepagrįstu.

Pabrėžė, jog namų valdos žemės sklypu naudojasi teisėtai. Ta aplinkybė, jog ūkiniai pastatai nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2001 metais nereiškia, kad jie pastatyti neteisėtai. 1985 metų pastatų išdėstymo schemoje yra pavaizduoti visi esami statiniai, įtraukti į žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas. Ginčo žemės sklypo dalimi J. Z. naudojasi nuo 1985 metų, todėl visus pareiškėjos argumentus dėl to, kad ji neteisėtai įveisė vaismedžius ir vykdė neteisėtas statybas laikė atmestinais. Pareiškėjos teisių į nuosavybės teisių atkūrimą J. Z. nepažeidė teisėtai naudodamasi namų valdos žemės sklypo dalimi. Vilniaus rajono liaudės teismo 1988 m. gegužės 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka. J. Z. faktiškai naudojosi namų valdos žemės sklypo dalimi prie jai nuosavybės teisėmis priklausančio namo dalies. Iš NŽT schemos M (duomenys neskelbtini) matosi faktinis sklypo naudojimas, į sklypo ribas įtraukti visi statiniai, vaismedžiai, vaiskrūmiai. Sklypas yra taisyklingos formos, kompaktiškas. Atkreipė dėmesį į tai, kad sutartis su J. Z. bus sudaryta dėl 1/2 dalies žemės sklypo, o tai po žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto patikslinimo 2019 metais sudarys tik 0,25415 ha, vietoje 2 ha apmokėto ploto už kurio naudojimąsi iki sutarties sudarymo J. Z. mokėjo valstybei nuomos mokestį virš 20 metų.

Esant tokioms aplinkybėms, kai valstybė turi pareigą vykdyti savo įsipareigojimus J. Z. atžvilgiu dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo procedūros užbaigimo sudarant notarinę sutartį; kai mirusios J. S. vardu yra suprojektuoti žemės sklypai nuosavybės teisių atkūrimui natūra dėl viso ploto į kurį pretendentė turi teisę; kai namų valdos žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra buvusio savininko M. S. turėtoje žemėvaldoje, kai (duomenys neskelbtini) kaime iki nacionalizacijos buvo likusi rėžių sistema, atsakovo NŽT atsisakymas inicijuoti ginčo pastatų ir statinių, pastatytų daugiau nei prieš 10 metų nugriovimą ir Projekte suprojektuoto namų valdos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto keitimą atitinka gero administravimo principą, visų asmenų interesų suderinimo principą, nepažeidžia viešojo intereso.

2019 m. gegužės 8 d. pareiškėja pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad NŽT atsiliepimas grindžiamas naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo analizuojamos ir vertinamos ginčijamo NŽT Rašto bei NŽT Skyriaus Rašto nagrinėjimo metu, o taip pat niekada anksčiau nebuvo net paminėtos per visą pareiškėjos skundų ir prašymų nagrinėjimo laikotarpį NŽT Skyriuje ir NŽT.

Atsiliepimas

NŽT atsiliepime pateikiama informacija apie NŽT Skyriaus 2019 m. kovo 15 d. įsakymą Nr. 48VĮ-373-(14.48.2.) ,,Dėl Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1442-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pakeistos ginčo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos ir plotas. Tačiau pareiškėjos įsitikinimu šis Įsakymas nepaneigia šios bylos aktualumo.

Pareiškėja pažymėjo, kad atsiliepime yra minimos naujos aplinkybės ir nurodoma, kad J. Z. Vilniaus rajono 1992 m. rugpjūčio 6 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl žemės sklypų privačių namų valdoms pardavimo“ (toliau – ir Potvarkis) buvo nuspręsta parduoti 2 ha žemės sklypą namų valdai, už šią namų valdą yra apmokėta (duomenys neskelbtini) sumai investiciniais čekiais, kas nebuvo analizuojama ir vertinama priimant Raštą, nei NŽT Skyriaus Raštą. Pareiškėjos įsitikinimu, šioje byloje šį aplinkybė nevertintina ir ją remtis, analizuojant Rašto teisėtumą, nėra jokio pagrindo.

Pabrėžė, kad Įsakymas nėra įsigaliojęs ir apskųstas NŽT vadovui ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, todėl minėtu Įsakymu patvirtinti nauji Projekto sprendiniai, susiję su žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto patikslinimu, taip pat neturi juridinės galios.

Nesutiko ir su trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime išdėstyta pozicija pabrėždama, kad byloje nėra jokių įrodymų kad J. Z. naudojo 2 ha ploto valstybinę žemę.

Šalies argumentai

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėja ir pareiškėjos atstovė palaikė skunde bei papildomuose paaiškinimuose nurodytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjos skundą tenkinti visą.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai. Pateiktas prašymas atidėti teismo posėdį ir sujungti bylas, kurio teismas netenkino.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo ir jos atstovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė teismo jo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja su 2018 m. lapkričio 16 d. skundu kreipėsi į NŽT Skyrių, prašydama iš esmės patikslinti namų valdos ribas ir plotą, iš jos pašalinant žemės plotą savavališkai užimta J. Z. apsodintu sodu, savavališkai apdirbta žeme bei savavališkai pastatytais statiniais.

NŽT Skyrius, atsakydamas į šį pareiškėjos kreipimąsi, 2018 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. 48SD-12944-(14.48.104) nurodė, kad pareiškėjos keliamas klausimas yra jau išnagrinėtas ankstesniais NŽT Skyriaus raštais, kuriuos VAAT Sprendimu įvertino ir konstatavo, kad jie atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.

Pareiškėja, nesutikdama su NŽT Skyriaus 2018 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. 48SD-12944-(14.48.104), su Skundu kreipėsi į NŽT, prašydama panaikinti NŽT Skyriaus Raštą.

NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjos Skundą, priėmė skundžiamą Raštą, kuriame nurodė, kad 2018 m. balandžio 18 d. rašte Nr. 1SS-799-(7.5.) namų valdos žemės sklypas (projektinis Nr. 5030) J. S. įpėdinių ir J. Z. nuosavybės teise valdomiems statiniams eksploatuoti, taip pat J. S. vardu sugrąžinimui natūra žemės sklypai (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), suprojektuoti Projekte. NŽT detalizavo žemės reformos žemėtvarkos projektų tikslinimo tvarką, nurodė, kad VĮ Valstybės žemės fondui 2019 m. sausio 18 d. raštu Nr. 48SD-619-(14.48.136E) „Dėl nustatytų trūkumų“ pavedė patikslinti Projekte suprojektuoto namų valdos žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas. Informavo, kad VĮ Valstybės žemės fondui pašalinus NŽT Skyriaus nustatytus trūkumus ir pateikus pataisytus dokumentus, NŽT Skyrius juos dar kartą patikrins ir, jeigu nebus nustatyta trūkumų, priims sprendimą dėl Projekte suprojektuotų žemės sklypų (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų patikslinimo. Paminėjo, kad įsakymas dėl žemėtvarkos projekto patikslinimo yra neatskiriama patvirtinto žemės reformos žemėtvarkos projekto dalis. Pasiūlė pareiškėjai savo pastabas bei pasiūlymus dėl žemės sklypų (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų patikslinimo teikti ir VĮ Valstybės žemės fondo specialistui, kuris rengia dokumentus Projektui patikslinti. NŽT, vadovaudamasi Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies, NŽT direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymo Nr. 1P-90 „Dėl Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo“ 2 punkto nuostatomis nurodė, kad NŽT ikiteismine tvarka nagrinėja asmenų skundus pateiktus tik dėl NŽT teritorinių padalinių priimtų sprendimų ir veiksmų (neveikimo) iki sprendimo atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, priėmimo. Kadangi NŽT Skyrius Raštu jokių sprendimų, kurie pareiškėjai galėjo sukelti teisines pasekmes nepriėmė, todėl NŽT Skyriaus Raštą laikė informacinio pobūdžio raštu ir ikiteismine tvarka nenagrinėtinu. Pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jei NŽT Raštas ir būtų panaikintas, liktų galioti Projektas, kuriame patvirtintos suprojektuotų žemės sklypų (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos.

Pareiškėja, nesutikdama su NŽT Raštu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti NŽT Rašto dalį ir įpareigoti NŽT išnagrinėti pareiškėjos Skundą iš naujo bei patekti į jį išsamų atsakymą.

Taigi, byloje ginčas kilo, ar NŽT pagrįstai pareiškėjos skundžiamą NŽT Skyriaus Raštą laikė informacinio pobūdžio raštu ir dėl to atsisakė nagrinėti pareiškėjos Skundą, pateiktą NŽT.

Pareiškėjos teigimu, NŽT turėjo išsamiai išnagrinėti pareiškėjos Skundą dėl NŽT Skyriaus Rašto, nes minėtu Skyriaus raštu NŽT Skyrius atsisakė tenkinti pareiškėjos 2018 m. lapkričio 16 d. skundą, t. y. atsisakė patikslinti žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), suprojektuoto Projekte, ribas ir plotą pagal pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes.

Atsakovė nesutinka su tokia pareiškėjos pozicija ir nurodė, kad ne NŽT Skyriaus Raštas ir NŽT Raštas, kuriuose yra pateikta informacija apie Projekto tikslinimo aplinkybes, bet NŽT Skyriaus 2019 m. kovo 15 d. įsakymas Nr. 48VĮ-373-(14.48.2.) ,,Dėl Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1442-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, pakeitimo“, kuriuo pakeistos ginčo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos ir plotas, pareiškėjai sukelia teisines pasekmes. Atsakovė nurodė, kad pareiškėjos siekis – sumažinti namų valdą po gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kad būtų suformuoti kuo didesni natūriniai žemės sklypai, kurie būtų suteikti sprendimu mirusios J. S. vardu.

Ginčo, kad minėta namų valda yra suprojektuota Projektu, nėra, kaip ir nėra ginčo, jog pareiškėjos kreipimosi į NŽT Skyrių bei NŽT metu vyko Projekto tikslinimas.

Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, turinį, rengimo, svarstymo, derinimo, tvirtinimo ir įgyvendinimo tvarką reglamentuoja Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (toliau – ir Metodika).

Metodikos 4 punkte nustatyta, kad žemėtvarkos projektus ir projektui prilyginamus planus rengia Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje išvardyti asmenys, sudarę sutartį su Nacionalinės žemės tarnybos vadovu ar jo įgaliotu teritorinio padalinio pagal žemės buvimo vietą (toliau – žemėtvarkos skyrius) vedėju dėl žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo kadastro vietovėje (toliau – projekto autorius).

Metodikos 108 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai paženklinus žemės sklypą nustatoma, kad žemės sklypo ribos (konfigūracija) ar plotas neatitinka žemėtvarkos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos) ar ploto (išskyrus atvejį, kai plotų skirtumas neviršija maksimalios leistinos (ribinės) paklaidos, nurodytos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 1 priede), projekto autorius arba matininkas apie tai raštu informuoja pretendentą, kuriam paženklintas žemės sklypas, ir žemėtvarkos skyrių. Projekto autorius arba matininkas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį, nurodydamas žemėtvarkos projekte suprojektuotas bei vietovėje paženklintas žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų išnagrinėjęs paženklinto žemės sklypo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (ar) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (ar) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo žemėtvarkos projekte būtinumo. Šiuo atveju žemės sklypo kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis. Žemėtvarkos skyrius teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatęs pažeidimų, dėl kurių atsirado žemės sklypo ploto ir (ar) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumų, atlieka teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. buvo apskrities viršininkas, o nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinė žemės tarnyba, patikslinimą, o tuo atveju, kai teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius buvo kita institucija, apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja šių dokumentų organizatorių. Suprojektuotų žemės sklypų ribų patikslinimas atliekamas patvirtinto žemėtvarkos projekto (jo dalies) kopijoje, kurioje patikslintas žemės sklypo ribas pažymi ir šią kopiją žemėtvarkos skyriui spausdintine bei skaitmenine (vektorine (*shp formatu) ir rastrine (*tiff arba *sid formatu) forma per Lietuvos erdvinės informacijos portalą pateikia žemės sklypą paženklinęs asmuo. Patvirtinto žemėtvarkos projekto (jo dalies) kopija, kurioje patikslinamos suprojektuotų žemės sklypų ribos, ir įsakymas dėl žemėtvarkos projekto patikslinimo yra neatskiriama patvirtinto žemėtvarkos projekto dalis. Žemėtvarkos projektas netikslinamas, jei suprojektuotos žemės sklypų ribos, paženklinus jas vietovėje, neatitinka žemėtvarkos projekto plane pažymėtų ribų dėl priežasčių, susijusių su žemėtvarkos projekto rengimui naudojamos kartografinės medžiagos netikslumu.

Iš NŽT skundžiamo Rašto matyti, jog 2016 m. spalio 10 d. atlikto žemės naudojimo patikrinimo vietoje metu buvo nustatyta, kad namų valdos žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) suprojektuotas nesilaikant Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 6 dalies nuostatų, todėl NŽT Skyrius VĮ Valstybės žemės fondui 2019 m. sausio 18 d. raštu Nr. 48SD-619-(14.48.136E) „Dėl nustatytų trūkumų“ pavedė patikslinti Projekte suprojektuoto namų valdos žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas.

Pareiškėja skundu NŽT Skyriui, NŽT teikė savo pastabas ir siūlymus būtent dėl Projekto tikslinimo, nurodydama, kad Projekte suprojektuota namų valda (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) yra per didelė, todėl iš jos turi būti pašalinti žemės plotai savavališkai užimti J. Z. apsodintu sodu, savavališkai apdirbta žeme bei savavališkai pastatytais statiniais.

NŽT Skyrius Raštu pareiškėjai nurodė, jog pareiškėjos keliami klausimai jau buvo išnagrinėti ankstesniais raštais 2017 m., o 2018 m. balandžio 18 d. rašto Nr. 1SS-799-(7.5.) teisėtumas buvo patvirtintas VAAT 2018 m. spalio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3072-1063/2018. NŽT, nagrinėdama pareiškėjos Skundą dėl NŽT Skyriaus Rašto nurodė, kad faktines aplinkybes, detalizavo Projekto tikslinimo eigą bei pasiūlė pareiškėjai savo pastabas bei pasiūlymus dėl žemės sklypų (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų patikslinimo teikti VĮ Valstybės žemės fondo specialistui (pareiškėja šia teise naudojosi). Taip pat NŽT paaiškino, jog VĮ Valstybės žemės fondui pateikus pagal NŽT Skyriaus nustatytus trūkumus pataisytus dokumentus, NŽT Skyrius juos dar kartą patikrins ir jei nebus nustatyta trūkumų, – priims sprendimą dėl Projekte suprojektuotų žemės sklypų ribų patikslinimo. Konstatavo, kad NŽT Skyrius Raštu jokių sprendimų, kurie galėjo sukelti pareiškėjai pasekmes nepriėmė, nes net ir panaikinus skundžiamą NŽT Skyriaus Raštą liktų galioti Projektas, kuriame patvirtintos suprojektuotų žemės sklypų (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos.

Teismas iš esmės sutinka su NŽT išdėstyta pozicija, nes kaip minėta ginčo sklypų ribos yra suprojektuotos Projekte, kuris pareiškėjos skundų nagrinėjimo metu buvo tikslinamas. Taigi, priimtas NŽT Skyriaus Raštas, kuriame pateikta informacija apie Projekto tikslinimo aplinkybes, negali būti laikomas sprendimu, kuriuo yra tikslinamos suprojektuotų žemės sklypų (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, taigi ir skundžiamu Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies prasme.

Tai, kad NŽT Skyrius ir NŽT raštuose nurodė Projekto tikslinimo reikalavimus, anksčiau išnagrinėtus pareiškėjos skundus ir priimtus NŽT skyriaus sprendimus, VAAT Sprendimą, ginčo aplinkybių nekeičia.

Šiuos teismo argumentus patvirtina pareiškėjos inicijuotas ginčas dėl NŽT Skyriaus 2019 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 48VĮ-373-(14.48.2.) ,,Dėl Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, Lavoriškių seniūnijos, Lavoriškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1442-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, pakeitimo“ bei NŽT 2019 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. 1T-13-(7.5.) „Dėl T. R. skundo“ administracinėje byloje Nr. eI-4131-764/2019. Minėtoje administracinėje byloje bus sprendžiamas administracinių aktų, kuriais buvo patikslinamos suprojektuotų žemės sklypų ribos, t. y. būtent NŽT Skyriaus 2019 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 48VĮ-373-(14.48.2.) buvo patikslintas Projektas, o NŽT 2019 m. gegužės 28 d., išnagrinėjus pareiškėjos skundą dėl 2019 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 48VĮ-373-(14.48.2.) privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, priėmė sprendimą Nr. 1T-13-(7.5.), kuriuo pareiškėjos skundo netenkino. Šiais paminėtais administraciniais aktais buvo išnagrinėti pareiškėjos skundai dėl Projekte suprojektuoto namų valdos žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų tikslinimo. Pareiškėja atsikirtimuose į NŽT atsiliepimą nurodė, kad NŽT Skyriaus 2019 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 48VĮ-373-(14.48.2.) preambulėje yra remiamasi NŽT Skyriaus Raštu, NŽT Raštu, todėl laikė, kad minėtas NŽT Skyriaus raštas negali būti laikomas informacinio pobūdžio raštu. Teisėjų kolegija pažymi, jog vien tai, kad priimant 2019 m. kovo 15 d. įsakymą Nr. 48VĮ-373-(14.48.2.) jo preambulėje yra nurodomi NŽT Skyriaus ir NŽT raštai ir jais remiamasi nepakeičia minėtų raštų paskirties. Atkreiptinas dėmesys, jog priimant galutinius sprendimus yra vertinama visa keliamo klausimo, ginčo apimtis, taip pat ir informacinio pobūdžio raštais pateikta informacija. Atsižvelgiant į tai, aukščiau išdėstyti pareiškėjos argumentai laikytini teisiškai nereikšmingais.

Teismas įvertinęs teisės aktų nuostatas bei faktines bylos aplinkybes, sprendžia, jog NŽT pagrįstai skundžiamame Rašte nurodė, kad NŽT Skyriaus Raštas yra informacinio pobūdžio ir pagrįstai atsisakė jį nagrinėti privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka.

Teismui konstatavus minėtas aplinkybes, pareiškėjos skunde nurodomi argumentai, susiję su Projekte suprojektuotų žemės sklypų (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų patikslinimo, nevertintini.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos skundžiama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. vasario 8 d. rašto Nr. 1SS-275-(7.5.) dalis yra teisėta ir pagrįsta, atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo naikinti skunde nurodytais argumentais bei galiojančiu teisiniu reglamentavimu, o kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti šioje byloje skundžiamą raštą, nenustatyta, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismui pripažinus, kad ginčijamo rašto dalis yra teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo patenkinti ir pareiškėjos išvestinio reikalavimo – įpareigoti NŽT visapusiškai, pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas ir laikantis gero administravimo principo, iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. gruodžio 27 d. skundą „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. lapkričio 30 d. rašto Nr. 48SD-12944-(14.48.104) „Dėl prašymo nagrinėjimo panaikinimo“ bei pateikti išsamų atsakymą į jį.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Pareiškėja teismo prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjos skundo reikalavimai atmesti, todėl prašymas priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Prašymą dėl patirtų bylinėjimo išlaidų priteisimo pateikė ir trečiasis suinteresuotas asmuo J. Z..

Pagal ABTĮ 40 straipsnyje nustatytą teisinį reglamentavimą proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, taip pat kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų, tarp jų ir atstovavimo išlaidų, atlyginimą. Teismas, įvertinęs ginčo turinį, sprendžia, jog teismo priimtu sprendimu yra apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės, todėl J. Z. turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme) bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas). ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Maksimalius teikiamų teisinių paslaugų įkainius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos).

Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje, turi kompleksiškai įvertinti, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios. Priteisdamas atstovavimo išlaidas, teismas turi atsižvelgti į Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už prašymo dėl įtraukimo į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu parengimą ir 600 Eur už atsiliepimo į pareiškėjos skundą parengimą, viso – 900 Eur.

2018 metų IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris, vadovaujantis oficialia Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 970,30 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį nustatytas koeficientas – 2,5 t. y. už 2019 m. balandžio 18 d. atsiliepimo surašymą maksimaliai galima priteisti suma būtų 1 940,60 (2,5x970,30). Teismui pateikti rašytiniai įrodymai tvirtina, kad už 2019 m. balandžio 18 d. atsiliepimo į pareiškėjos skundą surašymą J. Z. advokatei L. G. sumokėjo 600 Eur. Ši suma neviršija Rekomendacijose už ieškinio rengimą ar atsiliepimą į ieškinį numatytų maksimaliai galimų priteisti sumų dydžių, kurios yra 1 940,60 Eur tiek už ieškinio rengimą, tiek ir už atsiliepimą į ieškinį, todėl priteistina.

J. Z. prašo priteisti 300 Eur už prašymo dėl įtraukimo į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu parengimą.

Rekomendacijų 8.16 punkte nustatyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai nustatytas koeficientas – 0,4, t. y. už prašymo parengimą galėtų būti priteista 388,12 Eur suma. Tačiau teismas, remdamasis Rekomendacijų 2 punkte numatytais kriterijais, atsižvelgęs į bylos pobūdį, parengto prašymo apimtį, sprendžia, kad prašoma priteisti suma yra mažintina ir nurodo, jog priteistina suma už 2019 m. balandžio 2 d. prašymo parengimą yra 150 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog trečiojo suinteresuoto asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjos T. R. skundą atmesti.

Trečiojo suinteresuoto asmens J. Z. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti iš dalies.

Priteisti J. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjos T. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) su bylos nagrinėjimu Vilniaus apygardos administraciniame teisme susijusių išlaidų atlyginimą.

Kitą J. Z. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Tomas BlinstrubisBeata MartišienėRūta Miliuvienė