Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-01-19 · Civilinė byla Nr. 2A-68-368/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-07-28Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-01-19Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-19
Bylos Nr.
2A-68-368/2015
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-00480-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mockevičius
Ieškovas
UAB „Gelvora“
Atsakovas
M. K.
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-68-368/2015Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00480-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 35.3.6; 35.5; 37; 44.5.1; 63.3; 121.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 19 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. sprendimo už akių dalies panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-674-471/2014 pagal ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui M. K. (M. K.) dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Gelvora“ kreipėsi į Kelmės rajono apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovo M. K. 1502,66 Lt skolą, 1141,11 Lt palūkanas, 546,91 Lt delspinigius, 411,76 Lt palūkanų delspinigius, 579,65 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 5 procentų dydžio metines procesines, 1502,66 Lt sumos 14 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Teigė, kad 2007-02-28 „Swedbank“, AB, ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią bankas suteikė atsakovui kreditą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka grąžinti kreditą, mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas sutartyje numatytas sumas. Atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, todėl bankas sutartį nutraukė. Pažymėjo, kad „Swedbank“, AB, ir ieškovė 2008-06-18 pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią bankas perleido ieškovei visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu pagal vartojimo kredito sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kelmės rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 28 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei UAB „Gelvora“ iš atsakovo M. K. 1502,66 Lt skolos, 500 Lt palūkanas, 270,48 Lt delspinigių, 90 Lt palūkanų delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-06-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1502,66 Lt sumos 14 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 71 Lt bylinėjimosi išlaidas. Sprendė, kad 1141,11 Lt palūkanos, 546,91 Lt delspinigiai ir 411,76 Lt palūkanų delspinigiai yra aiškiai per dideli. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad patyrė ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė ilgai nesiėmė jokių priemonių skolai išieškoti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Skųsdama Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. sprendimą už akių, apeliantė (ieškovė) UAB „Gelvora“ prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas jos prašymas priteisti 641,11 Lt palūkanas ir šias palūkanas priteisti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai sumažino pelno palūkanas.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka negauta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliantės (ieškovės) UAB „Gelvora“ apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliantė skunde kelia klausimą dėl pelno palūkanų iš atsakovo priteisimo.

Byloje nustatyta, kad 2007-02-28 „Swedbank“, AB, ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį, ir joje buvo nustatyta 14 proc. metinė palūkanų norma (24 b. l.). Atsakovui netinkamai vykdant įsipareigojimus pagal minėtą sutartį, bankas išsiuntė atsakovui 2008-11-11 pranešimą, kad, neįvykdžius įsipareigojimų iki 2008-11-24, bankas vienašališkai nutrauks sutartį ir kreipsis į teismą dėl skolos išieškojimo (26 b. l.). Pagal 2008-06-18 reikalavimo perleidimo sutartį ieškovė UAB „Gelvora“ įgijo reikalavimo teisę į atsakovą pagal vartojimo kredito sutartį.

Aiškindamas ir taikydamas reikalavimo perleidimą reglamentuojančias teisės normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, spręsdamas ginčus dėl cesijos pagrindu perleistos prievolės, teismas turi vertinti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalyku; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-469/2010).

Pagal LR vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 dalies 15 punktą vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas M. K. yra vartotojas, netinkamai vykdęs vartojimo kredito sutarties sąlygas.

Nors šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis), sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009).

Taigi teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą, ir kitas aplinkybes.

Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į viešąjį interesą, priimdamas skundžiamą sprendimą už akių, turėjo teisę atsižvelgti į minėtas aplinkybes ir į tai, jog atsakovas, kaip vartotojas, yra silpnesnioji sutarties šalis.

Teismas, įvertindamas tai, kad atsakovas yra vartotojas, tai, jog ieškovė jau 2008-06-18 pagal reikalavimo perleidimo sutartį įgijo reikalavimo teisę į atsakovą pagal sutartį, tačiau į teismą kreipėsi tik 2014 metais, taip padidindama prašytas priteisti pelno palūkanas, byloje nesant duomenų, pateisinančių minėtą nepagrįstą delsimą ginti savo galbūt pažeistas teises, taip pat, siekdamas išlaikyti ginčo šalių interesų pusiausvyrą ir apriboti galimybes apeliantei piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priteistos palūkanos atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus. Teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo naikinti pagrįstos pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies.

Atsižvelgiant į prieš tai nurodytas aplinkybės, teismas sprendžia, kad skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Kiti skundo teiginiai, įvertinus jų esmę, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėjas Egidijus Mockevičius