Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-09-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-577-1131/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-14
Bylos Nr.
II-577-1131/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01742-2021-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą
Teisėjas
Asta Benetytė (pirm.)
Institucija
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-577-1131/2021Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01742-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. rugsėjo 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė,sekretoriaujant Dianai Abent,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui L. K.,nedalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal L. K. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. liepos 1 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-9723-2021 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2021 m. liepos 1 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-9723-2021 (toliau – nutarimas) L. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2021 m. balandžio 19 d. 14.32 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę ,,BMW“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) draudžiamoje vietoje – transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje, šiais savo veiksmais pažeidė KET 150.5 punktą. Jam paskirta 60 Eur dydžio bauda (b. l. 9).

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas L. K. skundas dėl Institucijos 2021 m. liepos 1 d. nutarimo panaikinimo. Skunde nurodoma, kad automobilis stovi ant kieto grunto, teritorija nėra atskirta bordiūru, kelio ženklų ar ženklinimo, draudžiančio tokiu būdu palikti transporto priemones nėra, pėsčiųjų ar dviračių eismui netrukdo ir nekelia pavojaus. Nuotraukose, kurias pateikė Institucija, matyti, kad automobilis ,,BMW“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi ant kieto grunto, t. y. smėlio ir žvyro mišinio. Niekas nesirūpina ir nesiima jokių atitinkamų veiksmų, kad veja ten želtų, pastatymo vietoje esanti danga nelaikytina veja. KET vejos apibrėžimas nepateikiamas. Pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 2 straipsnio 20 punktą, veja – lygaus (horizontalaus ar nuolaidaus) paviršiaus viena žole ar kelių žolių mišiniu apsėtas prižiūrimas žolynas. Veja turi būti laikoma tik tokia žolė ar pievelė, kuri specialiai suformuota, apželdinta ir atlieka specialią kultūrinę paskirtį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. N3-894-07) (b. l. 2-3).

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į pateiktą skundą prašo pareiškėjo L. K. skundą atmesti ir palikti galioti 2021 m. liepos 1 d. nutarimą nepakeistą. Atsiliepime į skundą nurodoma, kad pareiškėjas skunde teigia, kad (duomenys neskelbtini), stovėjimą draudžiančių kelio ženklų nėra. ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ar stovėjimą vietose, kuriose KET draudžia sustoti ar stovėti, taip pat už sustojimą ar stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba už važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. KET 150.5 punktas numato, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. Iš nusižengimo vietoje darytų nuotraukų matyti, kad automobilis ,,BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paliktas stovėti šalia sporto aikštelės. Nuotraukose matosi išasfaltuota aikštelė ir įrengti du krepšinio stovai. Aikštelėje ir aplink ją sustatyti automobiliai, tarp jų ir pareiškėjo automobilis ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovi ne ant išasfaltuotos dangos, bet ant išvažinėto grunto netoli įrengto krepšinio stovo. Vieta, kurioje stovi pareiškėjo automobilis, neturi automobilių stovėjimo aikštelėms būdingų požymių, t. y. ji neišasfaltuota, nėra įrengtas 528 kelio ženklas „Stovėjimo vieta (Transporto priemonių stovėjimo vieta)“. Prie pareiškėjo skundo pridėtose nuotraukose aiškiai matyti, kad prieš kurį laiką toje vietoje augo žolė, kuri šiuo metu išvažinėta dėl nuolatinio automobilių statymo. Todėl ši vieta tikrai nepritaikyta automobilių stovėjimui. Iš byloje esančių nuotraukų galima spręsti, kad minėta teritorija yra skirta praleisti laisvalaikį, sportuoti, žaisti krepšinį, nes joje įrengta krepšinio aikštelė su išasfaltuota danga ir šalia jos – vaikų žaidimo aikštelė. Nuotraukos, esančios byloje, yra informatyvios ir jų pakanka konstatuoti pažeidimo padarymo faktui. Taip pat pažymėtina, kad draudimą stovėti tam tikroje vietoje įtvirtina ne tik draudžiamieji ženklai, tačiau ir Kelių eismo taisyklių nuostatos. KET 150 punkte nustatyti draudimai dėl sustojimo ar stovėjimo: draudimą stovėti skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostoje, ant tiltų, viadukų, estakadų ir po jais, pėsčiųjų perėjose, keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ant vejos, šaligatvių, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose ir t. t., tačiau stovėjimą draudžiantys ženklai kiekvienu šiuo atveju nėra statomi. Kelių eismo taisykles privalančiam išmanyti vairuotojui šie draudimai turi būti žinomi ir be kelio ženklų. Būtent už tokio reikalavimo nesilaikymą, tai yra už stovėjimą neleistinoje vietoje, ir buvo administracinėn atsakomybėn patrauktas L. K.. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad jei nėra automobilių stovėjimą ar sustojimą draudžiančio kelio ženklo, tai dar nereiškia, kad toks veiksmas, t. y. automobilio statymas atitinkamoje teritorijoje, yra leidžiamas (Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-522-282/2015). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad nėra svarbu, kokioje konkrečioje neleistinoje vietoje stovėjo automobilis, tačiau svarbiausia tai, kad jis stovėjo transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje. Be to, akcentuojama, kad vien aplinkybė, jog toje vietoje kiekvieną dieną galima rasti pastatytų automobilių, nesuteikia teisės pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir nebūti nubaustam už administracinį pažeidimą (Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-357-360/2015). Pareiškėjas skunde teigia, kad automobilio pastatymo vietoje esanti danga nelaikytina veja pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme suformuluotą vejos sąvoką. Pažymėtina, kad L. K. surašytas protokolas ne už tai, kad jis pastatė automobilį ant vejos, bet už tai, kad automobilį paliko stovėti transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje. Administracinio nusižengimo protokolas surašytas teisingai ir teisėtai, nusižengimo esmė bei sudėtis įrodyta protokolu ir surinkta medžiaga. Nusižengimo faktas užfiksuotas nuotraukomis. Nusižengimo faktą liudija administracinį nusižengimą fiksavęs ir pranešimą pateikęs asmuo. Įvertinus visas bylos aplinkybes, L. K. padarytas nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, administracinio nusižengimo protokolas – teisėtas, nuobauda paskirta sankcijos ribose.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu L. K. savo pateiktą skundą palaikė ir papildomai nurodė, kad šiame name gyvena 7-8 metus, anksčiau ten gyveno jo seneliai. Ten visada stovėdavo automobiliai ir būdavo problemos dėl parkavimo. Ten nėra šaligatvio aplinkui, yra padaryta nuotrauka iš namo kampo, nuo upės pusės yra pėsčiųjų takas, o kairėje pusėje yra namas, ten pėsčiųjų tako nėra, yra tik važiuojamoji dalis. Jo pažeidimą Institucija motyvavo tuo, kad jis neva važiavo per šaligatvį. Gruntas ten yra kietas, ten maltas asfaltas, ženklų jokių nėra. Jei būtų šaligatvis ten, jis pretenzijų neturėtų, bet ten šaligatvio nėra. Automobilis pastatytas nepažeidžiant KET, ženklinimo nėra. Daug kas ten pastato automobilius ir eina pasivaikščioti prie upės, vietos kieme tikrai trūksta automobilių parkavimui. Institucija jam galėjo taikyti ANK 417 str. 7 d., bet jam pritaikė KET 150 punktą, neva jis pasistatė draudžiamoje vietoje, bet kliūties praeiti ar pravažiuoti jis nesudarė. Bylos 5 lape yra jo daryta nuotrauka po liepos 1 d. Ten matosi, kad nėra šaligatvio, yra asfaltas ir gruntas. Iš kitos pusės atvažiuoti nėra galimybės. Yra įvažiavimas iš Antakalnio g. nuo poliklinikos, kitur neįvažiuosi, nes yra pėsčiųjų takas, šaligatviai. Už jo automobilio kairėje yra pievos ir keliukas į (duomenys neskelbtini), nuotraukoje veja yra per dar vieno automobilio atstumą. Ten yra takas link kitų namų ir takas į parką. Ten yra kieta danga, dažnai pas juos kieme atsiranda įgriuvos dėl lietaus, jas tvarkant darbininkai asfalto nuolaužas nuolat pila į tą vietą, kur pastatytas jo automobilis. Ten kietas gruntas, nėra žolės, todėl pažeidimo čia nėra. Jo automobilis niekam netrukdė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma. Elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinę atsakomybę užtraukia sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas.

KET 150.5 punkte nustatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.

Ginčo byloje dėl faktinių aplinkybių, t. y. kad L. K. automobilis buvo pastatytas nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, nėra. Ginčas byloje kyla dėl to, ar automobilis buvo pastatytas, laikantis KET reikalavimų, t. y. L. K. teigia, kad automobilis buvo pastatytas leistinoje vietoje, t. y. ten stovėti draudžiančių ženklų nėra, automobilis stovi ant kieto grunto – smėlio ir žvyro mišinio, veja ten seniai nebeauga.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą bei teismo posėdžio metu pateiktus administracinėn atsakomybėn patraukto L. K. paaiškinimus, daro išvadą, kad tokie L. K. teiginiai yra nepagrįsti.

Tiek iš Institucijos nusižengimo padarymo metu užfiksuotų nuotraukų, tiek iš paties L. K. teismui pateiktų įvykio vietos nuotraukų (b. l. 4-8, 14-16) matyti, kad jo automobilis stovi neleistinoje vietoje, tai nėra specialiai įrengta automobilių stovėjimo aikštelė ar automobilių statymo vieta. Iš nuotraukų matyti, kad L. K. automobilis buvo paliktas stovėti šalia sporto aikštelės, aplink kurią buvo suformuotas atitinkamos vejos plotas, taip sporto aikštelę iš įvairių pusių atskiriant nuo gatvės ir pėsčiųjų tako; matyti ir tai, kad dalis vejos yra išvažinėta automobilių, taip pat ten statomi automobiliai. Iš nuotraukų (b. l. 5) matyti ir tai, kad vietoje, kur pastatytas automobilis, šiltuoju metų laiku želia žolė, nors ir nelabai vešli, nes ji išvažinėta, žemė suplūkta dėl nuolatinio automobilių statymo, taigi veja šioje vietoje tinkamai neauga dėl objektyvių priežasčių. Be to, iš nuotraukos matyti, kad plotas, kuriame buvo pastatytas L. K. automobilis, iš įvairių pusių atskiria gatvę ir pėsčiųjų taką nuo sporto aikštelės, minėtas plotas apribotas apardytais, tačiau iš vienos pusės aiškiai matomais ir identifikuotais borteliais (bordiūrais). Akivaizdu, kad suplūktos žemės plotas, kur buvo pastatytas L. K. automobilis, ir toliau einanti gerokai vešlesnė žolė yra vientisas žaliajai zonai priskirtinas plotas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Kelių eismo taisyklėse nurodytas draudimas statyti automobilius ant vejos savaime nesuponuoja išvados, kad galioja tik toje vietoje, kur tuo metu auga žolė. Minėtas draudimas apima ir atvejus, kai žolė neauga dėl objektyvių priežasčių – ji nuolat išvažinėjama, ištrypiama, žiemos metu ji būna apsnigta, todėl jos išvis nesimato (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-352-211/2015, ATP-255-196/2016, eAN2-298-574/2018). Tai, kad žaliosios zonos pakraštys aplink sporto aikštelę dėl ten statomų ar važiuojančių automobilių yra išvažinėtas, ištryptas, sudžiūvęs ir pan., nekeičia jos kaip vejos (žaliosios zonos) statuso ir neįteisina automobilių statymo joje, t. y. iš neteisėto daugelio vairuotojų elgesio nė vienam jų teisė pageidaujamai elgtis neatsiranda. Tai, kad ten dauguma stato automobilius, taip daro ir L. K., nepaneigia jo neteisėto elgesio, tokiais vairuotojų veiksmais, tarp jų ir L. K., prisidedama prie vejos naikinimo, taip besielgiantis asmuo negali tikėtis, kad šie jo veiksmai bus vertinami kaip nepažeidžiantys jokių teisės aktų reikalavimų. Kaip minėta, vairuotojas turi vadovautis ne tik literatūriniu vejos apibrėžimu, bet ir bonus pater familias (protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus) elgesio standartu, įgalinančiu suvokti, kur automobilis neturėtų būti statomas, siekiant tos vejos nepažeisti.

Pagal KET 3.16 punktą transporto priemonių stovėjimo aikštelė yra teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonėms stovėti. Vieta, kurioje stovi L. K. automobilis neturi automobilių stovėjimo aikštelėms būdingų požymių, t. y. ji neišasfaltuota, nėra įrengtas 528 kelio ženklas „Stovėjimo vieta (Transporto priemonių stovėjimo vieta)“, ši vieta nepritaikyta automobilių stovėjimui. L. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad dažnai pas juos kieme atsiranda įgriuvos dėl lietaus, dėl to dažnai yra tvarkoma gatvė, o ją tvarkant darbininkai asfalto nuolaužas nuolat pila į tą vietą, kur pastatytas jo automobilis, tačiau toks argumentas nepaneigia fakto, kad automobilis buvo paliktas neleistinoje ir automobilių stovėjimui neskirtoje vietoje. L. K. teiginiai, kad minėtoje vietoje nėra draudžiamų ženklų statyti automobilį, minėtoje vietoje automobilius stato ir kiti vairuotojai, nešalina jo atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Teismas pažymi, kad draudimą statyti automobilius tam tikroje vietoje įtvirtina ne tik draudžiamieji ženklai, tačiau ir bendresnės Kelių eismo taisyklių nuostatos. KET 150 punkte nustatyti bendro pobūdžio draudimai dėl sustojimo ar stovėjimo bei sustojimą ir stovėjimą draudžiantys ženklai kiekvienu šiuo atveju nėra statomi. Jei ir nėra automobilių stovėjimą ar sustojimą draudžiančio kelio ženklo, tai dar nereiškia, kad toks veiksmas, t. y. automobilio statymas atitinkamoje teritorijoje, yra leidžiamas. KET privalančiam išmanyti vairuotojui šie draudimai turi būti žinomi ir be draudžiamųjų kelio ženklų. Iš nuotraukų matyti, kad jokių kelio ženklų, leidžiančių statyti automobilį įvykio vietoje, nėra.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, Institucija teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus ir tinkamai pritaikė ANK 417 straipsnio 2 dalies nuostatas. L. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 150.5 punktą ir padarė nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad L. K. transporto priemonę pastatė transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje; iš Institucijos atsiliepimo galima suprasti, kad Institucija įvykio vietos nelaiko veja. Kaip matyti iš pirmiau teismo nustatytų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų, iš esmės vieta, kurioje L. K. neleistinai pasistatė automobilį, yra žaliosios zonos – vejos dalis. Kaip matyti iš KET 150.5 punkto, jo dispozicijoje veja nurodyta kaip savarankiškas objektyvus požymis (vieta, kurioje draudžiama statyti transporto priemones), todėl negali būti laikomas kitu normos dispozicijoje numatytu požymiu – kita transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirta teritorija. Tokiu atveju, teismas pripažįsta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole pažeidimo padarymo požymis – vieta, kurioje draudžiama stovėti transporto priemonėms, kvalifikuota netiksliai. Vadovaujantis ANK 617 straipsnio nuostatomis, asmeniui formuluojamo kaltinimo kompetencija priklauso pareigūnui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą ir priimančiam nutarimą jo atžvilgiu, tačiau nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog pats L. K. iš esmės tiek jo bylos nagrinėjimo Institucijoje metu, tiek teikdamas skundą teismui dėl minėto Institucijos nutarimo, tiek teismo posėdžio metu ginčijo ir nurodė argumentus dėl kelių KET 150.5 punkte nurodytų požymių – t. y. kad įvykio vieta, pasak jo, nėra nei veja, nei šaligatvis, taigi, tai jam nesutrukdė gintis ir nuo kito kaltinime jam nepareikšto, tačiau teismo šiuo nutarimu pripažinto KET 150.5 punkte nurodyto požymio – vejos. Dėl to laikytina, kad tai neesminis nutarimo trūkumas, panaikinus nutarimą ir grąžinus bylą naujo administracinio nusižengimo protokolo surašymui bus užvilkintas procesas, o išnagrinėjus bylą iš esmės, nebus pažeisti pareiškėjo teisėti interesai. Dėl to, vadovaujantis proceso ekonomiškumo, teisingumo ir protingumo principais, Institucijos nutarimas dėl šios dalies tikslintinas.

ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymas asmenims užtraukia baudą nuo trisdešimties iki devyniasdešimties eurų. Skundžiamu nutarimu L. K. buvo paskirta 60 Eur dydžio bauda, t. y. lygi ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam šios nuobaudos dydžio vidurkiui. Iš bylos matyti, jog nėra ANK 35-36 straipsniuose numatytų L. K. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, L. K. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba. Teismo vertinimu, visa tai sudaro pagrindą L. K. Institucijos nutarimu paskirtą 60 Eur baudą sumažinti iki 45 Eur, nes manytina, jog tokio dydžio bauda bus pakankama ANK 22 straipsnyje numatytai nuobaudos paskirčiai įgyvendinti.

Esant nustatytoms aplinkybėms, L. K. skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. liepos 1 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-9723-2021 keistinas dėl jam paskirtos nuobaudos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis, teismas,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies.

Patikslinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. liepos 1 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-9723-2021 nurodytą pažeidimo padarymo vietą, įrašant, kad ,,L. K., vairuodamas transporto priemonę ,,BMW“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje – ant vejos“.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. liepos 1 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-9723-2021 dėl nuobaudos pakeisti ir paskirti L. K. 45 Eur (keturiasdešimt penkių eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutartį skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – (duomenys neskelbtini).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutartis skirti baudą bus vykdoma priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarties priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutartis per 20 dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Benetytė