Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Surgailienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei S. S. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – V. J. Š.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei S. S., prašydamas neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią nepilnamečio vaiko L. Š. atžvilgiu ir priteisti iš atsakovės teismo išlaidas. Ieškinyje nurodė šias aplinkybes:

1.1. atsakovė yra nusišalinusi nuo vaiko auklėjimo, priežiūros bei pilno vaiko išlaikymo. Atsakovė vaiko atžvilgiu motinos valdžios tinkamai neįgyvendina ir neužtikrina geriausių vaiko interesų;

1.2. nepilnametis L. Š. biologinėje motinos šeimoje negyvena nuo 2020 m., kai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 30-2601/20 vaikui buvo nustatyta laikinoji globa pas vaiko senelę V. J. Š.;

1.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4319-1157/2022 atsakovei laikinai apribota motinos valdžia nepilnamečio L. Š. atžvilgiu. Iš atsakovės priteistas mokėti išlaikymas vaikui po 50 Eur/mėn., tuo pačiu teismo sprendimu nepilnamečiui nustatyta nuolatinė globa, nuolatine globėja paskirta vaiko senelė – V. J. Š.;

1.4. buvo lankomasi 2022 m. liepos 21 d. pas nepilnametį vaiką jo gyvenamojoje vietoje (pas jo nuolatinę globėją – trečiąjį asmenį) bei peržiūrimas vaiko globos procesas. Apsilankymo metu nustatyta, jog nepilnamečiui L. Š. tikslinga tęsti jo nuolatinę globą pas trečiąjį asmenį;

1.5. apsilankymo metu vaiko teisių pažeidimų nenustatyta. Vaiko globėjos teigimu, L. tėtis (globėjos sūnus) yra miręs, o L. mama iš reabilitacijos grįžo 2022 m. gegužės mėn., bandė dirbti, tačiau nesėkmingai ir vėl pradėjo vartoti alkoholį. Vartojo tiek, kad iš lovos nesikeldavo, alkoholio butelius slėpdavo už lovos, o atėmus rastą alkoholio butelį, pravirkdavo. Teigė, kad L. mamos gydymasis reabilitacijoje nedavė jokios naudos, kadangi ji nenustojo gerti. Globėjai žinoma, kad L. mama susirado „likimo draugą“ iš anoniminių alkoholikų grupės, su kuriuo kažkur galimai kartu ir gyvena. Vaiko mamai sakė nesirodyti šiuose namuose esant neblaiviai ir įspėjo, kad susitikti su vaiku jai bus leidžiama tik jai esant blaiviai. Pasak globėjos, kad L. mama 2022 m. liepos 20 d. buvo atėjusi pas L. maždaug po 3 savaičių pertraukos, kažkiek pabuvo ir vėl išvažiavo. Globėja sako, kad L. mama buvo pažadėjusi atvažiuoti pas L. sekmadienį 2022 m. liepos 17 d., bet pažado neištesėjo ir nepaskambino, neperspėjo, kad neatvyks, o atvyko netikėtai liepos 20 d. Trečiojo asmens teigimu, atsakovė gyvena savo gyvenimą, savame pasaulyje, retai prisimena vaiką, o susitikus su vaiku nesijaučia ir nesimato to tikro mamos ir vaiko ryšio. Globėja įsitikinusi, kad atsakovė turėdama alkoholio problemą ji niekada negalės pati auginti ir rūpintis vaiku;

1.6. po laikino motinos valdžios apribojimo atsakovei buvo inicijuotas atvejo vadybos procesas Vilniaus Rajono Socialinių paslaugų centre. Atvejo vadybos posėdžiai vyko: 2022 m. rugpjūčio 18 d., 2022 m. lapkričio 29 d., 2023 m. kovo 30 d., 2023 m. birželio 22 d. ir 2023 m. spalio 12 d. Posėdžių metu buvo peržiūrimas pagalbos atsakovės šeimai planas. Vieno iš atvejo vadybos posėdžių metu pati atsakovė išsakė, kad atkrytis dažniausiai būna, kai jai visko užtenka ir situacija stabili, o ne tada, kai jai bloga. Vaiko motina rado sugyventinį, su kuriuo gyvena kartu, tačiau nei vaikas, nei trečiasis asmuo pas atsakovę nebuvo apsilankę, kadangi, pasak atsakovės, ji nenori, kad vaiko globėja pasibaisėtų namų sąlygomis, kur galimai gyventų vaikas. Buvo fiksuoti atkryčiai, tačiau paskutiniu metu ji nevartojo alkoholio;

1.7. 2023 m. balandžio 12 d. Skyriuje gauta informacija iš Vilniaus Rajono Socialinių paslaugų centro apie atsakovę. Pateiktoje informacijoje buvo detalizuotas specialistų darbas su šeima, t. y. kaip atsakovei sekasi (ne) keisti gyvenimo būdą. Gautoje informacijoje pabrėžta, kad atsakovė nesistengia keisti situacijos šeimoje, vengia bendravimo su specialistais, neturi pastovaus gyvenamojo būsto, nesigydo nuo galimos priklausomybės alkoholiui, teikia specialistams melagingą informaciją. Pastebima, kad pagalbos šeimai priemonės yra neveiksmingos, vaiko motina nėra pasiruošusi prisiimti atsakomybės už vaiko gerovę ir jo saugumą. Nors motina aplanko vaiką, teikia jam išlaikymą, tačiau motinos motyvacija yra per silpna auginti ir prižiūrėti vaiką (savarankiškai). Pasak informaciją pateikusios įstaigos – manytina, kad atsakovė nėra pasiruošusi keisti savo įprasto gyvenimo būdo, deda mažai pastangų, kad situacija jos šeimoje pasikeistų. Motina per metus laiko nėra padariusi matomos pažangos dėl vaiko susigrąžinimo į savo šeimą, pagalbos planą vykdė iš dalies, visiškai nerodė motyvacijos spręsti pagrindinę jos šeimos problemą – dėl alkoholio vartojimo, vangiai bendravo su specialistais, todėl nuspręsta kreiptis į teismą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo;

1.8. 2023 m. balandžio 20 d. Skyriuje gauta informacija iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodoma, kad trečiasis asmuo domisi vaiko ugdymu, bendradarbiauja, aktyviai dalyvauja darželio veikloje, atlieka namų užduotis. Jokie vaiko teisių pažeidimai fiksuoti nebuvo. Informacijos apie tai, jog vaiko motina (atsakovė) vaiko ugdymu domėtųsi bei prisidėtų prie „(duomenys neskelbtini) apmokėjimo – nėra, todėl darytina išvada, kad atsakovė šioje srityje nuo vaiko – nusišalinusi;

1.9. 2023 m. balandžio 26 d. Skyriuje gauta informacija iš VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikos, kurioje nurodoma, kad trečiasis asmuo tinkamai rūpinasi vaiko sveikatos priežiūra, rekomendacijas vykdo. Informacijos apie tai, jog vaiko motina (atsakovė) vaiko sveikatos priežiūra domėtųsi bei palydėtų nepilnametį kartu su trečiuoju asmeniu į sveikatos priežiūros įstaigą – nėra, todėl darytina išvada, kad atsakovė šioje srityje nuo vaiko – nusišalinusi;

1.10. 2023 m. balandžio 28 d. buvo lankytasi pas globojamą nepilnametį L. Š. ir trečiąjį asmenį. Nustatyta, kad vaiko globėja tinkamai atlieka savo pareigas (tinkamai užtikrina nepilnamečio vaikaičio fizinius, emocinius poreikius, tinkamai rūpinasi vaiko sveikata, ugdymu, laisvalaikiu, užtikrina vaiko bendravimą su mama, t. y. sudaro sąlygas vaikui matytis ir bendrauti su motina, tik jai (motinai) esant blaiviai, kas užtikrina geriausius vaiko interesus). Pasiteiravus vaiko, ar susitinka su mama, vaikas pasakė, kad mama pas jį kartais atvažiuoja (vaikas pokalbio metu apie mamą didelių emocijų ar susidomėjimo nerodė). Pasak globėjos, L. mama stengiasi šiai dienai kabintis į gyvenimą ir nors atsakovė turi didelį alkoholio vartojimo stažą, ji visgi mano, kad atsakovė supranta priežastį, dėl ko neteko teisės auginti savo sūnaus. Globėjos teigimu, atsakovė vykdo teismo nutarties sąlygą/įpareigojimą – teikti vaikui išlaikymą po 50 eur/mėn., atsakovė prižiūrima galėtų būti su vaiku, bet pati savarankiškai auginti ar ugdyti negebėtų, nes ji tam tiesiog neturi tinkamų įgūdžių. Globėja nedraudžia vaiko motinai matytis ir bendrauti su vaiku, netgi pati skatina tai daryti. Supranta, kad vaikui labai reikalinga mama, ji labai nori tikėti, kad S. kada nors pavyks galutinai pasveikti ir grįžti į pilnavertį gyvenimą. Teigia, kad sutiktų netgi į savo namus priimti gyventi S., tuomet globėja galėtų padėti S. auginti sūnų ir pačiai globėjai būtų ramu dėl vaiko saugumo, tačiau atsakovė turi galutinai nustoti vartoti alkoholį, įsitvirtinti darbo rinkoje ir tinkamai vykdyti turimus finansinius įsipareigojimus;

1.11. 2023 m. spalio 25 d. Skyriuje gauta informacija iš Respublikinio priklausomybės ligų centro (toliau – RPLC) apie atsakovę, kurioje nurodoma, kad moteris pirmą kartą į RPLC atvyko 2016 m. liepos 25 d. Moteris teigė, kad vartoja alkoholį 18 metų, užgėrimais iki dviejų savaičių. Vien1 kartą buvo gydoma stacionare (Alkoholinės abstinencijos skyriuje). 2020-2021 metais reguliariai lankėsi psichologo konsultacijose, epizodiškai - gydytojo konsultacijose. Paskutinį kartą kreipėsi 2023 m. liepos 20 d., lankėsi gydytojo konsultacijose. Moteris teigė, kad nuo 2021 m. rugsėjo 10 d. gydėsi ilgalaikėje reabilitacijoje, iki šiol lanko AA grupes du kartus/sav. Per paskutinius metus buvo atkryčiai, kurie truko apie savaitę laiko. Šiuo metu potraukį alkoholiui neigia. Aptartos technikos, kaip elgtis sustiprėjus potraukiui, rekomenduojamas psichologinis konsultavimas, tęsti AA grupių lankymą, darbą su globėju. Medikamentinio gydymo ar reabilitacijos programų šiuo metu atsisako. 2023 m. rugpjūčio 7 d. atliktas pirminis psichologinis ištyrimas, išvada: be duomenų už didesnę dekompensuotumo, dezadaptyvumo ar suicido riziką, už kognityvinių funkcijų nepakankamumą. 2023-09-14 – 2023-10-19 atsakovė lankėsi psichologo konsultacijose. Diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (F10.2;

1.12. nėra informacijos/duomenų, jog atsakovė siektų susigrąžinti vaiką į šeimą, ketintų kreiptis į teismą dėl laikino motinos valdžios apribojimo bei vaiko nuolatinės globos panaikinimo, savo gyvenimo būdo pilnai nepakeitė, t. y. buvo fiksuojami atkryčiai, atsakovė savo kaip motinos pareigas yra perleidusi trečiajam asmeniui. Toks atsakovės elgesys – abejingumas, motyvacijos stoka ir nusišalinimas nuo motiniškų pareigų savo vaikui įgyvendinimo, rodo, kad atsakovė gyvena tenkindama tik savo poreikius ir interesus, ir nėra suinteresuota motinos valdžios įgyvendinimo išsaugojimu savo vaikui;

1.13. nustačius atsakovės vaikui globą, teismo sprendimu laikinai apribojus jai motinos valdžią, atsakovė turėjo pakankamai laiko pakeisti savo gyvenimo būdą ir susigrąžinti vaiką, tačiau ji jokių realių/aktyvių veiksmų taip ir neatliko, į teismą dėl laikino motinos valdžios apribojimo nesikreipė. Vertinant tai, darytina išvada, kad atsakovė yra nemotyvuota susigrąžinti vaiką savo globai ir juo rūpintis.

2. Atsakovė S. S. atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Rėmėsi tokiais argumentais:

2.1. atsakovė turi norą bendrauti su vaiku, leisti laiką su juo bei rūpintis. Niekada nepiktnaudžiavo savo, kaip motinos, valdžia, stengėsi atlikti savo pareigas, su vaiku nesielgė netinkamai ir nedarė jam jokios žalingos įtakos;

2.2. moka išlaikymą, teikia kitokios formos paramą, dalyvauja vaiko gyvenime, domisi jo gyvenimu, stengiasi sistemingai pataisyti esamą situaciją. Lanko psichologo bei psichiatro konsultacijas ir nuolat dalyvauja AA susirinkimuose;

2.3. rūpinasi būstu, kuriame galės gyventi kartu su vaiku. Atsakovės sūnui priklauso 2 kambarių butas su patogumais, tačiau jį reikėjo remontuoti, daug laiko užėmė elektros instaliacijos keitimas ir tam tikrų rekonstrukcijos planų derinimas institucijose. Šiuo metu pakeisti visi elektros lizdai, ketina sutvarkyti sienas bei lubas. Tikisi, kad remontas per kelis mėnesius bus baigtas ir su ja kartu galės gyventi vaikas.

3. Trečiasis asmuo V. J. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir pratęsė laikiną motinos valdžios apribojimą atsakovei S. S. vaiko L. Š. atžvilgiu. Sprendimą dėl motinos laikino valdžios apribojimo pratęsimo sprendė vykdyti skubiai.

5. Kadangi teismo posėdžio metu atsakovė S. S. atsisakė priešieškinio reikalavimo panaikinti laikiną motinos valdžios apribojimą, teismas sprendė atsisakymą nuo priešieškinio priimti ir bylą šioje dalyje nutraukti.

6. Teismas nurodė, kad laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Pažymėjo, kad esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

7. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4319-1157/2022 atsakovei laikinai apribota motinos valdžia sūnaus L. Š. atžvilgiu, iš atsakovės priteistas mokėti išlaikymas vaikui po 50 Eur/mėn., tuo pačiu teismo sprendimu nepilnamečiui nustatyta nuolatinė globa, nuolatine globėja paskirta vaiko senelė – V. J. Š.. Nurodė, kad laikinas atsakovės motinystės apribojimas buvo nustatytas įvertinus aplinkybes, susijusias su atsakovės nusišalinimu nuo sūnaus auklėjimo, nesirūpinimu sūnumi, tinkamos priežiūros ir rūpybos neteikimu, nesirūpinimu kasdienių sūnaus poreikių tenkinimu.

8. Remdamasis bylos duomenis teismas nustatė, kad atsakovė palaiko ryšį su vaiku, rodo norą auginti savo vaiką, rūpintis ir prižiūrėti jį, o laikinas motinos valdžios apribojimas būtų pakankama priemonė taikytina nagrinėjamu atveju. Taip pat remdamasis 2024 m. sausio 30 d. Tarnybos šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodytomis aplinkybėmis, jog vaiko kambarys yra pilnai remontuojamas, apsilankymo metu grindys bei sienos buvo paruoštos apdailai, langas apklijuotas plėvele, siekiant apsaugoti nuo dažų, namuose yra pakankamai apyvokos daiktų, yra tualetas bei karštas vanduo, dušo kabinai dar reikalingas remontas, teismas laikė, jog remontas yra beveik baigtas ir paruoštas gyvenimui su vaiku.

9. Nors atsiliepime į priešieškinį Tarnyba nurodė, kad 2024 m. sausio 18 d. vyko atsakovės šeimos atvejo vadybos posėdis, kuriame vaiko globėja paaiškino, jog vaiko motina nesidomi vaiku nuo gruodžio mėn., kad atsakovė prisipažino turėjusi „atkrytį“, dėl ko Tarnyba mano, kad yra pagrindas neterminuotai atsakovei apriboti motinos valdžią, teismas, siekdamas suteikti atsakovei, baigus buto remontą ir sudarius visas reikiamas sąlygas gyvenimui su vaiku, galimybę pasitaisyti, padarė išvadą, jog ieškovo prašymas neterminuotai apriboti atsakovės valdžią vaiko L. Š. atžvilgiu šiuo metu nėra pagrįstas. Teismo vertinimu, tikėtina, kad atsakovė pakeis savo gyvenimo būdą ir galės pati savarankiškai auginti vaiką.

10. Teismas laikė svarbiomis aplinkybėmis atsakovės rodomą iniciatyvą rūpintis vaiku, jos realų norą auginti sūnų, juo rūpintis ir visapusiškai įgyvendinti motinos valdžią sūnaus atžvilgiu, taip pat sukurtą ir palaikomą motinos ir vaiko ryšį, tai, kad jie gerai sutaria, bendrauja, palaiko kontaktus. Teismo vertinimu, atsakovės nukrypimas sausio mėn. nesudaro pakankamo pagrindo teigti, kad situacija visiškai nesikeičia ir artimiausiu metu nesikeis į gerąją pusę, kadangi atsakovė nuoširdžiai gailisi dėl savo suklydimo ir turi viltį susigrąžinti sūnų. Pažymėjo, kad minėtą aplinkybę patvirtina atsakovės veiksmai organizuojant buto, kuriame šiuo metu ji gyvena, remontą tikslu įrengti taip, kad vaikui būtų sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Todėl remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnio 3 dalyje numatyta teise viršyti pareikštus reikalavimus, taip pat atsižvelgdamas į prioritetinį vaiko teisių apsaugos ir gynimo principą, sprendė, ieškovo reikalavimą tenkinti iš dalies ir atsakovei pratęsti laikiną motinos valdžios apribojimą jos sūnaus L. Š. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1, 3 dalys). Teismo vertinimu, atsakovei nepateisinus jai suteiktos pasitikėjimo ja galimybės, neliktų kito sprendimo būdo, kaip tik neterminuotai apriboti motinos valdžią nepilnamečio sūnaus atžvilgiu.

11. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015 suformuluota aktualia teismų praktikai teisės taikymo taisykle, pagal kurią taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu, o laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia. Pažymėjo, kad išnykus laikino apribojimo pagrindams, t. y., pasikeitus situacijai ir atsakovei iš esmės pakeitus gyvenimo būdą bei gydantis nuo priklausomybės alkoholiui (visiškai atsisakius jo vartojimo), rūpinantis vaiku, jo ugdymu ir sveikata, užtikrinus saugią ir tvarkingą vaiko gyvenamąją aplinką, atsakovė galėtų kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo.

12. Skirstydamas bylinėjimosi išlaidas teismas nustatė, kad atsakovei teikta antrinė teisinė pagalba, atstovavimo išlaidos sudarė 237,50 Eur. Ieškinys tenkintas iš dalies, pratęsiant atsakovei laikiną motinos valdžios apribojimą. Netenkinęs ieškovo reikalavimo atsakovei netermintai apriboti motinos valdžią, teismas pripažino, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtos advokatės atstovavimo išlaidų priteisimas iš atsakovės neatitiktų teisingumo ir protingumo principų. Byloje buvo patirta 16,89 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, nuo jų atsakovė yra atleista, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos atlyginamos iš valstybės biudžeto lėšų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Ieškovas Tarnyba pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 29 d. sprendimo, prašydamas jį dalyje dėl laikino motinos valdžios apribojimo atsakovei S. S. nepilnamečio vaiko atžvilgiu panaikinti ir priimti naują sprendimą – neterminuotai apriboti motinos S. S. motinos valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

13.1. tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė valstybės taikoma priemonė (sankcija), kai tėvai netinkamai vykdo pareigas, susijusias su vaiko auklėjimu, vystymusi, sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021; 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021). Tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota nustačius bent vieną CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytą tėvų valdžios apribojimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021) ir nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.);

13.2. laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), tai griežčiausia tėvų valdžios apribojimo priemonė, taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3-514-378/2020, 25 punktas);

13.3. sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo ir masto, taip pat turėtų būti įvertinta, dėl kokių priežasčių tėvas (motina) nevykdo savo pareigų – ar dėl objektyvių, nuo jų nepriklausančių priežasčių (ligos, laikino darbo praradimo), ar dėl priežasčių, kurios priskirtinos tėvų kaltei, o vertinant pastarąją, turi būti nustatytas nuoseklus tėvų elgesio pasikeitimas, nes pagal kasacinio teismo praktiką tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti dažnai pasikartojančius tėvo (motinos) veiksmus. Vien tai, kad tėvas (motina) galimai pradėjo keisti savo elgesį (ieškoti darbo, gydytis, dažniau susitikti su vaiku) bylos dėl tėvų valdžios apribojimo nagrinėjimo teisme metu, nėra pagrindas spręsti, kad jo elgesys yra stabilus, pastovus ir duodantis realių rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 32 punktas);

13.4. tuo tarpu teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir tinkamai neįvertino aplinkybės, kad mažametis atsakovės vaikas biologinėje šeimoje jau negyvena nuo 2020 m., kad vaiko globa tęsiasi jau ketverius metus ir per šį laikotarpį jokių teigiamų pokyčių neįvyko. Atsakovė šioje byloje teikė priešieškinį, prašydama grąžinti vaiką į jos šeimą. Ieškovas, ruošdamas atsiliepimą į priešieškinį, surinko naujausią charakterizuojančią informaciją apie atsakovę bei lankėsi jos gyvenamojoje vietoje, atsakovė paminėjo, kad per Kalėdas jai buvo atkrytis ir nors vaiką susigrąžinti norėtų, supranta, kad šiuo metu neturi tam sąlygų, o tokių sąlygų, kokias vaikas turi pas globėją, atsakovė niekada nesuteiks. Atsakovė savo priešieškinio atsisakė, kadangi pati suvokė, jog neįvyko teigiamų pokyčių nuo laikino motinos valdžios apribojimo;

13.5. atsakovei jau buvo laikinai apribota motinos valdžia dėl identiškų aplinkybių – alkoholio vartojimo, tačiau iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad ši problema neišnyko. Atsakovei pateikus priešieškinį vėlgi patirtas atkrytis, kas nesudaro pagrindo teigti įvykus stabiliems pokyčiams atsakovės šeimoje, kuriems esant būtų galima manyti, jog situacija artimiausiu metu galėtų pasikeisti ir vaikas galėtų grįžti gyventi į atsakovės šeimą. Laikinas motinos valdžios apribojimas taikomas kaip prevencinė priemonė, tačiau atsakovė šia galimybe nepasinaudojo. Nėra įrodymų, kurie leistų pagrįstai manyti, jog situacija artimiausiu metu galėtų pasikeisti, kad motina pakeis savo požiūrį ir ketinimus vaiko atžvilgiu, o atsakovės elgesyje, asmenybėje, jos gyvenimo sąlygose įvyks teigiamų pokyčių. Teismas to neįvertino ir neatsižvelgė į geriausius vaiko interesus, jo teisę ir interesą augti ir užaugti mylinčios ir jais besirūpinančios šeimos aplinkoje.

14. Atsakovė S. S. atsiliepime prašo ieškovo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad:

14.1. sistemingai bando išspręsti situaciją, maksimaliai dalyvauja vaiko gyvenime, prisideda prie jo išlaikymo, praleidžia su vaiku tiek laiko, kiek turi galimybių dėl darbo ir kiek leidžia globėja. Su vaiku santykiai glaudūs, vaikas myli atsakovę, noriai su ja leidžia laiką ir nori kartu gyventi. Byloje nėra nė vienos aplinkybės, leidžiančios neterminuotai apriboti motinos valdžią;

14.2. nepagrįstai teigiama, jog atsakovė nededa pastangų susigrąžinti vaiką. Nurodo, jog rūpinasi būstu, kuriame galėtų gyventi kartu su vaiku, jį remontuoja, o kadangi būstas pakankamai apleistas ir atsakovė pajamos sudaro 800 Eur, remontas užtruko. Atsakovė turi darbą, su vaiku praleidžia nemažai laiko, prisideda prie vaiko išlaikymo ir kitos materialinės pagalbos. Siekdama išspręsti priklausomybę nuo alkoholio, lanko psichologo ir psichiatro konsultacijas, nuolat dalyvauja AA susirinkimuose, po paskutinio atkryčio vartoja gydytojo paskirtus medikamentus. Apie atkrytį iš karto informavo socialinę darbuotoją, psichologę, taip pat prisipažino ir teismo posėdyje. Priimdamas sprendimą teismas objektyviai įvertino byloje įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą;

14.3. aplinkybė, jog atsakovė yra priklausoma nuo alkoholio, nėra pagrindas apriboti motinos valdžią neterminuotai. Priklausomybę alkoholiui pripažįsta, deda visas įmanomas pastangas priklausomybei įveikti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2024 m. kovo 29 d. sprendimo, kuriuo spręsta pratęsti laikiną motinos valdžios apribojimą nepilnamečio vaiko atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl tėvų valdžios ribojimo pagrindų bei pagrindo apriboti neterminuotai motinos valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu (ne)buvimo

17. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

18. Teisėjų kolegija nurodo, kad neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 2 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Dėl to teismai, priimdami sprendimus riboti tėvų valdžią, turi nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, įvertinti jų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

19. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra griežčiausia tėvų valdžios apribojimo priemonė, taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 25 punktas).

20. Apeliaciniame procese ieškovas įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pratęsė atsakovei laikiną motinos valdžios apribojimą nepilnamečio vaiko atžvilgiu, kadangi byloje nustatytos faktinės aplinkybės – neišnykusi atsakovės alkoholio vartojimo problema, dėl to paties pagrindo jau nustatytas ir besitęsiantis laikinas motinos valdžios apribojimas bei ketverius metus besitęsianti vaiko globa, duomenų, kad artimu metu įvyks teigiamas pokytis atsakovės gyvenime, nebuvimas, sudaro pagrindą taikyti neterminuotą motinos valdžios apribojimą nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Ieškovas taip pat teigia, jog pratęsdamas laikiną motinos valdžios apribojimą, teismas neįvertino geriausių vaiko interesų ir jo teisės augti mylinčioje ir juo besirūpinančioje aplinkoje.

21. Tėvų valdžios turinys atskleistas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, sakančioje, kad tėvų teisė ir pareiga yra dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Teismų praktikoje pateiktas tėvų valdžios instituto aiškinimas, išskiriant, kad esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013. Teismų praktika. 2013, 39).

22. Byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybę, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4319-1157/2022 atsakovei laikinai apribota motinos valdžia sūnaus L. Š. atžvilgiu, iš atsakovės priteistas mokėti išlaikymas vaikui po 50 Eur/mėn., nepilnamečiam vaikui nustatyta nuolatinė globa, nuolatine globėja paskirtas trečiasis asmuo (vaiko senelė – V. J. Š.). Spręsdamas dėl motinos laikinos valdžios apribojimo teismas vertino tai, jog atsakovė dėl priklausomybės alkoholiu negyvena kartu su sūnumi, ir tęsdama reabilitaciją bei gyvendama reabilitacijos teikimo vietoje nesirūpina kasdieniais sūnaus poreikiais bei nevykdo motinos pareigų ir juo nesirūpina. Kartu teismas sprendime pažymėjo tikėtiną aplinkybę, jog atsakovė pasikeis ir galės pati rūpintis savo sūnumi. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių pagrįstai teigti, jog susiklosčiusi situacija nesikeičia ir nesikeis, taigi, ir šiuo atveju laikė tikėtina aplinkybę, jog atsakovė pasikeis ir įveiks priklausomybę alkoholiui.

23.Teismai, priimdami sprendimus riboti tėvų valdžią, turi nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, įvertinti jų pobūdį, o taip pat tėvų kaltę dėl netinkamo pareigų vykdymo. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, tik iš dalies pritaria apeliantės argumentams, jog vaiko globos laikotarpiu neįvyko apskritai jokių teigiamų pokyčių. Šiuo aspektu nustatyti tokie faktiniai duomenys:

i) byloje ginčo nėra, kad atsakovė yra baigusi reabilitaciją (iš reabilitacijos grįžo 2022 m. gegužės mėn.), bandė dirbti, tačiau vėl pradėjo vartoti alkoholį. Nustatyta, kad atsakovei buvo inicijuotas atvejo vadybos procesas Vilniaus Rajono Socialinių paslaugų centre, Atvejo vadybos posėdžiai vyko 2022 m. rugpjūčio 18 d., 2022 m. lapkričio 29 d., 2023 m. kovo 30 d., 2023 m. birželio 22 d. ir 2023 m. spalio 12 d., buvo peržiūrimas pagalbos atsakovės šeimai planas, atsakovė prisipažino, kad vyksta atkryčiai;

ii) iš 2024 m. sausio 18 d. Atvejo vadybos posėdžio protokole fiksuoto specialistės paaiškinimo nustatyta, jog nuo spalio 12 d. iki 2024 m. sausio pradžios situacija šeimoje buvo stabili, atsakovė bendradarbiavo su socialine darbuotoja bei atsiliepdavo į visus skambučius, taip pat skambindavo pati ir papasakodavo apie situaciją šeimoje, įsileisdavo į namus, teikė visą informaciją apie vaiką bei jo išlaikymą, o alkoholio vartojimas tuo metu nebuvo pastebėtas, tačiau nuo 2024 m. sausio 2 d. iki sausio 10 d. su atsakove nebuvo įmanoma susisiekti telefonu, per apsilankymus nebuvo galimybės patekti į būstą, nes durys buvo užrakintos, o apsilankiusi 2024 m. sausio 16 d. moteris informavo, jog blogai jautėsi, nes turėjo atkrytį. Kadangi minėtame posėdyje atsakovė nedalyvavo, pagalbos būdai nebuvo aptarinėjami ir pagalbos planas nebuvo peržiūrimas, nutarta rekomenduoti kreiptis dėl ilgalaikės reabilitacijos nuo priklausomybės;

iii) pati atsakovė procesiniuose dokumentuose pripažįsta, kad turi priklausomybę alkoholiui, nurodo, kad deda pastangas situacijai pagerinti, lanko AA grupes du kartus/sav. Pripažįsta, kad turi atkryčius, neneigia, jog ir 2024 m. sausio pradžioje turėjo atkrytį, dėl kurio nesimatė su vaiku. Šeimos aplinko sąlygų vertinimo akte 2024 m. sausio 30 d. užfiksuoti paaiškinimai, jog atsakovė lanko psichologo konsultacijas apie pusę metų bei AA susirinkimus (apie 2,5 metų).

25. Apibendrinant faktinius duomenis darytina išvada, jog atsakovė nėra išsigydžiusi priklausomybės įvyksta atkryčiai, tačiau atsakovė jų neneigia. Byloje ne kartą nurodyta, jog atsakovė alkoholį vartoja apie 18 metų, jai nustatytas be kita ko priklausomybės sindromas („(duomenys neskelbtini)), todėl tikėtina, kad visiškam išsigydymui ir ryškiems teigiamiems pokyčiams, kurių tikisi ieškovas, reikalingas ilgesnis laikas. Nors iš esmės didelių pokyčių atsakovei gydantis priklausomybę ir nėra fiksuojama, tačiau apeliacinės instancijos teismas įžvelgia ir atsakovės pastangas - lanko AA grupes du kartus/sav, nurodo lankanti ir psichologo konsultacijas. Pastebėtina ir tai, kad įvertinus alkoholio vartojimo laikotarpį (nurodo, vartojanti alkoholį apie 18 metų), reikalinga stipri valia ir pastangos pakeisti gyvenimo būdą bei atrasti metodus, padedančius atsispirti galimiems atkryčiams. Vis tik aptartos bylos aplinkybės pagrindžia, jog atsakovė imasi veiksmų žalingam alkoholio vartojimo įpročiui keisti.

26. Motyvacijos stoka sprendžiant priklausomybės nuo alkoholio problemą vertintina tik kaip dalis motiniškų pareigų savo vaikui įgyvendinimas ir tai rodo, kad atsakovė šiuo metu neturi galimybių užtikrinti savo vaikui tinkamų gyvenimo sąlygų. Kaip matyti iš atsakovės pozicijos procese, ji tai pati pripažįsta. Tačiau tai, kad pagal bylos medžiagą atsakovė nėra išsprendusi priklausomybės alkoholiui ir alkoholio vartojimo problemos, nėra pagrindo teigti, jog atsakovė nesirūpina nepilnamečiu vaiku ar savo veiksmais daro jam ypatingą žalą. Priešingai, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė rodo iniciatyvą rūpintis savo vaiku. Atsakovė ne kartą atvejo vadybos posėdžiuose nurodė, jog bendrauja su vaiku, 2023 m. spalio 12 d. atvejo vadybos posėdyje nurodė, jog turi laisvas nuo darbo dvi dienas ir jomis stengiasi matyti sūnų, skirti jam dėmesio, vaiko darželyje ją pažįsta, ji dalyvauja šventėse ir susirinkimuose, skambina vaiko globėjai, kartu su globėja ar jos seserimi eina pasiimti vaiko iš darželio. Atsakovė taip pat nurodo, kad teikia vaikui išlaikymą, stengiasi pervesti daugiau nei 50 Eur, kurie priteisti teismo, stengiasi pagerinti būsto gyvenimo sąlygas, kad ateityje galėtų gyventi su sūnumi. Trečiasis asmuo patvirtino, kad atsakovė bendrauja su sūnumi, nurodė suprantanti, jog vaikui reikia motinos, 2024 m. sausio 18 d. atvejo vadybos posėdyje nurodė, kad vaikas pasiilgsta ir laukia motinos, nors motina nepasirodė per vaiko Gimtadienį, į skambučius neatsiliepė, tačiau buvo palikusi vaikui dovaną, kurią ji įteikė. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė nurodė maksimaliai dalyvaujanti vaiko gyvenime, prisidedanti prie jo išlaikymo, praleidžia su vaiku tiek laiko, kiek turi galimybių dėl darbo ir kiek leidžia globėja, su vaiku santykiai glaudūs, vaikas myli atsakovę, noriai su ja leidžia laiką ir nori kartu gyventi.

27. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė piktnaudžiautų savo kaip motinos valdžia, žiauriai elgtųsi su savo vaiku ar apskritai nedėtų pastangų matytis bei rūpintis vaiku. Nėra pagrindo ir išvadai, jog atsakovė nepriimtų teikiamos pagalbos ar apskritai ignoruotų pastabas ar pasiūlymus, o aukščiau aptartos faktinės aplinkybės pagrindžia, jog atsakovė nors ir ne itin aktyviai, kaip norėtųsi, deda pastangas priklausomybei spręsti, tačiau priklausomybę pripažįsta ir neignoruoja pagalbos. Nors ir buvo fiksuoti atkryčiai (bylos duomenimis, paskutinis buvo 2024 m. sausio mėn.), tačiau atsakovė lanko vaiką, bendrauja su juo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš byloje esančių duomenų bei atsakovės elgesio ir paaiškinimų nėra pagrindo kategoriškai išvadai, jog esama padėtis negalėtų pasikeisti, kad atsakovė savo veiksmais darytų ypatingą žalą savo vaikui ar visiškai vaikas jai nerūpėtų ir juo nesirūpintų (CPK 178 straipsnis).

28. Nors apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neįvertino geriausių vaiko interesų, tačiau tokiam teiginiui nėra pagrindo pritarti. Byloje aukščiau aptartos faktinės aplinkybės ir jų pagrindu padarytos išvados pagrindžia, jog nėra pagrindo taikyti kraštutinės priemonės – neterminuoto motinos valdžios apribojimo, taiga, nėra pagrindo ir laikyti, jog pratęsdamas laikiną motinos valdžios apribojimą nepilnamečio vaiko atžvilgiu teismas pažeidė nepilnamečio vaiko interesus. Byloje nėra duomenų, jog taikyto motinos valdžios apribojimo būdo pratęsimas neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų, juolab kad vaikui ir toliau išliktų galimybė matytis ir bendrauti su motina, o atsakovei savo ruožtu tokiu sprendimu suteikiama galimybė ir toliau stengtis bei dėti didesnes pastangas nepriklausomybei įveikti.

29. Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipia atsakovės dėmesį į tai, kad motinos valdžia atsakovei yra apribota laikinai iki išnyks apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės, tačiau, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, nepateisinus suteiktos galimybės vėlgi gali būti svarstomas neterminuotos valdžios apribojimas. Taigi, atsakovė realiomis priemonėmis siekdama nurodytų tikslų, turi galimybę pakeisti savo elgesį, gyvenimo būdą, imti spręsti žalingo alkoholio vartojimo problemą, sukurti ir užtikrinti vaikui fiziškai ir psichologiškai saugias sąlygas savo gyvenamojoje vietoje. Tai, kaip atsakovė sieks įgyvendinti tikslus, yra nulemta jos pačios noro imtis iniciatyvos ir realių pastangų. Įstatymas numato, jog tėvams pakeitus savo elgesį ir nustačius, kad jie gali auklėti vaikus, tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei tai neprieštarautų paties vaikų interesams (CK 3.181 straipsnis).

30. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, tinkamai vertino bylos įrodymus, dėl to nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.