Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas, veikdamas Panevėžio apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. V. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2026 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. J. ir V. J. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė SEB bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: 1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatytas papildomo sprendimo pagrindų sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plačiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-1075/2019). Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis).

20. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tokiu atveju teismas CPK 277 straipsnio pagrindu turi priimti papildomą sprendimą ir spręsti dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).

21. Dėl galimybės šaliai atlyginti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas pasibaigus procesui byloje, kurioje teikta teisinė pagalba, atitinkamai suinteresuotam asmeniui neturint galimybės patirtų išlaidų įrodymus ir prašymą jas atlyginti pateikti nepasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013).

22. Nagrinėjamu atveju 2025 m. rugpjūčio 11 d. Utenos apylinkės teisme gautas pareiškėjo V. J. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuriame prašoma išduoti vykdomąjį raštą pagal Utenos apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. sprendimu patvirtintos sutarties 4.1., 6.6.1., 6.6.6. ir 6.6.7. punktus, kadangi pareiškėja neįvykdė minėtuose punktuose nustatytų įpareigojimų. Utenos apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmetė. Kauno apygardos teismas 2026 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-78-775/2026 panaikino Utenos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir perdavė pareiškėjo vykdomojo rašto išdavimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nors apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo materialaus ginčo, kadangi faktinio daiktų perdavimo klausimas spręstinas vykdymo procese, tačiau minėti apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Utenos apylinkės teismas 2026 m. vasario 11 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino, išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2YT-5302-724/2025 dėl Utenos apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.1. punkto bei 6.6.1., 6.6.6. ir 6.6.7. punktų, t. y. išnagrinėjo pareiškėjo prašymą iš esmės, tačiau neišsprendė bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo, atskirojo skundo ir atsiliepimo dėl vaizdo įrašų parengimo išlaidos, atlyginimo klausimo. Apie rašytinį posėdį, kuriame buvo išspręstas vykdomojo rašto išdavimo klausimas, teismas dalyvaujantiems byloje asmenims nepranešė. 2026 m. vasario 12 d. Utenos apylinkės teisme gautas pareiškėjo prašymas dėl papildomos nutarties priėmimo, kuriame prašoma priimti papildomą nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų, kadangi liko neišspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas, bei priteisti iš suinteresuoto asmens A. J. (V.) 190 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, nes apie rašytinį posėdį dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta nebuvo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas pagrįstai buvo išspręstas taikant papildomo sprendimo (nutarties) institutą.

23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

24. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nusprendęs priimti papildomą nutartį ir priteisti iš apeliantės pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas, teisingai aiškino ir taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą bei papildomo sprendimo (nutarties) priėmimą reglamentuojančias procesines teisės normas, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliantės A. V. atskirasis skundas atmetamas, o Utenos apylinkės teismo 2026 m. vasario 13 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo 2026 m. vasario 13 d. nutartį dėl palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.