- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-22
- Bylos Nr.
- e2A-299-544/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00623-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- A. N.
- Atsakovas
- N. M.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-299-544/2020
teisėjas Virginijus Skaraitis Proceso Nr. 2-26-3-00623-2019-6
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. N. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7374-783/2019 pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovui N. M. dėl žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. N. prašė priteisti iš atsakovo N. M. 315 Eur turtinei žalai atlyginti.
2. Nurodė, kad pagal 2018 m. lapkričio 12 d. su AB „Telia Lietuva“ sudarytą prekės pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį už 300 Eur įsigijo televizorių SHARP. 2018 m. gruodžio 10 d. pas jį atvyko atsakovas su žmona D. M.. Visi vartojo alkoholinius gėrimus. 2018 m. gruodžio 12 d. prie išgertuvių prisijungė ir M. G.. 2018 m. gruodžio 13 d. ryte atsakovas, ieškodamas dar vieno neišgerto butelio degtinės, dėl neatsargumo sudaužė televizorių SHARP, ko iš karto jis (ieškovas) nepastebėjo. Kadangi pasidarė bloga, M. G. iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri jį (ieškovą) išvežė į ligoninę. Iš ligoninės grįžęs 2018 m. gruodžio 14 d. rado apverstą televizorių „Tauras“, išmėtytus kitus daiktus. Kartu su D. S. įjungęs televizorių SHARP pamatė, jog televizoriaus ekranas yra pažeistas, o televizorius „Tauras“ veikė. Išėjus D. S., pas jį į namus atėjo M. G. ir pasakė, jog N. M. griuvinėdamas sudaužė klozeto dangtį, hidroforo dėžę bei televizorių SHARP.
3. Nurodė, kad dėl sudaužyto televizoriaus SHARP jis kreipėsi į policiją, tačiau ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, motyvuojant tuo, jog baudžiamoji atsakomybė už neatsargų televizoriaus, kaip nedidelės vertės turto, sugadinimą nekyla. Dėl šio pažeisto televizoriaus ekrano sutaisymo kreipėsi į radiomechaniką A. B., tačiau šis nurodė, kad remontas kainuotų 310 Eur. Už televizoriaus apžiūrą sumokėjo 15 Eur. Matydamas, jog sugadintą televizorių taisyti nebetikslinga, kreipėsi dėl padarytos žalos atlyginimo į atsakovą, tačiau šis prašymą atlyginti žalą ignoravo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmai 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad ieškovas 2018 m. lapkričio 13 d. už 300 Eur įsigijo televizorių SHARP. 2019 m. gruodžio 10 – 13 d. jo namuose svečiavosi atsakovas su sutuoktine, visi vartojo alkoholinius gėrimus. Tų dienų laikotarpiu atsakovas, praeidamas šalia stovėjusio televizoriaus SHARP, jį kliudė, šis susvyravo. 2018 m. gruodžio 13 d. ieškovas dėl apsinuodijimo alkoholiu greitosios medicinos automobiliu buvo išvežtas į gydymo įstaigą, atsakovas su sutuoktine išvyko namo. Iš gydymo įstaigos ieškovas grįžo 2018 m. gruodžio 14 d. ir pastebėjo, jog televizoriaus SHARP ekranas yra skilęs. Dėl sugadinto televizoriaus 2019 m. sausio 7 d. jis kreipėsi į Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK. Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK 2019 m. sausio 17 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 188 straipsnio 1 dalyje, atsisakyta pradėti nenustačius šios nusikalstamos veikos požymių.
6. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kad televizorius SHARP sugedo būtent po atsakovo neteisėtų neatsargių veiksmų. Pažymėjo, jog, šalims girtaujant ieškovo namuose, atsakovas, praeidamas pro šalį, kliudė televizorių, tačiau šis, pasak tuo metu bute buvusių liudytojų D. M. ir M. G., nenukrito ant grindų ar kitaip nebuvo mechaniškai paveiktas, priešingai, televizorius po to, kai atsakovas jį kliudė, rodė puikiai, jokios juostos, kurią pastebėjo ieškovas grįžęs iš ligoninės 2018 m. gruodžio 14 d. ir kurią taip pat matė jį tą dieną aplankęs liudytojas M. G., ekrane nebuvo. Vien ta aplinkybė, jog atsakovas kliudė televizorių, neįrodo, kad būtent dėl šio atsakovo veiksmo buvo įskeltas televizoriaus ekranas. Be to, tomis dienomis ieškovo namuose buvo girtaujama, ieškovas dėl apsinuodijimo alkoholiu buvo išvežtas į gydymo įstaigą, iš jos grįžęs į namus rado juos sujauktus (apverstas televizorius „Tauras“, išmėtyti kiti daiktai), kas, teismo nuomone, tik patvirtina, jog bet kas galėjo tuose namuose sugadinti televizorių SHARP.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovas N. M. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
8. Apelianto manymu, aplinkybė, kad nei vienas išgertuvių dalyvis betarpiškai nematė paties televizoriaus sudaužymo momento, nereiškia, jog kaltas asmuo gali išvengti civilinės atsakomybės. Liudytojas M. G. nesakė, kad jis pats tiesiogiai stebėjo televizoriaus sugadinimo veiksmą, tačiau jis matė, kaip atsakovas, būdamas apsvaigęs, griuvinėjo tualete, ten sudaužė unitazą ir hidroforą. Atsižvelgiant į tai, galima daryti pakankamai tikėtiną išvadą, kad būtent labiausiai apsvaigęs išgertuvių dalyvis – atsakovas taip pat sudaužė ir televizorių SHARP. Tuo tarpu teismas, akcentuodamas, jog nei vienas išgertuvių dalyvis negali nurodyti, kad pats matė televizoriaus sudaužymo faktą, iškėlė civiliniam procesui nepagrįstai aukštą įrodinėjimo standartą.
9. Teigia, jog teismas faktiškai atsisakė remtis netiesioginiais įrodymais (liudytojo M. G. parodymai) vien todėl, kad jie yra netiesioginiai, nors tokių įrodymų panaudojimas civiliniame procese yra leistinas. Taip pat pervertino atsakovo bei liudytojų D. M. su M. G. parodytą aplinkybę, kad, nors atsakovas buvo užkliudęs televizorių, bet jo nenuvertė žemyn, o po to televizorius vaizdą rodė tinkamai. Tačiau bylos medžiaga leidžia manyti, kad iš pradžių atsakovas, dar nebūdamas visiškai apsvaigęs, kliudė televizorių, bet jo nenuvertė, todėl nesugadino, ir tik po to, t. y. dar labiau apsvaigęs ir galutinai praradęs sąmonę, televizorių kliudė antrą kartą, nuvertė ant grindų ir taip padarė jį nebetinkamu naudoti pagal paskirtį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinis skundas atmetamas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar byloje įrodytos visos atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje ieškovas A. N. neįrodė, kad tarp atsakovo N. M. veiksmų ir ieškovui padarytos žalos dėl sugadinto televizoriaus yra priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), todėl sprendė, jog atsakovas neprivalo ieškovui atlyginti jo patirtus nuostolius. Apeliacinės instancijos teismas tokiai išvadai pritaria.
13. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantas skunde nepagrįstai nurodo, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176 – 185 straipsnių nuostatose bei nuosekliai išplėtotos kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015 ir kt.). Pažymėtina, kad, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis).
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, įvertinęs skundžiamame sprendime padarytas teismo išvadas, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog, priešingai apelianto argumentams, pirmosios instancijos teismas sprendime išdėstė šalių prašymus, paaiškinimus, nurodė nustatytas aplinkybes, vertino tiek tiesioginius, tiek netiesioginius įrodymus, susijusius su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, pateikė byloje esančių įrodymų vertinimą, padarė išvadas dėl ieškovo reikalavimų bei atsakovo atsikirtimų, išdėstė teisinius priimamo sprendimo argumentus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliacinio skundo argumentai neatskleidžia apelianto nurodomų CPK 176 – 185 straipsnių, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, pažeidimo. Šiuo atveju apeliantas nurodytais skundo argumentais išreiškia savo nesutikimą su jam nepalankiomis teismo išvadomis dėl bylos faktų, tačiau nepagrindžia, jog teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Tai, kad apeliantas turi kitą nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad skundžiamas teismo sprendimas neteisėtas ar nepagrįstas ar kad yra pagrindas priimti priešingą sprendimą.
15. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.246 – 6.249 straipsnių nuostatas, žalos atlyginimui priteisti reikalinga būtinų sąlygų visuma: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, o žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama. Taigi, ir deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos. Bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti reiškiamo reikalavimo pagrįstumą tiek teisiniu, tiek faktiniu aspektu, t. y. ar yra įrodytos reikšmingos civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti faktinės aplinkybės.
16. Nustatydamas faktinę aplinkybę dėl atsakovo kliudyto televizoriaus SHARP, pirmosios instancijos teismas rėmėsi liudytojų D. M. ir M. G. parodymais, iš dalies – ir atsakovo N. M. parodymais. Kaip matyti, abu liudytojai parodė, jog atsakovas, praeidamas šalia televizoriaus, buvo jį užkliudęs, ko neneigia ir pats atsakovas, tačiau po to televizorius veikė. Nagrinėjamu atveju esminė aplinkybė yra ta, kad nei vienas iš liudytojų, nei pats ieškovas tiesiogiai nematė, kuris iš išgertuvėse buvusių asmenų ar kuris nors trečiasis asmuo nuvertė ir sudaužė ieškovui priklausantį televizorių SHARP. Apelianto teiginys, kad atsakovas yra atsakingas už žalos padarymą, nes jis, apelianto nuomone, buvo labiausiai apsvaigęs, be to, sudaužė unitazą ir apgadino hidroforą, neturi pagrindo ir niekaip nepatvirtina atsakovo neteisėtų veiksmų dėl televizoriaus sugadinimo (CK 6.246 straipsnis), tuo labiau, kad sugėrovams iškvietus greitąją medicinos pagalbą pats ieškovas dėl sunkaus girtumo laipsnio buvo išvežtas į ligoninę. Todėl ne pirmosios instancijos teismas, o apeliantas savo išvadas dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų buvimo ir nesutikimą su teismo argumentais grindžia nepagrįstoms prielaidomis bei spėjimais.
17. Kaip minėta, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Liudytojų parodymai yra viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis), kuria byloje nustatomi tam tikri faktiniai duomenys. Pažymėtina, kad liudytojų parodymai yra silpnesnės įrodomosios galios dėl savo subjektyvaus pobūdžio, todėl teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad vienos iš šalių nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017). Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019).
18. Įvertinus nutarties 17 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo motyvais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai užaukštino civiliniame procese reikalaujamą įrodinėjimo standartą ar atsisakė remtis netiesioginiais įrodymais. Priešingai, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą pagal savo vidinį įsitikinimą ir nustatęs, kad liudytojų paaiškinimai turi pakankamą įrodomąją galią, pagrįstai šiais paaiškinimai rėmėsi priimdamas skundžiamą sprendimą. Nors, kaip minėta, bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas, tačiau nagrinėjamoje situacijoje nėra patikimų ir objektyvių duomenų motyvuotoms prielaidoms apie atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų visetą, nes nei vienas iš liudytojų net ir netiesiogiai nepatvirtino apelianto teiginių dėl televizoriaus SHARP sugadinimo aplinkybių, įskaitant ir aplinkybę, kad televizorių neteisėtais veiksmais sugadino atsakovas.
19. Pagal CPK 265 straipsnio 1 dalį, priimdamas sprendimą teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos, ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas byloje, o CPK 270 straipsnyje, apibrėžiančiame sprendimo turinį, nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti pasisakoma šio straipsnio 4 dalies 1 – 4 punktuose nurodytais klausimais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes. Nagrinėdamas ieškinio reikalavimų pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė kiekvieno įrodymo ir jų viseto įvertinimo, įrodymų pakankamumo taisyklių, teismo išvados dėl įrodinėjimo dalyku byloje esančių faktų buvimo ar nebuvimo atitinka surinktus faktinius duomenis (CPK 176, 185 straipsnis). Skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pasisakyta dėl pareikštų ieškinio reikalavimų, nurodyti įrodymai, kuriuos teisiškai įvertinus padarytos išvados teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimų yra nepagrįsti.
20. Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai), netinkamai taikė žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas (CK 6.245 – 6.249 straipsniai), todėl skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.