Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-04-09 · Civilinė byla Nr. e2A-553-262/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2017-01-17Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-04-09Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-09
Bylos Nr.
e2A-553-262/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-39066-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė, Ona Gasiulytė
Atsakovas
UAB ,,Ecobi LT“
Ieškovas
SIA Nafta LV
Kategorijos
Civ. b. Nr. e2A-553-262/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39066-2016-2
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.18; 3.3.1.20
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus ir Tatjanos Žukauskienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo UAB ,,Ecobi LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo SIA Nafta LV ieškinį atsakovui UAB „Ecobi LT“ dėl skolos ir netesybų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 19 846,52 Eur skolos,17 861,87 Eur delspinigių, 1435,47 Eur palūkanų, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovas atsakovo nurodymu tiekė šalto spaudimo rapsų aliejų pagal atsakovo pateiktą adresą. Atsakovas užsakydavo atitinkamą kiekį rapsų aliejaus, o ieškovas organizuodavo transportą ir nuveždavo į atsakovo nurodytą vietą, dažniausiai į Lenkijos Respublikos įmones. Krovinys būdavo iškraunamas, kai atsakovas pervesdavo pinigus arba duodavo nurodymą. Atsakovas liko skolingas 19 846,52 Eur pagal PVM sąskaitas-faktūras – 2014-02-12 Nr.140118, 2014-02-13 Nr.140120. PVM sąskaitose buvo nurodytos netesybų sumos, todėl atsakovas privalo sumokėti 17 861,87 Eur delspinigius, 1435,47 Eur palūkanas, 6 procentų procesines palūkanas.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovo krovinio vairuotojai turėjo instrukciją – krovinį turėjo teisę iškrauti, kai atsakovas duoda nurodymą. Sutartis nebuvo sudaryta, atsakovas krovinį užsakydavo telefonu. Netesybų dydis buvo spausdinamas ant siunčiamos PVM sąskaitos- faktūros, todėl rašytinės sutarties dėl delspinigių nebuvo. Atsakovas buvo tik tarpininkas, ieškovas pinigus privalo išsireikalauti iš krovinio gavėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies: iš atsakovo ieškovui priteista 19 846, 52 Eur skolos, 1435,47 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-10-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 478,85 Eur žyminio mokesčio išlaidų, 869,92 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų; iš ieškovo atsakovui priteista 441,69 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.

5. Teismas nurodė, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai, liudytoju apklausto R. T. parodymai patvirtina, jog ginčo šalis siejo pirkimo - pardavimo teisiniai santykiai. Šią aplinkybę pagrindė ir tai, jog tarp šalių vyko derybos, susitarimas dėl prekės (rapsų aliejaus), jos kiekio, prekių iškrovimas tariamai vyko tik atsakovui nurodžius jų iškrovimo vietą bei davus sutikimą jas išsikrauti. Kadangi atsakovas sutartiniuose santykiuose veikė kaip pirkėjas, jam, vadovaujantis CK 6.305 straipsniu, 6.344, 6.371 - 6.374 straipsniais, teko prievolė atsiskaityti su už įsigytas prekes. Atsakovas ginčo santykiuose nebuvo tarpininku tarp pardavėjo ir pirkėjų, kadangi jis veikė savo vardu, nebuvo įgaliotas ieškovo ar naudotojo atstovas, gaunantis už tarpininkavimą komisinį atlygį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6. Atsakovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria teismas ieškovui ir atsakovo priteisė 19 846,52 Eur skolos bei 1 435,47 Eur palūkanų ir vietoje šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovo reikalavimą dėl skolos ir palūkanų priteisimo atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

7. Nurodė, kad teismas tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius nepagrįstai kvalifikavo kaip pirkimo–pardavimo santykius, Atsakovas šiame apeliaciniame skunde glaustai išdėsto faktines aplinkybes, patvirtinančias tikrąjį šių santykių pobūdį, t.y. faktą, jog tarp šalių susiklostė tarpininkavimo parduodant prekes, bet ne pirkimo - pardavimo, teisiniai santykiai. Teismas nesigilino į visus byloje surinktus įrodymus, nepateikė dėl jų išsamių motyvų ir dėl šios priežasties sprendime padarė neteisėtas (visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu nepagrįstas) išvadas, neatskleidė ginčo esmės bei priėmė teisiškai ydingą ir naikintiną sprendimą.

Atsiliepimas

8. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

9. Nurodė, kad teismas tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčius teisinius santykius. Tarp tiekėjo (kurio teises perėmė ieškovas) ir atsakovo buvo susiklostę pirkimo-pardavimo, o ne tarpininkavimo teisiniai santykiai. Atsakovui buvo tiekiama produkcija, už kurią atsakovas atsiskaitydavo su ieškovu. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nepasisakė dėl visų atsakovo teiginių, nes pagal teismų praktiką nėra būtina pasisakyti dėl absoliučiai visų šalių teiginių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

10. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

11. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c. b. 3K-3-52/2011 ir kt.).

12. Pažymėtina, kad ši taisyklė galioja ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, t. y. teismas turi teisę nepasisakyti dėl nereikšmingų argumentų ar aplinkybių. Todėl atmetamas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neišsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus ir nepasisakė dėl atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir išsamiai motyvavo savo sprendimą.

13. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai šalių teisinius santykius kvalifikavo kaip pirkimo -pardavimo santykius.

14. Pažymėtina, jog tarp šalių nesant rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties, būtina vadovautis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, kurios reglamentuotos CK 6.193-6.195 straipsniuose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį ir jos sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į sąlygų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą.

15. Pagal CK 6.305 str. 1 dalį pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pagal CK 6.309 str. 1 d. laikoma, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas-pardavimas. Daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas yra šalių veiksmai, kurie yra jau pirkimo-pardavimo sutarties elementai (CK 6.305 str.).

16. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp šalių (atsakovo ir SIA „Enartec Latvija“, kurio teises vėliau perėmė ieškovas) susiklostę teisiniai santykiai nebuvo vienkartiniai, o tęsėsi ilgą laiko tarpą. UAB „Ecobi LT“ iš SIA „Enartec Latvija“ gavo 35 kartus krovinį ir atitinkamai išrašytos sąskaitos. Pažymėtina, kad atsakovas iš esmės beveik visą laiką atsiskaitydavo su ieškovu, jis liko neatsiskaitęs tik už nedidelę dalį produkcijos. Taigi, iš šalių elgesio jų bendradarbiavimo metu, matyti, jog šalis siejo pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Iš ieškovo pateiktų PVM sąskaitų–faktūrų bei mokėjimo žurnalo yra matoma, jog atsakovas ieškovui mokėjo už ieškovo išsiųstą bei atsakovo nurodytais adresais pristatytą produkciją. Tuo metu, kai atsakovas savo įsipareigojimus vykdė tinkamai, jis niekados nekėlė klausimo dėl šalių teisinių santykių pobūdžio, šis klausimas buvo iškeltas tuo metu, kai atsakovas uždelsė atsiskaityti su ieškovu.

17. Pagal tarp šalių susiklosčiusią aliejaus pirkimo-pardavimo praktiką, kai atsakovui reikėdavo produkcijos, atsakovas parašydavo ieškovui elektroniniu paštu (padarydavo užsakymą) bei nurodydavo kokį kiekį aliejaus, kokiu adresu bei iki kada ieškovas turi pristatyti. Ieškovas visada savo įsipareigojimus atlikdavo tinkamai ir laiku. Atsakovas jokių pretenzijų ieškovo atžvilgiu nereiškė. Šios aplinkybės buvo nustatytos ir patvirtintos apklausus liudytojus. Ieškovas žinojo, kad galutiniu jo siunčiamos produkcijos gavėju yra ne atsakovas, o jo produkcija yra tiekiama Lenkijoje veikiantiems subjektams. Tačiau ieškovą verslo santykiai siejo tik su atsakovu, t. y. atsakovas darė užsakymus, ieškovas juos išsiųsdavo atsakovo nurodytiems gavėjams, o atsakovas už juos su ieškovu atsiskaitydavo. Svarbu atsižvelgti į tai, jog ieškovas nebendravo su jokiais Lenkijoje veikiančiais verslo subjektais su kuriais verslo ryšiais buvo susijęs atsakovas, o savo produkcija teikė išimtinai atsakovo užsakymo pagrindu bei sąlygomis ir už tai vėliau atsakovui pateikdavo PVM sąskaitą-faktūrą bei jos pagrindu iš atsakovo gaudavo sutartą užmokestį.

18. Teismo posėdžio metu apklaustas atsakovo atstovas patvirtino, kad su ieškovu tarpininkavimo sutartis sudaryta nebuvo. Tai dar kartą patvirtina, kad teismas tinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius.

19. Tuo atveju jei šalis sietų tarpininkavimo teisiniai santykiai, atsakovas už suteiktas tarpininkavimo paslaugas privalėtų išrašyti ieškovui PVM sąskaitą faktūrą ir gauti atlygį už suteiktas paslaugas. Tačiau į bylą tokių įrodymų pateikta nebuvo.

20. Nepaisant to, jog ieškovo produkcija buvo pateikta ne tiesiogiai atsakovui, tačiau jo užsakymo metu nurodytu adresu bei nurodytam subjektui, produkcija buvo atsakovui pristatyta ir perduota tinkamai, dėl to atsakovui atsirado pareiga už ją susimokėti. Atsižvelgiant į tai, teismas teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius civilinius teisinius santykius kaip pirkimo-pardavimo. Pažymėtina, kad šiuo atveju nėra ypatingai svarbu kokie tarp šalių susiklostė teisiniai santykiai, nes atsakovas gavęs naują produkcijos siuntą už ją privalo atsiskaityti, t. y. elgtis taip kaip elgėsi iki ginčo kilimo – kai su ieškovu visiškai atsiskaitydavo už gautą produkciją.

21. Ieškovas savo reikalavimus pagrindė sąskaitomis-faktūromis, važtaraščiais, kitais dokumentais. Atsakovas nepaneigė skolos egzistavimo, t. y. nepateikė pakankamai įrodymų, iš kurių būtų galima daryti neginčijamą išvadą, jog jis yra visiškai atsiskaitęs su ieškovu ir kad ieškovo nurodoma skola yra ne atsakovo, o kito juridinio asmens – UAB ,,Andzejevski“. Ieškovo ir UAB ,,Andzejevski“ tarpusavio įsiskolinimai nėra šios bylos dalykas.

22. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos aplinkybes, šalių tarpusavio santykių pobūdį ir pagrįstai tenkino ieškinio reikalavimus. Dėl išvardintų priežasčių apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

23. Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovo ieškovui priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme – 700 Eur (CPK 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Ecobi Lt“ (į. k. 303018939) ieškovui SIA „Nafta LV“ (į. k. 40103468062) 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Ona GasiulytėVirginijus KairevičiusTatjana Žukauskienė