Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vaido Vasiliausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. bei nuteistojo R. M. gynėjo advokato R. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis, ir G. S. paskirta galutinė 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

R. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 3 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

– pagal BK 180 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams;

– pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

– pagal BK 258 straipsnio 2 dalį – 40 (keturiasdešimties) parų areštu;

- pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir R. M. paskirta galutinė 6 (šešių) metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas suėmime ir kardomajame kalinime išbūtas laikas – nuo 2020 m. kovo 3 d. iki 2022 m. gegužės 11 d.

Nukentėjusios I. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista solidariai iš R. M., G. S. ir D. K. 50 497,00 eurų (penkiasdešimt tūkstančių keturi šimtai devyniasdešimt septyni eurai) turtinei žalai atlyginti ir 8 000,00 eurų (aštuoni tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 3 066,60 eurų (trys tūkstančiai šešiasdešimt šeši eurai šešiasdešimt centų) bylos vedimo išlaidų.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas, skirtas 2020 m. kovo 5 d. nutarimu, automobiliui (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotam L. G. vardu, panaikintinas įsiteisėjus nuosprendžiui.

Transporto priemonė „Fiat Stilo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotina kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos iš kaltinamųjų nepriteistos.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir D. K., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

I. A. skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistųjų G. S. bei R. M. gynėjo advokato R. M. apeliaciniai skundai atmetami.

10. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistųjų G. S. ir R. M. gynėjo apeliaciniuose skunduose nėra ginčijamos teismo išvados dėl apeliantų kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, nesutinkama iš esmės su apeliantams paskirtomis laisvės atėmimo bausmėmis, prašant jas sušvelninti, taip pat nesutinkama su nukentėjusiajai priteistos turtinės žalos dydžiu, prašant šioje dalyje civilinį ieškinį perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nuteistojo R. M. gynėjas taip pat kelia klausimą dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš BK 180 straipsnio 3 dalies į BK 180 straipsnio 1 dalį, o nuteistasis G. S. prašo atlikti įrodymų tyrimą ir paskirti ekonominę ekspertizę, su tikslu nustatyti nukentėjusiosios įvykio metu turėtą turtą ir jo vertę. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija bylą nagrinėja apeliacinių skundų ribose.

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, išnagrinėjusi nuteistųjų G. S. ir R. M. gynėjo advokato R. M. apeliacinių skundų, nukentėjusiosios ir jos atstovo atsiliepimo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad R. M. ir G. S. pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteisti atitinkamai dėl nusikaltimų, numatytų BK 180 straipsnio 3 dalyje, BK 138 straipsnio 1 dalyje, BK 258 straipsnio 2 dalyje, BK 302 straipsnio 1 dalyje ir BK 180 straipsnio 3 dalyje padarymo. Skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio turinys iš esmės atitinka jam baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus, nuosprendyje išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, pateikti aiškūs ir išsamūs įrodymų vertinimo motyvai. Taip pat byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamąją bylą. Teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, nuteistiesiems už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė teisingas bausmes bei tinkamai taikė bausmių bendrinimo taisykles, numatytas BK 63 straipsnio 1, 4 dalyse, 64 straipsnio 1 ir 3 dalyse, todėl bausmės skyrimo taisyklių nepažeidė.

Dėl prašymo atlikti įrodymų tyrimą

12. Kaip matyti iš nuteistojo G. S. apeliacinio skundo, jis prašė atlikti įrodymų tyrimą apeliacinėje instancijoje ir išreikalauti iš nukentėjusiosios visą jos turimą apskaitos dokumentaciją, iš kurios matytųsi turėto turto vertė, užklausti ir gauti duomenis iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apie nukentėjusiosios deklaruotas pajamas iš individualios prekybos veiklos už 2017, 2018, 2019 metus, paskirti Ekonominę ekspertizę, su tikslu nustatyti nukentėjusiosios įvykio metu turėtą turtą ir jo vertę. Tokius prašymus išsakė ir nuteistojo gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, tačiau jie teisėjų kolegijos buvo įvertinti ir motyvuotai atmesti 2023 m. sausio 18 d. protokoline nutartimi. Pažymėtina, kad ekspertizė daroma teisme, kai reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti reikalingos išsamios mokslo, technikos, meno ar kokios nors kitos srities specialiosios žinios. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį teismas pats sprendžia, ar tokių žinių reikia tiriant įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, ir turi teisę paskirti ekspertizę savo iniciatyva arba bylos nagrinėjimo dalyvių prašymu. Vadinasi, baudžiamojo proceso įstatymas palieka teismui spręsti, ar reikia ir kada reikia skirti ekspertizę. Be to, ekspertizės išvados nėra absoliutus įrodymas ir yra vertinamos kartu su kitais įrodymais bei didesnės įrodomosios galios neturi. Teisėjų kolegija atsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji I. G. pateikė visus turėtus duomenis dėl jai padarytos žalos pagrindimo, šie duomenys buvo kruopščiai ištirti ir įvertinti apylinkės teisme, o apelianto prašomi išreikalauti dokumentai iš institucijų bei papildomai prašomi ištirti dokumentai nėra susiję su šioje byloje nagrinėjama nusikalstama veika ir jos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Kita vertus, nukentėjusioji I. G. dalyvavo ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje, o taip pat pateikė atsiliepimus dėl nuteistųjų skundų, kur nurodė, teismui pateiktų ir jos patirtą turtinę žalą patvirtinančių dokumentų pobūdį, jų atsiradimo aplinkybes, papildydama, jog jokių kitų dokumentų ji neturi, tuos pačius motyvus pakartojo ir savo baigiamojoje kalboje, o BPK ir nenustato, kiek ir kokių rūšių įrodymų turi būti, jog teismas galėtų padaryti išvadą, kad padaryta nusikalstama veika ir tą veiką padaręs asmuo yra kaltas. Tai reiškia, jog teismas įrodymus vertina laisvai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų pakankamumo reikalavimas reiškia, kad baudžiamajame procese neturi būti įrodinėjama iki begalybės. Šiuo atveju, ikiteisminio tyrimo metu bei teisme surinktų duomenų pakanka nukentėjusiosios turtinei žalai pagrįsti, todėl apelianto ir jo gynėjo prašymas buvo motyvuotai atmestas, nenustačius pagrindo atlikti įrodymų tyrimą ir skirti ekspertizę.

Dėl nuteistiesiems G. S. ir R. M. skirtų bausmių

13. Nuteistojo G. S. apeliaciniu skundu nesutinkama ir su jam paskirta laisvės atėmimo bausme, prašant skirti švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, motyvuojant tuo, kad nuteistasis dirba, vedęs, turi neįgalų vaiką, nuolatinę gyvenamąją vietą, nors anksčiau ir yra teistas, tačiau ankstesni jo teistumai buvo padaryti tada, kai nuteistasis dar neturėjo pilnametystės.

14. R. M. gynėjas skundu taip pat prašo skirti apeliantui švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu arba paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

15. Atmetant apeliantų skundus dalyje dėl švelnesnių bausmių skyrimo, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018).

15.1. Teismas, skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus dėl bausmių G. S. ir R. M. skyrimo bei iš esmės deklaratyvius nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, 2022 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirdamas G. S. už nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 3 dalyje padarymą, 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę, o R. M. už nusikaltimų, numatytų BK 180 straipsnio 3 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje padarymą, subendrintą 6 (šešių) metų laisvės atėmimo bausmę BK 54 straipsnio ir BK 63 straipsnio nuostatų nepažeidė, tinkamai įvertino bausmės skyrimui už atskiras nusikalstamas veikas aktualias aplinkybes ir pagrįstai paskyrė galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę, abiem nuteistiesiems paskirtos bausmės yra teisingos ir leidžiančios pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

17. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio, parinkdamas G. S. bausmės rūšį ir dydį, teismas nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas taip pat įvertino, kad buvo padarytas vienas baigtas tyčinis nusikaltimas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Bausmės rūšies ir dydžio parinkimui buvo įvertinta ir G. S. charakterizuojančios aplinkybės – ankstesni teistumai, taip pat ir už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (vagystės, plėšimai), baustumai administracine tvarka (8 t., b. l. 27–28) bei tai, kad nuteistasis vedęs, dirba. Be to, buvo atsižvelgta ir į tai, kad nuteistajam praeityje buvo taikytos lengvesnės bausmės (laisvės apribojimas), taip pat laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas bei lygtinis paleidimas, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis parodyto teismo pasitikėjimo nepateisino ir toliau darė nusikaltimus, todėl akivaizdu, kad G. S. nėra linkęs savo elgesį koreguoti tinkama linkme ir savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais bei priemonėmis. Šių duomenų visuma nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja neigiamai, rodo, kad G. S. nusikalto ne atsitiktinai, o yra linkęs sistemingai daryti nusikalstamas veikas, negeba prisiimti atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus ir daryti tinkamas išvadas. Aptartų nuteistąjį charakterizuojančių ir visų bylos duomenų kontekste, darytina išvada, kad apylinkės teismo paskirta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, nustatant jos dydį mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis yra teisinga ir ne per griežta, leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieštaraujanti teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo.

18. Nagrinėjamu atveju iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad G. S. paskutinį kartą teistas 2019 m. liepos 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu ir G. S. paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taigi, skundžiamu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu jam inkriminuotą nusikalstamą veiką apeliantas padarė jo atžvilgiu jau priėmus 2019 m. lapkričio 13 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį, kuriuo buvo pakeistas Kauno apylinkės teismo nuosprendis ir G. S. paskirta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, t. y. 2019 m. gruodžio 18 d., todėl pagrįstai skirtingais teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės apylinkės teismo buvo bendrinamos vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis. Pažymėtina, kad teismas parinko G. S. palankesnį bausmių bendrinimo būdą, kadangi prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmės pridėjo tik dalį 2019 m. lapkričio 13 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, t. y. 6 (šešis) mėnesius. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju subendrinta galutinė bausmė yra tinkama įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus (bendroji prevencija, nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir kt.) ir nelaikytina per griežta.

19. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek pati nukentėjusioji atsiliepime, tiek ir nukentėjusiosios įgaliotasis atstovas teismo posėdyje pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas be pagrindo aplinkybės, kad nusikalstamą veiką G. S. padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, nepripažino jo atsakomybę sunkinančia BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto prasme, be to kėlė klausimą, ar teismas pagrįstai jo dalinį prisipažinimą laikė atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaip jau buvo minėta, iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo G. S. buvo teistas 8 (aštuonis) kartus. Skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 3 dalyje, G. S. padarė praėjus tik kiek daugiau nei mėnesiui laiko, kai buvo priimtas Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nuosprendis, kuriuo buvo pakeista Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 10 d. nuosprendžiu G. S. paskirta bausmė, ir skirta galutinė 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taigi, nuteistasis naują tyčinį nusikaltimą padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui ir tai atitinka nusikaltimų recidyvo (kartu ir asmens buvimo recidyvistu) kriterijus, baudžiamojo įstatymo nustatytus BK 27 straipsnio 1 dalyje. Tačiau, nesant byloje apeliacinio skundo sunkinančiais pagrindais, teisėjų kolegija negali sunkinti nuteistojo padėties ir pripažinti minėtą aplinkybę G. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kaip ir vertinti jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo esant nepagrįsta. Esant šioms aplinkybės nėra pagrindo skirti ir švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę (kas nagrinėjamu atveju prašoma apeliaciniame skunde).

20. Nors nuteistasis G. S. teigia, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad jis dirba ir gauna legalias pajamas, tačiau teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo dėmesį, kad nors jis jau daugiau kaip dvejus metus vykdo individualią veiklą, tačiau akivaizdu, kad gaunamų legalių pajamų jo poreikiams tenkinti nepakako, nes jis nuolat daro nusikaltimus, siekdamas finansinės naudos. Apeliantas, nors ir būdamas pakankamai jauno amžiaus (gim. 1998 m.), jau yra teisiamas devintą kartą (8 t., b. l. 5–26), todėl BK 55 straipsnio kontekste jam iš esmės negali būti skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis. Be to, jam inkriminuotą nusikalstamą veiką G. S. padarė turėdamas neišnykusį teistumą, būdamas teistas ir už plėšimą (BK 180 straipsnio 2 dalį). Byloje esantis Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus patvirtina, kad apeliantas yra baustas ir administracinėmis nuobaudomis, taip pat ir už smulkią vagystę (8 t., b. l. 27–28). Įvertinus šias aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai skyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmę. Priešingai nei pabrėžiama apeliaciniame skunde, aplinkybės, kad nuteistasis yra sukūręs šeimą, turi neįgalų vaiką, taip pat nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtą bausmę. Juolab, kad nuteistajam buvo skirta mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis dydžio bausmė. Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybės dėl vaiko neįgalumo ir būtinybės juo rūpintis nebuvo tokios reikšmingos, jog sulaikytų apeliantą nuo nusikalstamų veikų darymo. Tuo tarpu bausmė neišvengiamai siejama su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas, todėl, pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik jis pats.

21. Priešingos išvados neleidžia daryti ir G. S. teiginiai, kad jo ankstesni teistumai už vagystes turėjo būti vertinami kaip viena tęstinė nusikalstama veika, o ne atskiri nusikaltimai ir turėjo būti priimtas vienas apkaltinamasis nuosprendis, nes šiuo atveju nuteistasis nepagrįstai yra laikomas daug kartų teistu, kas jį neigiamai charakterizuoja ir turi įtakos bausmės skyrimui.

21.1. Viena vertus, baudžiamojo proceso normos nenumato galimybės nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui peržiūrėti ir kvestionuoti jau įsiteisėjusių teismo nuosprendžių ir jai paskirtų bausmių, kita vertus, pažymėtina, kad teismų praktikoje tęstiniu nusikaltimu pripažįstama tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko. Tęstinės nusikalstamos veikos esminė aplinkybė yra ta, kad atskirais nusikalstamos veikos epizodais įgyvendinamas vienas kaltininko sumanymas, tęstinę veiką sudarantys nusikalstami veiksmai pažeidžia tą patį nusikalstamos veikos objektą ir kvalifikuojami pagal vieną ir tą patį BK specialiosios dalies straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-743/2007, Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-319/2008, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.).

22. Nagrinėjamu atveju G. S. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo paskutinį kartą teistas 2019 m. liepos 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, kuri padaryta 2018 m. lapkričio 13 d. Ankstesniais teismų nuosprendžiais nuteistasis buvo teistas už vagystes, įvykdytas atitinkamai 2015 m. birželio 29 d., 2015 m. rugsėjo 4 d. ir 2016 m. rugsėjo 9 d. Taigi, įvertinus apelianto padarytas nusikalstamas vagystes, jų pobūdį ir aplinkybes, matyti, kad nusikalstamos veikos nebuvo padarytos analogiškomis aplinkybės ar turint vieningą sumanymą, veiksmai buvo atlikti skirtingu laiku, tarp jų yra nemažas laiko trapo intervalas. Paminėtų aplinkybių visuma neleidžia nuteistojo G. S. veiksmus, kvalifikuotus kaip atskirus nusikaltimus, kvalifikuoti kaip vieną tęstinę veiką, nes bylos duomenys nepatvirtina, kad šių veikų padarymą siejo vieninga nuteistojo tyčia. Be to, kaip ir minėta, proceso normos nenumato galimybės nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui peržiūrėti ir kvestionuoti jau įsiteisėjusių teismo nuosprendžių ir jai paskirtų bausmių, o tik vertinti skiriamą bausmę šioje byloje, kuri apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, yra teisėta ir pagrįsta.

23. Nors sutiktina su apelianto G. S. skundo argumentu, kad apylinkės teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje, nurodydamas nuteistojo ankstesnius teistumus nepagrįstai išskyrė apelianto atžvilgiu priimtus du paskutinius nuosprendžius kaip atskirus, t. y. 2019 m. liepos 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį, kuriuo G. S. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidedant 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 2019 m. lapkričio 13 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį, kuriuo buvo pakeistas 2019 m. liepos 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendis ir G. S. už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymą buvo skirta laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bausmė. Taigi, tai iš esmės yra tas pats baudžiamasis procesas, vykęs pirmoje instancijoje ir vėliau apeliacinėje instancijoje. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas netikslumas buvo aktualus tik nurodant nuteistojo G. S. ankstesnius teistumus ir yra techninio pobūdžio bei neturėjo esminės reikšmės ar įtakos motyvuojant nuteistajam skirtos bausmės rūšies ar jos dydžio ir nesudaro pagrindo vertinti apylinkės teismo nuosprendžio kaip nepagrįsto ar švelninti apeliantui skirtą bausmę.

24. Sprendžiant dėl nuteistajam R. M. skirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės pagrįstumo, pažymėtina, kad apylinkės teismas, parinkdamas apeliantui bausmės rūšis ir dydžius už atskiras nusikalstamas veikas, nusikalstamose veikose dėl neteisėto ginklo laikymo ir disponavimo netikru dokumentu, sunkinančių aplinkybių nenustatė, bet buvo nustatyta apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis visiškai prisipažino padaręs šias nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 180 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką apeliantas padarė veikdamas bendrininkų grupe, todėl nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas taip pat įvertino, kad buvo padaryti trys tyčiniai baigti nusikaltimai, kurių vienas priskiriamas nesunkių, vienas apysunkių ir vienas sunkių nusikaltimų kategorijoms. Bausmės rūšies ir dydžio parinkimui buvo įvertinta ir R. M. charakterizuojančios aplinkybės – ankstesni teistumai, taip pat ir už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (vagystės) (6 t., b. l. 123–138), baustumai administracine tvarka (6 t., b. l. 132–155) bei tai, kad nuteistasis niekur nedirba (6 t., b. l. 31). Be to, buvo atsižvelgta ir į tai, kad nuteistajam praeityje buvo taikyta ir švelnesnio pobūdžio bausmė (laisvės apribojimas), taip pat ir pati griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, todėl akivaizdu, kad R. M. nėra linkęs savo elgesį koreguoti tinkama linkme ir savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šių duomenų visuma nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja neigiamai, rodo, kad R. M. nusikalto ne atsitiktinai, nuteistasis linkęs sistemingai daryti nusikalstamas veikas, negeba prisiimti atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus ir daryti tinkamas išvadas. Bylos duomenimis, apeliantas taip pat yra įtariamas juvelyrinių dirbinių parduotuvė apiplėšimu organizuotoje grupėje ir Čekijos Respublikoje, taip pat teistas Vokietijoje (6 t., b. l. 139–141, 143–151). Aptartų nuteistąjį charakterizuojančių ir visų bylos duomenų kontekste, įvertinus jauną nuteistojo amžių, tai, kad jis niekur nedirba, daro pasikartojančius turtinio pobūdžio nusikaltimus, kas leidžia teigti, kad lėšų pragyvenimui apeliantas yra linkęs prasimanyti nusikalstamu būdu, darytina išvada, kad apylinkės teismo paskirtos bausmės rūšys – laisvės atėmimas, nustatant jo dydį mažesnį nei straipsnių sankcijose numatytas bausmės vidurkis bei arešto bausmė (už nusikaltimą, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje), yra teisingos ir ne per griežtos, leidžiančios pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieštaraujančios teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo. Juolab, kad ir bendrinant bausmes už atskiras nusikalstamas veikas apeliantui buvo taikytas palankesnis bausmių bendrinimo būdas – jas iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, R. M. paskirtą subendrintą 6 (šešių) metų laisvės atėmimo bausmę laikyti prieštaraujančia teisingumo ir proporcingumo principui, kaip tai savo skunde deklaratyviai pabrėžia nuteistojo gynėjas, nėra jokio pagrindo.

25. Švelninti nuteistajam R. M. paskirtą subendrintą už kelias nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmę, nesudaro pagrindo ir gynėjo teiginiai, kad nuteistasis jau daugiau kaip du metus yra suimtas, t. y. nuo 2020 m. kovo 3 d. Kaip matyti iš bylos duomenų R. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo sulaikytas 2020 m. kovo 3 d. ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 4 d. nutartimi apeliantui buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kurios terminas vėlesnėmis teismų nutartimis buvo tęsiamas (7 t., b. l. 39–44, 52–54, 66–69, 10 t., b. l. 1–69). Skundžiamu nuosprendžiu laikinajame sulaikyme ir suėmime apelianto išbūtas laikas yra įskaitytas į jam paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką, kaip tai numato BK 66 straipsnio nuostatos. Todėl nuteistojo gynėjo skundo teiginiai, kad tai, jog R. M. laikomas suėmime jau ilgą laiką, yra pagrindas švelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, yra nepagrįsti ir atmestini.

26. Nuteistojo R. M. gynėjas skunde taip pat pabrėžia, kad apylinkės teismas skirdamas tokią griežtą subendrintą bausmę neįvertino aplinkybės, kad vykdant sunkų nusikaltimą (BK 180 straipsnio 3 dalis) apelianto vaidmuo buvo antraeilis. Tačiau tokius skundo teiginius teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.

26.1. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę dėl bendrininkavimo darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų (dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas) ir subjektyviųjų (tyčia ir susitarimas padaryti nusikalstamą veiką) požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-214/2011, 2K-630/2011). Konstatuojant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2010, 2K-10/2012). Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Asmenų, dalyvaujančių padarant nusikalstamą veiką, veiksmų bendrumas, kaip objektyvusis bendrininkavimo požymis gali pasireikšti ir tuo, kad be asmens ar asmenų, kurie tiesiogiai realizuoja nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, dalyvauja kiti asmenys (pvz., padėjėjai), kurie neatlieka veikų, aprašytų BK specialios straipsnio dispozicijoje, bet atlieka kitokias veikas, kurios lemia vykdytojo veikas ir yra susijusios priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme numatytais padariniais. Tokiu asmeniu pagal BK pripažįstamas ir padėjėjas. Padėjėjas atsako už vykdytojo padarytas veikas, kurias apėmė jo tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Nors padėjėjas nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja arba realizuoja tik iš dalies, bet jo veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jis padeda įvykdyti nusikalstamą sumanymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-400/2011, 2K-657/2012).

27. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio, teismas išsamiai pasisakė dėl visų bendrininkų vaidmens, bendrininkavimo nusikaltime ir darė teisingas išvadas dėl jų kaltės. Teismas nurodė, kad D. K. ir G. S. parodymais nustatyta, jog nusikaltimas įvykdytas bendromis pastangomis su R. M., vykdant bendrą susitarimą, visiems kaltinamiesiems suprantant, kad kėsinamasi į svetimą turtą, suprantant, kad bus įvykdytas plėšimas, nes turtą reikėjo užvaldyti apgaule įsibraunant į nukentėjusiajai I. G. priklausantį butą. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamieji veikė bendrai susitarę ir kiekvieno iš jų indėlis bei pastangos buvo būtinos įvykdyti nusikaltimą. Nusikalstamas ketinimas nebūtų buvęs realizuotas be R. M. informacijos apie nukentėjusiąja, kuri prekiavo aukso dirbiniais, be jo įkalbinėjimo kitus asmenis dalyvauti nusikalstamos veikos padaryme, nurodant D. K., kad bus galima užsidirbti pinigų, taip pat be jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme, t. y. savo automobiliu nuvežant kitus bendrininkus prie nukentėjusios namo ir įleidžiant juos į laiptinę, taip pat laukiant automobilyje ir išvežant įmestus į automobilį pavogtus daiktus. Visi šie apelianto veiksmai, priešingai nei tai teigiama apeliaciniame skunde, neleidžia jo vaidmens vertinti kaip antraeilio. Nors pats R. M. nukentėjusios I. G. namuose nebuvo, tačiau tai, kad jis planavo nusikaltimą, sekė jo eigą bei įvykius po to, rodo jo aktyvų vaidmenį darant šį nusikaltimą ir pakankamai intensyvius veiksmus. Taip pat nusikalstamas sumanymas nebūtų realizuotas be D. K. ir G. S. aktyvių veiksmų (jie apgaule įsibrovė į nukentėjusiajai I. G. priklausantį butą, kur nukentėjusiosios atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą ir kitaip atėmė galimybę priešintis bei grasino ginklu ją nužudyti) ir faktiškai užvaldant svetimą turtą. Taigi, visi bendrininkai veikė bendrai, juos vienijo vieningas susitarimas ir vieningas tikslas, vieningas nusikaltimo planas, kurį aptarė iš anksto. Kiekvieno iš kaltinamųjų indėlis į nusikaltimą buvo reikšmingas, tačiau jų vaidmenys buvo skirtingi. Kaltinamasis R. M. sukurstė nusikalstamos veikos padarymą, perteikė apiplėšimo planą G. S. ir D. K., juos nuvežė į nusikaltimo vietą, atidarė duris, vėliau paėmė pagrobtus daiktus ir juos išvežė, o G. S. ir D. K. realizavo objektyviuosius nusikaltimo požymius. Byloje nėra pagrindo abejoti tuo, jog visi bendrininkai savo valia dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme, ar tai, kad būtų įvykęs kurio nors bendrininko ekscesas. Atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog kaltinamieji bendrais ir tarpusavyje suderintais veiksmais įvykdė kvalifikuotą plėšimą, todėl R. M., kaip ir kitų jo bendrininkų, veika teisingai ir pragrįstai kvalifikuota būtent pagal BK 180 straipsnio 3 dalį. Teisėjų kolegija pritaria šiems pirmosios instancijos teismo argumentams.

28. Skunde teigiama, kad R. M. nežinojo, jog plėšimo metu bus panaudotas šaunamasis ginklas, todėl jo nusikalstama veika turėjo būti perkvalifikuota iš BK 180 straipsnio 3 dalies į BK 180 straipsnio 1 dalį ir paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė arba atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Tokios aplinkybės nėra pagrįstos bylos duomenimis ir laikytinos nuteistojo gynybine versija, kuria tikėti nėra jokio pagrindo.

29. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 180 straipsnio 3 dalį traukiamas tas, kas apiplėšė panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenį arba apiplėšęs pagrobė didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės arba kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba apiplėšė dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamu nuosprendžiu R. M. veiksmų kvalifikavimą pagal BK 180 straipsnio 3 dalį lėmė tai, kad plėšimo būdu buvo pagrobtas didelės vertės svetimas turtas, o ne tai, kad jo metu panaudotas šaunamasis ginklas. Kaip matyti iš bylos duomenų, iš nukentėjusiosios I. G. buvo pagrobta juvelyrinių dirbinių ir kitų daiktų bei grynųjų pinigų už bendrą 50 497,00 eurų sumą. Pažymėtina, kad BK 190 straipsnio 1 dalyje yra išaiškinta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ bazinis bausmių ir nuobaudų dydis 50,00 eurų. Šioje byloje apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad pagrobto turto vertė yra 50 497,00 eurų, kas atitinka 1 009,94 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Taigi, R. M. nusikalstama veika jau vien dėl to buvo pagrįstai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 3 dalį. Tuo tarpu ginklo panašaus į šaunamąjį panaudojimas grasinant nukentėjusiajai nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės teisingam apelianto veiksmų kvalifikavimui. Juolab, kad kaip matyti iš nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 3 dalyje aplinkybių, nukentėjusiajai į galvą buvo įremtas daiktas, panašus į šaunamąjį ginklą, grasinant ją nušauti, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad minėtas ginklas nėra šaunamasis ginklas ir nepriskiriamas jokių ginklų kategorijai. Tai patvirtinta 2020 m. kovo 9 d. Kauno AVPK Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada (2 t., b. l. 194–198).

30. Atmetamas kaip nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad R. M. nežinojo, jog nukentėjusiosios atžvilgiu bus panaudotas fizinis smurtas, todėl už tai negali atsakyti. Pažymėtina, kad remiantis teismų praktika nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-458/2014). Šiuo atveju bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistieji buvo susitarę apiplėšti nukentėjusiąją, todėl tiek grasinimas daiktu panašiu į ginklą bei fizinio smurto naudojimas tebuvo svetimo turto užvaldymo priemonės, atėmusios galimybę nukentėjusiajai priešintis ir taip palengvinusios turto užvaldymą, kas bendrininkams planuojant savo nusikalstamą veiką, kaip beje ir pasitelkiant atitinkamas priemones jau ją vykdant, buvo pakankamai akivaizdu. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo perkvalifikuoti R. M. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 180 straipsnio 3 dalies į BK 180 straipsnio 1 dalį, kaip to prašoma.

31. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas prašo taikyti ir BK 75 straipsnio nuostatas bei R. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, šį savo reikalavimą siejant su nusikalstamos veikos perkvalifikavimu, tačiau toks prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

32. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau minėta, apeliantas skundžiamu nuosprendžiu yra nuteista už vieno nesunkaus, vieno apysunkio ir vieno sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 180 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis padarė sunkų nusikaltimą galiojant BK 75 straipsnio redakcijai, kuri nenumato galimybės atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmenims padariusiems sunkų nusikaltimą. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo svarstyti klausimą dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo.

Dėl civilinio ieškinio pagrįstumo

33. Kaip matyti iš apeliacinių skundų teiginių, tiek nuteistasis G. S., tiek ir nuteistojo R. M. gynėjas teigia, kad baudžiamojoje byloje nėra tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių, jog nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos dydis yra 50 497,00 eurai, nes nukentėjusioji nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad iš jos buvo pagrobti būtent kaltinime nurodyti daiktai, kad jų vertė yra tokia, kokią nurodė nukentėjusioji ir, kad ji iš viso turėjo šiuos daiktus. Tačiau su tokiais teiginiais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

34. G. S. ir R. M. skundžiamu nuosprendžiu nuteisti pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, dėl to kad 2019 m. gruodžio 18 d. apie 16.40 val., veikdami bendrininkų grupe, iš anksto susitarę tarpusavyje ir su D. K., turint tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į nukentėjusios I. G. butą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), G. S. sudavus vieną smūgį nukentėjusiai į veidą, sugriebus ją už kaklo rankomis ir smaugiant, bandant pargriauti ant grindų, po to prisidėjus D. K. ir abiem pargriovus I. G. ant grindų, sugriebus už plaukų velkant į kitą kambarį, kuriame G. S. ir D. K. sudavus nukentėjusiai ne mažiau dešimt smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, po to G. S. papurškus nukentėjusiai į veidą dujų iš balionėlio, užmetus ant galvos rankšluostį, kuriuo D. K. spaudžiant I. G. veidą ir dusinant, po to dusinant rankomis suspaudus kaklą ir sudavus dar du smūgius ranką nukentėjusiai į veidą, dėl to I. G. atsirado įvairūs sužalojimai ir buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, vėliau D. K. panaudojus psichologinę prievartą – grasinant, kad užmuš bei įrėmus daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, nukentėjusiai į galvą bei grasinant ją nušauti, toliau laikant nukentėjusią paguldytą ant grindų, reikalaujant, kad ji pasakytų, kur laiko vertingus daiktus, tokiu būdu R. M. bendrai su D. K. ir G. S. iš šio buto pagrobė nukentėjusiai I. G. priklausantį didelės vertės – 50 497,00 eurų turtą (įvairius juvelyrinius dirbinius su brangakmeniais, kurpinę ir kitus asmeninius daiktus). Bendrai pagrobto turto vertė yra 50 497,00 eurų.

35. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. (duomenys neskelbtini) straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo.

36. Atsižvelgiant į tai, jog, kaip jau buvo konstatuota, apelianto ir kitų nuteistųjų kaltė dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 3 dalyje, įrodyta, veika kvalifikuota teisingai, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad būtent R. M., G. S. ir D. K. yra atsakingi už nukentėjusiajai I. G. padarytą žalą. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji pateikė civilinį ieškinį dėl 90 795,00 eurų turtinės ir 15 000,00 eurų neturtinės žalos priteisimo (1 t., b. l. 156–200). Civiliniame ieškinyje nuketėjusioji nurodė konkrečią kiekvieno juvelyrinio dirbinio vertę, jos pagrobtų asmeninių daiktų vertes bei turėtų grynųjų pinigų kiekį, taip pat pateikė kai kurių juvelyrinių dirbinių nuotraukas, jos asmeninių daiktų fotonuotraukas bei dokumentus, patvirtinančius kai kurių juvelyrinių dirbinių įsigijimą, vestos apskaitos išrašus. Nors apeliantų teigimu apylinkės teismas nustatydamas pagrobtų daiktų kiekį ir vertę iš esmės rėmėsi tik nukentėjusiosios parodymais, tačiau pažymėtina, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir apylinkės teisme nukentėjusioji davė išsamius parodymus dėl pavogtų daiktų vertės, jų įsigijimo aplinkybių, kaip galima detaliau juos apibūdino, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios nuosekliais parodymais dėl pagrobtų juvelyrinių dirbinių ir kitų daiktų vertės bei grynųjų pinigų sumos.

36.1. Nukentėjusioji apklausiama apylinkės teisme parodė, kad 2019 m. gruodžio 18 d. apie 16.00 val., jai paskambino vyriškis, kuris bendraudamas paklausė apie jos parduodamus auksinius papuošalus. Ji auksiniais papuošalais prekiauja apie dvejus metus, todėl toks skambutis buvo įprastas. <...> Staiga buto durys atsidarė ir greitai įsiveržęs į jos butą vyras kumščiu jai trenkė vieną kartą į veidą. Po šio smūgio ji pargriuvo buto koridoriuje ant grindų ir garsiai pradėjo šauktis pagalbos. Pamatė, kad į jos butą per duris įsiveržė dar du kiti vyrai. <...> Kai vyriškiai išėjo iš jos buto, greitai apžiūrėjo savo namus ir pastebėjo, kad juose nebėra įvairių auksinių papuošalų, skirtų pardavimui. Be to, buvo pagrobti jos asmeniniai auksiniai papuošalai – auksinis laikrodis „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 1 500,00 eurų, vestuvinis žiedas, kurio vertė 200,00 eurų, „(duomenys neskelbtini)“ žiedas, kurio vertė 200,00 eurų, žiedas „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 250,00 eurų, žiedas su akmeniu „(duomenys neskelbtini)“, jo vertė 250,00 eurų, „(duomenys neskelbtini)“ pakabuko, kurio vertė 250,00 eurų, „(duomenys neskelbtini)“ auskarų, 2 vnt., kurių vertė 200,00 eurų, juodos spalvos medžiaginės piniginės, kurioje buvo 2 500,00 eurų įvairiomis kupiūromis, jos asmeninės piniginės „(duomenys neskelbtini)“, kurioje buvo 1 500,00 eurų įvairiomis kupiūromis, jos asmens tapatybės kortelė, jos vairuotojo pažymėjimas, automobilio registracijos liudijimas, įvairios nuolaidų kortelės, SEB banko kortelė, „Swedbank“ banko kortelė, jos asmeninio MRT SAMSUNG S9, juodos spalvos, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo SIM kortelė „Tele2“ Nr. (duomenys neskelbtini), telefono vertė 1 000,00 eurų, dovanų, kurios buvo po kalėdine eglute, t. y. auksinio pakabuko „Burbuliukas“, kurio vertė 50,00 eurų ir auksinio auskaro į bambą „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 70,00 eurų. Taip pat pastebėjo, kad svetainėje ant grindų guli jos darbinis MRT „Samsung J6“, kurio ekranas buvo sudaužytas, dėl sugadinto telefono jai padaryta 170,00 eurų turtinė žala. Dar buvo pagrobta auksinė apyrankė „(duomenys neskelbtini)“, 700,00 eurų vertės, automobilio MB raktai – vienas raktas su rakto formos pakabuku su raudonu akmeniu, 500,00 eurų vertės, juodos spalvos eko odos kuprinė su natūraliu kailiu, 30,00 eurų vertės. Kuprinė kabėjo tame kambaryje, kuriame buvo aukso dirbiniai. Mano, kad į šią kuprinę plėšikai galimai susidėjo aukso dirbinius. Pagrobti aukso dirbiniai buvo didelėje kosmetinėje, kuri buvo rožinės ir pilkos spalvos, 10,00 eurų vertės. Kartu su aukso dirbiniais buvo pagrobti visi dokumentai, susiję su šių aukso dirbinių įsigijimu ir apskaita. Apie aukso dirbinius daugiau negali nurodyti nei jų kiekio, nei svorio, nei požymių. Ji gali nurodyti ir nurodė tik sumą, kurią investavo į šiuos dirbinius – 40 000,00 eurų. Jų pardavimo kaina būtų dar didesnė. Po kurio laiko pastebėjo, kad pasigedo visų savo turėtų kvepalų. Kvepalai buvo dėžutėse, iš viso keturios dėžutės. Trys iš jų buvo net neišpakuotos, dėžutėse buvo kvepalai „C. C.“ (50 ml), „(duomenys neskelbtini)“ (50 ml) ir „(duomenys neskelbtini)“ (75 ml), o praimti ir truputį naudoti buvo „C. C.“ (50 ml). Be to, dar buvo pagrobti grynieji pinigai, bendrai 200,00 eurų, po 50,00 eurų kupiūromis, kurie buvo padėti po keramikine papuošalų dėžute. 2019 m. gruodžio 18 d. įvykdyto plėšimo metu iš jos buto buvo pagrobti auksiniai juvelyriniai dirbiniai, kurie buvo skirti pardavimui bei jos asmeniniai auksiniai papuošalai ir daiktai bei dokumentai. Dėl asmeninių daiktų ir pinigų pagrobimo patyrė bendrą 10 405,00 eurų turtinę žalą. Taigi, iš viso dėl nusikalstamos veikos metu pagrobto turto jai padaryta bendra 50 497,00 eurų turtinė žala.<...> Visas pagrobtas turtas buvo pirktas už bendras jos šeimos, t. y. jos ir sutuoktinio V. G., pajamas.

36.2. Šie parodymai dėl konkrečių pavogtų daiktų ir jų vertės iš esmės nuosekliai atitinka ir nukentėjusiosios parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kai ji parodė, kad <...> 2019 m. gruodžio 18 d. įvykdyto plėšimo iš jos gyvenamojo buto adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, buvo pagrobti auksiniai juvelyriniai dirbiniai, kurie buvo skirti pardavimui, bei jos asmeniniai auksiniai papuošalai ir daiktai bei dokumentai. Iš pardavimui skirtų vertybių pagrobta : auksiniai auskarai - „(duomenys neskelbtini)“ modelio 1,2 g, 35,00 eurų vertės, kabantys auskarai su balto aukso burbulu 2,6 g, 76,00 eurų vertės, „(duomenys neskelbtini)“ auskarai su finitais ir cirkoniu 3,0 g 88,00 eurų vertės, „(duomenys neskelbtini)“ modelio su smaragdais 1,0 g, 30,00 eurų vertės, auskarai su granatais siauri- 3,2 g, 93,00 eurų vertės, platūs su granatais - 4,4 g, 129,00 eurų vertės, „LV“ modelio su finitais aplink 1 g, 30,00 eurų vertės, „(duomenys neskelbtini)“ modelio su granatais 4,6 g, 134,00 eurų vertės, dvi poros „(duomenys neskelbtini)“ modelio prispaudžiami su juoda emale 151,00 euro vertės, „(duomenys neskelbtini)“ modelio pailgi su baltu auksu 1,3 g, 38,00 eurų vertės, „(duomenys neskelbtini)“ modelio apvalūs su cirkoniuku 1,2 g, 35,00 eurų vertės, perpinti su juodais agatais 3,7g, 108,00 eurų vertės, „(duomenys neskelbtini)“ su juodais agatais 1,3 g, 38,00 eurų vertės, su smaragdu ir finitais aplink 1,6 g, 47,00 eurų vertės, dvi poros „(duomenys neskelbtini)“ modelio su finitais, 108,00 eurų vertės, „(duomenys neskelbtini)“ su swarowskiais 1,2 g, 35,00 eurų vertės,trys poros kabantys perlai su finito akutėm, bendros 255,00 eurų vertės, trys poros „(duomenys neskelbtini)“ modelio prispaudžiami prie ausies, bendros 123,00 eurų vertės, didelių drugelių formos su dviem akutėm 1,1 g, 32,00 eurų vertės, dvi poros auskarai- žiedai (rinkės) cirkonio akimi, bendros 146,00 eurų vertės, rusiško modelio pūstas burbuliukas su finitais aplink 2,3 g, 67,00 eurų vertės, kabantys persukti pagaliukai su baltais cirkoniais 3 g, 88,00 eurų vertės, „(duomenys neskelbtini)“ modelio su juodais swarovskiais 1,3 g 38,00 eurų vertės, perlų burbulai prispaudžiami prie ausies 3,3 g 96,00 eurų vertės, „(duomenys neskelbtini)“ modelio kabantys keturkampi su juodu agatu 5,2 g 152,00 eurų vertės, žiedai (rinkės) su raudono aukso siūlu 1,7 g 50 eurų vertės, perveriami ilgi kabantys su perlu ir dviem burbuliukais - 2,1 g 61,00 euro vertės, prispaudžiami prie ausies su onikso ir aukso burbuliukais -1,3 g 38,00 eurų vertės, „(duomenys neskelbtini)“ modelio su juodais akmenukais 1,91 g 56,00 eurų vertės, kabančios blizgaus aukso plokštelės - 2,21 g 65,00 eurų vertės, „(duomenys neskelbtini)“ modelio platūs žiedai (rinkės) su baltu auksu 3 g 88,00 eurų vertės, perveriami su prisukamu burbulu ir dūminiu topazu - 2,73 g 80,00 eurų vertės, perveriami su prisukamu burbulu ir žaliu cirkoniu 3,2 g 94,00 eurų vertės, perveriami su prisukamu burbulu ir penkiais burbulais - 3,2 g 94,00 eurų vertės, ant gyvatėlės kabantis perlas 3,3 g 96,00 eurų vertės, stačiakampio formos iš baltų cirkonių 1,5 g 44,00 eurų vertės, kabantys perlai su keturiom grandinėlėm 3,51 g 103,00 eurų vertės, „(duomenys neskelbtini)“ modelio su baltu auksu ir juodom agato akutėm aplink - 3,43 g 100,00 eurų vertės, kabantis perlo burbuliukas 2,2 g 64,00 eurų vertės, stačiakampio formos su baltu auksu ir finitais 2,44 g 71,00 eurų vertės, „(duomenys neskelbtini)“ lašo formos su finitais 2,71 g 79,00 eurų vertės, perveriamos grandinėlės su burbulu 1,5 g 44,00 eurų vertės, pagaliukas su kvadratu apačioje 1,3 g 38,00 eurų vertės, burbulai su ažūru 1,9 g 56,00 eurų vertės, burbulai be ažūro 3,51 g 103,00 eurų vertės, dvi poros lašo formos, bendros 94,00 eurų vertės, juostelės su cirkoniu 1,7 g 50,00 eurų vertės, platūs stačiakampiai su finitais 3,6 g 105,00 eurų vertės, kabantys burbulai -3,34 g 98,00 eurų vertės, „(duomenys neskelbtini)“ modelio kabantys besisukantys lankai su baltu auksu 4,6 g 134,00 eurų vertės, kabantys pagaliukai su juodais / baltais cirkoniais ir balto aukso lankeliu 3,53 g 103,00 eurų vertės, persukti su kalnų krištolu 3,82 g 112,00 eurų vertės, perveriami su prisukamu burbulu ir rubino akimi 4,22 g 123,00 eurų vertės, kabančios girliandos 3,92 g 115,00 eurų vertės, „Klumpytės” su finitais 3,6 g 105,00 eurų vertės, trikampio formos su finitais ir cirkoniu - 3,2 g 93,00 eurų vertės, begalybės formos su finitais -1,2 g 35,00 eurų vertės, cirkoniukai aukse 0,9 g 26,00 eurų vertės, prispaudžiami su baltu cirkoniu ir finitais aplink 2,1 g 61,00 eurų vertės, „(duomenys neskelbtini)“ modelio su finitais šonuose 2,4 g 70,00 eurų vertės, stačiakampio formos su baltais ir juodais cirkoniais 3,12 g 91,00 eurų vertės, perliukai prie ausies 1,23 g 36,00 eurų vertės, perveriami su prisukamu burbulu - 3,12 g 91,00 eurų vertės, perveriami ilgi su grandinėle iš juodų oniksų ir burbuliukų 3,3 g 96,00 eurų vertės, trys poros perveriamų pagaliukai su kalnų krištolu, bendros 94,00 eurų vertės, „Rinkutės” su trims burbuliukais 1,5 g 44,00 eurų vertės, „Kleopatra“ 4,43 g 129,00 eurų vertės, dvipusiai auskarai su burbulu ir cirkonio akmeniu 5,1 g 149,00 eurų vertės, vaikiški auskariukai - su raudonom širdutėm ir baltais cirkoniais 1,1 g 32,00 eurų vertės, keturlapis su finitu 0,9 g 26,00 eurų vertės, šešios poros drugelių formos, bendros 169,00 eurų vertės, trys poros „Rinkutės” iš raudonų ir baltų cirkonių, bendros 100,00 eurų vertės, gėlytės formos su mėlynais ir baltais cirkoniais 1,4 g 41,00 euro vertės, plačios „rinkutės” su baltais ir raudonais cirkoniais 1,5 g 44,00 eurų vertės, perveriami su širdutėm ir raudonais cirkoniais 0,8 g 23,00 eurų vertės, dvi poros burbuliukų formos, bendros 45,00 eurų vertės, dvi poros perveriamų apvalių su raudonais cirkoniais, bendros 57,00 eurų vertės, apvalūs prispaudžiami su mėlynu cirkoniu ir finitais aplink 1,3 g 38,00 eurų vertės, gėlytės formos su smaragdo akmenuku ir baltais cirkonio lapeliais 1,5 g 44,00 eurų vertės, gėlytės formos su baltais cirkoniais 0,94 g 27,00 eurų vertės, septynios poros įvairių modelių širdelių formos, bendros 180,00 eurų vertės, dvi poros širdelių su balto aukso ir begalybės finitais aplink, bendros 69,00 eurų vertės, angeliukų formos 1 g 30,00 eurų vertės, delfinų formos su grandinėle 1 g 29,00 eurų vertės, apvalūs su finitais 1,1 g 32,00 eurų vertės, pailgi iš cirkoniukų 1,3 g 38,00 eurų vertės, trijų vyšnaičių formos 1,3 g 38,00 eurų vertės, gėlytės formos iš cirkonių su perlu vidury 1,1 g 32,00 eurų vertės, auksinės apyrankės - austos raudonos, juodos, rožinės spalvų su aukso ženklais, bendros 414,00 eurų vertės, trys poros raudonos spalvos su auksinės begalybės ženklu, bendros 73,00 eurų vertės, trys poros raudonos spalvos su burbuliukais ir cirkoniu, bendros 77,00 eurų vertės, raudonos spalvos su karūna iš finitų 1,04 g 30,00 eurų vertės, raudonos su gyvybės medžiu 1,01 g 30,00 eurų vertės, keturios poros juodos spalvos su baltais akmenukais ir aukso burbuliukais, bendros 78,00 eurų vertės, keturios poros juodos spalvos, plačių su auksiniais burbuliukais, bendros 108,00 eurų vertės, rožinės spalvos su rožiniais akmenukais ir aukso burbuliukais 0,62 g 18,00 eurų vertės, „N. B.“ formos (22cm) (kordinolas) 6,5 g 190,00 eurų vertės, bangos formos su baltu auksu (20 cm) 5,8 g 169,00 eurų vertės, „(duomenys neskelbtini)“ modelio su baltu auksu (19,5cm) 6,5 g 190,00 eurų vertės, „(duomenys neskelbtini)“ modelio lankas 6,9 g 202,00 eurų vertės, dvi poros koljė rankai (20cm) ir (19cm), bendros 132,00 eurų vertės, apyrankė „M. L.“ (18cm) 1,8 g 53,00 eurų vertės, apyrankė iš blizgių plokštelių (20cm) 2,1 g 61,00 eurų vertės, „(duomenys neskelbtini)“ formos (19,5cm) 3,6 g 105,00 eurų vertės, apyrankė Iš „rinkučių” (18,5 cm) 2,2 g 64,00 eurų vertės, apyrankė „ (duomenys neskelbtini)“ (20cm) 3,3 g 96,00 eurų vertės, dvi apyrankės „ Hameris“, bendros 432,00 eurų vertės, apyrankė iš susuktų plokštelių (19,5cm) 2,3 g 67,00 eurų vertės, apyrankė „(duomenys neskelbtini)“ modelio iš pagaliukų (23,5cm) 6,8 g 199,00 eurų vertės, apyrankė „(duomenys neskelbtini)“ modelio lankas su kalnų krištolu 7,6 g 222,00 eurų vertės, vaikiška apyrankė su plokštele 1,73 g 51,00 euro vertės, pitono formos apyrankė (20cm) 5,6 g 163,00 eurų vertės, „(duomenys neskelbtini)“ lankas su finitais 5,24 g 153,00 eurų vertės, „(duomenys neskelbtini)“ modelio lankas su finitais 6,04 g 176,00 eurų vertės, gyvatėlės formos apyrankė (18cm) 2 g 58,00 eurų vertės, vėžliukų formos apyrankė su baltu auksu(18cm) -2,1 g 61,00 euro vertės, dviguba koljė (18cm) 3,8 g 111,00 eurų vertės, plokščio pitono formos apyrankė (19cm) 6,44 g 100,00 eurų vertės, karališko pitono formos apyrankė (23,5cm) 10,6 g 310,00 eurų vertės, apyrankė iš burbulų (19cm) 6,8 g 199,00 eurų vertės, vėžliukų formos (Secret) formos su baltu auksu (20cm) 4,42 g 129,00 eurų vertės, „(duomenys neskelbtini)“ modelio lankas su burbulu ir kvadratu iš finitu 8,7 g 254,00 eurų vertės, dvi poros perlų / aukso burbuliukų apyrankių, bendros 260,00 eurų vertės, dvi poros grandinėlių kojai, su drugeliu ir gyvatėle, bendros 126,00 eurų vertės, vyriškas aukso žiedas 17/18 dydžio 2,6 g 76,00 eurų vertės, vyriškas aukso žiedas su juodais agatais (20 dydis) 4 g 117,00 eurų vertės, vyriškas auksinis žiedas „(duomenys neskelbtini)“ modelio su finitais (19,5d) 4,4 g 129,00 eurų vertės, „B. L.“ topazų komplektas (pakabukas ir auskarai), bendros 164,00 eurų vertės, komplektas (auskarai ir pakabukas) su perlais ir finitais aplink, bendros 148,00 eurų vertės, komplektas (pakabukas ir žiedas) su tamsiai rudu topazu, bendros 129,00 eurų vertės, komplektas (auskarai ir žiedas) „(duomenys neskelbtini)“ modelio su juodais swarovskiais ir finitais, bendros 144,00 eurų vertės, komplektas (auskarai ir žiedas) ovalūs „(duomenys neskelbtini)“ modelio su juodu agatu, bendros 202,00 eurų vertės, komplektas (auskarai ir žiedas) „(duomenys neskelbtini)“ modelio saulė su baltu auksu ir finitais, bendros 212,00 eurų vertės, komplektas (auskarai ir pakabukas) su rubinais ir finitais aplink, bendros 134,00 eurų vertės, komplektas (auskarai, pakabukas ir žiedas) su granatais, bendros 190,00 eurų vertės, komplektas (žiedas ir pakabukas) salamandros formos su granatų akmenukais, bendros 214,00 eurų vertės, dvi poros vestuvinių „(duomenys neskelbtini)“ modelio žiedų su baltu auksu, bendros 181,00 euro vertės, auskarai į bambą karūnos formos iš finitų 1,41 g 41,00 euro vertės, auskarai į bambą du burbulai 1,81 g 53,00 eurų vertės, auskarai į bambą „(duomenys neskelbtini)“ modelio 1,3 g 38,00 eurų vertės, pakabukai - laumžirgis 3,14 g 92,00 eurų vertės, boružė su rubinu 0,93 g 27,00 eurų vertės, drambliukas 0,9 g 26,00 eurų vertės, dvi poros mėlynų akyčių, bendros 35,00 eurų vertės, drugelis 1,2 g 35,00 eurų vertės, kryželis su cirkoniais 1,9 g 56,00 eurų vertės, raktelis su „B. L.“ topazu 1,1 g 32,00 eurų vertės, kvadratinis „LV“ su finitais 1,1 g 32,00 eurų vertės, ruda akytė 0,6 g 18,00 eurų vertės, „(duomenys neskelbtini)“ modelio apvalus su finitais 1,12 g 33,00 eurų vertės, kryželis iš smaragdų 1,4 g 41,00 eurų vertės, du vienetai atsidarančių kulonų, bendros 120,00 eurų vertės, širdelė iš finitų 0,7 g 20,00 eurų vertės, du vienetai perveriamų burbuliukų, bendros 58,00 eurų vertės, dvi širdelės iš finitų, bendros 38,00 eurų vertės, plokštelė 2 g 58,00 eurų vertės, apvalus su begalybe ir finitais aplink 1 g 29,00 eurų vertės, „(duomenys neskelbtini)“ modelio apvalus kulonas su perlo keramika 2,13 g 62,00 eurų vertės, perlas (lašas) 1,2 g 35,00 eurų vertės, didelis raktas 2,72 g 79,00 eurų vertės, „VS“ sparnas su juodais swarovskiais 0,7 g 21,00 eurų vertės, pėdutės 1,1 g 32,00 eurų vertės, apvalus su baltu cirkoniu 1,04 g 30,00 eurų vertės, angeliukas su širdute 1,1 g 32,00 eurų vertės, trys vienetai gyvybės medžio formos su finitais aplink, bendros 132,00 eurų vertės, keturkampis su baltu cirkoniu 1,4 g 41,00 euro vertės, angeliukas su perlu 1,7 g 50,00 eurų vertės, gėlytė su perlu -2,04 g 60,00 eurų vertės, kulonas begalybė su juoda keramika ir finitais 2,3 g 67,00 eurų vertės, stačiakampis iš spalvotų topazų 1,8 g 53,00 eurų vertės, gėlė su baltu cirkoniu ir aštriais cirkonio lapeliais 2,62 g 77,00 eurų vertės, du vienetai kryžių, bendros 274,00 eurų vertės, gyvybės medis su juodom šaknim 1,9 g 56,00 eurų vertės, apvalus kulonas begalybė su perlo keramika ir finitais 2,33 g 68,00 eurų vertės, „(duomenys neskelbtini)“ modelio apvalus su balto aukso raštais 2,22 g 65,00 eurų vertės, „(duomenys neskelbtini)“ modelio su agatu ir finitais 2,9 g 85,00 eurų vertės, „(duomenys neskelbtini)“ apvalus su aukso galva 3,3 g 96,00 eurų vertės, drugelis su smaragdais, topazais, rubinais, finitais 4,14 g 121,00 eurų vertės, salamandra su granatais 3,8 g 111,00 eurų vertės, burbulas 1,4 g 41,00 eurų vertės, „(duomenys neskelbtini)“ modelio iš finitų 0,6 g 18,00 eurų vertės, raktelis su širdute viduje iš baltų svarovskių 0,7 g 20,00 eurų vertės, du vienetai širdies formos su finitais šone, bendros 76,00 eurų vertės, mama su kūdikiu 1,2 g 35,00 eurų vertės, kulonas su širdute ir žiedeliu apvalus 1,2 g 35,00 eurų vertės, širdelė su finitais aplink ir kabančia akute aplink 1,4 g 41,00 eurų vertės, mergytė su finitais 1,14 g 33,00 eurų vertės, perliukas su dviem finitais 0,7 g 20,00 eurų vertės, karūna su finitais 1,15 g 34,00 eurų vertės, smaragdo akis 0,5 g 15,00 eurų vertės, pėdutė su akute 1,1 g 32,00 eurų vertės, grandinėlės kaklui - du vienetai plokščio pynimo (40cm), bendros 79,00 eurų vertės, „(duomenys neskelbtini)“ (50cm) 2,2 g 64,00 eurų vertės, du vienetai „(duomenys neskelbtini)“ (55cm), bendros 129,00 eurų vertės, inkariukas (50cm) 5 g 146,00 eurų vertės, keturkampas bismarkas (45cm) 5,6 g, 164,00 eurų vertės, inkariukas (50cm) 1,7g 50,00 eurų vertės, du vienetai plokščio pynimo su blizgiais pagaliukais (45cm), bendros 228,00 eurų vertės, du vienetai „Nona“ (50cm), bendros 217,00 eurų vertės, du vienetai koljė (45cm), bendros 157,00 eurų vertės, trys vienetai koljė, bendros 292,00 eurų vertės, „(duomenys neskelbtini)“ (50cm) -4 g 117,00 eurų vertės, du vienetai „(duomenys neskelbtini)“ (45cm) , bendros 117,00 eurų vertės, „(duomenys neskelbtini)“ (55cm) 6,4 g 187,00 eurų vertės, blizgių plokštelių (45cm ) 2,1 g 61,00 euro vertės, „Figaro“ (45cm) 4,4 g 129,00 eurų vertės, trys vienetai „(duomenys neskelbtini)“ (45cm), bendros 105,00 eurų vertės, „(duomenys neskelbtini)“ ( 50cm ) 1,3 g 38,00 eurų vertės, du vienetai „(duomenys neskelbtini)“ (50cm), bendros 114,00 eurų vertės, inkariukas (45cm) 2,7 g 79,00 eurų vertės, du vienetai keturkampių su blizgiais intarpais (45cm; 50cm), bendros 245,00 eurų vertės, du vienetai inkariukų (50 cm), bendros 114,00 eurų vertės, du vienetai „(duomenys neskelbtini)“ su blizgiais intarpais (50cm), bendros 237,00 eurų vertės, „ Fantazija“ (55cm) 5,2 g 152,00 eurų vertės, „(duomenys neskelbtini)“ 6,1 g 178,00 eurų vertės, du vienetai „(duomenys neskelbtini)“ (55cm), bendros 352,00 eurų vertės, du vienetai iš mažų plokštelių (45cm), bendros 85,00 eurų vertės, „Paukščių lizdas“ (50cm) 5,3 g 155,00 eurų vertės, du vienetai „(duomenys neskelbtini)“ su baltu auksu (50cm), bendros 179,00 eurų vertės, „(duomenys neskelbtini)“ modelio iš plokštelių su baltu auksu (55cm) 7,0 g 205,00 eurų vertės, du vienetai „(duomenys neskelbtini)“ (45cm), bendros 126,00 eurų vertės, „Pitoniukas“ (50cm) 9,1 g 266,00 eurų vertės, trys vienetai dvigubų koljė su baltu auksu viduryje (45cm), bendros 688,00 eurų vertės, trys vienetai dvigubų koljė su baltu auksu viduryje (50cm), bendros 712,00 eurų vertės, Iš burbulų (48cm) 4,04 g 118,00 eurų vertės, „Nona“ (55cm) 2,5 g, 73,00 eurų vertės, su trim perlais (45cm) 3,11 g 91,00 euro vertės, du vienetai „(duomenys neskelbtini)“ (45cm) , bendros 251,00 eurų vertės, „Pitoniukas“ (55cm) 8,5 g 248,00 eurų vertės, „Hameriukas“ (60cm) 9,63 g 281,00 eurų vertės, „(duomenys neskelbtini)“ (50cm) 12,2 g 356,00 eurų vertės, keturi vienetai „ (duomenys neskelbtini)“ modelio iš pagaliukų (50/55cm), bendros 1698,00 eurų vertės, „Pitonas“ (55cm) 21,54 g 629,00 eurų vertės, du vienetai keturbriaunių „Bismarkų“ (45cm) , bendros 424,00 eurų vertės, „Bismarkas“ (60cm) 8,5 g 249,00 eurų vertės, du vienetai vėžliukų formos su baltu auksu (45cm), bendros 400,00 eurų vertės, „M. L.“ (45cm) 1,8 g, 53,00 eurų vertės, du vienetai „(duomenys neskelbtini)“ modelio keturbriaunių su baltu auksu ( 45 cm ), bendros 719,00 eurų vertės, eglutė su baltu auksu (55cm) 8,7 g 254,00 eurų vertės, plokščias su baltu auksu (45cm) 9,1 g 266,00 eurų vertės, du vienetai „Karališka“ su baltu auksu (50cm), bendros 775,00 eurų vertės, grandinėlė -koljė „(duomenys neskelbtini)“ modelio su balto aukso apskritimais (50cm) 12,9 g 377,00 eurų vertės, reguliuojamo ilgio su burbuliukais -6,3 g 184,00 eurų vertės, koljė su „(duomenys neskelbtini)“ modelio ženkliukais (45cm) 14,2 g 415,00 eurų vertės, „(duomenys neskelbtini)“ (45cm) 7,3 g 213,00 eurų vertės, platėjanti „(duomenys neskelbtini)“ (50cm) 11,2 g 327,00 eurų vertės, ploščia su baltu auksu (50cm) 10,73 g 314,00 eurų vertės, „Hameris“ (50cm) 17,9 g 523,00 eurų vertės, keturkampis „Bismarkas“ (55cm) 9,2 g 269,00 eurų vertės, žiogelis „(duomenys neskelbtini)“ modelio 1, 30,00 eurų vertės, žiogelis su burbuliukais 1,1 g, 32,00 eurų vertės, žiogelis su trim finitais 0,82 g, 23,00 eurų vertės, žiogelis su rubinu ir finitais 1 g, 30,00 eurų vertės, vyriško kaklaraiščio sąsaga 3,1 g, 91,00 euro vertės, žiedai - su smaragdais ir finitais (17 dydžio) 2,5 g, 73,00 eurų vertės, du vienetai iš penkių burbulų ir finitų, bendros 147,00 eurų vertės, „(duomenys neskelbtini)“ (17,3 dydžio) 4,2 g, 123,00 eurų vertės, „(duomenys neskelbtini)“ modelio blizgus (17,5 dydžio) 2,61 g, 76,00 eurų vertės, platus iš granatų (18 dydžio) 3,5 g, 102,00 eurų vertės, „(duomenys neskelbtini)“ modelio su cirkoniu (18 dydžio) 3,2 g, 94,00 eurų vertės, išskirtinis sužadėtuvių žiedas, puoštas cirkoniais, baltu auksu (17 dydžio) 2,9 g, 85,00 eurų vertės, siauras „(duomenys neskelbtini)“ modelio su baltu auksu (17 dydžio) 0,9 g, 26,00 eurų vertės, platus su gėlėmis ir baltais cirkoniais (19 dydžio) 2,7g, 79,00 eurų vertės, susuktas su baltu geltonu auksu ir perlu (19 dydžio) 3 g, 88,00 eurų vertės, begalybės formos iš finitų (18,5 dydžio) 1,8 g, 53,00 eurų vertės, burbulo formos iš balto aukso su finitais (16,5 dydžio) 3,31 g, 97,00 eurų vertės, „(duomenys neskelbtini)“ modelio platus su finitais (16,5 dydžio) 3,4 g, 100,00 eurų vertės, iš granatų (17 dydžio) 2,4 g, 70,00 eurų vertės, „(duomenys neskelbtini)“ su finitais (18,5 dydžio) 1,6 g, 47,00 eurų vertės, siauras su finitais ir cirkoniu (19 dydžio) 2,1 g, 61,00 eurų vertės, „(duomenys neskelbtini)“ modelio trikampio formos (19,5 dydžio) 2,23 g, 65,00 eurų vertės, '(duomenys neskelbtini)“ modelio su juodu agatu (17 dydžio ) 2,71 g, 80,00 eurų vertės, begalybės formos, įrėmintos baltame aukse (17 dydžio) 3 g, 88,00 eurų vertės, „(duomenys neskelbtini)“ modelio su baltu auksu finitų lankelyje (17,5 dydžio) 2 g, 58,00 eurų vertės, margas iš juodų agatų ir aukso burbuliukų (18 dydžio) 3 g, 88,00 eurų vertės, burbulo formos iš mažų aukso burbuliukų (19 dydžio) 2,81 g, 82,00 eurų vertės, pintas su finitais (20 dydžio) 3,5 g, 102,00 eurų vertės, labai platus trigubas naujo modelio su granatų akmenukais(16,5 dydžio) 5,9 g, 174,00 eurų vertės, „(duomenys neskelbtini)“ modelio apvalus su finitais aplink ir balto aukso galva (18,5 dydžio) 6,55 g, 192,00 eurų vertės, „(duomenys neskelbtini)“ modelio saulė su baltu auksu ir finitais (18 dydžio) 4 g, 117,00 eurų vertės, su širdele ir širdele iš finitų (17,5 dydžio) 2,6 g, 76,00 eurų vertės, platus su spalvotais cirkoniais (18 dydžio) 4,04 g, 118,00 eurų vertės, perlo formos su finitais aplink (17,5 dydžio) 3,1 g, 91,00 eurų vertės, du vienetai veidrodinių 3D efekto (19 dydžio), bendros 210,00 eurų vertės, keturi vienetai plačių trijuosčių su finitų ir agatu akmenukais ir baltu auksu (19,5 dydžio), bendros 376,00 eurų vertės, sužadėtuvių žiedai įvairių modelių - trys vienetai 15,5 d., bendros 156,00 eurų vertės, 12 vienetų 16 d., bendros 671,00 eurų vertės, vienuolika vienetų 16,5 dydžio, bendros 772,00 eurų vertės, vienuolika vienetų 16,5 dydžio, bendros 772,00 eurų vertės, trylika vienetų 17 dydžio, bendros 783,00 eurų vertės, dvylika vienetų 17,5 dydžio, bendros 848,00 eurų vertės, devyni vienetai 18 dydžio, bendros 634,00 eurų vertės, penki vienetai 18,5 dydžio, bendros 366,00 eurų vertės, trys vienetai 19 dydžio ir 19,5 dydžio, bendros 206,00 eurų vertės. Bendra pagrobtų, pardavimui skirtų papuošalų vertė 40092,00 eurų. Nusikaltimo metu taip pat buvo pagrobti asmeniniai daiktai - auksinis laikrodis, 1500,00 eurų vertės, auksinė „(duomenys neskelbtini)“ apyrankė, 700,00 eurų vertės, auksinė grandinėlė, 700,00 eurų vertės, auksinis „(duomenys neskelbtini)“ pakabukas 200,00 eurų vertės, auksiniai „(duomenys neskelbtini)“ auskarai, 200,00 eurų vertės, auksinis „(duomenys neskelbtini)“ žiedas, 200,00 eurų vertės, auksinis žiedas burbulas, 250,00 eurų vertės, auksinis vestuvinis žiedas, 200,00 eurų vertės, auksinis žiedelis virš vestuvinio žiedo, 70,00 eurų vertės, žiedas auksinis su agatais, 200,00 eurų vertės, auksinis „(duomenys neskelbtini)“ modelio žiedas, 350,00 eurų vertės, auksinis auskaras „(duomenys neskelbtini)“ į bambą, 70,00 eurų vertės, auksinis perveriamas burbuliukas, 50,00 eurų vertės, auksinis pakabukas burbulas,100,00 eurų vertės, nepanaudoti ar mažai naudoti kvepalai - „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“, 150,00 eurų vertės, „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“, 70,00 eurų vertės, „(duomenys neskelbtini)“, 150,00 eurų vertės, „(duomenys neskelbtini)“, 120,00 eurų vertės, automobilio „Mercedes Benz“ užvedimo raktas, 500,00 eurų vertės, eko odos kuprinė su natūraliu kailiu, 30 eurų vertės, I. G. vardu išduota asmens tapatybės kortelė, 70,00 eurų vertės, I. G. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas, 14,00 eurų vertės, automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas, 11,00 eurų vertės, AB „SEB bankas“ mokėjimo kortelė I. G. vardu, 5,00 eurų vertės, AB „SEB bankas“ mokėjimo kortelė V. G. vardu, 5,00 eurų vertės, AB „Swedbank“ mokėjimo kortelė I. G. vardu, 5,00 eurų vertės, soliariumo abonementas „S. S. Sunsation“, 50,00 eurų vertės, „(duomenys neskelbtini)“ modelio vyriška, aukso spalvos metalo apyrankė, 174,00 eurų vertės, įvairios nuolaidų kortelės, 10 vnt., neturinčios materialinės vertės, „(duomenys neskelbtini)“ originali piniginė, 50,00 eurų vertės, bei grynieji pinigai, bendroje sumoje 4200,00 eurų, iš kurių 1500,00 eurų buvo jos „(duomenys neskelbtini)“ piniginėje kartu su dokumentais ir banko bei nuolaidų kortelėmis, 2500,00 eurų buvo juodoje medžiaginėje piniginėje, kurios nevertina, bei 200,00 eurų, kurie buvo padėti po keramikine papuošalų dėžute miegamajame. Dėl asmeninių daiktų ir pinigų pagrobimo patyrė bendrą 10405,00 eurų turtinę žalą. Taigi, iš viso dėl nusikalstamos veikos metu pagrobto turto jai padaryta bendra vertė – 50497,00 eurų (1 t., b. l. 2–4, 66–67, 78–80, 82–84, 125–130, 132–133).

36.3. 2019 m. gruodžio 18 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole taip pat užfiksuota, kad <...> Apžiūrėjusi namus pamatė, kad vyriškiai iš namų pagrobė auksinius papuošalus, pinigus ir kitus daiktus, kurių bendra vertė 48 140,00 eurų (1 t., b. l. 1–2).

36.4. Nukentėjusiosios parodymus dėl bendros pagrobtų daiktų vertės patvirtino ir liudytojas V. G., kuris apklausiamas parodė, kad 2019 m. gruodžio 18 d. buvo įvykdytas ginkluotas plėšimas jo šeimos bute adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kurio metu buvo grasinama jo sutuoktinei I. G., buvo prieš ją panaudotas fizinis ir psichologinis smurtas bei pagrobtas jų šeimos turtas, kurio bendra vertė 50 497,00 eurų. Pagrobtos vertybės priklausė jo šeimai, buvo įsigytos už bendras jo ir sutuoktinės I. G. pajamas (1 t., b. l. 151).

36.5. Minėtus nukentėjusiosios parodymus dėl juvelyrinių dirbinių ir jų vertės bei grynųjų pinigų patvirtina ir byloje esančios juvelyrinių dirbinių fotonuotraukos, kuriose užfiksuota dalis pavogtų daiktų, pateikti kai kurių daiktų įsigijimo dokumentai, nukentėjusiosios vesti apskaitos duomenys (1 t. 15–200, 2 t., b. l. 1–46, 12 t., b. l. 148–155, 13 t., b. l. 149–150).

37. Netikėti šiais nukentėjusiosios ir liudytojo parodymais, priešingai nei tai savo skunde pabrėžia nuteistasis G. S. ir nuteistojo R. M. gynėjas, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Byloje nukentėjusiosios ar liudytojo suinteresuotumas nenustatytas, jie parodymus davė įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės, nenustatyta, kad nukentėjusioji būtų pažinojusi G. S. ar R. M. iš anksčiau ir turėję pagrindą juos apkalbėti. Nukentėjusioji nuo pat proceso pradžios iš esmės nurodė visus pavogtus daiktus, taip pat ir grynuosius pinigus, išsamiai, detaliai, smulkiai išvardino ir apibūdino jai priklausančius ir iš jos pagrobtus daiktus, tiksliai nurodė jų buvimo namuose vietas. Šių daiktų vertę nukentėjusioji nurodė atsižvelgdama į panašaus daikto kainą parduotuvėje, internete, į aukso gramo kainą, į daikto pirkimo ar įgijimo laiką, auksinių dirbinių aukso prabas, kitas aplinkybes. Jos parodymus patvirtino ir pateikti kai kurių juvelyrinių dirbinių ir daiktų įsigijimo dokumentai bei fotonuotraukos (1 t. 15–200, 2 t., b. l. 1–46, 12 t., b. l. 148–155, 13 t., b. l. 149–150). Byloje nėra jokių duomenų, objektyviai pagrindžiančių, kad tokiu civiliniu ieškiniu siekiama pasipelnyti. Priešingai, kaip jau minėta nukentėjusioji nuosekliai nuo pat proceso pradžios nurodė iš esmės visus iš jos pagrobtus daiktus, jų vertę bei pinigų sumą ir tokie jos parodymai iš esmės nekito, tik buvo papildomi praėjus pirminiam šokui ir stresui dėl plėšimo ir patirto smurto. Nagrinėjamu atveju, įvertinus nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio turinį, jos nuoseklius parodymus viso proceso metu, taip pat byloje esančią rašytinę medžiagą, tai, kad nukentėjusioji išsamiai apibūdino individualias pagrobtų daiktų savybes, išvaizdą, taip pat jų įgijimo aplinkybes ir vietas, kuriose jie buvo laikomi, bei nurodė duomenis, kuriais remdamiesi ji apskaičiavo pagrobtų daiktų vertę, kuri, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra aiškiai per didelė ar nepagrįsta, teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo argumentams, kad nėra pagrindo nesivadovauti nukentėjusiosios parodymais. Be to, nukentėjusiosios parodymus patvirtina kiti rašytiniai bylos duomenys. Teisėjų kolegijos vertinimu, pavogtų juvelyrinių dirbinių ir kitų daiktų vertės dydžiai yra realūs, atitinkantys šių daiktų rinkos kainą ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijas neturi jokio teisinio pagrindo tenkinti apeliacinius skundus ir klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

38. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis kelia klausimą ar nukentėjusioji galėjo turėti minėtus juvelyrinius dirbinius, juolab, kad kai kurie pateikti jų įsigijimo dokumentai patvirtina, kad minėti juvelyriniai dirbiniai buvo įsigyti 2019 m. balandžio mėnesį, t. y. daugiau kaip 1/2 metų iki įvykio, todėl iš viso neaišku, ar tie gaminiai pas nukentėjusiąją buvo veikos padarymo metu, tačiau tokie teiginiai tėra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Kaip jau minėta, iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji jau ne vienus metus prekiauja juvelyriniais dirbiniais (tai patvirtina ir byloje esanti individualios veiklos pažyma (1 t., b. l. 164), pateikė išlikusius jų įsigijimo dokumentus (sąskaitas-faktūras), nes kiti dokumentai buvo pavogti kartu su juvelyriniais dirbiniais, taip pat nukentėjusios vykdytos apskaitos registrų išrašus. Apie pavogtus grynuosius pinigus nukentėjusioji nurodė nuo pat pirmos apklausos, aiškiai ir detaliai nupasakojo jų laikymo vietą (4 200,00 eurų, iš kurių 1 500,00 eurų buvo piniginėje kartu su dokumentais ir banko bei nuolaidų kortelėmis, 2 500,00 eurų buvo juodoje medžiaginėje piniginėje, bei 200,00 eurų, kurie buvo padėti po keramikine papuošalų dėžute miegamajame). Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas, nustatydamas plėšimo dieną nukentėjusiosios namuose buvusių juvelyrinių dirbinių kiekį ir vertes bei grynųjų pinigų sumą pagrįstai vadovavosi nuosekliais nukentėjusiosios parodymais ir juos pagrindžiančiais rašytiniais duomenimis.

39. Priešingos išvados neleidžia daryti ir nuteistojo G. S. apeliaciniame skunde išsakyti teiginiai, kad byloje nėra jokio turto vertintojo ataskaitos, kitokios specialisto išvados, taip pat visiškai neaišku kurios datos aukso kainą teismas laikė rinkos kaina, neaišku kokia ji, kiek vertas konkretus juvelyrinis gaminys. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi nukentėjusiosios nurodytais duomenis dėl pagrobtų pinigų bei juvelyrinių dirbinių ir jų vertės. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai byloje nėra duomenų apie daikto pirkimo-pardavimo sandorio sumą arba daikto įsigijimas pagal sutartį yra susijęs su papildomomis prievolėmis savininkui (pvz., jei savininkas turtą įsigijo mažesne nei vidutinė rinkos kaina akcijos metu ar pritaikant kitokią nuolaidą), pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84-699/2015, 2K-245-696/2015, 2K-147-511/2016, 2K-226-693/2017). Nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios nurodytos juvelyrinių dirbinių kainos yra realiai atitinkančios pagrobtų daiktų vidutinę rinkos vertę. Todėl vien tai, jog apeliantas G. S. neigė grobęs kai kuriuos daiktus bei nesutiko su nukentėjusiosios nurodyta jų verte, tačiau negalėjo nurodyti kokius konkrečiai daiktus pagrobė bei nepateikė jokių patikimų duomenų dėl pagrobtų daiktų vertės, nepaneigia byloje nustatytos aplinkybės, kad nukentėjusioji turėjo nuo pat proceso pradžios aiškiai įvardintus juvelyrinius dirbinius ir kitus daiktus bei grynųjų pinigų sumą, kurie ir buvo pagrobti būtent 2019 m. gruodžio 18 d., ką pagrįstai skundžiame nuosprendyje nurodė ir apylinkės teismas. Kaip jau minėta, tiek apklausiama apylinkės teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nuosekliai teigė, kad buvo pagrobti ne tik anksčiau aptarti aukso dirbiniai, bet ir grynieji pinigai bei kiti jos asmeniniai daiktai. Tokią aplinkybę nukentėjusioji nurodė ir protokole-pareiškime policijai. Tuo tarpu nuteistojo G. S. skunde cituojami buhalterinės apskaitos vedimą reglamentuojantys teisės aktai nepaneigia priteisto nukentėjusiajai turtinės žalos dydžio pagrįstumo. Nukentėjusioji nuosekliai teigė, kad didžioji dalis aukso gaminių buvo įsigyti 2019 metais ir jų įsigijimo dokumentai buvo laikomi kartu su jais vienoje rankinėje, kuri ir buvo pagrobta. Atkreiptinas dėmesys, kad buhalterinės apskaitos tvarkymas vykdant individualią veiklą yra supaprastintas, todėl įvertinus, kad minėti aukso dirbiniai buvo pagrobti 2019 m. gruodžio 18 d., jie nebuvo įtraukti į nukentėjusiosios vedamą buhalterinę apskaitą. Tuo tarpu 2019 m. balandžio mėnesio nukentėjusiosios pateiktos sąskaitos-faktūros pagrindžia anksčiau nei 2019 m. gruodžio mėnesį įsigytų daiktų kilmę, kaip pagrįstai teigė ir nukentėjusioji iš jos buvo pagrobti tiek paskutiniai įsigyti juvelyriniai dirbiniai, teik ir anksčiau pirkti gaminiai, kurie nebuvo parduoti ir žala susidarė būtent įvertinus visų šių dirbinių vertę. Pažymėtina, kad kaip teisingai atsiliepime pastebėjo nukentėjusioji ir jos įgaliotasis atstovas, nuteistojo G. S. apeliaciniame skunde cituojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 719 „Dėl inventorizacijos tvarkos patvirtinimo“ punktų nuostatos šiuo atveju neturi teisinės reikšmės vertinant nukentėjusiosios pateikto civilinio ieškinio pagrįstumą, nes minėtos teisės akto nuostatos taikomos juridiniams, bet ne fiziniams asmenims, kita vertus, tai neturi jokios įrodomosios reikšmės.

40. Išdėstytų aplinkybių visumoje, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylos duomenys pilnai patvirtina, jog G. S. ir R. M., veikdami bendrininkų grupe pagrobė kaltinime nurodytus juvelyrinius dirbinius ir daiktus bei grynuosius pinigus. Tai, kad nuteistieji teigė, kad iš nuosprendžio negalima suprasti, kokie įrodymai be nukentėjusiosios parodymų patvirtina šių daiktų egzistavimą, vertinama kaip gynybinė versija, siekiant išvengti gręsiančios griežtesnės atsakomybės. Be to, tokią versiją paneigia aukščiau aptarti bylos duomenys.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

41. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2022 m. gruodžio 8 d. pažymą Nr. APD-2022-13583, kurioje prašoma priteisti valstybei iš G. S. 340,00 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra, už gynėjo advokato A. P. nuteistajam G. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2022 m. rugpjūčio 26 d. raštu informavo, kad parinko apeliantui G. S. gynėją advokatą A. P.. 2022 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apygardos teismo nutartimi minėtas advokatas buvo paskirtas apelianto gynėju apeliacinės instancijos teisme, kadangi nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje privalo dalyvauti gynėjas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Į bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme 2022 m. lapkričio 16 d. atvyko G. S. gynėjas advokatas T. V. (advokato orderis Nr. 418130, 14 t., b. l. 135). Paaiškėjus, kad apeliantas sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį dėl tolimesnio G. S. atstovavimo apeliacinėje instancijoje, advokatas A. P. nuo tolesnio dalyvavimo byloje buvo atleistas.

42. (duomenys neskelbtini) straipsnio, numatančio advokato išlaidų apmokėjimą, 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išieškojimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokia pat tvarka klausimas dėl advokato išlaidų apmokėjimo sprendžiamas apeliacinės instancijos teisme, taip pat atsižvelgiant į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

43. Baudžiamoji byla nagrinėjama pagal apeliantų G. S. ir R. M. apeliacinius skundus, kurie šia nutartimi atmetami. A. G. S. atstovavo advokatas T. V. pagal susitarimą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skirtas advokatas A. P. buvo atleistas nuo tolimesnio dalyvavimo nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus, kad advokatas A. P. buvo paskirtas G. S. gynėju apeliacinėje instancijoje teismo iniciatyva, duomenų, kad advokatas A. P. betarpiškai būtų suteikęs teisines paslaugas (konsultavęs, padėjęs pasiruošti bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka ar pan.), teismui nebuvo pateikta, tuo tarpu nuteistasis, nors apeliacinį skundą rašė pats, tačiau procese pagal susitarimą turėjo pasikvietęs savo gynėją, kuris ir dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo išieškoti iš G. S. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo netenkinamas.

44. Nukentėjusiosios atstovas advokatas D. K. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prašė išieškoti iš nuteistųjų proceso išlaidas apeliacinės instancijos teisme ir pateikė 2022 m. birželio 9 d. ir 2022 m. spalio 15 d. mokėjimų nurodymus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodyta, jog nukentėjusioji I. G. už teisinę pagalbą (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, atstovavimą) sumokėjo advokatui D. K. viso 600,00 eurų (14 t., b. l. 162–163).

45. Įvertinus tai, jog, kaip minėta, apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo G. S. ir nuteistojo R. M. gynėjo apeliacinius skundus, nukentėjusioji, dėl kurios naudai priteisto civilinio ieškinio buvo ginčijama apeliaciniuose skunduose, savo interesams atstovauti pasitelkė įgaliotąjį atstovą – advokatą, siekiant tinkamai organizuoti savo teisių gynimą, taip pat atsižvelgus į apeliacinių skundų išnagrinėjimo rezultatus, advokato darbo sąnaudas, bylos apimtį (14 tomų), taip pat vadovaujantis proporcingumo kriterijumi, darytina išvada, kad nukentėjusiosios atstovo prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra protinga, reali, pagrįsta rašytiniais duomenimis ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. Nr. 1R-184 pateiktų Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo maksimalaus dydžio, todėl ji turi būti atlyginama pilna apimtimi ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis).

46. (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad jeigu byloje kaltais pripažinti keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno. Vadovaujantis šia nuostata būtina įvertinti byloje nustatytas aplinkybes ir baudžiamojo proceso išlaidas nuteistiesiems paskirstyti dalimis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalimi ir įvertinusi tai, kad tiek G. S., tiek ir R. M. buvo nuteisti už plėšimą, veikė bendrininkų grupe, abiejų interesais buvo teikiami apeliaciniai skundai, kurie atmetami, sprendžia, kad nukentėjusiosios I. G. patirtos 600,00 eurų dydžio proceso išlaidos turi būti priteisiamos iš abiejų nuteistųjų po lygiai, nustatant konkrečią priteistiną išlaidų dalį iš kiekvieno, tai yra iš nuteistojo G. S. priteisiant 300,00 eurų proceso išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, o iš nuteistojo R. M. – 300,00 eurų proceso išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų G. S. ir R. M. gynėjo advokato R. M. apeliacinius skundus atmesti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo G. S. nepriteisti.

Nuketėjusiajai I. G. priteisti iš nuteistojo G. S. 300,00 (tris šimtus) eurų, iš nuteistojo R. M. 300,00 (tris šimtus) eurų jos patirtų proceso išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.