Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

nukentėjusiajai ir mažametės nukentėjusiosios M. D. įstatyminei atstovei D. D. bei mažametės nukentėjusiosios įstatyminiam atstovui E. D.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent, jis, 2020 m. gegužės 17 d., apie 13.55 vai., Vilniuje., Gineitiškių g., ties pastatu Nr. 40, vairavo automobilį „Seat Toledo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo Gineitiškių g. nuo Žirgų g. Nevažiuodamas dešine kelio puse kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė su priešinga kryptimi link Žirgų g. važiavusiu automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. D., gim. (duomenys neskelbtini) m. Eismo įvykio metu buvo sužalota automobilio „BMW“ keleivė M. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, bei automobilio „BMW“ vairuotoja D. D., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamasis A. V. teismo posėdyje savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino, kad buvo taip, kad jis nelabai žinojo to kelio, tas kelias buvo be juostų, neįvertino situacijos ir taip įvyko. Kada įvyko, tiksliai neprisimena, važiavo su Seat, Žirgų g. ir iš kitos pusės atvažiavo BMW mašina ir jis nespėjo išsukti normaliai ir trenkėsi į kitą automobilį. Iškvietė greitąją. Automobiliai buvo apgadinti, jo automobilis vos nesudegė, o kitai mašinai bamperis nukrito. Mergaitei iš nosies kraujas bėgo, moteriškė tiesiog buvo išsigandus, sakė, kad nieko nejautė, bet paskui ranką pradėjo jai skaudėti. Viskas buvo taip, kaip nurodyta kaltinime, visas tas aplinkybes patvirtina. Dabar tiksliai negali nurodyti įvykio datos. Susidūrimas įvyko, kai jis buvo labiau išvažiavęs į kairę pusę. Jo automobilyje kartais būdavo, kad kai stabdydavo, drebėdavo, bet technikinė buvo praeita, tai viskas gerai, nemano, kad tai buvo eismo įvykio priežastis. Blogai vertina savo veiksmus, nes neįvertino situacijos. Gailisi dėl įvykio. Po įvykio yra bendravęs su nukentėjusiosiomis, bet jos vyras pasiūlė žalos atlyginimui per didelę sumą, tai jis neturi tiek pinigų. Jo automobilis buvo draustas, dabar nepasakys, kokioje bendrovėje. Vertina savo poelgį nelabai gerai. Klausė nukentėjusiosios, kaip sveikata po avarijos, kai buvo susitikę kalbėti dėl pinigų, bet kai pasakė sumą, pasakė savo šeimai, šie pasakė, kad suma per didelė ir neverta tiek mokėti. Dėl žalos atlyginimo neprieštaravo, sakė, kad pagalvos ir praneš savaitės laike, nepranešė. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo dingęs, dažniausiai kiekvieną dieną dirbdavo nuo ryto iki vakaro 22:00 val. Įvykio metu važiavo iš kliento, tas kelias jam nėra žinomas, nežinojo, kur staigesnis posūkis, kur ne, nespėjo išsukti. Techninė apžiūra automobilio dar galiojo metus laiko ar pusę metų. Planavo tvarkyti automobilį, bet tuo metu neturėjo lėšų. Mašina veikė, tik stabdžiai kartais drebėti pradėdavo ir silpnesnis stabdymas būdavo, bet ne visada taip. Nebuvo susitikęs su mažamete nukentėjusiąja, nemano, kad ji norėtų su juo susitikti, per tėvus reikia bendrauti. Supranta, kad šiame įvykyje yra du nukentėjusieji. Administracinės nuobaudos yra alkoholio pardavimas be licencijos. Toje pačioje vietoje dirbo kartu su broliu, tai taip ir gavosi. Čia kalti ne jie, jiems direktorius sakydavo, kad licencija yra, bet paskui sužinojo, kad neturi licencijų. Geri santykiai su broliu, kartu gyveno.

Apklaustas teisme laiduotoju T. V. parodė, kad jis yra darbštus, stropus, žalingų įpročių turi truputį, bet ne per daug, sąžiningas, draugiškas, nusiteikęs padėti, apie brolį galėtų tą patį pasakyti, tik jis neturi visiškai žalingų įpročių, geba padėti kitiems. Dirba (duomenys neskelbtini). Gal netyčia charakteristikoje nurodė ne tuos jo metus. Su broliu kartu gyveno, santykiai tikrai geri. Yra baustas vieną kartą, bauda sumokėta. Mano, šis įvykis broliui padarys įtaką, vers brolį daugiau medituoti, sportuoti, stebės, kad daugiau nei vieno nusižengimo nepadarytų. Jis, T. V. yra vyresnis brolis. Žino, kad brolis baustas administraciniais nusižengimais kelis kartus, už kokias veikas baustas, nepasakys. Gyvena kartu su broliu pusantrų - dvejus metus. Kalbėjo apie šį įvykį su broliu. Sakė, kad važiavo darbe, išsiblaškęs, padarė avariją, kad jis kaltas. Užsiminė, kad asmens sveikata truputį sužalota, bet nieko baisaus. Bandė sakyti, kad reikia spręsti problemą, manė, kad jis atsakingas ir išspręs problemą. Klausė, ar susisiekė, sakė, kad viskas vykdoma, paliko pačiam išsispręsti. Gali būti, kad sunkiai pasiekiamas buvo, bet jis dirba ilgas valandas. Jaučiasi tinkamas laiduoti ir gali daryti įtaką. Jis, T. V. neskiria mašinų, pats nevairuoja. Po įvykio jo brolis dirbo (duomenys neskelbtini), ten labiau individuali veikla, kažkiek pajamų gaudavo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju A. V. savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad psichikos ligomis nesirgo ir psichiatrijos ligoninėse nesigydė. 2020-05-17, apie 13.55 val., Vilniuje, vairavo automobilį Seat Toledo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir darbo reikalais važiavo Gineitiškių gatve apie 50-60 km/h greičiu. Buvo šviesu, giedra. Kelio vingyje į dešinę pusę nepastebėjo priešpriešais atvažiuojančio automobilio ir išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Pamatęs priešpriešais atvažiuojantį automobilį, nespėjo išsukti į dešinę, stabdė, tačiau automobilio nesuvaldė ir priešpriešinio eismo juostoje susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu BMW automobiliu. Jo automobilis atsitrenkė į BMW automobilio priekinės dalies kairę pusę. Jis eismo įvykio metu nenukentėjo. Nukentėjo BMW automobiliu važiavusi keleivė, kuri sėdėjo ant galinės sėdynės. BMW automobilio vairuotoja sakė, kad ir jai vėliau pradėjo skaudėti ranką. Atvykę GMP medikai, mergaitę ir moterį išvežė į ligoninę. Apie eismo įvykį buvo pranešta bendruoju pagalbos telefonu 112. Savo kaltę pripažino, gailisi, nori atlyginti nukentėjusioms padarytą žalą. Papildomai apklaustas parodė, kad jis automobilį Seat Toledo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirko žiemą, tikslios datos neprisimena. Automobiliui buvo galiojanti valstybinė techninė apžiūra. Jis apsidraudė civilinės atsakomybės draudimu, o valstybinės techninės apžiūros neatliko. Kartais važiuodamas jausdavo, kad stabdant automobilio stabdžiai suvirpėdavo, tačiau stabdymui tai netrukdė, gal tik ilgiau užtrukdavo stabdymas. Jis dėl to į automobilių mechanikus nesikreipė. Techninė apžiūra buvo galiojanti, jokių kitų gedimų automobilis neturėjo, todėl į meistrus nesikreipė. Iki įvykio automobilio neremontavo. Kai po eismo įvykio rašydamas paaiškinimus paminėjo, kad stabdant nesuveikė stabdžiai, turėjo galvoje, kad stabdžiai suveikė lėčiau, tačiau stabdžiai veikė ir stabdė. Po eismo įvykio jis automobilio Seat Toledo neremontavo, o pridavė į metalo laužą (b. l. 65, 71, 74).

Nukentėjusioji D. D. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-05-17, apie 13.55 val., Vilniuje vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo Gineitiškių gatve link Žirgų gatvės. Važiavo dešine puse savo eismo juosta. Buvo šviesu, giedra, kelio danga - sausas asfaltas. Automobiliu važiavo apie 30-40 km/h greičiu. Kelio vingyje į kairę pusę greitį dar sulėtino. Priartėjusi prie kelio vingio pamatė, kad priešpriešais važiavęs lengvasis automobilis kelio vingyje išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir artėjo link jos automobilio. Tuo metu jos automobilio greitis buvo nedidelis. Ji vairą suko dešiniau, užvažiavo ant kelkraščio, kad automobiliai galėtų prasilenkti ir išvengtų susidūrimo. Tačiau susidūrimo išvengti nepavyko. Priešinga kryptimi važiavęs sidabrinės spalvos Seat Toledo automobilis priekine dalimi kliudė jos vairuojamo automobilio priekinį kairįjį kampą. Susidūrimas įvyko jos eismo juostoje. Nuo smūgio suveikė jos automobilio oro pagalvės. Kartu su ja automobiliu važiavo jos dukra M., kuri sėdėjo ant galinės sėdynės, buvo prisisegusi saugos diržu. Ji liepė dukrai lipti iš automobilio pro dešinės pusės keleivio dureles, o pati išlipo pro priekines keleivio dureles, nes vairuotojo durelės neatsidarė, kadangi buvo sulankstytos. Išlipus prie jų priėjo Seat Toledo automobilio vairuotojas, kuris paklausė, ar joms reikia pagalbos. Matėsi, kad vairuotojas buvo apsibrozdinęs. Dukrai iš nosies bėgo kraujas, sakė, kad skauda krūtinę. Po įvykio sustojo pravažiuojantis automobilis, kurio vairuotojas iškvietė pagalbą, medikus ir policiją. GMP ekipažas dukrą M. išvežė į ligoninę. Ji sulaukė policijos pareigūnų, įvykio vietoje parašė paaiškinimą. Vėliau GMP medikai ją išvežė į RVU ligoninę, kur ją apžiūrėjo, nustatė krūtinės ląstos ir kairio dilbio sumušimus, kaklo paviršių sužalojimą ir išleido gydytis į namus (b. l. 36).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresniojo teismo medicinos eksperto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog:

1. M. D. nustatytas nosies kaulų lūžis.

2. Nosies kaulų lūžis padarytas smūginio kieto buko daikto poveikiu prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Jo padarymo galimybė užduotyje nurodytomis aplinkybėmis eismo įvykio metu neatmetama.

3. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes nosies kaulų lūžių gijimas užtrunka ir sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui (b.l. 26).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresniojo teismo medicinos eksperto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog:

1. D. D. nustatytas nubrozdinimas su kraujosruva kairiojo dilbio delniniame paviršiuje.

2. Rankos sužalojimas padarytas paveikus kietu buku daiktu prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Jo padarymo galimybė užduotyje nurodytomis aplinkybėmis eismo įvykio metu nukentėjusiajai esant prie vieno iš susidūrusių automobilio vairo, neatmetama.

3. Sužalojimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (b.l. 33).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis A. V. 2020-05-17 13,52 val. pranešė apie eismo įvykį (b.l. 4).

(Duomenys neskelbtini) vyr. patrulės R. V. tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės nuvykus į įvykio vietą pagal gautą pranešimą, kad Vilniuje, Gineitiškių g. prie ežero pranešėjui vairuojant savo automobilį pas jį nesuveikė stabdžiai ir jis kliudė (duomenys neskelbtini) m. mergaitę. Atvykus į įvykio vietą užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės (b.l. 6).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta eismo įvykio vieta (b.l. 7), fotolentelėse užfiksuota eismo įvykio vieta ir automobilių sugadinimai (b.l. 10-13), nubraižytas ir surašytas eismo įvykio vietos planas (b.l. 14), užfiksuoti papildomi duomenys apie eismo įvykį (b.l. 15), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais apžiūrėtos transporto priemonės, dalyvavusios eismo įvykyje (b.l. 16, 18).

Draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“ filialo pateikė informaciją apie paskaičiuotą ir M. D. bei D. D. atlygintą žalą (b. l. 51, 52, 55, 57).

Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“ pateikė informaciją dėl automobilio Seat Toledo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą atliktos privalomosios techninės apžiūros ir nustatytų trūkumų (b.l. 61).

Eismo įvykio metu A. V. buvo blaivus (b.l. 6).

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pagrindinis šio nusikaltimo objektas yra kelių transporto eismo saugumas. Jis pažeidžiamas, kai yra nesilaikoma kelių transporto eismo saugumo taisyklių, įtvirtintų teisės aktais. Papildomu objektu laikoma žmogaus gyvybė, sveikata ir nuosavybė.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamasis A. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent, jis, 2020 m. gegužės 17 d., apie 13.55 val., Vilniuje., Gineitiškių g., ties pastatu Nr. 40, vairavo automobilį „Seat Toledo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo Gineitiškių g. nuo Žirgų g. Nevažiuodamas dešine kelio puse kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė su priešinga kryptimi link Žirgų g. važiavusiu automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. D. Eismo įvykio metu buvo sužalota automobilio „BMW“ keleivė M. D., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, bei automobilio „BMW“ vairuotoja D. D., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis A. V. pilnai pripažino jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir paaiškino eismo įvykio aplinkybes. Pastarasis viso proceso metu davė nuoseklius parodymus, kurie visiškai atitinka ir kitus byloje surinktus įrodymus. Nukentėjusioji D. D. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-05-17, apie 13.55 val., Vilniuje vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo Gineitiškių gatve link Žirgų gatvės, važiavo apie 30-40 km/h greičiu. Kelio vingyje į kairę pusę greitį dar sulėtino. Priartėjusi prie kelio vingio pamatė, kad priešpriešais važiavęs lengvasis automobilis kelio vingyje išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir artėjo link jos automobilio. Ji vairą suko dešiniau, užvažiavo ant kelkraščio, kad automobiliai galėtų prasilenkti ir išvengtų susidūrimo. Tačiau priešinga kryptimi važiavęs sidabrinės spalvos Seat Toledo automobilis priekine dalimi kliudė jos vairuojamo automobilio priekinį kairįjį kampą. Kartu su ja automobiliu važiavo jos dukra M., kuri sėdėjo ant galinės sėdynės, buvo prisisegusi saugos diržu. Dukrai iš nosies bėgo kraujas, sakė, kad skauda krūtinę. Vėliau GMP medikai ją išvežė į RVU ligoninę, kur ją apžiūrėjo, nustatė krūtinės ląstos ir kairio dilbio sumušimus, kaklo paviršių sužalojimą ir išleido gydytis į namus. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta eismo įvykio vieta (b.l. 7), fotolentelėse užfiksuota eismo įvykio vieta ir automobilių sugadinimai (b.l. 10-13), nubraižytas ir surašytas eismo įvykio vietos planas (b.l. 14), užfiksuoti papildomi duomenys apie eismo įvykį (b.l. 15), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais apžiūrėtos transporto priemonės, dalyvavusios eismo įvykyje (b.l. 16, 18). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresniojo teismo medicinos eksperto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog M. D. nustatytas nosies kaulų lūžis; nosies kaulų lūžis padarytas smūginio kieto buko daikto poveikiu prieš kreipiantis medicininės pagalbos; jo padarymo galimybė užduotyje nurodytomis aplinkybėmis eismo įvykio metu neatmetama; sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes nosies kaulų lūžių gijimas užtrunka ir sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui (b.l. 26). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresniojo teismo medicinos eksperto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog D. D. nustatytas nubrozdinimas su kraujosruva kairiojo dilbio delniniame paviršiuje; rankos sužalojimas padarytas paveikus kietu buku daiktu prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Jo padarymo galimybė užduotyje nurodytomis aplinkybėmis eismo įvykio metu nukentėjusiajai esant prie vieno iš susidūrusių automobilio vairo, neatmetama; sužalojimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (b.l. 33).

KET 99 p. numato, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse. KET 119 p. numato, jog vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad A. V. pažeidė minėtus kelių eismo taisyklių reikalavimus. Dėl šių taisyklių reikalavimų nesilaikymo kilo padariniai, nukentėjusiajai M. D. buvo nesunkiai, o D. D. - nežymiai buvo sutrikdytos sveikatos, t.y. būtent A. V. KET pažeidimai buvo eismo įvykio bei nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymo priežastis. Tam, kad A. V. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 281 str. 1 d. būtina nustatyti ir neatsargią kaltininko kaltę – nusikalstamą pasitikėjimą ar nusikalstamą nerūpestingumą. Pirmiau išdėstyti ir aptarti įrodymai patvirtina, kad A. V. vairuodamas transporto priemonę minėtų KET 99, 119 punktų reikalavimų nesilaikė, nevažiuodamas dešine kelio puse kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė su priešinga kryptimi link Žirgų g. važiavusiu automobiliu. A. V. yra įgijęs teisę vairuoti, jam žinomos kelių eismo taisyklės. Nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas neatsargia kaltės forma – nusikalstamu nerūpestingumu. A. V. vairuodamas transporto priemonę nevažiuodamas dešine kelio puse kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą nenumatė, kad dėl tokio jo veikimo gali atsirasti BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes A. V. padaryta veika kvalifikuotina kaip neatsargus nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Bylą nagrinėjant teisme kaltinamasis A. V. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jo brolio T. V. atsakomybėn.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.

Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017). Tačiau abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-329/2013).

BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme asmuo paprastai laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu nustatoma, kad anksčiau nėra nusikaltęs arba dėl anksčiau padarytos nusikalstamos veikos teisinis baudžiamasis santykis yra pasibaigęs ir neturi teisinės reikšmės (pvz., už ankstesnę nusikalstamą veiką buvo nuteistas, tačiau teistumas išnykęs).

Šiuo atveju byloje nustatyta, kad A. V. padarė neatsargų nusikaltimą, anksčiau nėra teistas, taigi nustatyta, kad nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą. Kaltinamasis taip pat visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Taigi kaltinamasis atitinka dvi pirmąsias atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas (BK 40 straipsnio 2 dalies 1–2 punktai).

Specifinė situacija byloje yra susidariusi dėl trečiosios sąlygos atleidžiant asmenį pagal laidavimą. Iš If P&C Insurance AS filialo pranešimo matyti, kad dėl aktualaus įvykio draudimas išmokėjo M. D. 1200 eurų, D. D. - 500 eurų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.254 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tuo atveju, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Nukentėjusioji D. D. ir nukentėjusiosios nepilnametės M. D. įstatyminiai atstovai byloje civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo teikė teismui, tačiau pavėlavo jį pateikti iki įrodymų tyrimo pradžios. Pastariesiems buvo išaiškinta teisė civilinį ieškinį teikti civilinio proceso tvarka. Civilinio ieškinio, kuris būtų sprendžiamas iš esmės priimant baigiamąjį teismo procesinį sprendimą, byloje nėra, konkretus turtinės ir/ar neturtinės žalos dydis byloje pagal baudžiamojo proceso normas byloje nebuvo sprendžiamas. Pastebėtina, kad byloje žala turi būti apibrėžta aiškiai ir tiksliai bei susieta su pirmiau nurodyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga. Teismas sprendžia, kad nesant byloje duomenų apie tikslią galimai neatlygintą nukentėjusiosioms žalos dalį, nėra teisinio pagrindo vertinti, ar ji buvo padaryta ir ši aplinkybė negali būti vertinama kaltinamojo nenaudai, konstatuojant, jog kaltinamasis A. V. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimų.

Sprendžiant dėl ketvirtosios sąlygos, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018, 2K-301-788/2019). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).

Vertinant kaltinamojo poziciją teisme dėl pastarojo padarytos veikos teismas sprendžia, kad pastarojo požiūris į veiką gan paviršutiniškas, pastarasis vertino savo poelgį kaip nelabai gerą, nerodė pastangų atsiprašyti nukentėjusiųjų ar tartis bent dėl dalies prašomos atlyginti žalos, buvo gan atsainios pozicijos dėl nukentėjusiųjų asmenų sveikatos, nors dirbo, bet finansinius prioritetus teikė kitiems dalykams, o ne nukentėjusiųjų bent dalies prašomos žalos atlyginimui ar kitokiai pagalbai. Teismas vertina ir tai, kad kaltinamasis baustas administracine tvarka, nes tai irgi svarbu vertinant, ar A. V. ateityje laikysis įstatymų. A. V. administracinių baustumų sąrašas išties ilgas, nors už KET pažeidimus jis nebaustas, tačiau 2016 m. liepos 19 d. baustas administracine tvarka pagal ATPK 163, 2016 m. lapkričio 26 d. – pagal ATPK 142 str. 4 d., 2018 m. lapkričio 10 d.- pagal ANK 168 str. 2 d., 2018 m. lapkričio 10 d.- pagal ANK 168 str. 3 d., 2019 m. sausio 24 d. –pagal 168 str. 6 d., 2020 m. vasario 7 d.-pagal ANK 168 str. 7 d., 2020 m. vasario 10 d.-pagal ANK 150 str. 1 d. , 2020 m. gegužės 15 d. –pagal ANK 266 str. 1 d. Šios aplinkybės suponuoja pagrindą manyti, kad A. V. nėra linkęs laikytis įstatymų.

Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybių visumą, daro išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Nenustačius visų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, atleisti A. V. nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu nėra galimybės.

Tuo pačiu teismas pasisako ir dėl galimo laiduotojo tinkamumo.

Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-305/2011, 2K-312/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-145-895/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019, 2K-96-628/2019, 2K-102-303/2019). Laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019).

A. V. laiduotoju būti prašo jo brolis T. V. Teismas vertina, kad T. V. nėra tinkamas laiduotojas, jis nėra pakankamai vertas teismo pasitikėjimo ir negalės A. V. daryti pakankamos teigiamos įtakos, taigi nėra ir BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nurodytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos – tinkamo laiduotojo, galinčio daryti A. V. teigiamą įtaką. Nors T. V. save charakterizavo kaip teigiamą asmenybę, galinčią būti autoritetu savo broliui, pateikė gerai jį charakterizuojančią charakteristiką iš darbovietės, iš paties T. V. pasisakymų teisme jis neatsiskleidė kaip brandi asmenybė, dar pats yra tik besiformuojant asmenybė ir jo vertybinės nuostatos tik formuojasi, jis yra gan jauno amžiaus, požiūris į patį nusikaltimą yra gan lengvabūdiškas, mažai tikėtina, kad pastarasis savo broliui galės daryti teigiamą įtaką, formuoti vertybines nuostatas, ypač A. V. tarnaujant kariuomenėje ir bendraujant telefonu. Kaip nurodė pats T. V. jis nevairuoja, nesusigaudo automobilių modeliuose. Šios aplinkybės taip pat sustiprina teismo poziciją, kad jis broliui negali daryti teigiamos įtakos bei dalintis patirtimi apie atsakingą vairavimą. Kreiptinas dėmesys, kad ir T. V. 2019-04-09 buvo baustas administracine tvarka pagal ANK 168 str. 7 d.

Kaltinamasis A. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltinamojo A. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį, pasekmes (padarytas neatsargus nesunkus nusikaltimas, nesunkiai ir nežymiai sutrikdyta nukentėjusiųjų sveikata), į kaltinamojo asmenybę (neteistas, dirbo, šiuo metu tarnauja kariuomenėje, kaltę pripažino visiškai, nebaustas administracine tvarka už KET pažeidimus, baustas už kitokio pobūdžio administracinius nusižengimus, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį, ir vertina, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą švelniausią bausmę – baudą, kurios dydis artimas tokios bausmės minimumui (BK 47 straipsnis). Atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, ė tai, kad A. V. šiuo metu tarnauja kariuomenėje, baudos sumokėjimui teismas nustato ilgesnį terminą, nei numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu teismo sprendimu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad A. V. skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

A. V. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo paskirta, iki nuosprendžio įsiteisėjimo nauja kardomoji priemonė neskirtina.

Dėl BK 68 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę paskyrimo

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Šiame straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau jo paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys Nr. 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K–85/2010).

Atsižvelgtina į tai, kad A. V. nagrinėjamu atveju buvo blaivus, padarė neatsargų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, gailėjosi dėl veikos padarymo, jauno amžiaus, administracine tvarka už KET pažeidimus nebaustas, neteistas, iki karinės tarnybos dirbo (duomenys neskelbtini). Teismas, įvertinęs bylos aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, konstatuoja, kad bausmės paskirtis bus pasiekta ir teisingumo principas įgyvendintas neskiriant kaltinamajam A. V. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 45 MGL (2 250 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu A. V. skirti 30 MGL (1500 eurų) baudą).

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. V. neskirti.

1. Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per teismo nustatytą laikotarpį – penkis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.