- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-05-29
- Bylos Nr.
- 1-363-393/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44157-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irma Blekaitienė
- Kaltinamasis
- E. J.
- Nukentėjusysis
- M. B.
- Advokatai
- Vilma Šeperytė
- Kategorijos
- 1.1.8.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis E. J. 2022 m. lapkričio 18 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini), prie kultūros namų, smurtavo prieš M. B., kuriam sudavė ranka ne mažiau kaip penkis kartus į galvos sritį, taip padarė nukentėjusiajam M. B. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl odos nubrozdinimo kaktos abiejose pusėse, smakro dešinėje pusėje, kairio kelio srityje, poodinės kraujosruvos kairės akies abiejuose vokuose ir smakro dešinėje pusėje ir sukėlė fizinį skausmą, padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai. Jis patvirtino, kad 2022-11-18 (duomenys neskelbtini), prie kultūros namų, lauke, apie 22 val. pasibaigus šokiams, jis iš už nugaros priėjęs sudavė vieną kartą dešinės rankos kumščiu, kuriame buvo geltonos spalvos dujinis žiebtuvėlis cigaretėms prisidegti, vaikinui, kurio dabar vardą ir pavardę žino, t. y. M. B., į galvą. Kai sudavė smūgį, vaikinas krito ant žemės, jam atrodo, kairiu šonu, nugriuvo ant grindinio trinkelių. Jam nugriuvus, jis pasilenkęs sudavė jam vėl dešinės rankos kumščiu apie 3-4 smūgius. Į kur pataikė - neprisimena. Tuomet pabėgo. Jam žinoma, kad nukentėjusysis yra pateikęs civilinį ieškinį 1800 eurų. Jis šio ieškinio negali atlyginti, nes neturi tiek pinigų. Jis bandė susisiekti su nukentėjusiuoju, tačiau jis su juo nebendrauja, į kalbas neina, atlyginti net ir dalies civilinio ieškinio negali, nes neturi iš ko. Šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), tačiau tik savaitgaliais, jo atlyginimas yra apie 300 eurų į rankas. Vilniaus teritorinei ligonių kasai civilinį ieškinį atlygino. Įsipareigoja atlyginti neturtinę žalą, tačiau mano, kad 1800 Eur suma yra per didelė, jo manymu adekvati suma būtų 500 eurų.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Kaltinamojo kaltę patvirtina ne tik jo prisipažinimas, bet ir kiti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka ištirti, įrodymai:
2022-11-22 M. B. protokolas – pareiškimas patvirtina, kad 2022-11-18, apie 20.20 val., jis su drauge G. P. atvyko į Seirijų miestelio kultūros namus, kur vyko jaunimo vakaras. Seirijų miestelyje buvo pirmą kartą, su niekuo nebendravo, konfliktų su vietiniu jaunimu nebuvo. Apie 22 val. jis su drauge išėjo iš kultūros namų, nes diskoteka baigėsi, abu ėjo link jo automobilio. Staiga iš nugaros nepažįstamas asmuo jam su ranka sudavė 3 smūgius į galvos sritį. Jis po smūgio nukrito ant žemės ir prarado sąmonę, todėl kas vyko toliau nepamena, atsigavo tik tada kai jį kažkas nešė į kultūros namus. Vėliau GMP jį išvežė į Alytaus miesto priėmimo skyrių (1 t., b. l. 1 - 8).
Policijos registruojamų įvykių registro išrašas patvirtina, kad 2022-11-18 22.09 val., buvo gautas pranešimas apie (duomenys neskelbtini) sužalotą vaikiną, kuriam kraujuoja galva, buvo be sąmonės, pranešė kultūros namų direktorė G. S.; tą pačią dieną 23.27 val. gautas Lazdijų GMP medikės pranešimas, kad nukentėjusiajam M. B. pirminės apžiūros metu diagnozuoti paviršiniai veido ir kojos nubrozdinimai, nepatikslintos trukmės sąmonės netekimas; nurodytos įvykio aplinkybės - 2022-11-18 apie 21.45 val. (duomenys neskelbtini), M. B. ne mažiau 3 kartus kumščiu sudavė E. J., gyv. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 16 -19).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau tekste Alytaus AVPK) Lazdijų rajono policijos komisariato (toliau tekste Lazdijų RPK) reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio D. G.2022-11-19 tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2022-11-18, 22.09 val. gavo budėtojo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), kultūros namuose prie bažnyčios, renginio pabaigoje susimušė du vaikinai, vienam kraujuoja galva, buvo be sąmonės, pranešė kultūros namų direktorė. Atvykus minėtu adresu juos pasitikusi Seirijų kultūros namų direktorė G. P. paaiškino, kad 2022-11-18, apie 21 val. 45 min. ji išgirdo kieme grumtynių garsus ir prie jos priėję jaunuoliai pasakė, kad kieme prie durų mušasi. Išėjusi į kiemą ji pamatė, jog vienas jaunuolis guli ant žemės ir ant veido matosi sužalojimai. Jaunuolis, vėliau paaiškėjo - M. B., paprašė iškviesti policijos pareigūnus ir greitosios medicinos darbuotojus. Paklausus M. B. kas atsitiko, jis paaiškino, kad nieko neprisimena, tik prisimena, kad išėjus iš kultūros namų į kiemą, jam staiga kažkas trenkė į galvos sritį ir jis nukrito ant žemės; kiek kartų ir su kuo trenkė, jis neprisimena (1 t., b. l. 31 - 34).
Įvykio vietos apžiūros protokole su priedu patvirtina, kad įvykio vieta yra Lazdijų r. sav., Seirijų sen., Seirijų mstl., Vytauto g. prie pastato Nr. 38, ant kurio sienos yra lentelės su užrašu „Seirijų kultūros namai“, prie pastato sienos, ties turėklu, ant betoninių grindinio trinkelių rastos dvi šukės – viena yra plastmasinė juodos spalvos, antra yra metalinė sidabrinės spalvos, kurios yra galimai dujinio žiebtuvėlio dalys (1 t., b. l. 20 - 26).
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti policijos pareigūnų nešiojamų vaizdo kamerų padaryti vaizdo įrašai, visų jų data - 2022-11-18.
Vaizdo įraše užfiksuota, kad pareigūnams atvykus į įvykio vietą, prie jų priėjusi moteris pasako, kad muštynės įvyko, buvo jaunimo vakaras. Pareigūno paklausta, kas susimušė, moteris nurodo, kad toks E. J. kirto iš niekur nieko; jis sumaišė su alytiškiu - turėjo incidentą su didžėjumi, bet sumaišė; su žiebtuvėliu laikydamas kumštį smogė, vaikinas nukrito ant žemės, susitrenkė galvą, atsijungė. Pareigūno paklausta, koks jos vardas, moteris atsako, kad ji yra G. P. Vienas vaikinas pabėgo, o kitas viduje, ji incidento nematė, nes buvo salėje. Pareigūnui paprašius parodyti, kur sužeistas vaikinas, visi užeina į pastato vidų. Pastato viduje matyti ant laiptų sėdinti mergina, striuke užklojusi vaikiną. Pareigūnui paklausus, koks vardas jo, vaikinas atsako, kad M. B. ir paduoda asmens tapatybės kortelę, vaikinas sako "išėjau ir gavau". Mergina sako gavo iš žiebtuvėlio.
Vaizdo įraše užfiksuota, kad mergina sako, kad, jai atrodo gavo vieną smūgį. Vaikinas sako čia skauda, čia skauda. Vaikinas sako, kad sąmonės praradęs nebuvo. Mergina sako, kad jam iškarto trenkė, viskas įvyko, prie durų, lauke. Pareigūnas juos pasitikusios moters klausia, kokia pavardė kito vaikino. Ji nurodo, kad E. J., jis gimnazijos mokinys, (duomenys neskelbtini), jis jau pradžioj lindo prie pulto, sukonfliktavo su didžėjumi, keikėsi, pradžia buvo kai jis prie pulto pradėjo lysti, didžėjai jam pasakė nelįsti, jis didžėją išvadino visokiausiais žodžiais, keršino per visus šokius, ji saugojo didžėjus, išėjęs matyt, apsipažino. Vaizdo įraše užfiksuota, kad greitosios medicinos pagalbos darbuotojui nukentėjusysis atsako, kad pats nusibrozdino (1 t., b. l. 27 - 30; CD-R laikmena su vaizdo įrašais).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 501/2022 (06) nurodyta: M. B. nustatyta odos nubrozdinimai kaktos abejose pusėse, smakro dešinėje pusėje, kairio kelio srityje, poodinės kraujosruvos kairės akies abiejuose vokuose ir smakro dešinėje pusėje galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje; sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus paviršius; sužalojimai galėjo būti padaryti prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių; sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau 5 trauminių poveikių pasėkoje; sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 43 - 44).
Nukentėjusiojo M. B. parodymai, patvirtina, kad 2022-11-18 apie 20.20 val. jis su savo drauge G. P. nuvažiavo į Seirijų miestelyje vykusią jaunimo diskoteka. Jis Seirijuose lankėsi pirmą sykį, jokių pažįstamų asmenų čia neturi. Nuo atvykimo į diskoteką visą laiką praleido su drauge kultūros namuose, kur šoko. Diskotekos metu su niekuo nebendravo, jokių konfliktų neturėjo. Apie 22 val. diskoteka pasibaigė ir jis su drauge ėjo iš kultūros namų link automobilio. Draugė ėjo jam iš paskos. Lauke prie durų stovėjo jaunimas. Kiek tiksliai buvo jų, pasakyti negali. Jiems einant link automobilio, staiga jam iš nugaros prisiartino jaunuolis, kuris šoko jam ant nugaros ir sudavė ranka į galvos sritį. Smūgis buvo ne vienas, kiek tikslai jų buvo pasakyti negali, kadangi po suduotų smūgių jis prarado sąmonę ir nukrito ant žemės. Kas toliau vyko, nepamena. Kai atsigavo, jį už parankių vedė nepažįstami žmonės į kultūros namus. Kultūros namuose jis pas savo draugę paklausė, kas jam nutiko, kadangi sunkiai gaudėsi aplinkoje. Draugė trumpai paaiškino, kad nepažįstamas jaunuolis jam trenkė ranka į galvos sritį, rankoje kažką jaunuolis turėjo, tačiau nurodyti, ką jaunuolis rankoje laikė, negalėjo. Jis po suduotų smūgių į galvos sritį nukrito ant žemės, o nepažįstamas jaunuolis pasišalino. Prašo surasti jaunuolį, kuris jį sumušė, jį nubausti pagal galiojančius įstatymus, nes įvykio metu jam buvo sukeltas fizinis skausmas, civilinį ieškinį reikš, į Valstybinę teismo medicinos tarnybą kreipsis (1 t., b. l. 75 - 78).
Liudytojos G. P. parodymai patvirtina, kad ji M. B. pažįsta nuo 2022 m. vasaros, jie draugauja. Lapkričio mėnesį jie rado skelbimą, kad Seirijuose kultūros namuose bus šokiai 2022-11-18. Ji su M. nusprendė, kad vyks į šokius. Šokiai baigėsi 22 val., ji išėjo į lauką su M. Lauke buvo daugiau žmonių, tačiau ji nei vieno iš jų nepažinojo. Jie abu ėjo link automobilio. Likus 10 - 15 žingsnių iki automobilio, išgirdo iš paskos kažkokį vaikiną sakant "ei ei ei" ir tada atsisuko, mato M. guli ant žemės, ant plytelių. Jis nugriuvo priekiu ant žemės. Jis M. užpuolė iš niekur nieko, nieko nesakęs, nekonfliktavęs. Kiti vaikinai atitraukė tą vaikiną, kuris sumušė M. M. veidas buvo kruvinas, kraujas bėgo iš kairio antakio ir dešinio žandikaulio. Matė, kad pas tą vaikiną rankoje buvo žiebtuvėlio dalis, nes ant žemės dalys taip pat mėtėsi. Ji, taip suprato, kad tas vaikinas rankoje kumštyje turbūt laikydamas žiebtuvėlį sudavė M. smūgius į galvą. Kiek kartų sudavė, ji nematė. Ji išsigando, nespėjo užfiksuoti visko, vardo ir pavardės ji nežino, pirmą kartą jį matė. Ji su nepažįstamais vaikinais M. pakėlė ir nuvedė į vidų. Viduje buvo moteris, ji iškvietė greitąją (1 t., b. l. 128 - 131; CD-R laikmena su vaizdo įrašu).
Liudytojos G. P. parodymai patvirtina, kad ji dirba VšĮ Seirijų kultūros namų renginių organizatore. 2022-11-18 Seirijų kultūros namuose buvo organizuotas "Vakaras jaunimui-geriausi mūsų vakarai". Renginio metu buvo atvykę samdyti muzikos "dydžėjai", kurie vedė jaunimui diskoteką. Renginio pradžioje vienas iš vietinių jaunuolių, E. J., kabinėjosi, konfliktavo su diskoteką vedusiais "dydžėjais", tai yra lindo prie muzikos pulto, o kai buvo paprašytas atsitraukti, apsistumdė su diskoteką vedusiais "dydžėjais", praskėlė vienam iš jų lūpą. Po konflikto ji E. įspėjo dėl jo netinkamo elgesio, pasakė, kad jeigu ir toliau kels konfliktus, bus iškviesta policija ir bus parašytas pareiškimas. E. J. apsiramino, konfliktų jokių kurį laiką nebuvo. Vėliau, apie 22 val., jai būnant kultūros namuose, salėje pastebėjo, kad į kultūros namus už parankių atvedė jaunuolį, kurio galva buvo kruvina, matėsi, kad jaunuolis sumuštas, visiškai nesigaudė aplinkoje, savistoviai pats nesugebėjo paeiti. Jaunuolį atvedė jo panelė ir dar kažkokie žmonės, kurių ji nepažįsta, prašė iškviesti GMP ir policiją. Jai išėjus į lauką ir paklausus jaunimo, kas čia nutiko, šie paaiškino, kad E. J. sumušė nepažįstamą jaunuolį, kurį sumaišė su vakarą vedusiu "dydžėjumi". E. J. dar kurį laiką buvo prie kultūros namų, tačiau sužinojęs, kad jaunimas matė kai jis sumušė nepažįstamą jaunuolį, E. J. pradėjo bėgti. Jos vyras dar bandė E. J. pasivyti, tačiau nepavyko. Lauke aplink kultūros namus vaizdo kameros neįrengtos (1 t., b. l. 116-123).
Visi duomenys gauti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimų, todėl jie laikytini įrodymais, kurie patvirtina kaltinamojo padarytus nusikalstamus veiksmus. Visi įrodymai sutampa tarpusavyje, jie atitinka kaltinamojo duotus parodymus ir patvirtina sužalojimų aplinkybes.
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai, bausmės skyrimo motyvai ir civilinio ieškinio išsprendimas
Ištirtų įrodymų visuma visiškai patvirtina, kad kaltinamasis įvykdė jam inkriminuotą nusikaltimą, nes kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai apie kaltinamojo veiksmus, jų apimtį sutampa, kaltinamasis E. J. padarė nukentėjusiajam M. B. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl odos nubrozdinimo kaktos abiejose pusėse, smakro dešinėje pusėje, kairio kelio srityje, poodinės kraujosruvos kairės akies abiejuose vokuose ir smakro dešinėje pusėje ir sukėlė fizinį skausmą, tai patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 501/2022 (06).
Nurodyti, vienas kitą patvirtinantys ir papildantys, įrodymai patvirtina kaltinamojo kaltę, o veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kuri numato atsakomybę už fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, nėra teistas (II T., b. l. 5), nebaustas administracine tvarka (II. T., b. l. 5 - 10), dirba, savo kaltę visiškai pripažino ir gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog pas kaltinamąjį būtų susiformavusios neigiamos ir nusikalstamos pažiūros, kad jis turi polinkį nusikalsti ar pažeidinėti įstatymus ir kad ateityje galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, o ne dėsningas kaltinamojo elgesys. Todėl įvertinus kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą teismas prieina prie išvados, kad kaltinamajam skirtina švelniausia bausmės rūšis viešieji darbai, nustatant išdirbti per mėnesį 20 valandų, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam, nes bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus tokios rūšies ir tokio dydžio bausmę.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.
Dėl civilinio ieškinio
Byloje nukentėjusysis M. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1800 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovo manymu ieškinys dėl 1800 Eur turi būti atlygintas, nes kaltinamasis savo neteisėtais veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą, patyrė dvasinius išgyvenimus, jie sutrikdė emocinę pusiausvyrą, sunku susikoncentruoti ir sutelkti dėmesį darbe, dirba (duomenys neskelbtini), vykdo darbus aukštyje, įvykio pasekmės skaudžios ir jas jaučia iki šiol.
Iš byloje esančios Specialisto išvados Nr. G 501/2022 (06) (t. 1, b. l. 43 - 44) aprašomosios dalies akivaizdu, kad tyrimas atliktas remiantis medicinos dokumentų duomenimis, iš 2022-12-06 medicinos išrašo matyti, kad nukentėjęs apžiūrėtas 2022-11-18, 23.38 val., objektyviai skundėsi nežymiu skausmu sužalotose vietose, sąmonės paradęs nebuvo, sąmoningas, kontaktiškas, orientuotas, kaktos srityje kairėje virš antakio sumušimas ir nubrozdinimas, dešinėje viršutinėje kaktos dalyje sumušimas, burnoje žaizdų nėra, dantys nekliba, žandikaulio lūžių nėra. Klinikinė diagnozė galvos paviršinis sužalojimas, sumušimas. Būklė stabili. Jokių kitų įrodymų, kad nepatogumai ir skausmas tęsėsi ilgą laiką, kad buvo dar kreiptasi į gydymo įstaigą ir buvo taikomas koks nors gydymas, nėra. Teismas pripažįsta, kad sumušimai buvo padaryti veide, jie galėjo matytis ilgesnį laiką.
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.
Šioje byloje nukentėjusysis yra pareiškęs 1800 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (II T., b. l. 47-50).
Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnis).
Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikaltimo pasekmės, nusikaltimu pažeista vertybė, jos reikšmingumas. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiajam M. B. neturtinė žala kilo dėl neteisėtais kaltinamojo veiksmais panaudotų fizinių veiksmų, dėl ko nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą bei kitus nepatogumus. Tačiau, teismo vertinimu prašoma priteisti 1800 EUR suma kaip kompensacija už šiuos patirtus nepatogumus, yra pernelyg didelė. Jokių duomenų dėl neigiamų M. B. sveikatos prognozių ateičiai, dėl liekamųjų reiškinių, turinčių reikšmės neturtinės žalos dydžiui, byloje nenustatyta.
Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 - 1000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.). Nors teismų praktika yra nevienoda, yra besiformuojanti, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant konkrečią situaciją. Teismas įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes, bei vadovaudamasis teisingumo, objektyvumo ir protingumo principais daro išvadą, kad prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis mažintinas iki 500 EUR.
BPK 104 str. 2 d. numato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą ar turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų ir gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.
Teismas šioje byloje sprendžia, kad yra pagrindas nukentėjusio patirtas išlaidas dėl apmokėjimo advokato padėjėjai už jos atstovavimą ir teisinės pagalbos surašant civilinį ieškinį byloje teikimą (ieškinio surašymą) pripažinti procesinėmis išlaidomis (BPK 103 str. 6 p.) ir jas išieškoti iš nuteistojo (BPK 104 str. 2 d.).
Spręsdamas dėl advokato ar advokato padėjėjo nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui jį atstovaujant ir teikiant kitokią teisinę pagalbą baudžiamajame procese tokiai pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio realumo, būtinumo ir pagrįstumo, teismas pagal analogiją turėtų vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi.
Tokiais atvejais teismų praktikoje vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi atsižvelgiama į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, kurios buvo pakeistos 2015-03-19 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-533/2008).
Įvertinus nagrinėtos bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, nukentėjusio ir civilinio ieškovo prašymas dėl patirtų procesinių išlaidų už atstovės teisinę pagalbą turi būti tenkintas, t. y. jam iš kaltinamojo priteistina 250 Eur išlaidų, patirtų dėl jo atstovavimo (dėl išlaidų įgaliotam atstovui – advokato padėjėjai) 2023-05-23 dienos posėdyje bei už suteiktą teisinę pagalbą parengiant civilinį ieškinį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
E. J. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisti trijų mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį išdirbti po 20 valandų visuomenės labui.
Pritaikyti BK 64¹ straipsnį ir bausmę mažinti 1/3 ir galutinę bausmę paskirti du mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį išdirbti po 20 valandų visuomenės labui.
Civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisti iš kaltinamojo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam M. B. 500 (penkis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Taip pat priteisti iš kaltinamojo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 250 (du šimtus penkiasdešimt) Eur proceso išlaidų už teisinę pagalbą nukentėjusiam M. B.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi CD-R laikmenas, saugomas baudžiamojoje byloje – palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.
Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.