Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nėra nustatyti BK 220 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, o būtent subjektyvioji pusė. R. G. ir UAB „Baldesa“ nebuvo kaltinami dokumentų klastojimu, jų pagaminimu. Apeliacinės instancijos teismui nekilo abejonių dėl prekių egzistavimo – prekės buvo parduotos ir pinigai už prekes buvo gauti bei užpajamuoti, tačiau teismas sprendė, jog subjektyvioji pusė – tikslas nuslėpti mokėtinus pardavimo (PVM) mokesčius byloje kildinamas ne iš apgaulės klastojant apskaitos ir kitus dokumentus, o abejone, ar vyko realus prekių pardavimas kitam Europos Sąjungos valstybės narės PVM mokėtojui. Kasatorius, cituodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (nutartį administracinėje byloje Nr. A-400-556/2018, sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3286-602/2018 ir sprendimą administracinėje byloje Nr. A-636-602/2017), vertina, kad tokiais atvejais turėtų būti taikoma mokestinė, o ne baudžiamoji atsakomybė. Pirmosios instancijos teisme civilinės ieškovės VMI atstovė parodė, kad VMI praleido mokestinio ginčo senaties terminą, dėl to buvo kreiptasi į FNTT, siekiant pradėti tyrimą, kas reiškia, jog situacija buvo dirbtinai kriminalizuota.

Mokesčių mokėtojo turimi apskaitos dokumentai – PVM sąskaitos faktūros net ir su trūkumais dėl prekių eksporto negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės, kadangi tokiais atvejais taikoma mokestinė atsakomybė. Baudžiamoji atsakomybė galima tik tuo atveju, jeigu būtų įrodymų, kad pats mokesčių mokėtojas tyčia ir sąmoningai klastojo finansinės apskaitos dokumentus siekiant nemokėti pardavimo PVM. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nėra jokių duomenų dėl aplinkybės, jog prekės nebuvo parduotos ar pinigai negauti ir neįnešti į įmonės kasą, be to, nurodė, kad tyčia slėpti mokesčius pasireiškė tuo, jog nebuvo duomenų apie parduotų prekių – baldų eksportą į kitą Europos Sąjungos valstybę narę. Kasacinės instancijos teismas turėtų suformuoti praktiką tokio pobūdžio bylose, kai mokesčių mokėtojas gali patekti į situacijas, kuomet kiti nesąžiningi pirkėjai gali pasinaudoti situacija, siekiant įsigyti prekių pigiau nemokant standartinio PVM.

UAB „Baldesa“ turėjo komercinių sandorių su Latvijos ir Estijos įmonėmis, t. y. sandoriai su kitose Europos Sąjungos valstybės narėse veikiančiais ūkio subjektais nebuvo atsitiktiniai, tačiau dėl formalių dokumentų trūkumų pradėta ne mokestinė byla, o baudžiamoji byla. Asmuo turi suprasti pats, kad įtraukia į finansinę apskaitą suklastotus dokumentus – PVM sąskaitas faktūras ir kitus dokumentus turint aiškų – mokesčių slėpimo tikslą. Aplaidumas tikrinant kitą sandorių šalį, įrodymų rinkimas dėl eksporto buvimo yra mokestinio ginčo dalykas. Baudžiamajame procese privalo būti aiškiai konstatuoti BK 220 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjekto padaryti konkretūs veiksmai siekiant slėpti mokesčius – dokumentų klastojimas, priemonės ir įrankiai tam padaryti, ar kitų trečiųjų asmenų prisidėjimas prie dokumentų klastojimo. Nesant nustatytos tyčios ir tikslo slėpti mokesčių įrašant į deklaracijas PVM neteisingus duomenis, atsakomybė pagal BK 220 straipsnį negalima.