Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2018-03-21 · Administracinė byla Nr. A-400-556/2018

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-16Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-03-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-21
Bylos Nr.
A-400-556/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02873-2014-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Metoil“
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos "Metoil"
Administracinė byla Nr. A-400-556/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02873-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos: 12.15.3.2; 12.16.1.3; 12.16.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Metoil“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Metoil“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas) atlikto pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Metoil“ (toliau – ir UAB „Metoil“, pareiškėjas, Bendrovė) mokestinio patikrinimo metu konstatuota, kad iš UAB „Metoil“ akcizais apmokestinamo sandėlio 2010 m. gegužės–gruodžio mėnesiais išgabenti 5 776 234 litrai dyzelinio kuro nebuvo pristatyti akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumentuose nurodytiems prekių gavėjams – Lenkijos Respublikos akcizais apmokestinamų prekių sandėliams (išskyrus Lenkijos įmonę „1-2-3“ Sp.z.o.o.). Subjektai, kuriems UAB „Metoil“ išrašė PVM sąskaitas faktūras, neapskaitė akcizais apmokestinamų prekių įsigijimo iš Bendrovės, neįvykdė PVM prievolių, nerandami jų registruotose veiklos vietose. Mokesčių administratorius konstatavo, kad UAB „Metoil“ nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog prekės buvo pateiktos būtent nurodytoms įmonėms, kurios turėjo teisę jomis disponuoti kaip savo. VMI atliko daugiašalį UAB „Metoil“ akcizų, PVM, pelno mokesčio ir laikinojo socialinio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimą ir 2013 m. liepos 5 d. surašė patikrinimo aktą Nr. 204-6, kuriame papildomai apskaičiavo 5 470 093 Lt akcizų mokesčio ir 4 455 686 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM).2013 m. spalio 3 d. VMI sprendimu Nr. 69-133 patvirtino 2013 m. liepos 5 d. Patikrinimo akte Nr. 204-6 papildomai apskaičiuotus 5 470 093 Lt akcizų mokesčio, 4 455 686 Lt PVM, 1 530 219,90 Lt PVM delspinigių, 1 551 501,83 Lt akcizų mokesčio delspinigių ir skyrė pareiškėjui 547 010 Lt akcizų mokesčio baudą bei 445 569 Lt PVM baudą. 2014 m. balandžio 10 d. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) sprendimu Nr. S-69 (7-217/2013) patvirtino VMI 2013 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. 69-133.Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti MGK 2014 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. S-69(7-217/2013); 2) panaikinti VMI 2013 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. 69-133.Paaiškino, kad Bendrovė ginčo laikotarpiu prekiavo dyzeliniu kuru su įmonėmis, kurias pareiškėjui pasiūlė verslo partneris Spelden Management S.A., su kuriuo bendradarbiavo nuo 2008 metų. Pareiškėjas pardavimo operacijas vykdė pagal nustatytas procedūras, apimančias verslo rizikos valdymą, domėjosi savo verslo partneriais, rinko informaciją apie juos, visos įmonės buvo tinkamai įregistruotos PVM mokėtojomis, pardavimai buvo įforminami PVM sąskaitomis faktūromis. Parduotas kuras buvo gabenamas iš Bendrovės akcizinio sandėlio Kalnėnuose į Lenkijoje esančius akcizinius sandėlius, taikant akcizų mokėjimo laikinojo atidėjimo režimą; Bendrovei klientai grąžindavo dokumentus (AAD), patvirtinančius, kad prekės buvo gautos sandėliuose, dėl to iš valstybės institucijų nebuvo gauta jokių pastabų. Atsakovas į Bendrovę kreipėsi tik 2011 m. vasario mėnesį, prašydamas pateikti papildomą AAD patvirtinimą iš pirkėjo Wroclawa Izba Petrochemiczna Sp.z.o.o., todėl tik nuo šio momento Bendrovei atsirado priežastis susirūpinti ir imtis papildomų priemonių dėl pardavimų pirkėjams.Pareiškėjas nesutinka su atsakovu, kad Bendrovė neperdavė disponavimo teisės į prekes pirkėjams, nes šį faktą patvirtina pirkimo–pardavimo sutartys, mokėjimo dokumentai, važtaraščiai, PVM sąskaitos faktūros. Tai, kad prekės kai kuriais atvejais buvo nugabentos į kitą nei dokumentuose nurodyta paskirties vietą, o jų gavimą patvirtino ne PVM sąskaitose faktūrose nurodyti pirkėjai, nepaneigia disponavimo teisės į prekes perdavimo būtent tiems pirkėjams, be to, teisės aktai nedraudžia pirkėjams prekes perparduoti savo klientams ir organizuoti gabenimą iš Lietuvos tiesiai jiems.Pagal nusistovėjusią teismų praktiką tik tuo atveju, jei netenkinama nors viena iš sąlygų 0 proc. PVM tarifo taikymui, vertinamas tiekėjo sąžiningumas. Pareiškėjo pardavimai daugeliu atveju atitinka visus 0 proc. PVM tarifo taikymo kriterijus. PVM tikslais nėra būtinas prekių nugabenimas į kitos valstybės narės akcizinį sandėlį tam, kad būtų taikomas 0 proc. PVM tarifas, užtenka išgabenti prekes į kitą valstybę narę.Pareiškėjas nurodė, kad visais atvejais atsakovas atsisakydavo taikyti užtikrinimo priemones (garantijas) akcizų sumai, todėl pareiškėjas vertino, kad AAD dokumentai yra tinkami prekių pristatymo į paskirties vietą įrodymai. Turint AAD lydraščius su akcizinio sandėlio patvirtinimu apie prekių gavimą, nesvarbu, ar akcizinis sandėlis nurodė prekes gabenti į kitą vietą, nes Bendrovė negali žinoti ir kištis į atitinkamo pirkėjo ir akcizinio sandėlio verslo santykius. Atsakovas VMI atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.Paaiškino, kad, įvertinus Bendrovės pateiktus dokumentus, nustatyta, jog Lenkijos įmonės „Petrol Station“ S.C., „Energy ECO“ Sp.z.o.o., „Rynek 13“ Sp.z.o.o., Kornet Trade Sp.z.o.o., Wroclawska Izba Petrochemiczna Sp.z.o.o., Centrum Szkoleniowe „Perfecto“ Sp.z.o.o., „1-2-3“ Sp.z.o.o. nedeklaravo prekių įsigijimų iš pareiškėjo, nėra registracijos vietose, neteikia mokesčių deklaracijų ir dokumentų patikrinimui, išregistruotos iš PVM mokėtojų registro, Slovakijos įmonės Zervan s.r.o. vardu veikė ne šios įmonės oficialus asmuo, bet kiti asmenys, įmonė nedeklaravo prekių įsigijimo iš pareiškėjo. Dyzelinis kuras nebuvo pristatytas Lenkijos įmonėms, turinčioms akcizais apmokestinamų prekių sandėlio statusą. Latvijos įmonė SIA „Morfeus“ taip pat nedeklaravo prekių įsigijimo iš pareiškėjo, neteikia dokumentų patikrinimui, išregistruota iš PVM mokėtojų registro. Akcizais apmokestinamų prekių sandėlio statusą turinčių įmonių atsakingų darbuotojų ir muitinės tarnybų parašai suklastoti, todėl reali kuro pristatymo vieta nenustatyta, o duomenų apie gavėjus nėra. Pareiškėjo pateiktuose CMR važtaraščiuose esančios žymos nepatvirtina, kad pagal juos gabentas kuras buvo perduotas prekių pardavimo PVM sąskaitose faktūrose nurodytoms Lenkijos įmonėms ir Slovakijos įmonei, kurios turėjo teisę disponuoti prekėmis; važtaraščiai buvo užpildyti pakankamai nerūpestingai, juose pateikta informacija apie prekių gavimą yra neišsami. Lenkijos ir Lietuvos vežėjai paneigė dalies krovinių, įformintų Bendrovės važtaraščiuose nurodytu prekių pristatymo vietos adresu, vežimą. Pateikti važtaraščių egzemplioriai tiesiogiai neįrodo prekių išgabenimo iš šalies teritorijos ir jų patiekimo kitose valstybėse narėse PVM mokėtojui fakto, jie tik patvirtina prekių pardavimo ar jų perdavimo Lietuvos teritorijoje kitiems asmenims, kurie nėra PVM mokėtojai, faktą. Bendrovė nereikalavo iš įmonių ar vežėjų jokių įrodymų, susijusių su prekių pristatymu konkrečiam gavėjui. Atsiskaitymai su pareiškėju buvo vykdomi tarpusavio užskaitų būdu arba įnešant grynus pinigus į pareiškėjo banko sąskaitas. Atsakovo teigimu, Bendrovės pateikti dokumentai neįrodo prekių perdavimo fakto PVM sąskaitose faktūrose nurodytoms Lenkijos, Slovakijos ir Latvijos įmonėms; šie dokumentai daugeliu atveju tik patvirtina prekių pardavimo ar jų perleidimo Lietuvos teritorijoje kitiems asmenims, ne PVM mokėtojams, faktą ir negali būti vertinami kaip vienareikšmiškai įrodantys, jog prekės buvo patiektos kitos ES valstybės narės PVM mokėtojui ir fiziškai išgabentos iš Lietuvos teritorijos.Sandoriai su minėtomis įmonėmis buvo nevienkartiniai, Bendrovė turėjo realių galimybių surinkti informaciją apie verslo partnerius, tačiau nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi, neidentifikavo ūkinių operacijų partnerių, nesidomėjo fizinių asmenų atstovavimo šioms įmonėms teisėtumu, nereikalavo pirkėjų atstovų įgaliojimų, neįsitikino, ar asmenys, pateikę įmonių registracijos ir kitus dokumentus bei vykdę atsiskaitymus grynaisiais pinigais, tikrai ir teisėtai atstovavo pirkėjams.Akcizinių prekių sandėlis, į kurį turėjo būti gabenamos prekės, nebuvo pasirašęs sutarčių dėl naftos produktų saugojimo su Wroclawska Izba Petrochemiczna Sp.z.o.o., taip pat nebuvo sudaręs sutarčių su pareiškėju, nevykdė tokių produktų įsigijimo iš kitų valstybių narių. Sandėlio ir Lenkijos įmonės sutartyje esantys antspaudai skiriasi nuo naudojamų Platinum Oil Malopolskie Sp.z.o.o. įmonėje, o pareiškėjo pateikti AAD nėra žymėti Lenkijos kompetentingos institucijos privalomu žymėti spaudu. Be to, akcizais apmokestinamos prekės nebuvo pristatytos į paskirties vietą, kroviniai neužfiksuoti krovinio gavėjo dokumentuose, nesumokėti akcizai, Platinum Oil Malopolskie Sp.z.o.o. įmonės atstovams įmonė Wroclawska Izba Petrochemiczna Sp.z.o.o. nėra žinoma, o ir pati Lenkijos įmonė nedeklaravo įsigytų prekių ir akcizų nesumokėjo.