Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėja nesutinka su mokesčių administratoriaus sprendimais dėl papildomai paskaičiuoto pridėtinės vertės mokesčio, akcizų, šių mokesčių delspinigių ir skirtų baudų. Paaiškino, kad bendrovė ginčo laikotarpiu prekiavo dyzeliniu kuru su įmonėmis, kurias pareiškėjai pasiūlė jos verslo partnerė Spelden Management S.A., su kuria bendradarbiavo nuo 2008 m. Pareiškėja pardavimo operacijas vykdė pagal nustatytas procedūras, apimančias verslo rizikos valdymą, domėjosi savo verslo partneriais, rinko informaciją apie juos, visos įmonės buvo tinkamai įregistruotos PVM mokėtojomis, pardavimai buvo įforminami PVM sąskaitomis faktūromis, jokių patikrinimų dėl sandorių nebuvo atlikta. Parduotas kuras buvo gabenamas iš bendrovės akcizinio sandėlio Kalnėnuose į Lenkijoje esančius akcizinius sandėlius, taikant akcizų mokėjimo laikinojo atidėjimo režimą; bendrovei klientai grąžindavo dokumentus (AAD), patvirtinančius, kad prekės buvo gautos sandėliuose, dėl to iš valstybės institucijų nebuvo gauta jokių pastabų. Atsakovė į bendrovę kreipėsi tik 2011 m. vasario mėnesį, prašydama pateikti papildomą AAD patvirtinimą iš pirkėjo Wroclawa Izba Petrochemiczna Sp.z.o.o., todėl tik nuo šio momento bendrovei atsirado priežastis susirūpinti ir imtis papildomų priemonių dėl pardavimų pirkėjams. Pažymi, kad pati atsakovė patvirtino didelę dalį AAD lydraščių, tačiau niekada neteikė pastabų dėl įtarimų, kad šie dokumentai yra su trūkumais. Pareiškėja nesutinka su atsakove, kad bendrovė neperdavė disponavimo teisės į prekes pirkėjams, nes šį faktą patvirtina pirkimo-pardavimo sutartys, mokėjimo dokumentai, važtaraščiai, PVM sąskaitos faktūros. Pagal numatytas prekių pristatymo sąlygas prekės buvo perduodamos vežėjams, o nuo jų atidavimo pirmam ekspeditoriui momento nuosavybės teisė į prekes ir jų žuvimo rizika pereina pirkėjams. Pagal teismų praktiką CMR važtaraštis yra iš pirmo žvilgsnio įrodymas, kad sudaryta tarptautinio krovinių vežimo sutartis, ir kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon. Atsakovės teiginys, kad bendrovė perdavė disponavimo teisę nenustatytiems asmenims patvirtina, kad VMI neturi įrodymų, paneigiančių faktą, jog bendrovė šią teisę perdavė būtent minėtiems pirkėjams, t. y. savo išvadas grindžia prielaidomis. Tai, kad prekės kai kuriais atvejais buvo nugabentos į kitą nei dokumentuose nurodyta paskirties vietą, o jų gavimą patvirtino ne PVM sąskaitose faktūrose nurodyti pirkėjai, nepaneigia disponavimo teisės į prekes perdavimo būtent tiems pirkėjams, be to, teisės aktai nedraudžia pirkėjams prekes perparduoti savo klientams ir organizuoti gabenimą iš Lietuvos tiesiai jiems. Atsakovės teiginiai dėl netinkamai užpildytų CMR važtaraščių nepagrįsti, nes juose yra visi duomenys, kuriuos būtina pateikti. PVM įstatyme nenustatyta, kokius konkrečiai dokumentus turi turėti PVM mokėtojas išgabenant prekes į kitą Europos Sąjungos valstybę, svarbu, kad pagal tokius dokumentus būtų galima nustatyti išgabenimo į kitą valstybę faktą. Gavėjų žymų nebuvimas ant važtaraščių, AAD be muitinės atžymų yra susijęs tik su keliomis įmonėmis, kitų pirkėjų dokumentai tvarkingi; pirkėjai neprivalo pasirašyti CMR važtaraštyje, išskyrus specifinius atvejus, todėl dalis pirkėjų atsisakė grąžinti patvirtintus CMR egzempliorius. Gavėjo atstovo parašą leidžiama pakeisti antspaudu, todėl negalima teigti, kad gavėjo antspaudu patvirtinti važtaraščiai yra netinkami. VMI neginčija fakto, kad vežėjų parašai ir antspaudai yra tikri. Netikslus važtaraščių užpildymas nepaneigia kitų turimų prekių išgabenimo į Lenkiją įrodymų, taip pat nedaro įtakos vežimo sutarties galiojimui. Pagal LVAT praktiką svarbu įrodyti tiekimą į kitą valstybę narę tos valstybės PVM mokėtojui. Šiuo atveju bendrovė turi įrodymus, patvirtinančius išvežimo į Lenkiją ir Latviją faktą, VMI neturi duomenų apie kitus asmenis, ne PVM mokėtojus, kurie vietoje pirkėjų būtų perėmę disponavimo teises į prekes, todėl pati pripažįsta, kad objektyviai egzistuoja 0 proc. PVM tarifui taikoma sąlyga. Pareiškėja nesutinka su atsakovės išvada, kad visi bendrovės veiksmai buvo atliekami formaliai, siekiant tik formaliai pagrįsti savo domėjimąsi kontrahentais. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką tik tuo atveju, jei netenkinama nors viena iš sąlygų 0 proc. PVM tarifo taikymui, vertinamas tiekėjo sąžiningumas. Pareiškėjos pardavimai daugeliu atveju atitinka visus 0 proc. PVM tarifo taikymo kriterijus. Draudžiama įpareigoti tiekėją, kuris veikė sąžiningai ir pateikė įrodymų, iš pirmo žvilgsnio patvirtinančių jo teisę būti atleistam nuo mokesčio už prekių tiekimą Bendrijos viduje, vėliau sumokėti PVM, kai paaiškėja, kad šie įrodymai suklastoti, tačiau neįrodyta, jog tiekėjas dalyvavo sukčiavime, jeigu jis ėmėsi visų protingų priemonių to išvengti. Mokesčių mokėtojas negali nukentėti, jei nėra įrodymų, kad jis žino apie sukčiavimą. Negalima reikalauti tikrinti, ar PVM sąskaitą faktūrą išrašantis asmuo turi apmokestinamojo asmens statusą, ar gali paslaugas suteikti ir ar vykdo savo mokestines prievoles, nes tokį darbą atlieka mokesčių institucijos. Pareiškėja ėmėsi visų įmanomų protingų priemonių, siekdama įsitikinti, kad prekių tiekimas į kitą valstybę narę vyksta tinkamai, tuo tarpu atsakovė nenurodo, kokių papildomų veiksmų ji turėjo imtis. Be to, bendrovė buvo nustačiusi sutartyse prievolę pirkėjams grąžinti jai CMR važtaraščio kopiją su patvirtinimu apie gavimą, taigi domėjosi, ar prekės būdavo išgabenamos iš Lietuvos ir pasiekdavo kitą valstybę narę. Prieš kiekvieną prekių pakrovimą, bendrovė tikrino pirkėjų PVM kodo galiojimą VIES sistemoje, nei vienas iš jų nebuvo išregistruotas iš PVM mokėtojų, todėl jokių įtarimų pagrįstai nekilo. Pareiškėjos nesąžiningumo neįrodo ir jos bendradarbiavimas su Spelden Management S.A., nes bendrovė turėjo sėkmingą verslo patirtį su šia įmone. Tai, kad duomenis apie Wroclawska Izba Petrochemiczna Sp.z.o.o. pareiškėja gavo iš Spelden Management S.A., taip pat nepatvirtina jos nesąžiningumo. Atsiskaitymas grynaisiais užtikrino, kad bendrovės gaunami pinigai būtų patikrinti pinigų plovimo prevencijos požiūriu. Turėdama pačios VMI patvirtintus prekių gabenimo važtaraščius AAD bei papildomai gavėjo patvirtintus CMR važtaraščius, bendrovė negalėjo žinoti, kad akcizinio sandėlio ir Lenkijos muitinės pareigūnų parašai ir antspaudai galėjo būti netinkami. PVM tikslais nėra būtinas prekių nugabenimas į kitos valstybės narės akcizinį sandėlį tam, kad būtų taikomas 0 proc. PVM tarifas, užtenka išgabenti prekes į kitą valstybę narę. Pažymi, kad pareiškėja negalėjo reikalauti, kad akcizinis sandėlis pateiktų AAD egzempliorių, nes bendrovė turi dvišalius santykius tik su pirkėjais, bet ne su sandėliais, to nenumato ir teisės aktai. Bendrovė gavo beveik visų pirkėjų sutartis su akciziniais sandėliais, todėl pagrįstai tikėjosi, kad jie suderins AAD egzempliorių siuntimą su sandėliais. Aplinkybė, kad akciziniai sandėliai apklausos metu paneigė pasirašę AAD lydraščius, nėra pakankamas gavėjo sandėlio parašų ir antspaudų suklastojimo įrodymas, šį faktą gali nustatyti tik teismas baudžiamojoje byloje. Pareiškėja nesutinka, kad 0 proc. PVM tarifas negalėjo būti taikomas tiekiamoms prekėms įmonei „1-2-3“ Sp.z.o.o. Pareiškėja nežinojo ir negalėjo žinoti, kad ši Lenkijos įmonė neįvykdys Lenkijoje PVM prievolių, nedeklaruos prekių įsigijimų iš pareiškėjos PVM tikslais, nevykdo kitų mokesčių administratoriaus nurodymų. Pareiškėjai šį klientą pasiūlė verslo partneris Spelden Management S.A., su įmonės oficialiu atstovu pasirašyta rašytinė sutartis, įmonė buvo įpareigota grąžinti pareiškėjai prekių gabenimo važtaraščius su patvirtinimu apie prekių gavimą, kiekvieną kartą buvo tikrinamas įmonės PVM kodas, už prekes buvo mokama iš įmonės banko sąskaitos. Pažymi, kad prekės buvo nugabentos į akcizinį sandėlį Lenkijoje, tai patvirtino Lenkijos kompetentingos institucijos, pripažįsta ir VMI, todėl gali būti taikomas 0 proc. PVM tarifas. Pareiškėja nesutinka su papildomai apskaičiuotu PVM nuo tiekimo įmonei Wroclawska Izba Petrochemiczna Sp.z.o.o. Pareiškėja negalėjo žinoti, kad akcizinio sandėlio ir Lenkijos muitinės pareigūnų parašai ir antspaudai ant AAD dokumentų trečiųjų egzempliorių galėjo būti netinkami, visais atvejais pareiškėjai buvo pateikta garantija dėl akcizų mokėjimo, bendrovės parduotų prekių gabenimui įforminti važtaraščiai yra tinkami ir juose gavėjas sutampa su pirkėju. Atsakovė savo išvadas grindžia prieštaringais duomenims, tuo tarpu vežėjas UAB „Autex“ patvirtino, kad prekes vežė minėtos įmonės klientams, kuriems buvo perparduodamas kuras, tai, kad prekės buvo atgabentos į Lenkiją patvirtino ir šios šalies kompetentingos institucijos. Pareiškėja ėmėsi visų protingų priemonių dėl įmonės Centrum Szkoleniowe „Perfecto“ Sp.z.o.o., todėl objektyviai negalėjo įtarti įmonės sukčiavimu. Tik 1 iš 65 važtaraščių nebuvo patvirtinimo apie prekių gavimą, o vežėjų paaiškinimai įrodo, kad prekės buvo nugabentos į Lenkiją. Dėl analogiškų priežasčių pareiškėja nesutinka ir su papildomais mokesčiais už prekių teikimą įmonėms Zervan s.r.o., „Petrol Station“ S.C. ir Kornet Trade Sp.z.o.o. Dėl įmonės SIA „Morfeus“ papildomai pažymėjo, kad pareiškėja nemokėjo UAB „Andopas“ už prekių SIA „Morfeus“ gabenimą, sutarties dėl paslaugų teikimo nesudarė ir nėra įsipareigojusi mokėti už šias paslaugas. Nepagrįsta išvada, kad akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikinojo atidėjimo režimas, gabenimo į kitą valstybę narę procedūra laikoma neužbaigta, nes pagal Akcizų įstatymo 15 str. 8 d. prekių gavėjas nėra priėmęs akcizais apmokestinamų prekių. Bendrovė turi visus AAD lydraščius dėl ginčijamose PVM sąskaitose faktūrose nurodytų prekių, išskyrus „Petrol Station“ S.C., bendrovė visus lydraščius VMI pristatydavo daug anksčiau iki Akcizų įstatyme numatyto termino pabaigos. VMI pareiga yra tikrinti, ar mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas atitinka akcizais apmokestinamų prekių gabenimo taikant laikinojo atidėjimo režimą metu galinčių atsirasti prievolių dydį. Visais atvejais atsakovė atsisakydavo taikyti užtikrinimo priemones (garantijas) akcizų sumai, todėl pareiškėja vertino, kad AAD dokumentai yra tinkami prekių pristatymo į paskirties vietą įrodymai. Turint AAD lydraščius su akcizinio sandėlio patvirtinimu apie prekių gavimą, nesvarbu, ar akcizinis sandėlis nurodė prekes gabenti į kitą vietą, nes bendrovė negali žinoti ir kištis į atitinkamo pirkėjo ir akcizinio sandėlio verslo santykius.