Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2018 m. sausio 11 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 str.7d., BK 64¹ str. 1d.,. BK 65 str. 1d. 2p. - 48 MGL 1807,68 Eur bauda. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas naudotis specialia teise, teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė- turto konfiskavimas, konfiskuojant turto už 1510 eurų. Bausmę atlikęs (bauda sumokėta 2019-06-10).

2) 2020 m. sausio 30 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 -1str.. BK 64¹ str. 1d. , BK 65 str. 1d. 2p. a. pp.- 58 MGL ( 2900 eurų) bauda. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas naudotis specialia teise, teise vairuoti transporto priemones penkeriems metams. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė- turto konfiskavimas, konfiskuotas automobilis. Bausmę atlikęs, bauda sumokėta 2021 m. sausio 30 d.

3) 2021 m. spalio 11 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281-1str.1d., 243 str., BK 63 str. 1d., 2d., 5d. 1p. 64¹ str. - 54 parų arešto. Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymą atidedant 6 mėnesiams paskiriant intensyvią priežiūrą. Paskirta baudžiamojo poveikio priemones- uždraudimas naudotis specialia teise, teise vairuoti transporto priemones penkeriems metams bei automobilio konfiskavimas. Bausmę atlikęs, 2022 m. gegužės 4 d. išrašytas iš probuojamųjų asmenų registro pasibaigus arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminui.

4) 2023 m. birželio 22 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 281-1 str. 1 d., 243 str., BK 63 str. 1d., 2d., 5d. 1p. 64¹ str. - 60 parų arešto. Paskirta baudžiamojo poveikio priemones - uždraudimas naudotis specialia teise, teise vairuoti transporto priemones septyneriems metams bei automobilio konfiskavimas. 2023 m. rugsėjo 19 d. paleistas atlikus arešto bausmę, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P. 2024 m. vasario 24 d. apie 16.33 val., (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0341“, patikros Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. vasario 24 d. 16.36 val. nustatytas 2,48 promilių neblaivumas, 16.51 val. nustatytas 2,37 promilių neblaivumas). Tokiais savo veiksmais A. P. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Be to jis, vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę po to, kai Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 22 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones septyneriems metams (nuo 2023 m. birželio 12 d. iki 2030 m. birželio 12 d.) ir būdamas 2023 m. rugsėjo 19 d. įspėtas dėl vengimo vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę teisinių pasekmių, vengė atlikti minėtą teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nes priežiūros vykdymo laikotarpiu – 2024 m. vasario 24 d. apie 16.33 val., (duomenys neskelbtini), neblaivus vairavo kelių transporto priemonę – automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 243 straipsnyje.

Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. P. kaltu prisipažino pilnai. Parodė, kad 2024 m. vasario 24 d. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį VW Passat, kurio realus savininkas yra jis, o VĮ „Regitra“ įregistruotas kito asmens vardu. Vairavo neblaivus, girtumo neginčija. Alkoholį vartojo su draugu. Pripažįsta, kad neblaiviam vairuoti transporto priemonės negalima ir dėl tokio poelgio labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta teisiamojo posėdžio sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų įrodymų visetu:

Liudytojo R. K. parodymais, kuris ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2023 m. rugsėjo 3 d. jis iš T. B., pagal skelbimą įsigijo automobilį VW Passat, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), už 300 eurų. Su pirkėju, jo asmeniškai nepažįsta, surašė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. Savo vardu automobilio VĮ „Regita“ neįregistravo. Automobiliu naudojasi pats, o kuomet pasibaigė automobilio techninės apžiūros terminas jis automobilį pardavė pažįstamam A. P., 2023 m. spalio 1 d., taip pat už 300 eurų. Automobilio registracijos liudijimą perdavė A. P. kartu su automobiliu. Prie apklausos protokolo pateikė automobilio pirkimo- pardavimo sutarties nuotrauką (pardavėjas T. B.), nes popierinės sutarties neturi (b. l. 54-56).

Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK RS tyrėjos E. I. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatoma, kad 2024 m. vasario 24 d. 16:33 val., (duomenys neskelbtini), sustabdžius VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo vairuotojui- A. P., gim. (duomenys neskelbtini), pirmuoju tikrinimu nustatytas 2,8 prom. neblaivumas, antruoju tikrinimu nustatytas 2,37 prom. neblaivumas. Automobilis VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini), nutransportuotas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 1-2).

Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK RS tyrėjos E. I. tarnybiniu pranešimu nustatoma, kad 2024 m. balandžio 24 d. tarnybos metu, (duomenys neskelbtini) pastebėjo įtarimų sukėlusį manevruojantį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri stabdė šviesos ir garso signalais. Sustabdžius minėtą automobilį, priėjus prie vairuotojo ir paprašius dokumentų iš jo reakcijos suprato, kad jis jų neturi. Pokalbio metu asmuo prisistatė A. P. vardu, paaiškino, kad jam yra atimta teisė vairuoti kelių transporto priemones. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, veidas buvo įraudęs. A. P. prisipažino vartojęs alkoholį. Alkotesteriu prietaisu A. P. pirmuoju tikrinimu 16.36 val. nustatytas 2,48 prom. neblaivumas, antruoju tikrinimu 16:51 val. nustatytas 2,37 prom. neblaivumas. Pasitikrinus policijos registrą, nustatyta, kad A. P. automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė yra atimta. Taip pat nustatyta, kad automobiliui VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) nėra atlikta valstybinė apžiūra bei automobilis nėra draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Su padarytais nusižengimais A. P. sutiko, juos pripažino (b. l. 80-81). Manoma, kad surašant Tarnybinį pranešimą padarytas rašymo klaida nurodant datą ir tikroji tarnybos ir įvykio data yra 2024 m. vasario 24 d.

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2024 m. vasario 24 d. apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) ir automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota (b. l. 13-22).

Transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktu nustatoma, kad automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabentas saugojimui į saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 25).

VĮ „Regitra“ pažyma nustatoma, kad automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas- savininkas P. K. (b. l. 38).

Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi nustatoma, kad pardavėjas P. K. automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė pirkėjui - T. B. (b. l. 48).

Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi nustatoma, kad T. B. automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė pirkėjui R. K. (b. l. 57-58).

Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi nustatoma, kad R. K., automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė pirkėjui A. P. (b.l.51).

VšĮ :Emprekis: pažyma nustatoma, kad automobilio VW Passat, 1997 m. gamybos, vidutinė rinkos vertė su PVM yra 990 eurų (b. l. 38).

Neblaivumo nustatymo aktu nustatoma, kad A. P. nustatyti neblaivumo požymiai - iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. 2024 m. vasario 24 d. 16:36 val. nustatytas 2,48 promilių neblaivumas, 16:51 val. nustatytas 2,37 promilių neblaivumas (b. l. 82, 84-86).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, užfiksuoti prie policijos tarnybinės uniformos tvirtinamomis vaizdo kameromis, prijungimui prie ikiteisminio tyrimo bylos pateikti VRM ITT paslaugų tarnybos. Užfiksuotas įvykio vietoje policijos pareigūnų sustabdytas A. P. vairuojamas automobilis, pokalbis (b. l. 59-61).

Įrodymų vertinimas

Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymu atitinkančio elgesio, taip pat tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo sudėtį (BK 2 str. 3 d., 4 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis A. P. kaltę pripažino visiškai. Jo parodymus patvirtina byloje surinkti įrodymai – liudytojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, neblaivumo nustatymo aktas ir kt. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis A. P. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 4 punktas nustato, kad kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Šiuo atveju A. P. 2024 m. vasario 24 d. 16:36 val. nustatytas 2,48 promilių neblaivumas, 16:51 val. nustatytas 2,37 promilių neblaivumas (b. l. 84-86), todėl remiantis aukščiau minėto teisės akto nuostatomis, laikoma, kad A. P. nustatytas 2,37 prom. neblaivumas. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. P. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta teisiamojo posėdžio sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų įrodymų visetu:

2023 m. birželio 22 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu nustatoma, kad A. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281¹ str. 1 d., 243 str. ir vadovaujantis BK 68 str. jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 7 metams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 12 d. (b. l. 122-125)

Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad Lietuvos probacijos tarnybos registre įrašytas A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris 2020 m. sausio 30 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatyta BK 281¹ str. 1 d., ir vadovaujantis BK 68 str. jam paskirta baudžiamoji poveikio priemonė- uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metų laikotarpiui, terminas skaičiuojasi nuo 2020 m. sausio 20 d. ( pabaiga 2025 m. sausio 19 d.).

2020 m. kovo 3 d. A. P. pasirašytinai supažindintas su BPP atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už teismo nuosprendžio nevykdymą.

2021 m. spalio 11 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu A. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ str. 1 d., 243 str. Vadovaujantis BK 68 str. jam paskirta baudžiamoji poveikio priemonė- uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metų laikotarpiui, terminas skaičiuojasi nuo 2021 m. lapkričio 4 d. bei 54 parų arešto bausmė, kurios vykdymas atidėtas 6 mėn. laikotarpiui, taikant intensyvią priežiūrą.

2022 m. sausio 13 d. A. P. pasirašytinai supažindintas su BPP atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už teismo nuosprendžio nevykdymą.

2023 m. birželio 22 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu A. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ str. 1 d., 243 str. Vadovaujantis BK 68 str. jam paskirta baudžiamoji poveikio priemonė- uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 7 metų laikotarpiui, terminas skaičiuojasi nuo 2023 m. birželio 12 d. bei 60 parų arešto bausmė ( BPP pabaiga 2030 m. birželio 12 d.). Arešto bausmę asmuo atliko.

2023 m. rugsėjo 19 d. A. P. pasirašytinai supažindintas su BPP atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už teismo nuosprendžio nevykdymą (b. l. 64-65; 77-79).

Įrodymų vertinimas

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), padarė baudžiamąjį nusižengimą.

Objektyviajam požymiui - vengimui turi būti būdingas arba piktybiškumas, arba sistemingumas. Dėl to vengimu pripažįstami tie atvejai, kai asmuo nevykdo jam nustatytų pareigų arba netinkamai jas vykdo, nesilaiko draudimų net po bausmę vykdančios institucijos įspėjimo, kai jau buvo padarytas vienkartinis ar smukus pažeidimas, t. y. traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo, jau buvo įspėtas, kad kitas jo pažeidimas bus laikomas sistemingu ir piktybišku (Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-29-316/2018; Klaipėdos apygardos teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 1A-726-380-2014, Nr. 1A-350-458-2014).

Baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams, A. P. buvo paskirta įsiteisėjusiu 2023 m. birželio 22 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų Teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo jis buvo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Tai, kad kaltinamasis žinojo apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, įrodyta ir Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus pateikta informacija iš kurios matyti, kad kaltinamasis 2023 m. rugsėjo 19 d. buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą. Tačiau kaltinamasis 2024 m. vasario 24 d. apie 16.33 val., (duomenys neskelbtini) neblaivus vairavo kelių transporto priemonę – automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, pagal nustatytas aplinkybes galima spręsti, kad A. P. veika iš esmės atitinka BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, kadangi jis vairavo transporto priemonę, žinodamas apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, draudžiančią tai daryti. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog kaltinamasis ankščiau tris kartus teistas už vairavimą būnant neblaiviu t. y. teistas 2018 m. sausio 11 d. ir 2020 m. sausio 30 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo baudžiamaisiais įsakymais, 2021 m. spalio 11 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį o 2023 m. birželio 22 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį. Teismas, vertina minimus procesinius dokumentus tiek, kiek tai apibūdina kaltinamojo A. P. asmenybės pavojingumą ir padarytos veikos piktybiškumą. Akivaizdu, kad A. P. padaryta veika nėra atsitiktinė, kaltinamasis piktybiškai vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, už ankstesnius pažeidimus skirtos bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonės teigiamo poveikio kaltinamojo elgesiui neturėjo, savo veiksmų nuteistasis kritiškai nevertino ir toliau vairavo transporto priemones, tokiu būdu demonstruodamas savo viršenybę prieš įstatymą bei ignoruodamas jam taikomas teisines sankcijas. Taigi, kaltinamojo veiksmai vertintini ne tik kaip neatsakingi, bet ir piktybiškai nukreipti į BK 243 straipsnyje saugomų vertybių pažeidimą. A. P. kaltė pilnai įrodyta ir jis baustinas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju, teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad padarytos dvi baigtos nusikalstamos veikos – nesunkus nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas. A. P. baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs jam inkriminuojamas veikas, nuoširdžiai gailisi. A. P. baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad jis veikė būdamas recidyvistu. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį A. P.: teistas (b. l.115-121), administracine tvarka baustas: 2023 m. birželio 28 d. pagal ANK 415 str. 1 d.415 str. 2 d., 424 str. 4 d. paskirta bauda, bauda sumokėta; 2021 m. rugpjūčio 26 d. pagal ANK 415 str. 1 d. 415 str. 2 d., 424 str. 3 d. paskirta bauda, bauda sumokėta; 2020 m. sausio 19 d. pagal ANK 415 str. 1 d. 415 str. 2 d., 424 str. 2 d. paskirta bauda, bauda sumokėta. (b. l. 126-129), VŠĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos centre epizodiškai lankėsi (duomenys neskelbtini) (b.l. 133-134). VŠĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos centre epizodiškai lankėsi (duomenys neskelbtini) (b. l. 133-134). Savanoriškai gydosi priklausomybę nuo alkoholio, buvusios darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojamas teigiamai, vedęs ir šeimoje augina du mažamečius vaikus (b. l. 113-114)

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam A. P. už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, nustatant jos dydį mažesnį nei šios rūšies bausmės vidurkis (BK 50 straipsnio 2 dalis), už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje skirtina arešto bausmė.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas A. P. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Teismas, taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą atlieka du kartus: pirma – teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertina nusikalstamų veikų pobūdį ir jų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir, kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima). Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015, 2K-7-29-942/2016, Nr. 2K-379-697/2018).

A. P. atitinka formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas –jis teisiamas už nesunkaus nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo padarymą. Kaltinamasis praeityje teistas. Administracine tvarka baustas. Šios aplinkybės nepalankios kaltinamajam, tačiau tai neatima galimybės kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo, reikia įvertinti visas aplinkybes, charakterizuojančias patį kaltinamąjį bei jo padarytą nusikalstamą veiką. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nėra duomenų apie jo atžvilgiu atliekamus naujus ikiteisminius tyrimus. Kaltinamasis baustas administracine tvarka, tačiau visas baudas sumokėjo. Šeimoje auga du mažamečiai vaikai, sutuoktinė kurį laiką nedirba ir realus bausmės atlikimas pablogintų ne tik materialinę šeimos padėtį, bet ir pablogėtų šeimoje mikroklimatas, nes tokio amžiaus vaikams šeimoje reikalingas tėvas. Kaltinamasis charakterizuojamas teigiamai ir supranta kokią žalą jo gyvenimui daro alkoholio vartojimas, todėl savanoriškai gydosi, tai rodo jo pozityvų požiūrį į gyvenimą. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir sudaro pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Įvertintina ir tai, kad kaltinamasis dėl padaryto nusikaltimo savo kaltę visiškai pripažino, šiuo metu kritiškai vertina savo elgesį. Šios aplinkybės teismui suteikia pagrindą daryti išvadą, kad realus bausmės atlikimas neigiamai paveiktų kaltinamojo turimus teigiamus socialinius ryšius, manytina, kad kaltinamasis nėra tiek pavojingas, jog bausmės tikslai būtų pasiekti tik vykdant jam skirtiną realią laisvės atėmimo bausmę, todėl bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant įpareigojimus.

Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018 ir kt.).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam.

Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos padarymo aplinkybes. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikytina 7 metams.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Turto konfiskavimo klausimus reglamentuoja BK 72 straipsnis, kurio 2 dalis įtvirtina, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, taigi akivaizdu, kad be kelių transporto priemonės šios nusikalstamos veikos padarymas būtų neįmanomas. Transporto priemonė, kurią vairavo kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, privalo būti konfiskuota. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Nagrinėjamu atveju transporto priemonė – automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas- savininkas P. K. (b. l. 38). Kaltinamasis nurodė, kad jis yra realus automobilio savininkas ir valdytojas, tai patvirtina rašytiniai įrodymai pirkimo-pardavimo sutartys: transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad pardavėjas P. K. automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė pirkėjui - T. B. (b. l. 48).

transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad T. B. automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė pirkėjui R. K. (b. l. 57-58), transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad R. K., automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė pirkėjui A. P. (b.l.51). Visiškai įrodyta, kad savininkas yra kaltinamasis. Atsižvelgiant į šią aplinkybę automobilis kaip nusikaltimo padarymo priemonė, konfiskuotinas.

A. P. paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – nebetaikytina.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės A. K. 2024 m. vasario 28 d. nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą keleiviniam automobiliui VW PASSAT TDI, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas galioti iki turto konfiskavimo vykdymo pradžios, po to – panaikintinas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktiniai įrodymai : CD laikmena, paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, 297 straipsniu, 302 – 308 straipsniais,

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nubausti 9 (devyniems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir nubausti 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti jas apimant ir subendrintą bausmę paskirti 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti trečdaliu ir nubausti A. P. 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, A. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams. Įpareigojant A. P. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti A. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 7 (septynerius) metus, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuoti automobilį VW PASSAT TDI, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikinti.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės A. K. 2024 m. vasario 28 d. nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą keleiviniam automobiliui VW PASSAT TDI, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki turto konfiskavimo vykdymo pradžios, po to – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus : CD laikmeną, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.