Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. C. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Transkede“ dėl automobilio kainos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės už automobilį BMW X6, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (originalus identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis), sumokėtą kainą – 25 000,00 Eur. 2017 m. balandžio 26 d. rašytiniu prašymu ieškovė sumažino reikalavimą ir prašė priteisti iš atsakovės už automobilį sumokėtos kainos dalį – 15 000,00 Eur (2017 m. balandžio 27 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas: 10 min. 45 sek. – 11 min. 00 sek.).Ieškovė ieškinyje nurodė ir jos atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ji 2016 m. rugpjūčio 22 d. iš atsakovės nusipirko automobilį. 2016 m. rugpjūčio 23 d., ketinant įregistruoti automobilį bei techninės apžiūros metu nustatyta, kad suklastoti visi automobilio žymėjimai, identifikavimo numeris, variklio numeris, dokumentai parengti remiantis negaliojančiais vokiškais dokumentais, nesutampa automobilio pagaminimo data. Dėl to (duomenys neskelbtini) policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas, automobilis, jo dokumentai, automobilio raktas paimti policijos žinion, kaip daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Įtariama, kad automobilis vogtas. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje konstatuota, jog automobilio originalus (tikrasis) identifikavimo numeris yra (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog numeracijos lauke dažų danga skiriasi nuo dažų dangos ant kitų automobilio kėbulo vietų, jame stebimi atskirų identifikavimo numerio simbolių naikinimo ir perkalimo pėdsakai, automobilio gamyklinė lentelė atlikta ir pritvirtinta negamykliniu būdu. Už įsigytą automobilį atsiskaityta pirkimo dieną, t. y. 2016 m. rugpjūčio 22 d.: 10 000,00 Eur sumokant banko pavedimu, o 15 000,00 Eur – grynais. Atsakovė, priimdama grynuosius pinigus, kvitą išrašė tik 10 000,00 Eur, o likusiai sumai - 5 000,00 Eur, kvitą pažadėjo išrašyti vėlia, tačiau to nepadarė. Ji 2016 m. rugpjūčio 24 d. raštu kreipėsi į atsakovę, nurodydama, jog remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normomis vienašališkai nutraukia automobilio 2016 m. rugpjūčio 22 d. pirkimo pardavimo sutartį ir prašo iki 2016 m. rugpjūčio 30 d. grąžinti sumokėtą pinigų sumą – 25 000,00 Eur. 2016 m. rugpjūčio 31 d. atsakovė pateikė atsakymą, išreikšdama nesutikimą su vienašališku sutarties nutraukimu. CK 6.327 straipsnio 1 dalis numato, jog pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jei šie sutartyje nenumatyti – įprastus tam daiktui taikomus reikalavimus. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris atsiranda po nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau. CK 6.363 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laikoma, kad pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę, o 2 dalyje – daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės turi atitikti vartojimo pirkimo pardavimo sutartį. Šiuo atveju pardavėja – atsakovė, kuri verčiasi automobilių prekyba, pardavė ieškovei netinkamos kokybės daiktą, kurio duomenys neatitinka nurodytų pirkimo pardavimo sutartyje, t. y. neatitinka atsakovės (pardavėjos) pateikto aprašymo. Atsakovė pardavė netinkamos kokybės prekę – automobilį, ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Ieškovė, įsigydama automobilį, ne tik negavo sutartyje aptarto daikto, bet ir neturi galimybių jo tinkamai įregistruoti (dėl suklastotų duomenų), jį eksploatuoti bei naudotis. Todėl vienašališkai nutraukus sutartį, ieškovė siekia atgauti viską, ką yra sumokėjusi. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu 10 000,00 Eur grąžino, iš dalies pripažindama ieškinį. Ginčas yra dėl automobilio kainos ir sumokėjimo fakto. Šalys derėjosi dėl automobilio kainos ir nusiderėjo iki 25 000,00 Eur. Skelbime iš „autoplius“ nurodytas „Transkede“ telefono numeris. Ant pažymos – sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė E. P., kas už pirkėją pasirašė – negali pasakyti. Pirkėja buvo C. Už ją veikė vyras, nes jie yra vyras ir žmona. E. P., pasirašydamas pažymoje – sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtino faktą, kad 10 000,00 Eur sumokėti kasoje. C. vardu derėjosi jos vyras telefonu su E. P.Atsakovės atstovė atsiliepime į ieškinį nurodė ir teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad 2016 m. rugpjūčio 2 d. atsakovė per tarpininką, Lietuvos Respublikos pilietį, dėvėtos transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartimi iš A. W. įsigijo automobilį už 9 700,00 Eur. 2016 m. rugpjūčio 22 d. atsakovė automobilį pardavė ieškovei už 10 000,00 Eur. Už automobilį buvo atsiskaityta 2016 m. rugpjūčio 22 d. pavedimu iš ieškovės sutuoktinio V. C. banko sąskaitos, pagal atsakovės išrašytą pažymą – sąskaitą. Automobilis 2016 m. rugpjūčio 22 d. turto perdavimo – priėmimo aktu perduotas ieškovei. Šiuo metu ikiteisminiu tyrimu bandoma nustatyti asmenį, per kurį kaip tarpininką atsakovė įsigijo automobilį, kadangi atsakovė apie galimai suklastotą automobilio identifikacinį numerį nieko nežinojo. Atsakovė 2017 m. vasario 2 d. pavedimu grąžino ieškovei jos sumokėtus 10 000,00 Eur. Ieškovė nurodo išgalvotas pirkimo pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes, būtent sutarties kainą. Ieškovė atsakovei už automobilį sumokėjo 10 000,00 Eur, 2016 m. rugpjūčio 22 d. atsakovė ieškovei išrašė pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė atliko 10 000,00 Eur mokėjimą iš savo sutuoktinio banko sąskaitos. Atsakovė automobilį įsigijo už 9 700,00 Eur, akivaizdu, jog gaudama 300,00 Eur pelną, jį pardavė ieškovei už 10 000,00 Eur. Jokie grynieji pinigai perduoti nebuvo. Atsakovė tinkamai įvykdė savo pareigas ir 2016 m. rugpjūčio 22 d. turto priėmimo – perdavimo aktu tinkamai perdavė automobilį. Pardavėjas atsako už daiktų į trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Ieškovė iki šiol nekėlė klausimo dėl automobilio kokybės, kadangi jis perdavimo metu buvo tinkamas naudoti pagal paskirtį. Negalima daryti išvados, kad ginčo sutarties sudarymo metu atsakovė žinojo, jog automobilis yra vogtas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė žinojo ar galėjo žinoti, kad automobilio identifikaciniai numeriai buvo pakeisti, kad automobilis Lietuvoje ir Vokietijoje buvo užregistruotas su neoriginaliais dokumentais, kad automobilio rakteliai buvo neoriginalūs ir kt. Tai, kad automobilis yra vogtas, paaiškėjo ieškovės sutuoktiniui bandant jį įregistruoti. Taigi nėra pagrindo išvadai, jog ginčo sutarties sudarymo metu atsakovė nebuvo teisėta automobilio savininkė. Ieškovei neįrodžius, jog pardavėjas pardavė jam nepriklausantį daiktą, nėra pagrindo taikyti CK 6.307 straipsnį. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė būtų buvusi nesąžininga automobilio įgijėja. Atsakovė taip pat patyrė nuostolių, nes už automobilį sumokėjo 9 700,00 Eur. Pagal CK 6.253 straipsnio 4 dalį, atsakovei nebuvo žinoma, kad ginčo automobilis yra vogtas ir ji negali atsakyti už trečiųjų asmenų neteisėtus veiksmus, t. y. už automobilio vagystę. Atsakovas automobilį įsigijo, už jį sumokėjo 9 700,00 Eur, todėl yra sąžiningas automobilio įgijėjas. Skelbime iš interneto nėra tas pats automobilis, nes neatitinka automobilio darbinis tūris. Ikiteisminio tyrimo metu direktorius nurodė, kad jis reklamavo kitą automobilį BMW X6, kitais techniniais duomenimis. Jį susirado ieškovės vyras, kuris nupirko automobilį, bet ne tą, kurį reklamavo skelbime. Atvykus ieškovės vyrui, buvo apžiūrėtas automobilis, sutarta kaina 10 000,00 Eur, pinigai buvo pervesti iš C. sąskaitos ir buvo pasirašytas perdavimo – priėmimo aktas. Pažymoje – sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad savininkas L. C. įgyja automobilį už 10 000,00 Eur, kurie turėtų būti sumokėti kasoje. Tačiau šie pinigai buvo pervesti į sąskaitą. Atsakovė patvirtino, kad gavo tuos pinigus. Automobilis be papildomų garantijų perduotas pirkėjui ir nuo to momento pereina nuosavybės teise. C. vyras pasirašė, kad pretenzijų dėl 10 000,00 Eur, sumokėtų už įgytą automobilį, neturi. Perdavimo – priėmimo akte taip pat pasirašyta, kad pretenzijų neturi. Atsakovė be pagrindo pervedė 10 000,00 Eur, nes ji yra sąžininga įgijėja. Sąskaitoje – pažymoje E. P. pasirašė, turėdamas įgaliojimus. Apžiūrėjo automobilį (duomenys neskelbtini), nuvyko į (duomenys neskelbtini) padaryti pavedimą ir automobilis buvo perduotas tą pačią dieną.Liudytojas V. C. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškojo automobilio, rado skelbimą „autoplius“, paskambino, susitarė susitikti apžiūrėti. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), pradėjo derėtis dėl kainos. Kaina skelbime buvo 26 900, sutarė už 25 000. Kai mokėjo pinigus, pardavėjas pasakė, kad jam (pardavėjui) reikia grynųjų pinigų, o jam (liudytojui) nebuvo skirtumo, kaip mokėti. Padarė pavedimą dėl 10 000, o kitą sumą sumokėjo grynais. Kitą dieną nuvažiavo į „Regitrą“ užregistruoti automobilį. Darbuotojai apžiūrėjo ir pasakė, kad greičiausiai suklastoti numeriai, policija išvežė automobilį. Jis paskambino pardavėjui, šis pasakė, kad taip negali būti. Po ekspertizės paaiškėjo, kad perdaryti numeriai. Pardavėjas sakė, kad kreipsis į asmenį, iš kurio pirko. Pardavėjas – E. P. Pažymą – sąskaitą faktūrą ir perdavimo – priėmimo aktą jis pasirašė. Sandoris sudarytas žmonos vardu, nes jai pirko automobilį. Kai „Transkede“ apžiūrinėjo, pirko automobilį, kartu dar buvo A. M.. Jam kvito iš karto neišrašė, nes paaiškino, kad turi būti tam tikras laikotarpis, per kurį gali jį atsiųsti paštu. Automobilį nuvažiavo registruoti kitą dieną po pirkimo. Pavedimą darė SEB banke (duomenys neskelbtini), pervedė 10 000,00 Eur, grįžo į „Transkede“ biurą ir sumokėjo 15 000,00 Eur. Notarinio įgaliojimo žmonos vardu pasirašyti neturėjo. Pažymos - sąskaitos ir perdavimo akto neskaitė. Neatsimena, kiek buvo pateikta pasirašyti. Jam egzempliorius davė direktorius, pasakė, kur pasirašyti. A. M. sakė, už kiek perka, kiek vežasi pinigų. Kai derėjosi, ten buvo A. M.. Kai važiavo į banką, kartu važiavo ir A. M.. Banke į skyrių, kur tvarko, nuėjo su direktoriumi. 15 tūkstančių sumokėjo grįžęs biure, (duomenys neskelbtini), ten yra antrame aukšte biuras. Tuos pinigus direktorius paskaičiavo, perdavė moteriai, ši ir paskaičiavo. Tai matė A. M.. Pinigai buvo įvairiomis kupūriomis, daugiausia gal po 50,00 Eur. Direktorius buvo apie 40 metų, nelabai aukštas, plika galva. Moteris aukšta, metų – panašiai. Mašinos pasiūlymą jis rado „autopliuse“, variklis buvo 3 litrai, dyzelis, 180 kilovatų. Po to jis išvažiavo su BMW, o M. – su jo automobiliu. Jis prašė grąžinti 25 000, bet direktorius atsakė, kodėl jis turi kentėti, kad kažkam pasirodė, kad vogtas automobilis. Direktorius buvo sakęs, kad automobilį pirko iš policininko, todėl negali būti vogtas. Po to direktorius pradėjo nekelti ragelio. Direktorius neneigė dėl dydžio sumos. Skelbimo nuotrauką iš interneto padarė jis, padarė po to, kai policija paėmė automobilį, tuo metu skelbimas dar nebuvo ištrintas. Pirko konkrečiai šitą automobilį, kuris yra skelbime, prie „hologenų“ yra kvadratai, tai išskirtinis požymis, buvo pakojis. Pardavėjas pasakė, kad kai bus jam grąžinti pinigai, tada jis grąžins jam. Pardavėjas nesakė, kiek jis pats mokėjo už automobilį. Važiavo į (duomenys neskelbtini), nes SEB (duomenys neskelbtini) nedirbo. Jo sąskaita buvo SEB banke, o kitas bankas iš jo sąskaitos SEB banke pervesti negali, kitas bankas negali naudotis kito banko pinigais. Kai buvo „Regitroje“, gali būti, kad nepriėjo prie dokumentų, nes procedūra buvo nebaigta. Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad C. paprašė jo surasti ir nupirkti mašiną žmonai, buvo rugpjūčio pabaiga. Jie rado skelbimą internete, jis paskambino iš savo telefono, susitarė su pardavėju, kada atvažiuos. Atvažiavo kartu su C., apžiūrėjo, mašina buvo gera, nusiderėjo beveik 2 000,00 Eur. Jis matė, kaip pardavėjas paprašė grynais. Jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), ten padarė pavedimu. Tada grįžo į ofisą, ten buvo dvi ar trys buhalterės. Grynais buvo 15 000. C. paprašė jo padėti nupirkti automobilį, nes jis turėjo savo servisą, „autošrotą“. Daliai grynųjų išrašė dokumentą, likusiems žadėjo išrašyti kvitą ir persiųsti ar atvešti, kai bus Vilniuje. Jam paskambino C. kitą dieną ir pasakė, kad „Regitroj“ iškvietė policiją ir atėmė mašiną. Jis pats su pardavėju po to nebendravo. Automobilio reklama buvo „autopliuse“. Mašina nedaužta, apžiūrint ją, rado sudaužytus stiklus po kilimėliu. Automobilis – 3 litrų X6, 2011 metų, dyzelis, 180 kilovatų, spalva – juoda, pravažiavimas 100 ar 110 tūkstančių. Kitus, kur žiūrėjo, buvo virš 200 tūkstančių ir kainos buvo virš 30 000. Neatsimena ypatumų. Esantis skelbimas yra mašinos, kurią pirko. Jie abu skelbimus žiūrėjo. Prie ofiso pamatė mašiną, stovėjo dar tralų. Pavažinėjo aikštelėje, tada išvažiavo į miestą. Su C. jie pažįstami, dirba statybose. 15 000 mokėjo ofise. Pirma nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), padarė pavedimą, tada grįžo, padavė grynais. Buvo kupiūrom ir po 500 ir smulkesnėmis, po 50. 15 000 padavė pardavėjui, jis plikas, stambokas, apie 40. Pardavėjas iš karto padėjo ant stalo – buhalterei, atėjo antra skaičiuoti, buhalterė buvo jaunesnė, o ta, kur atėjo, vyresnė, gal 45, ta kur padėjo skaičiuoti – aukštesnė. Kainas sakė pardavėjas buhalterei, liepė rašyti 10 000, nes vokiškam „kauferyje“ buvo parašyta, kad nupirkta už 9 000 ar 9 200. Kaip jis suprato, tai dėl mokesčių. Dėl kitų pinigų sakė, kad vienų pinigų jam reikia apyvartoje darbininkams, dėl kitų išrašys ir atsiųs ar atveš. Rašė ta buhalterė, kuri viską tvarkė ir padavė pasirašyti C., pasirašinėjo C. Dokumentai buvo pasirašomi, kai suskaičiavo grynus pinigus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.Pagal aktualius ieškinio pagrindui, dalykui šalių, jų atstovų paaiškinimus, byloje surinktą rašytinę medžiagą nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 2 d. atsakovė iš A. W. įsigijo automobilį už 9 700,00 Eur. Atsakovė interneto tinklapyje www.autoplius.lt paskelbė skelbimą apie tai, kad automobilį parduoda už 26 900,00 Eur. 2016 m. rugpjūčio 22 d. ieškovė (pirkėja) ir atsakovė (pardavėja) sudarė minėto automobilio pirkimo pardavimo sutartį. Tą pačią dieną atsakovė turto perdavimo – priėmimo aktu perdavė automobilį ieškovei. Ieškovė atsakovei už automobilį sumokėjo 25 000,00 Eur: 10 000,00 Eur ieškovės sutuoktinis V. C. 2016 m. rugpjūčio 22 d. pervedė atsakovei bankiniu pavedimu; 10 000,00 Eur buvo perduoti grynaisiais pinigais atsakovei, kuriuos paimant išrašyta 2016 m. rugpjūčio 22 d. pažyma sąskaita serija TRK Nr. (duomenys neskelbtini); 5 000,00 Eur buvo perduoti grynaisiais pinigais atsakovei, kuriuos paimant nebuvo išrašyta pažyma sąskaita, grynųjų pinigų priėmimo kvitas ar kitas dokumentas. 2016 m. rugpjūčio 23 d. ieškovės sutuoktinis kreipėsi į VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) dėl automobilio įregistravimo. Registravimo metu nustatyta, kad automobilis yra su identifikavimo numerio ir variklio numerio klastojimo požymiais, padarytas dublis pagal negaliojančius vokiškus dokumentus, nesutampa transporto priemonės pagaminimo data. Dėl to (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas, automobilis, jo dokumentai, automobilio raktas paimti policijos žinion, kaip daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2016 m. spalio 26 d. specialisto išvadoje konstatuota, jog automobilio VIN yra pakeistas, perkalant kelis simbolius, originalus (tikrasis) identifikavimo numeris yra (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2016 m. rugpjūčio 24 d. pareiškimu informavo atsakovę apie susidariusią situaciją ir nurodė, kad vadovaudamasi CK 6.217, 6.218, 6.363 straipsniais vienašališkai nutraukia automobilio pirkimo pardavimo sutartį bei prašo grąžinti už automobilį sumokėtus 25 000,00 Eur. Atsakovė 2016 m. rugpjūčio 31 d. pareiškimu informavo ieškovę, kad nesutinka su vienašališku sutarties nutraukimu. 2017 m. vasario 2 d. atsakovė grąžino ieškovei 10 000,00 Eur, sumokėtus už automobilį.Pagal Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260, 66.1 papunktį privaloma kreiptis į VĮ „Regitra“ dėl transporto priemonių įregistravimo, prieš pradedant jas eksploatuoti Lietuvos Respublikos viešajame eisme. Taigi automobilis yra kilnojamasis daiktas, kuriam yra privaloma registracija. Pagal Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių 13.2 papunktį, 14 punktą, transporto priemonė gali būti registruojama tik po teisėsaugos institucijų atlikto atitinkamo patikrinimo (tyrimo), kai transporto priemonės identifikavimo numeris, jo žymėjimo vieta, gamintojo identifikavimo plokštelė, kiti gamintojo žymenys su juose įrašytais transporto priemonę identifikuojančiais duomenimis turi taisymo ar klastojimo požymių. 2016 m. rugpjūčio 23 d., t. y. kitą dieną po to, kai ieškovė įsigijo automobilį, jai tapo žinoma apie tai, kad transporto priemonė yra su identifikavimo numerio ir variklio numerio klastojimo požymiais, padarytas dublis pagal negaliojančius vokiškus dokumentus, nesutampa transporto priemonės pagaminimo data. Dėl 2016 m. rugpjūčio 23 d. paaiškėjusių aplinkybių, buvo atsisakyta VĮ „Regitra“ automobilį įregistruoti. Taigi dėl atsakovės perduotame ieškovei automobilyje esančių identifikavimo numerio ir variklio numerio klastojimo, padaryto dublio pagal negaliojančius vokiškus dokumentus, nesutampančios transporto priemonės pagaminimo datos, atsirado kliūtis automobilio įregistravimui. CK 6.333 straipsnio 1 dalis numato, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. CK 6.333 straipsnio 4 dalis numato, kad Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Pagal CK 6.327 straipsnio 1 dalį parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus. CK 6.327 straipsnio 3 dalis numato, kad pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau.Taigi automobilis neatitiko įprastų reikalavimų, jis nebuvo tokios kokybės, kad juo būtų galima naudoti tam, kam jis paprastai naudojamas – eksploatuoti viešajame eisme. Suklastoti duomenys buvo nurodyti 2016 m. rugpjūčio 22 d. ieškovei atsakovės perduotuose dokumentuose (suklastotas identifikavimo Nr. ir neatitinkantys gamybos metai buvo nurodyti turto perdavimo – priėmimo akte, suklastotas identifikavimo Nr. taip pat buvo nurodytas pažymoje sąskaitoje). Kadangi suklastoti duomenys 2016 m. rugpjūčio 22 d. buvo nurodyti dokumentuose, todėl darytina išvada, kad tuo metu jau buvo suklastoti duomenys ir ant paties automobilio (identifikavimo numeris ir variklio numeris). Todėl teismas daro išvadą, kad automobilio neatitikimai įprastiems reikalavimams, netinkama jo kokybė egzistavo nuosavybės teisės perėjimo ieškovei momentu. Todėl nepagrįstas atsakovės argumentas, kad ieškovė nekėlė automobilio kokybės klausimo, kadangi jis perdavimo momentu buvo tinkamas naudoti pagal paskirtį.Ieškovė reikalavimo grąžinti sumokėtą automobilio kainą pagal vienašališkai nutrauktą sutartį teisinį pagrindą nurodo CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 6.363 straipsnį. Pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytus savo teisių gynimo būdus, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų. Analogiški pažeistų teisių gynimo būdai nustatyti ir CK 3.636 straipsnio 7 dalyje. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtinta teisė reikalauti pakeisti daiktą tinkamos kokybės daiktu arba atitinkamai sumažinti pirkimo kainą. Aptariamo straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta pirkėjo teisė reikalauti neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti jo išlaidas trūkumams pašalinti; minėto straipsnio 1 dalies 4 punkte – pirkėjo teisė atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. O kai yra sudaryta vartojimo pirkimo pardavimo sutartis, CK 3.636 straipsnio 7 dalies 4 punktas nustato, kad pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą, nereikalaujant esminio sutarties pažeidimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra konstatavęs, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis pažeidimas, suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti (LAT 2016 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-686/2016). Taigi CK 6.334 straipsnio 1 dalyje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą. Kaip buvo minėta, automobilis dėl neatitikimų įprastiems reikalavimams ir netinkamos kokybės nebuvo įregistruotas, o neįregistravus – negalima eksploatuoti Lietuvos Respublikos viešajame eisme. Todėl darytina išvada, kad ieškovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties – automobilio, kurį galėtų naudoti pagal paskirtį – eksploatuoti Lietuvos Respublikos viešajame eisme. Net nenustačius atsakovės veiksmuose apgaulės, trūkumų ištaisymo klausimo sprendimas neturi būti perkeltas pirkėjui, t. y. ieškovei. Todėl ieškovė įgijo teisę ginti savo pažeistas teises CK 6.217 straipsnio 1 dalyje, 6.334 straipsnio 1 dalyje, CK 3.636 straipsnio 7 dalyje numatytais būdais.Nors CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte, analogiškai ir CK 3.636 straipsnio 7 dalies 4 punkte, nustatytas pažeistų teisių gynimo būdas yra kaip paskutinė priemonė, tačiau teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju taikyti kitus būdus nebuvo galimybės, kadangi kainos sumažinimas nekompensuotų ieškovei sumokėtos visos automobilio kainos (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CK 6.363 straipsnio 7 dalies 3 punktas), o automobilį paėmus policijos pareigūnams, trūkumų ištaisymas tapo negalimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CK 6.363 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Duomenų, kad atsakovė turėjo galimybę pakeisti automobilį kitu, byloje nėra (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CK 6.363 straipsnio 7 dalies 2 punktas). Todėl teismas sprendžia, kad ieškovė turėjo teisę ir pagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį bei reikalauja grąžinti sumokėtą kainą (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punktas). Nors atsakovė 2016 m. rugpjūčio 31 d. pareiškimu informavo ieškovę, kad nesutinka su vienašališku sutarties nutraukimu, tačiau vėliau konkliudentiniais veiksmais tam pritarė – atsakovės direktorius E. P. informavo ieškovės sutuoktinį V. C., kad už automobilį grąžins pinigus, kai pats atgaus pinigus iš asmens, iš kurio jis pirko automobilį, o 2017 m. vasario 2 d. atsakovė grąžino ieškovei dalį sumokėtos automobilio kainos (10 000,00 Eur). Todėl iš esmės ginčas kilo ne dėl sutarties galiojimo ar jos nutraukimo, o dėl likusios automobilio kainos sumos – 15 000,00 Eur.Ieškovė teigia, kad atsakovei už automobilį sumokėjo 25 000,00 Eur: 10 000,00 Eur bankiniu pavedimu, 10 000,00 Eur grynaisiais pinigais, kuriuos paimant išrašyta 2016 m. rugpjūčio 22 d. pažyma sąskaita serija TRK Nr. (duomenys neskelbtini), ir 5 000,00 Eur grynaisiais pinigais, kuriuos paimant nebuvo išrašyta pažyma sąskaita. Atsakovė teigia, kad automobilį pardavė už 10 000,00 Eur: išrašė ieškovei 2016 m. rugpjūčio 22 d. pažymą sąskaitą serija TRK Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią 10 000,00 Eur buvo pervesta bankiniu pavedimu. Byloje nekilo ginčas ir abi šalys sutiko, kad atsakovė iš ieškovės gavo 10 000,00 Eur, kuriuos atsakovei už ieškovę pervedė jos sutuoktinis V. C. bankiniu pavedimu. 2016 m. rugpjūčio 22 d. pažymoje sąskaitoje serija TRK Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė E. P. kaip kasininkas. Pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, 2 punktą, kasininkas – ūkio subjekto darbuotojas, ūkio subjekto vadovo paskirtas atlikti kasos operacijas, o kasos operacijos – grynųjų pinigų priėmimas į ūkio subjekto kasą ir išmokėjimas iš jos. Taigi tai, kad pažymoje sąskaitoje pasirašė kasininkas, patvirtina, jog buvo atlikta operacija su grynaisiais pinigais. Be to, pačioje 2016 m. rugpjūčio 22 d. pažymoje sąskaitoje serija TRK Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta: „Pinigai, Dešimt tūkstančių Eur 10000,00 Eur), sumokėti kasoje“. Atsakovės atstovė paaiškino, kad toks teiginys reiškia nurodymą sumokėti pinigus ir sumokėjimas atliktas bankiniu pavedimu. Tačiau teismas su tuo nesutinka, nes nurodymas sumokėti turėtų būti suformuotas: „Pinigus sumokėti“, be ne „Pinigai sumokėti“. 2016 m. rugpjūčio 22 d. pažymoje sąskaitoje serija TRK Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat yra nurodyta: „Pinigus, Dešimt tūkstančių Eur (10000,00 Eur), gavau.“. Nors suma „Dešimt tūkstančių Eur (10000,00 Eur)“ yra įrašyta viena eilute aukščiau, nei privaloma, tačiau teismas daro išvadą, kad taip atsakovė patvirtino grynųjų pinigų – 10 000,00 Eur gavimą. Liudytojai taip pat nuosekliai, išsamiai patvirtino aplinkybę, kad grynieji pinigai – 15 000,00 Eur, buvo sumokėti atsakovei jos buveinės vietoje, 2016 m. rugpjūčio 22 d. pažyma sąskaita serija TRK Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išrašyta dėl grynaisiais sumokėtų 10 000,00 Eur, ji išrašyta po to, kai 10 000,00 Eur bankiniu pavedimu jau buvo pervesti, o dėl grynaisiais pinigais sumokėtų 5 000,00 Eur atsakovė jokio finansinio dokumento neparengė, tai žadėjo padaryti vėliau. Be to, liudytojai patvirtino, kad į bylą pateiktas skelbimas iš www.autoplius.lt yra būtent ieškovės įsigyto automobilio skelbimas, pagal kurį ieškovė kreipėsi į atsakovą. Kadangi atsakovės ofertoje nurodyta pardavimo kaina yra 26 900,00 Eur, todėl labiau tikėtina tai, kad ieškovė ir atsakovė derybų būdu sumažino kainą iki 25 000,00 Eur, o ne iki 10 000,00 Eur. Byloje taip pat pateikti duomenys iš interneto svetainių, kuriose skelbiami 2011 m. gamybos BMW X6, kurių komplektacija panaši į ieškovės įsigyto, pardavimo skelbimai. Skelbimuose nurodyta, kad tokių automobilių kainos yra 25 500,00 Eur – 26 950,00 Eur. Įvertinus byloje esančią rašytinę medžiagą, liudytojų paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad ieškovė įsigijo iš atsakovės automobilį už 25 000,00 Eur ir kad ieškovė atsakovei už automobilį sumokėjo 10 000,00 Eur bankiniu pavedimu, 10 000,00 Eur grynaisiais pinigais, kuriuos paimant išrašyta 2016 m. rugpjūčio 22 d. pažyma sąskaita serija TRK Nr. (duomenys neskelbtini), ir 5 000,00 Eur grynaisiais pinigais, kuriuos paimant nebuvo išrašytas joks finansinis dokumentas. Kad automobilis pirktas už 25 000,00 Eur, patvirtina ir tai, kad atsakovė, gavusi ieškovės reikalavimą grąžinti 25 000,00 Eur, 2016 m. rugpjūčio 31 d. rašte neginčijo kainos dydžio. Todėl ieškovė, vienašališkai nutraukusi sutartį ir atgavusi iš atsakovės 10 000,00 Eur, pagrįstai prašo priteisti iš atsakovės likusią automobilio kainos dalį – 15 000,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl sumokėtos kainos dalies – 15 000,00 Eur, priteisimo tenkintinas. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad ieškovė turi įrodyti, jog atsakovė ginčijamos sutarties sudarymo metu nebuvo teisėtas automobilio savininkas, o ieškovei neįrodžius jog pardavėjas ginčo sutartimi pardavė jam nepriklausantį daiktą, nėra pagrindo taikyti CK 6.307 straipsnį, be to ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė buvo nesąžininga automobilio įgijėja. Pažymėtina, kad ieškovė pripažįsta ir patvirtina, kad sutartis tarp jos bei atsakovės buvo sudaryta ir galiojo, tačiau ieškovė ją vienašališkai nutraukė. Įrodinėjimas aplinkybių, jog atsakovė sutarties sudarymo metu nebuvo teisėtas automobilio savininkas, buvo nesąžininga įgijėja ar pardavėjas ginčo sutartimi pardavė jam nepriklausantį daiktą, būtų teisiškai reikšmingas tuo atveju, jei ieškovė būtų reikalavusi sutartį pripažinti niekine ar ją nuginčyti dėl to, kad parduodama automobilį ieškovei atsakovė perdavė jai nepriklausantį daiktą. Tačiau ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas neįpareigojo jos įrodinėti atsakovės nurodytų aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovės atstovė teismo posėdžio metu kėlė klausimą, ar sutartis tinkamai sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės, ar šioje byloje yra tinkama ieškovė ir ar ieškovės sutuoktinis turėjo įgaliojimus veikti ieškovės vardu. Iki teismo posėdžio atsakovė šių klausimų nekėlė. Automobilio pirkimo metu, 2016 m. rugpjūčio 22 d., atsakovės darbuotojai patys pildė dokumentus – pažymą sąskaitą ir perdavimo – priėmimo aktą, kuriuose pirkėja nurodė ieškovę. Į ieškovės pareiškimą, atsakovė 2016 m. rugpjūčio 31 d. atsakė taip pat ieškovei. Dėl to, darytina išvada, kad atsakovė ieškovę laikė tinkama sutarties šalimi ir, kaip ir ieškovė, pripažino sutartį esant sudaryta ir galiojančia. Be to, esant atsakovės abejonių dėl to, ar ieškovė buvo tinkamai atstovaujama, sudarant sutartį, pažymėtina, kad sandoris, sudarytas įgaliojimus viršijančio atstovo, yra galiojantis, kol jis nenuginčytas teismo sprendimu, be to, jis gali būti atstovaujamojo patvirtintas (CK 1.78, 1.92, 2.133 straipsniai).Atsakovė atsiliepime taip pat nurodė, kad jai nebuvo žinoma, kad automobilis yra vogtas ir ji negali atsakyti už trečiųjų asmenų neteisėtus veiksmus, t. y. už vagystę. Nagrinėjamu atveju, nėra nenuginčijamai įrodyta, kad automobilis yra vogtas. Ieškovė nusprendė vienašališkai nutraukti sutartį ne dėl to, kad automobilis galimai vogtas, o dėl to, kad automobilio kokybė neatitiko įprastų reikalavimų, pakankamų automobilį naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Todėl laikytina, kad atsakovė pažeidė CK 6.327 straipsnio 1 dalyje jai nustatytą pareigą, dėl ko jai kilo atsakomybė pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį, nepriklausomai nuo to, ar automobilis vogtas ar ne.Pažymėtina, kad šalys nereiškė reikalavimo dėl restitucijos taikymo automobilio atžvilgiu. CK nustato įvairias restitucijos taikymo modifikacijas. Jų esmė ta, kad negalimas dėl restitucijos taikymo vienos iš šalių padėties nepagrįstas ir nesąžiningas pablogėjimas, o kitos - atitinkamas pagerėjimas. Ieškovė įsigijo automobilį, sumokėdama atsakovei 25 000,00 Eur. Automobilis iš ieškovės buvo paimtas. Esant tokiai situacijai, šiuo metu ieškovė neturi galimybės grąžinti automobilį pardavėjui. Tačiau tai nelaikytina atsakovės padėties pabloginimu, kadangi priklausomai nuo ikiteisminio tyrimo rezultatų, atsakovė savo pažeistas teises galės ginti teisės aktų nustatyta tvarka, o patirtus nuostolius galės reikalauti atlyginti iš jai nuostolių padariusių asmenų.2017 m. vasario 6 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ieškovės reikalavimų užtikrinimui. Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki šio teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)150 straipsnio 3 dalis).Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė patyrė 1 000,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos laikytinos realiomis, būtinomis ir pagrįstomis. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 1 000,00 Eur.Valstybės turėtas išlaidas šioje byloje sudaro: 5,14 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, ir 338,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista pagal įstatymą (15 000,00 Eur x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 265, 268, 270, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Transkede“ (juridinio asmens kodas 185303936, buveinės adresas Pramonės g. 14, Vilkaviškis) ieškovei L. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini) ž) 15 000,00 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) sumokėtos automobilio kainos ir 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Iki sprendimo įvykdymo palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Transkede“ (juridinio asmens kodas 185303936, buveinės adresas Pramonės g. 14, Vilkaviškis) valstybei 343,14 Eur (tris šimtus keturiasdešimt tris eurus 19 euro ct) bylinėjimosi išlaidų (šios išlaidos valstybei turi būti sumokamos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: akcinė bendrovė „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė DNB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.